Byla 2K-295-222/2019
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistosios A. M. gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Blinstrubio kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 295 Eur) dydžio bauda; BK 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7530 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 295 Eur) dydžio bauda.

4A. M. pareikštas civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės bei nuteistosios A. M. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

6Šioje byloje taip pat nuteistas R. M.. Dėl jo kasacinių skundų negauta.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10A. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB ,,S“ direktorė, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: Klaipėdoje ir Pagėgių savivaldybėje, veikdama per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB ,,T“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai dokumentų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. spalio 15 d., dėl to nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į UAB „S“ buhalterinę apskaitą faktiškai įvykusios ūkinės operacijos: 1) gautų 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų, nes 2010 m. lapkričio, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais kasos išlaidų orderiais pagrindė iš viso 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos, kai kasoje nebuvo pakankamo dokumentinio grynųjų pinigų likučio, taip sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje; 2) gautų 12 230,61 Lt (3542,23 Eur) grynųjų pinigų, nors mėsos produkcijos pardavimą užregistravo UAB ,,P“ prekyvietės apskaitos žurnale Nr. 15, taip sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje; 3) pagamintos 58 kg mėsos produkcijos už 602,18 Lt (174,40 Eur), nes 2011 m. sausį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg daugiau negu pagamintos; 4) 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. už 1417,21 Lt (410,45 Eur); mėsos produkcijos pardavimo (UAB ,,B“, nenustatytiems pirkėjams ir UAB ,,P“ prekyvietėje) pajamų, iš viso 355 423,74 Lt (102 937,83 Eur), dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2010 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. spalio 15 d. laikotarpio UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

112.

12Be to, A. M. nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB „S“ direktorė, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje tyčia, siekdama išvengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 Eur) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 Eur) PVM, iš viso siekdama išvengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 356 840,95 Lt (103 348,28 Eur) gautų pajamų, veikdama per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB ,,T“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikusi dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė užpildyti įrašant neteisingus duomenis apie UAB „S“ pajamas, pelną, turtą ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai: 1) 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, nurodant 64 152 Lt (18 579,70 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt (15 696,82 Eur) mažesnę pelno ir 8130 Lt (2354,61 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 2) 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, nurodant 293 166 Lt (84 906,74 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt (84 906,74 Eur) mažesnę pelno ir 43 975 Lt (12 736,04 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas; 3) 2010 m. lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio–spalio mėnesių PVM deklaracijas, nurodant 356 841 Lt (103 348,30 Eur) mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamąją vertę bei 74 937 Lt (21 703,26 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą. Taip buhalterei-konsultantei D. M. užpildžius nurodytas deklaracijas ir 2011 m. kovo 4 d. – 2012 m. gegužės 22 d. elektroniniu būdu pateikus Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „S“ pajamas, pelną, turtą.

133.

14Teismų sprendimų dalis dėl R. M., nuteisto pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir išteisinto pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kasacine tvarka neapskųsta.

15II. Kasacinio skundo argumentai

164.

17Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras D. Blinstrubis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

184.1.

19Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas BK 723 straipsnio taikymo klausimą (kiek tai susiję su nuteistąja A. M.), padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, priimtoje nutartyje neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su išplėstinio turto konfiskavimo taikymu, ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

204.2.

21Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išplėstinio turto konfiskavimo šioje byloje taikymo, konstatavo, kad nėra BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, tačiau ištirtų bylos įrodymų šiame kontekste neanalizavo ir motyvuotai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, to taip pat nepadarė ir, spręsdamas dėl galimybės taikyti turto konfiskavimą, apsiribojo teiginiais, kad prokurorė nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo visai kratos metu iš A. M. paimtai pinigų sumai ar šios sumos daliai, be to, nepagrįstai nurodė, kad prokurorė šių aplinkybių įrodinėti nepageidauja. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė bendro pobūdžio, nepagrįstą išvadą, kad nėra patikimų, neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog iš A. M. paimti pinigai ar jų dalis buvo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas arba galėjo būti gauti nusikalstamu būdu. Be to, iš naujo (antrą kartą) nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepašalinti kasacinės instancijos teismo konstatuoti trūkumai.

224.3.

23BK 723 straipsnyje („Išplėstinis turto konfiskavimas“) įtvirtintos normos esmė yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje 5 straipsnio 1 dalyje („Išplėstas konfiskavimas“) nustatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai ar iš dalies konfiskuoti turtą, priklausantį dėl nusikalstamos veikos nuteistam asmeniui ir galintį tiesiogiai ar netiesiogiai duoti ekonominės naudos, kai teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo teisėtoms pajamoms, yra įsitikinęs, jog tas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos; preambulės 21 punkte nurodyta, kad išplėstinį konfiskavimą turėtų būti galima taikyti tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, jog atitinkamas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Tai nereiškia, kad turi būti nustatyta, jog minėtas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Valstybės narės gali numatyti, kad teismas, įvertinęs tikimybę, mano arba pagrįstai daro prielaidą, kad žymiai labiau tikėtina, jog minėtas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, o ne iš kitos veikos. Teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis galėtų būti priimtas sprendimas dėl išplėstinio konfiskavimo (kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu). Šiuo atveju būtina įrodymų pusiausvyra, t. y. principas, reiškiantis, kad įrodymai nurodo tam tikrą tikrumą (įsitikinimą) ir nėra abejonių, kad yra įmanoma taikyti bet kokią pagrįstą alternatyvą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teiginys dėl visiško neginčijamų įrodymų surinkimo prieštarauja BK 723 straipsnio esmei ir tarptautiniams išplėstinio konfiskavimo įrodinėjimo standartams.

244.4.

25Viena iš pagrindinių šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių – lėšų, kurias prašoma konfiskuoti, kilmė. Iš teismo nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, kad A. M. padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai yra susijusios su turtine nauda, t. y., apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, joje neatvaizduojant dalies gautų pajamų bei patirtų išlaidų, dėl to vėliau į deklaracijas įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo išvengta sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių. Akivaizdu, kad ta dalimi, kuria buvo išvengta prievolės valstybei sumokėti mokesčius, buvo praturtėta, t. y. gauta turtinė nauda. Nors darydama nusikalstamas veikas A. M. buvo UAB „S“ direktorė ir prievolė sumokėti išvengtus mokesčius teko minėtai bendrovei, tačiau tai nereiškia, kad naudos iš to neturėjo A. M.. Prokurorės apeliaciniame skunde buvo nurodyti tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys, kurių visuma atskleidžia vykdytos veiklos mastą, pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes, kurios svarbios priimant sprendimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo. Pati kaltinamoji (nuteistoji) A. M., pasinaudodama savo teise, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka parodymų nedavė ir nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų kratų metu iš jos paimtų grynųjų pinigų teisėtą kilmę. Tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, liudytojų D. R. ir A. Š. parodymai, protokoluose dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti pokalbiai telefonu, siųsti bei gauti SMS pranešimai, tarnybiniai pranešimai, kratos ir apžiūros protokolai, kratos metu rasti ir paimti dokumentai, kiti bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kratų metu paimtų grynųjų pinigų kilmė yra nusikalstama, nes jie galėjo būti gauti iš ilgą laiką trukusios veiklos, už kurią yra nuteista A. M., t. y. nusikalstamos prekybos mėsos gaminiais vykdymo, iš jos gautų pajamų nedeklaruojant teisės aktų nustatyta tvarka bei nesumokant privalomų mokesčių. Taigi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas darant nusikalstamą veiką gautas ir turimas (laikomas) turtas, kurio nuteistoji A. M. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, ir nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti, kad rasti grynieji pinigai yra gauti ne iš nusikalstamos veikos ar kad jie būtų įsigyti (turimi) iki BK 723 straipsnio įsigaliojimo.

264.5.

27Atsižvelgdama į tai, prokurorė apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka neprašė įrodinėti minėtų aplinkybių, neteikė papildomų įrodymų ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei ištirtais duomenimis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma iš naujo įvertinti pirmosios instancijos teisme ištirtus duomenis ir pateikti motyvuotas išvadas dėl įrodymų, jų vertinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, įgyvendinant in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nedaro skundžiamos teismo nutarties pagrįstos ir nepaneigia byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, kurie patvirtina rastų lėšų nusikalstamą kilmę ir pagrindžia BK 723 straipsnio nuostatų taikymą.

28III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

295.

30Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. Blinstrubio kasacinis skundas atmestinas.

31Dėl BK 723 straipsnio taikymo

326.

33Kasacinis skundas paduotas dėl BK 723 straipsnio taikymo A. M., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir netinkamai aiškino bei taikė BK 723 straipsnio nuostatas.

347.

35Baudžiamojoje teisėje nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas reiškia priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

368.

37Pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, šioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

389.

39BK 723 straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš turto konfiskavimo rūšių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą.

4010.

41Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė šias aplinkybes: A. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą, t. y. būdama UAB ,,S“ direktorė, veikdama per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB ,,T“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2010 m. lapkričio mėnesį, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė bei neįtraukė į apskaitą 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų gavimo ir taip sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje; taip pat ji įvairiais laikotarpiais (nurodytais nuosprendyje) nepagrindė apskaitos dokumentais bei neįtraukė į apskaitą produkcijos pagaminimo, pardavimo iš viso už 355 423,74 Lt (102 937,83 Eur), dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2010 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. spalio 15 d. laikotarpio UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat nustatyta, kad A. M., būdama UAB ,,S“ direktorė, siekdama išvengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitą 356 840,95 Lt (103 348,28 Eur) gautų pajamų, nepateikusi buhalterei-konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias ūkines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas, įrašant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S“ pajamas, pelną, turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 15 d. atliekant kratą A. M. gyvenamojoje vietoje ( - ), rasta ir paimta iš viso 250 680 Lt (72 601,95 Eur) ir 38 910 Eur; 2011 m. spalio 17 d. atliekant kratą AB ( - ), individualių seifų patalpose, seife, priklausančiame A. M., rasta ir paimta 62 000 Eur. Be to, teismai, remdamiesi specialistų išvadomis (2013 m. gegužės 17 d. Nr. 5-3/45 ir 2013 m. liepos 23 d. Nr. 5-3/67), konstatavo, kad A. M. (ir S. M.) nepagrindė iš viso 637 574,09 Lt (184 654,22 Eur) lėšų gavimo dokumentinėmis pajamomis.

4211.

43Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų, todėl BK 723 straipsnio netaikė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, taip pat nusprendė, kad nenustatyta BK 723 straipsnio taikymo pagrindų. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kratos metu iš A. M. paimti pinigai ar jų dalis buvo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas arba galėjo būti gauti nusikalstamu būdu. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nenustatyta konkreti pinigų suma, kuria nuteistoji A. M. neteisėtai praturtėjo, o apeliacinį skundą pateikęs prokuroras nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo visai kratos metu iš A. M. paimtai pinigų sumai ar jos daliai.

4412.

45Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nors byloje nustatyta, jog A. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į UAB ,,S“ apskaitą dalies grynųjų pinigų gavimo bei produkcijos pardavimo pajamų, tačiau siūlomas konfiskuoti kratos metu paimtas turtas (pinigai) buvo surastas ne UAB „S“ patalpose, bet A. M. ir jos sutuoktinio S. M. gyvenamojoje vietoje bei A. M. priklausančiame seife banke. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad nuteistosios A. M. vadovaujamos UAB „S“ (kuri atsakomybėn nebuvo patraukta) nesumokėtų mokesčių (kaip tai teigiama apeliaciniame ir kasaciniame skunduose) nėra pagrindo vertinti kaip jos pačios gautos turtinės naudos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį A. M. dėl nesumokėtų mokesčių ir įmokų atsiradusiai 36 793,91 Eur turtinei žalai atlyginti (šis sprendimas neginčijamas), konstatavo, kad žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl A. M. neteisėtų veiksmų, o dėl UAB ,,S“, kaip mokesčių mokėtojos, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, jog dalis kratos pas A. M. metu paimtų pinigų (36 793,91 Eur) gali būti pinigai, kurių mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo UAB „S“, tačiau ši mokesčių nepriemoka iš UAB ,,S“ gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-304-976/2016), jog turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą.

4613.

47Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis ir byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad sprendimas netaikyti A. M. BK 723 straipsnio nuostatų yra teisingas. Prokuroro kasaciniame skunde nurodomi iš esmės bylos įrodymais neparemti teiginiai, kad kratų metu iš A. M. paimti grynieji pinigai (kuriems yra prašoma taikyti išplėstinį turto konfiskavimą) yra gauti nedeklaruojant pajamų teisės aktų nustatyta tvarka bei nesumokant privalomų mokesčių. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018), jog taikant BK 723 straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.

4814.

49Kasaciniame skunde nesant argumentų, aiškiai paneigiančių apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta būtinųjų BK 723 straipsnio taikymo sąlygų (byloje nesurinkta įtikinamų duomenų, kad pas A. M. ir jos sutuoktinį rastos lėšos gautos būtent iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių, ar yra teisėtos pajamos), nėra pagrindo šio teismo nutartį naikinti.

5015.

51Kasatoriaus argumentai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, teismų sprendimuose daromų išvadų pagrindimą, apeliacinį bylos patikrinimą, pažeidimų iš esmės yra deklaratyvūs, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, nutartyje neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė įrodinėjimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimai, t. y. kokie byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, galintys patvirtinti kratų metu iš A. M. paimtų grynųjų pinigų nusikalstamą kilmę, liko neįvertinti, kokios aplinkybės ar įrodymai neištirti, į kokius konkrečius esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakyta. Kita vertus, apie nebuvimą pagrįstų įrodymų, kad kratos metu iš A. M. paimti pinigai galėjo būti gauti nusikalstamu būdu, galima spręsti ir iš prokuroro pozicijos nagrinėjant bylą žemesnių instancijų teismuose. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pirmiau šioje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje buvo nurodyta, kad nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nebuvo pateikti papildomi argumentai, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kad pagal gautos naudos pobūdį ji yra adekvati siūlomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas viešasis interesas šiuo atveju nusveria privatų asmens interesą ir pan. Tačiau iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras jokių naujų įrodymų bei argumentų nepateikė ir įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme nepageidavo.

5216.

53Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių esminių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pirmiau šioje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje nurodytus reikalavimus įvykdė, išsamiai išnagrinėjo bylą ir, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, atsakė į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju BK 723 straipsnis A. M. netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse išdėstytus reikalavimus. Tai, kad šis teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidavo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas neteisingas.

5417.

55Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 723 straipsnio – taikymo ir kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasatoriaus prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka negali būti tenkinamas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Donato Blinstrubio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. M.... 4. A. M. pareikštas civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės... 5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Šioje byloje taip pat nuteistas R. M.. Dėl jo kasacinių skundų negauta.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. A. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB ,,S“... 11. 2.... 12. Be to, A. M. nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama UAB... 13. 3.... 14. Teismų sprendimų dalis dėl R. M., nuteisto pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 15. II. Kasacinio skundo argumentai... 16. 4.... 17. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 18. 4.1.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas BK 723 straipsnio taikymo... 20. 4.2.... 21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išplėstinio turto... 22. 4.3.... 23. BK 723 straipsnyje („Išplėstinis turto konfiskavimas“) įtvirtintos... 24. 4.4.... 25. Viena iš pagrindinių šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių – lėšų,... 26. 4.5.... 27. Atsižvelgdama į tai, prokurorė apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant... 28. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. 5.... 30. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 31. Dėl BK 723 straipsnio taikymo... 32. 6.... 33. Kasacinis skundas paduotas dėl BK 723 straipsnio taikymo A. M., pripažintai... 34. 7.... 35. Baudžiamojoje teisėje nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių... 36. 8.... 37. Pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens... 38. 9.... 39. BK 723 straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš... 40. 10.... 41. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė šias aplinkybes: A. M. apgaulingai... 42. 11.... 43. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 44. 12.... 45. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nors byloje nustatyta, jog A. M.... 46. 13.... 47. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis ir byloje teismų... 48. 14.... 49. Kasaciniame skunde nesant argumentų, aiškiai paneigiančių apeliacinės... 50. 15.... 51. Kasatoriaus argumentai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų... 52. 16.... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės... 54. 17.... 55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...