Byla 2A-977/2012
Dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir piniginių lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Silberauto“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-799-212/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bleiras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Silberauto“ dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir piniginių lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Bleiras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2011-01-19 raštu Nr. 11/03-18 atsakovo UAB ,,Silberauto“ atliktą vienašališką 51 792 Lt įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu ab initio; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo 51 792 Lt sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovei 2010 m. rugpjūčio 31 d. iškelta bankroto byla. Vykdant bankroto procedūrą bankroto administratorius nustatė, kad su atsakovė 2007-09-15 sudarė pavedimo sutartį dėl automobilių Mersedes Benz 1836 LSNRA perdavimo-įsigijimo. Vykdant šią sutartį, UAB „Bleiras“ 2007-10-30 pervedė 15 000 EUR (51 792 Lt) dydžio avansą. Pareikalavus grąžinti šią pinigų sumą, atsakovas informavo, kad avansą įskaitė į ieškovo mokėtiną baudą ir atsisakė jį grąžinti. Įskaitymas yra neteisėtas, nes avansas atlieka mokėjimo funkciją ir negali atlikti užtikrinamosios funkcijos. Šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, privalo jį grąžinti. Atsakovas įskaitymą atliko po bankroto bylos iškėlimo, todėl jis neteisėtas. Be to, pagal CK 6. 130 str. nuostatas įskaitymas galimas esant vienarūšiams reikalavimams, o įskaitymo metu reikalavimai turi būti galiojantys ir apibrėžti. Ieškovas sumokėjo atsakovui avansą ir atsakovas avanso negrąžino. Pagal sudarytos sutarties 4.1 p. numatyta galimybė nuskaityti avansą, tačiau tam atsakovė turėjo turėti priešpriešinį analogišką piniginį reikalavimą ieškovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino, kad UAB „Silberauto“ atliktas vienašalis UAB „Bleiras“ 51 792 Lt avanso įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis ab initio, priteisė iš UAB „Silberauto“ 51 792 Lt negrąžinto avanso, 6 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. gegužės 9 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Bleiras“, 1 554 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Bleiras“ iškelta bankroto byla. UAB „Bleiras“ ir UAB „Silberauto“ 2007-09-15 sudarė pavedimo sutartį, kuria UAB „Bleiras“ įgaliojo atsakovą užsakyti Daimler AG įmonėje 30 vienetų automobilių Mersedes Benz 1836 LSNRA. Šalys susitarė, kad atsakovas pradės vykdyti sutartinius įsipareigojimus tik po to, kai UAB „Bleiras“ sumokės avansą. Ieškovas 2007-10-30 sumokėjo 51 792 Lt (15 000 EUR) avansą. Sutartyje (4. 1 p.) numatyta, jeigu įgaliotinis (atsakovas) užsako automobilius, o įgaliotojas (ieškovas) neatlieka Sutarties 2. 5 p. nurodytų veiksmų ir nepasirašo šiame punkte nurodytos trišalės sutarties, tai įgaliotojas moka avanso dydžio baudą, kurią įgaliotinis ne ginčo tvarka nuskaito iš įgaliotojo atliktų mokėjimų. Pagal Sutarties 2.5 punktą UAB „Bleiras“ įsipareigojo iki 2007-10-15 sumokėti avansą (avansas sumokėtas 2007-10-30) ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki automobilių planuojamo pateikimo termino, apie kurį atsakovas praneša iš anksto (ne vėliau kaip prieš 10 dienų) raštu, - pasirašo trišalę sutartį su lizingo bendrove ir atsakovu, arba užtikrina, kad bus nustatytas kitoks automobilių pirkimo finansavimo būdas ir kad į atsakovo nurodytą sąskaitą bus pervesta likusi automobilių kainos dalis. Teismo teigimu, iš esmės, pagal sudarytą sutartį atsakovas ne ginčo tvarka galėjo nuskaityti avanso dydžio baudą, jei UAB „Bleiras“ nebūtų sumokėjęs avanso ir nepasirašęs sutarties, o kitos sutarties sąlygos yra alternatyvios, t. y. nenupirkus visų automobilių, atsakovas neturėjo teisės ne ginčo tvarka nuskaityti baudos. Be to, atsakovas apie numatomą įskaitymą nieko nepranešė. 2008-08-07 pranešime atsakovas informavo UAB „Bleiras“, kad nuo 2008-08-08 vienašališkai nutraukia sutartį, nes UAB „Bleiras“ nevykdo įsipareigojimų. Vėliau, 2010-08-11 pareiškė, kad nesutinka su skolų suderinimo aktu, tačiau apie įskaitymą taip pat neinformavo. Teismas nurodė, kad iš pateiktos buhalterinės pažymos matyti, jog atsakovas 51 792 Lt sumą perkėlė pagal 2008-08-07 raštą tik 2010-11-18, t. y. jau iškėlus ieškovui bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neturėjo sąlygų atlikti įskaitymą, todėl neteisėtai negrąžina sumokėto 51 792 Lt avanso ieškovui (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1, 2 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB ,,Silberauto“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai aiškino pavedimo sutarties, kurios pagrindu buvo sukurti šalių teisiniai santykiai, nuostatas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad sutartinė galimybė taikyti baudą ieškovui buvo, bet tik ne šiuo atveju. Teismas galėjo neteisingai išsiaiškinti sutarties nuostatas dėl to, kad sutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas, sutarties 4.1 p., kurio pagrindu buvo pareikalauta baudos, įrašant nuorodą į sutarties 2.5 p., nors turėjo būti nuoroda į 2.4 p. Sutarties 2.4 p. šalys susitarė, kad transporto priemones pagaminus, įgaliotojas apie tai yra informuojamas ir privalo organizuoti transporto priemonių galutinės kainos sumokėjimą. Sutarties 4.1 p. yra nurodyta, kad jeigu įgaliotojas neįvykdys sutarties 2.5 p. (turėtų būti 2.4 p.) nurodytų veiksmų, tai įgaliotojas moka avanso dydžio baudą, kurią įgaliotinis ne ginčo tvarka nuskaito iš įgaliotojo atliktų mokėjimų. Avanso dydžio bauda reiškia įgaliotinio patirtus minimalius nuostolius, kurių jam nereikia įrodinėti. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad dėl netinkamo ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo patirs ne mažiau kaip nuo 7 840 iki 13 840 eurų nuostolių už kiekvieną transporto priemonę. Todėl baudos pritaikymas ieškovui turi ne tik teisinį, bet ir ekonominį pagrindą bei atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus.

102. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie baudos taikymą. Sutartyje nėra nurodyta, kad apie baudos taikymą įgaliotinis įgaliotojui privalėtų pranešti. Šiuo atveju ieškovas aiškiai suprato atsakovo išreikštą valią, nutraukus sutartį, pritaikyti avanso dydžio baudą. Tai patvirtina ir faktas, kad UAB ,,Bleiras“ net 2 metus nesikreipė į atsakovą dėl avanso grąžinimo. Tik ieškovui pradėjus reorganizaciją vėl iškilo pavedimo sutarties vykdymo ir sutarties šalių tarpusavio įsiskolinimo klausimai. UAB ,,Silberauto“, gavusi skolų suderinimo aktą, kuriame UAB ,,Bleiras“ įtvirtino savo neva galiojantį reikalavimą į sumokėtą avansą, 2010 m. rugpjūčio 11 d. raštu nurodė, kad nesutinka su šiuo skolų suderinimo aktu, kad 2008-08-07 raštu yra vienareikšmiškai nutraukusi pavedimo sutartį ir kad vadovaujantis pavedimo sutarties 4.1 p. nuostata ne ginčo tvarka nuskaitė iš ieškovo įvykdytų mokėjimų sumokėto avanso dydžio baudą.

113. Neteisingas teismo argumentas, kad iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, jog atsakovas 51 792 Lt sumą perkėlė pagal 2008-08-07 raštą tik 2010-11-18, t. y. jau iškėlus ieškovui bankroto bylą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino buhalterinę operaciją, darydamas teisinę išvadą. Jokios teisinės nuostatos nesusieja tiesiogiai baudos pritaikymo su įmonės vidaus buhalterijos tvarkymu. Nėra nustatyti terminai, per kuriuos turi būti įvykdomas teisinių rezultatų įforminimas buhalterijoje. Nepagrįsta yra pozicija baudos pritaikymo momentą susieti išimtinai su įrašo įmonės vidaus buhalterijoje padarymo data ir nėra pagrindo išvadai, kad baudos pritaikymas atliktas tik 2010 m. lapkričio 18 d. Bauda buvo pritaikyta, kai ieškovui buvo pateikta aiški informacija, jog sutartis nutraukiama ir kad atsakovas pritaiko ieškovui baudą. Apie įvykdytą baudos pritaikymą ieškovui buvo tiesiogiai raštu pranešta 2010 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu.

124. Neteisinga teismo išvada, kad šiuo atveju buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Atsakovui nutraukus sutartį ir pritaikius sumokėto avanso dydžio baudą, ieškovas prarado galimybę reikalauti iš atsakovo grąžinti avansą. Šiuo atveju nebuvo vykdomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, bet buvo realizuotas baudos ne ginčo tvarka pritaikymas.

13Ieškovas BUAB ,,Bleiras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2008-08-07 raštu nebuvo atlikta jokių įskaitymų, kadangi atsakovas neinformavo, t. y. neatliko reikalaujamo pareiškimo, kuriuo kita šalis sužino apie galimą įskaitymą, o tik informavo apie sutarties nutraukimą. Atsakovui sumokėtas avansas turi būti grąžintas ieškovui, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo avansas nebuvo įskaitytas. Teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius bei teisingai nustatė įskaitymo fakto nebuvimą.

14IV. Apeliacinio teismo argumentai

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Dėl šalių sutartinių santykių aiškinimo

18Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė sutarties, sudarytos tarp šalių, nuostatas, neteisingai kvalifikavo faktines aplinkybes.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 15 d. tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria ieškovas (įgaliotojas) įpareigojo atsakovą (įgaliotinį) užsakyti Daimler AG įmonėje Vokietijoje 30 vienetų automobilių Mercedes-Benz 1836 LSNRA, pagal komplektaciją, nurodytą sutarties priede Nr. 1, o ieškovas (įgaliotojas) įsipareigojo sumokėti atsakovui automobilių įsigijimo kainą – 1 975 200 EUR (b. l. 15-17). Šalys susitarė, kad atsakovas (įgaliotinis) pradeda vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus tik po to, kai ieškovas (įgaliotojas) sumoka sutarties 2.3 p. nurodytą avansą (sutarties 2.2 p.). Ieškovas 2007 m. spalio 30 d. atsakovui sumokėjo 15 000 EUR (51 792 Lt) dydžio avansą (b. l. 18). Sutarties 2.4 p. šalys susitarė, kad ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki automobilių planuojamo pateikimo termino, atsakovas praneša ieškovui apie tai raštu, o ieškovas įsipareigojo pasirašyti trišalę sutartį su lizingo bendrove ir atsakovu arba užtikrinti, kad bus nustatytas kitoks automobilių pirkimo finansavimo būdas ir kad atsakovui bus sumokėta likusi automobilių kainos dalis. Atsakovas įsipareigojo atiduoti ieškovui automobilius tik po to, kai ieškovas įvykdys 2.3 p. bei 2.4 p. nurodytus įsipareigojimus (sutarties 2.5 p.). Sutarties 4.1 p. šalys nustatė, kad jeigu atsakovas užsako automobilius, o ieškovas neatlieka visų sutarties 2.5 p. nurodytų veiksmų ir nepasirašo trišalės sutarties, tai ieškovas moka avanso dydžio baudą, kurią atsakovas ne ginčo tvarka nuskaito iš ieškovo atliktų mokėjimų.

21Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ne ginčo tvarka galėjo nuskaityti avanso dydžio baudą, jei UAB „Bleiras“ nebūtų sumokėjęs avanso ir nepasirašęs sutarties, o kitos sutarties sąlygos yra alternatyvios, t. y. nenupirkus visų automobilių, atsakovas neturėjo teisės ne ginčo tvarka nuskaityti baudos. Kaip minėta, sutartimi buvo sulygta, kad ieškovas iki automobilių jam perdavimo turėjo sumokėti atsakovui visą automobilių kainą arba pasirašyti trišalę sutartį su atsakovu ir lizingo bendrove, kuria lizingo bendrovė atsiskaitytų su atsakovu už perduodamus automobilius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo teisę ieškovui nenupirkus visų automobilių, ne ginčo tvarka nuskaityti sutartyje numatytą avanso dydžio baudą. Tokia išvada darytina įvertinus sutarties šalių tikslus, ketinimus ir sąlygas. Iš sutarties sąlygų matyti, kad ieškovas įpareigojo atsakovą užsakyti iš Vokietijos įmonės 30 vienetų automobilių, kurių komplektacija buvo nustatyta sutarties priede Nr. 1. Bylos duomenimis, ieškovas atsiskaitė su atsakovu už dešimt automobilių ir jie ieškovui buvo perduoti (b. l. 32-41). Tačiau atsakovo pateiktais duomenimis, ieškovo užsakymu buvo užsakyta dar 17 automobilių Mercedes-Benz 1836 LSNRA, už kuriuos ieškovas neatsiskaitė (b. l. 50). Akivaizdu, kad ieškovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaičius už visus užsakytus automobilius, kurie buvo pagaminti ieškovo pageidavimu sutarties priede nustatytos komplektacijos, atsakovas patyrė nuostolius, nes parduoti tokius automobilius yra sudėtinga. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu šalių sudarytos sutarties aiškinimu, kad sutartimi šalys susitarė, jog esant faktui, kai ieškovas nesumoka už užsakytus ir jau pagamintus automobilius, atsakovas, nesikreipdamas į teismą, nuskaito iš ieškovo atliktų mokėjimų avanso dydžio baudą. Įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų. Pagal bendrąją taisyklę – šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kitos šalies esamus arba realiai galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartines prievoles. Sutartimi sulygtos netesybos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditorius neturėtų įrodinėti kilus ginčui. Tokia teise šalys pasinaudojo įgyvendindamos sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.) ir civilinių teisinių santykių subjektų laisvo veikimo galimybę. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.).

22Bylos duomenys patvirtina, kad pavedimo sutarties galiojimo metu ieškovas netinkamai vykdė prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus, todėl jam atsirado sutartinė pareiga mokėti šalių sutartyje numatytas netesybas. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas apie numatomą baudos taikymą neinformavo ieškovo. Šalių sudarytoje pavedimo sutartyje nebuvo numatyta, kad apie baudos taikymą atsakovas turėtų pranešti ieškovui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, jog ieškovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. vienašališkai nutraukia šalių 2007 m. rugsėjo 15 d. pavedimo sutartį (b. l. 22). Taip pat 2010 m. rugpjūčio 11 d. rašte atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateiktu skolų suderinimo aktu ir pabrėžė, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu atsakovas vienašališkai nutraukė pavedimo sutartį bei remdamasis sutarties 4.1 p. nuostata ne ginčo tvarka nuskaitė iš ieškovo įvykdytų mokėjimų avanso dydžio baudą (b. l. 21). Taigi baudą atsakovas nuskaitė iš ieškovo atliktų mokėjimų iki bankroto bylos UAB ,,Bleiras“ iškėlimo. Aplinkybė, kad atsakovas savo buhalteriniuose dokumentuose 51 792 Lt sumą perkėlė pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. raštą tik 2010 m. lapkričio 18 d., t. y. jau iškėlus ieškovui bankroto bylą, nėra reikšminga, nes baudos pritaikymo momento negalima sieti tik su įmonės vidaus buhalterijoje nurodyta data.

23Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB ,,Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

24Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo vykdomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, bet buvo realizuotas sutartyje nustatytos baudos ne ginčo tvarka pritaikymas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šiuo atveju buvus sąlygas įskaitymui atlikti, dėl to nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

25Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos sutarties sąlygas bei neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį teismui pateikė bankrutuojanti įmonė. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 1 554 Lt žyminį mokestį (b. l. 83). Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors pagal įstatymą jis yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 punktu, grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

30Ieškinį atmesti.

31Grąžinti atsakovui UAB ,,Silberauto“ 1 554 Lt žyminį mokestį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai 2011 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo kvitu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Bleiras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB ,,Silberauto“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos... 9. 1. Teismas netinkamai aiškino pavedimo sutarties, kurios pagrindu buvo sukurti... 10. 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neinformavo ieškovo... 11. 3. Neteisingas teismo argumentas, kad iš atsakovo pateiktos pažymos matyti,... 12. 4. Neteisinga teismo išvada, kad šiuo atveju buvo atliktas priešpriešinių... 13. Ieškovas BUAB ,,Bleiras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Dėl šalių sutartinių santykių aiškinimo... 18. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutartis turi būti aiškinama... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 15 d. tarp šalių buvo... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 22. Bylos duomenys patvirtina, kad pavedimo sutarties galiojimo metu ieškovas... 23. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, Lietuvos Aukščiausiasis... 24. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis... 25. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį teismui pateikė bankrutuojanti... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 29. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Ieškinį atmesti.... 31. Grąžinti atsakovui UAB ,,Silberauto“ 1 554 Lt žyminį mokestį, sumokėtą...