Byla 2K-262-489/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. liepos 30 d.) 7532 Eur (200 MGL) bauda, pagal 25 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. rugpjūčio 25 d.) 11 298 Eur (300 MGL) bauda.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 15 064 Eur (400 MGL) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas (13 dienų) ir nustatyta neatliktoji bausmės dalis – 14 084,84 Eur (374 MGL) bauda.

3Pritaikius BK 72 straipsnio 2, 5 dalis, iš A. B. solidariai su G. L., K. Š. nutarta išieškoti 12 430 Eur konfiskuotinų automobilių „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) ir „Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - ) vertei atlyginti. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta perduoti prokurorui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 255 straipsnį spręsti klausimą dėl A. B. ir G. L. administracinės atsakomybės už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė neviršija 250 MGL, neteisėtą gabenimą 2014 m. liepos 30 d.

4Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendis pakeistas.

5Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria klausimas dėl A. B. ir G. L. administracinės atsakomybės už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė neviršija 250 MGL, gabenimą 2014 m. liepos 30 d. perduotas spręsti prokurorui ATPK 255 straipsnio tvarka.

6Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis, susijusi su 2014 m. liepos 30 d. A. B. ir G. L. įvykdytos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis (šios aplinkybės detaliau nurodomos nutarties aprašomojoje dalyje).

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. ( - ) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4694,74 Eur.

8Pakeista nuosprendžio dalis, pagal kurią, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta išieškoti solidariai iš A. B., G. L., K. Š. 12 430 Eur konfiskuotinų automobilių „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) ir „Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - ) vertei atlyginti ir nuspręsta iš A. B. neišieškoti šių konfiskuotinų automobilių vertės atitinkančios pinigų sumos.

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nuteisti ir G. L., K. Š., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija

Nustatė

101. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad jis ir G. L., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo“ 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Lavoriškių k., veikdami vieninga tyčia kartu, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė įsigijimo dieną, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 60 320 Lt (17 469,88 Eur).

11Kaltinimo dalį dėl tų pačių cigarečių gabenimo apygardos teismas pašalino ir klausimą dėl A. B. ir G. L. administracinės atsakomybės už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė neviršija 250 MGL gabenimą 2014 m. liepos 30 d., perdavė spręsti prokurorui ATPK 255 straipsnio tvarka. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog neįrodžius A. B. ir G. L. bendrininkavimo gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kiekvienas iš kaltinamųjų atsako pagal jo gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertę. Ši vertė tokiu atveju neviršija 250 MGL ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

121.1. A. B. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., K. Š., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Jie, veikdami bendrininkų grupe, vieninga tyčia, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo“ 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. rugpjūčio 25 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų Vilniaus r., Rakonių k., neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 23 010 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir „Minsk Capital“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 190 167,90 Lt (55 076,43 Eur), jas nuo įsigijimo vietos ir to momento G. L. lengvuoju automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - ) o K. Š. lengvuoju automobiliu „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) neteisėtai gabeno iki kiosko Nr. P-35, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 43, kur tuo metu, kai G. L. kartu su A. B. krovė cigaretes iš automobilio „Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - ) į nurodytą kioską, G. L., A. B., K. Š. 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 14 val., buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Kioske Nr. P-35 buvo rasta 9 510 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir „Minsk Capital“, šalia kiosko stovinčiame G. L. vairuojamame lengvajame automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - ) – 5 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir šalia kiosko stovinčiame K. Š. vairuojamame automobilyje „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) – 8 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“. 2. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad A. B. 2014 m. liepos 30 d. veiką padarė tokiomis aplinkybėmis: A. B., veikdamas bendrininkų grupe su G. L., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo“ 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Lavoriškių k., veikdami vieninga tyčia kartu, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė įsigijimo dieną, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo lygi 60 320 Lt (17 469,88 Eur), jas nuo įsigijimo vietos ir momento G. L. lengvuoju automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - ) ir A. B. lengvuoju automobiliu „Citroen C5“ (valst. Nr. ( - ) vykdami vienas paskui kitą, neteisėtai gabeno iki degalinės „Ervin“, esančios Vilniaus m., Pramonės g., kur 2014 m. liepos 30 d. 12.35 val. buvo sulaikyti Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. 2.1. Nustatydama naujas faktines bylos aplinkybes ir panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl administracinės atsakomybės perdavimo spręsti prokurorui ATPK 255 straipsnio tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo sprendimą motyvavo tuo, kad neatitinka bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. L. ir A. B. bendrininkų grupe kaltinime nurodytas cigaretes tik neteisėtai įgijo, o toliau jas gabeno pasidalinę ir kiekvienas atskirai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, abu nuteistieji visas kaltinime nurodytas cigaretes įgijo ir jas gabeno veikdami bendrininkų grupe. Pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai tik už jų nusikalstama veika padarytą žalą, o turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl to konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma ne solidariai iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų, bet iš kiekvieno bendrininko atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenis padarant nusikalstamą veiką ir kitas bylos aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, kad bendrininkai A. B. ir G. L. vairavo skirtingus automobilius, teisėjų kolegija manė, kad tikslinga iš jų konfiskuoti tik jų vairuotų automobilių vertę atitinkančias pinigų sumas. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis nuteistas bei jam paskirta bausmė, ir jam baudžiamąją bylą nutraukti. 3.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį. Kaip tvirtina kasatorius, jo padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn, o gali būti vertinama nebent tik kaip administracinis teisės pažeidimas. BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje aprašytas nusikaltimas atskiriamas nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnyje pagal akcizais apmokestinamų prekių vertę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai preziumavo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, susijusius su jo bendrininkavimu darant kaltinime aprašytas veikas, todėl nepagrįstai išvadą dėl cigarečių, kaip akcizais apmokestinamų prekių, vertės padarė sudėdami pas jį ir pas nuteistąjį G. L. rastų cigarečių vertę. Antai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo kaltumo padarius kaltinime aprašytą veiką 2017 m. liepos 23–25 d., sudėjo pas jį ir nuteistąjį G. L. rastų cigarečių vertes, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ne visose dėžėse cigaretės supakuotos tuo pačiu metu, kad jis ir G. L. neskaičiavo cigarečių jų suradimo vietoje. Šią klaidą pirmosios instancijos teismas padarė ir darydamas išvadą dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. veikos, nes neatsižvelgė į tai, kad cigaretės nebuvo perskaičiuotos jų radimo vietoje, kad, vos tik surastos, jos nebuvo iš karto užvaldytos, kad cigaretės buvo skirtingų pavadinimų. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-673/2012, tačiau neatkreipė dėmesio į jos nuostatą, pagal kurią nepriimtina teismų praktika, kai alternatyvūs objektyviosios pusės požymiai (įgijimas, gabenimas, laikymas, realizavimas) nėra įrodinėjami. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija yra skirtinga nei susiklosčiusi šioje byloje, nes šioje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl cigarečių įgijimo iš nenustatytų asmenų ir bendrininkavimo jas gabenant, jo veikos pavojingumas sumažėjo tiek, kad, laikantis kraštutinės priemonės (lot. – ultima ratio) principo, neliko pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-421/2007, 2A-7-9/2013, 2K-P-100-222/2015). Kasatorius pažymi, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – jis įgijo iš nenustatytų asmenų. Pagal teismų praktiką muitinės skolininkais laikomi asmenys, kurie neteisėtai įvežė prekes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-222/2015, 2K-340/2014). Dėl to tada, kai asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes, nėra nustatyti, galimos situacijos, kad už tas pačias akcizais apmokestinamas prekes muito mokesčiai buvo sumokėti ar išreikalauti kitokiu būdu kituose baudžiamuosiuose ar administraciniuose procesuose. Esant tokiai teisinei situacijai, jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ne tik prieštarautų kraštutinės priemonės principui, bet ir būtų nesąžiningas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinis ieškinys šioje byloje jam nėra pareikštas, o tai rodo, kad jokia žala dėl jo veikos valstybei nebuvo padaryta ir jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas tinkamai neįvertinus administracinės ar kitų teisės šakų poveikio priemonių. Kasatorius nurodo, kad jo padaryta veika neatitinka ir objektyviųjų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad cigaretės, kaip akcizais apmokestinamos prekės, buvo neteisėtai įgytos jam, A. B., cigaretes suradus. Pasak kasatoriaus, cigarečių radimas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių įgijimas tik nustačius BK 185 straipsnyje aprašytos radinio pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau toks kaltinimas jam nėra pareikštas, todėl cigarečių radimą vertinti kaip neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą nebuvo pagrindo. 3.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai „sugrąžino į apkaltinamąjį nuosprendį neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo požymį“, todėl netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalis nutardamas iš jo išieškoti cigaretes gabenusio ir dėl to konfiskuotino automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. ( - ) vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, iš kurių asmenų turėtų būti išieškota konfiskuotino automobilio vertė, nenuoseklios, nes automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. ( - ) vertę atitinkančią pinigų sumą nutarta išieškoti tik iš jo, nors, pagal apeliacinės instancijos teismo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, cigaretes jis gabeno veikdamas bendrai su G. L., o tai rodo, kad automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. ( - ) vertę atitinkanti pinigų suma turėtų būti išieškota iš kasatoriaus solidariai su G. L. 3.3. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose padarytos išvados kelia abejonių, todėl teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 304–307 straipsnių reikalavimų, abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo) principo, pripažįstamo Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabordo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Darydami išvadą dėl jo kaltumo padarius nusikalstamą veiką, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vengė analizuoti faktines aplinkybes, sureikšmindami tam tikrus objektyvius jo veikos požymius, pavyzdžiui, tai, kad jis prisipažino automobiliu vežęs akcizais apmokestinamas prekes, neviršydamas tokių prekių kiekio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Byloje nepašalintas prielaidas teismai panaudojo jo kaltei pagrįsti, pavyzdžiui, vienodas dėžių su cigaretėmis įpakavimas, kitų asmenų telefonuose esančių kontaktų „B. A.“, „B“, „B“ priskyrimas jam, prieštaringi liudytojų pareigūnų D. Ž. ir R. K. parodymai. Be nurodyto trūkumo, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad jis dėl cigarečių įgijimo ir gabenimo išteisintas nepagrįstai, turėjo priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau vietoj to priėmė naują nuosprendį, kuriuo tik pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo yra nepakankamai aiški ir motyvuota, t. y. neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, surašyta nukrypstant nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013). Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose neatskleidė cigarečių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo požymių turinio, o vietoj jų vartojo disponavimo sąvoką, todėl pažeidė teisėtumo principą (lot. nullum crimen sine lege). 4. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius prašo nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo kraštutinės priemonės principo taikymo, neteisingo administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo yra nepagrįstas, nes prieštaringas. Iš skundo matyti, kad kasatorius vienoje skundo dalyje teigia, kad pagal kraštutinės priemonės principą atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybės rūšis turi būti atsižvelgiama į objektyviųjų požymių sąryšį su subjektyviaisiais, o kitoje dalyje tvirtina priešingai, nurodydamas, kad turi būti vadovaujamasi tik objektyviu požymiu – akcizais apmokestinamų prekių verte. 4.2. Prokuroras teigia, kad nepagrįstas skundo motyvas dėl netinkamo sąvokos „disponavimas“ vartojimo teismų nuosprendžiuose. Kasaciniame skunde pateikiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ištrauka yra be pirmojo pastraipos sakinio, o susipažinus su visa šia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pastraipa, darytina išvada, kad vartojant sąvoką „disponavimas“ jokie alternatyvūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai nebuvo pakeisti. 4.3. Prokuroras nesutinka su skundo argumentu, kad teismai, spręsdami dėl kasatoriaus kaltumo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai sudėjo cigarečių vertes. Jis pažymi, kad cigarečių įgijimo aplinkybės 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. yra skirtingos. Nei kasatorius, nei kiti nuteistieji neparodė, jog 2014 m. rugpjūčio 25 d. cigaretės buvo rastos. Pagal nuteistųjų parodymus tokia išvada pirmosios instancijos teismo buvo padaryta tik dėl cigarečių, kuriomis neteisėtai buvo disponuojama 2014 m. liepos 30 d. Be to, skunde nėra atskleista, kodėl cigarečių perskaičiavimas jų radimo vietoje, jų užvaldymas iš karto jas suradus paneigtų tai, kad buvo objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis – įgijimas. Prokuroro nuomone, aplinkybė, kad cigaretės nebuvo užvaldytos, kai tik buvo surastos, nėra reikšminga sprendžiant dėl kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes šis buvo nuteistas už rastų cigarečių įgijimą tik sulaikymo dieną, t. y. tik 2014 m. liepos 30 d., o dėl cigarečių laikymo jis nebuvo kaltinamas ir nuteistas. 4.4. Prokuroras nurodo, kad nepagrįstas skundo motyvas, jog kasatoriaus veiksmai neatitinka objektyvaus BK 1992 straipsnio 1 dalies požymio – įgijimo. Akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, gauna akcizais apmokestinamas prekes. Dėl to įgijimu laikomas akcizais apmokestinamų prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainai į kitas prekes ar daiktus, rastų daiktų pasisavinimas ir pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką. Iš to išplaukia, kad cigarečių įgijimas radimo būdu neturi būti papildomai kvalifikuojamas pagal BK 185 straipsnį. 4.5. Prokuroras teigia, kad nepagrįstas skundo motyvas dėl netinkamo turto konfiskavimo taikymo (BK 72 straipsnis). Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrįstai, išsamiai ir aiškiai nurodė, kas yra turto konfiskavimas, kada asmenys atsako solidariai ir kodėl keičiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo, o nesutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. 5. Nuteistojo A. B. kasacinis skundas netenkintinas. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais 6. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 304–307 straipsnio reikalavimų, nes dalis jų išvadų pagrįsta prielaidomis, yra nepakankamai aiškiai surašyti ir motyvuoti. 6.1. BPK 304–307 straipsniuose esančio baudžiamojo proceso normos reglamentuoja nuosprendžio įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalies turinį, t. y. informaciją ir klausimus, kurie turi būti aptarti surašant tokį proceso dokumentą. Pažymėtina, kad BPK 304–307 straipsnių reikalavimus turi atitikti ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendis (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Iš nagrinėjamoje byloje skundžiamų nuosprendžių turinio matyti, kad juose, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, nurodyta informacija ir aptarti klausimai, kurie turi būti pateikti tokio pobūdžio dokumentuose, kaip nuosprendžio surašymo laikas ir vieta, nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas, proceso dalyvių vardai ir pavardės, įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo bei bausmės ar kitų poveikio priemonių skyrimo motyvai ir išvados, sprendimas pripažinti asmenį kaltu, nurodant tokio asmens vardą pavardę, baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį kvalifikuota jo veika, paskirta bausmė ar kitos poveikio priemonės ir kita. Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai nėra pakankamai aiškūs, nes grindžiami prielaidomis, prieštarauja skundžiamų nuosprendžių turiniui. Priešingai nei teigia kasatorius, išvada dėl jo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas padaryta ne nepagrįstai sureikšminus jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, o teismų detaliai aptartų ir palygintų įrodymų visuma, nurodant įrodymų vertinimo motyvus ir paaiškinant, kodėl kritiškai vertinama kasatoriaus gynybos versija, esą akcizais apmokestinamas prekes jis neteisėtai įgijo ir gabeno veikdamas ne bendrininkų grupe, kad įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai ir pan. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai neanalizavo prieštaringų liudytojų D. Ž. ir R. K. parodymų, nes šių liudytojų, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, D. Ž. ir R. K. parodymai buvo abiejuose nuosprendžiuose išdėstyti, palyginti su kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl šių liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės, nurodydamas, kokios bylos aplinkybės nustatomos remiantis šių liudytojų parodymais. Kasatoriaus teiginiai, kad teismų išvados dėl vienodo cigarečių įpakavimo yra tik prielaidos, taip pat prieštarauja nuosprendžiuose išanalizuotų įrodymų turiniui, kratos ir apžiūros protokolų duomenims. Nepagrįsti visų teismų nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių išdėstymo analize kasatoriaus teiginiai, kad BPK 304–307 straipsnių reikalavimai buvo pažeisti nuosprendžiuose sąvokas „įgijimas“, „gabenimas“ keičiant sąvoka „disponavimas“. Iš nuosprendžių turinio matyti, kad juose aiškiai nurodyta, kokias iš alternatyvių BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytų kaltinamųjų veikų teismai pripažino įrodytomis. Sprendimas pripažinti kasatorių kaltu dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse yra aiškiai suformuluotas. Kasatorius taip pat neteisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai aiškiai surašytas, nes teismas, pripažindamas jį kaltu dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, priėmė ne naują apkaltinamąjį nuosprendį, o nauju nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. BPK 329 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada apeliacinės instancijos teismas priima naują apkaltinamąjį nuosprendį. Konkreti teisinė procesinė situacija, kuri nustatyta apeliacinio proceso metu nagrinėjamoje byloje (nustačius, kad dalis pašalinto kaltinimo dėl 2014 m. liepos 30 d. padaryto neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo atitinka vis dėlto ne administracinį teisės pažeidimą, bet nusikaltimą), sprendimo, numatyto BPK 329 straipsnio 1–4 punktuose, tiesiogiai priimti nereikalavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir pakeitė apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasi atitinkamomis BPK 326 straipsnio bei 328 straipsnio nuostatomis. Dėl bendrininkavimo, BK 1992 straipsnio 1 dalies taikymo

137. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats, o jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Aiškinant BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktikoje yra pažymėta, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

14Be kitų veikų, BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įgijimą, gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje

15Nr. 2K-245/2006).

167.1. Byloje nustatyta, kad A. B. ir G. L. buvo pažįstami, kartu susitarė vykti paimti cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis. 2014 m. liepos 30 d., vairuodami atskirus automobilius, bet tuo pačiu metu, nuvyko į Vilniaus rajono Lavoriškių kaimą, kur, pažeisdami disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką, dėžes su cigaretėmis „Fest“ (akcizais apmokestinamomis prekėmis) sukrovė į vairuotus automobilius, kiekvienas po devynias dėžes, ir jas vežė, važiuodami automobiliais vienas netoli kito, kol buvo sustabdyti muitinės pareigūnų ir cigaretės buvo rastos. Aplinkybės, kad A. B. ir G. L. buvo pažįstami, susitarė vykti paimti cigarečių, tuo pačiu metu vyko į tą pačią vietą, krovė cigarečių dėžes į automobilius, po to jas vežė, važiuodami vienas netoli kito, kol buvo sulaikyti muitinės pareigūnų, leidžia daryti išvadą, kad A. B. ir G. L. veikė suderinę savo veiksmus, suvokdami faktą, kad veikė ne kiekvienas atskirai, o bendrai su kitu asmeniu, todėl byloje teismų tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pripažįstant juos bendrininkais.

17Iš apeliacinės instancijos teismo patikrintų ir nustatytų bylos aplinkybių taip pat matyti, kad tiek A. B., tiek G. L. įgijo ir gabeno cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL, pažeisdami nustatytą tvarką, taigi patys įvykdė nusikalstamą veiką, todėl teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą laikydami juos bendrininkais vykdytojais (bendravyktojais), veikusiais bendrininkų grupe.

18BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už įgijimą ir gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, todėl kvalifikuojant šią veiką, kuri padaryta bendrininkų grupe, atsižvelgiama į visą įgytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertę, ji nedalijama, nenustatoma kiekvienam vykdytojui atskirai. Dėl to teismai, nustatę, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, tinkamai taikė BK 1992 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į visą A. B. ir G. L. pažeidžiant nustatytą tvarką įgytų ir gabentų cigarečių vertę. Kasatoriaus argumentai, kad cigaretės nebuvo perskaičiuotos jų radimo vietoje, kad keliose dėžėse supakuotos ne tuo pačiu metu, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste nepaneigia to, kad A. B. ir G. L. buvo bendrininkai, veikė kaip bendrininkų grupė. 7.2. Dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. nustatytos nusikalstamos veikos byloje nustatyta, kad A. B., G. L., K. Š. vienas kitą pažinojo. A. B., atvykęs su G. L. tuo pačiu automobiliu, o K. Š. – kitu automobiliu, iš nenustatytų asmenų 2014 m. rugpjūčio 25 d., tiksliau nenustatytu metu, pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėtų cigarečių (akcizais apmokestinamų prekių), kurių vertė viršijo 250 MGL, ir vykdami šiais automobiliais atvežė jas į Vilniaus m., Gariūnų g. 43, esantį kioską Nr. P-35, kur G. L. ir A. B. ėmė dėžes su cigaretėmis krauti į kioską, o K. Š. atvyko prie kiosko savo vairuojamu automobiliu ir stovėjo, kai visi buvo sulaikyti muitinės pareigūnų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia padaryti tas pačias išvadas, kaip ir kaltinimo dalyje dėl ankstesnės 2014 m. liepos 30 d. padarytos veikos, todėl, papildomai nekartojant argumentų, darytina išvada, kad teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgdami į visą A. B., G. L., K. Š. įgytų ir gabentų cigarečių vertę, o ne tą, kuri teko kiekvienam iš bendrininkų. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad cigaretės nebuvo perskaičiuotos jų radimo vietoje, kad nebuvo iš karto užvaldytos, kad buvo skirtingų pavadinimų, nepaneigia to, kad A. B., G. L., K. Š. buvo bendrininkai, veikė kaip bendrininkų grupė. 7.3. Kasatorius nurodo, kad įgijimas negali reikštis cigarečių radimu, nes jis nėra neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gavimo būdas. Aiškinant veikų, uždraustų BK 1992 straipsnyje, kuriomis neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, turinį, vadovaujamasi ne disponavimo, valdymo, kaip daiktinių teisių, samprata civilinėje teisėje, bet baudžiamąja teise. Jų turinys atskleistas šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, gauna akcizais apmokestinamas prekes. Tokiu įgijimu laikomas šių prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, rastų pasisavinimas ar pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką. Iš kaltinime nurodytų teisės aktų išplaukia, kad A. B. ir jo bendrininkai įgijo akcizais apmokestinamas cigaretes pažeisdami šiuos teisės aktus, todėl teismai, darydami išvadą, kad kasatorius ir jo bendrininkai neteisėtai įgijo cigaretes, baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidos nepadarė. 7.4. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė poveikio priemonė, kuri taikoma tada, kai kitos poveikio priemonės nėra pakankamos teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Dėl to įstatymų leidėjas paprastai nustato aiškius kriterijus, leidžiančius atskirti nusikalstamas veikas nuo nenusikalstamų, o esant konkrečioms aplinkybėms, kraštutinės poveikio priemonės principą taiko teismai, aiškindami ir taikydami teisę. Pažymėtina, kad BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnyje skiria nusikalstamos veikos dalykas – akcizais apmokestinamų prekių vertė. Baudžiamoji atsakomybė iškyla, kai ji viršija 250 MGL, kitu atveju taikoma administracinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. ir jo bendrininkų įgytų ir gabentų prekių vertė žymiai viršija 250 MGL, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad šiuo atveju, remiantis kraštutinės priemonės principu, reikėtų kasatorių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti už padarytą veiką administracinio poveikio priemones. Išvados apie tai nekeičia kasatoriaus argumentai, kad jam civilinis ieškinys nepareikštas, kad mokesčiai už akcizines prekes galbūt jau buvo sumokėti, nes kraštutinės poveikio priemonės principo taikymui esminę reikšmę turi veikos pavojingumas, kuris šiuo atveju abejonių nekelia. Dėl BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymo 8. Kasatorius teigia, kad cigarečių gabenimas požymis nustatytas nepagrįstai, todėl mano, kad turto konfiskavimas jam taikytas neteisingai, tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl turto konfiskavimo taikymo nenuoseklios, prieštaringos, automobilio „Citroen C5“ (valst. Nr. ( - ) vertę atitinkanti pinigų suma turėtų būti išieškota iš kasatoriaus solidariai su G. L., todėl netinkamai taikytas BK 72 straipsnis. Šie argumentai atmestini. 8.1. Visų pirma kolegija pažymi, kad kasatorius ginčija cigarečių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką faktą, o būtent toks faktas galutinai yra nustatytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Dėl to nustačius, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką A. B. dėžes su cigaretėmis gabeno būtent automobiliu „Citroen C5“, šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir tokia transporto priemonė, kuria kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. 8.2. Antra, pažymėtina, kad konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Tačiau įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus Teisių Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

19Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). 8.3. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje pasisakyta ir dėl to, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos normos prasmę turto vertės išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017). 8.3.1. Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.

208.3.2. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. 8.4. Nagrinėjamoje byloje automobilis „Citroen C5“ nebuvo konfiskuotas padarius išvadą, kad šio automobilio negalima paimti iš savininko, nuteistojo A. B. vyresniojo brolio – V. B., kuris nežinojo, nedavė sutikimo, kad automobilis bus panaudotas nusikaltimui daryti. Teismo metu liudytojas V. B. nurodė, kad vieną iš turimų automobilių paskolino, leido naudotis sostinėje gyvenančiam savo broliui A. B., nes šis turi mažametį vaiką, kurį reikia vežioti. Nusprendęs panaudoti svetimą automobilį sunkiam tyčiniam ir savanaudiškam nusikaltimui daryti (akcizais apmokestinamoms prekėms neteisėtai gabenti), nuslėpęs šiuos savo ketinimus nuo automobilio savininko, nuteistasis A. B. prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas sunkiam nusikaltimui, daryti, nuslepiant tai nuo savininko, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, 4694,74 eurų dydžio automobilio vertės išieškojimas iš A. B. atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą. 8.5. Atsakydama į kitus kasacinio skundo argumentus, kolegija pabrėžia, kad konfiskuotinas turtas – tai ne nusikalstama veika padaryta žala, kuriai atlyginti gali būti taikoma solidari žalą padariusių asmenų civilinė atsakomybė. Turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl, priešingai nei teigia kasatorius, ši teisinė priemonė negali būti paskiriama bendrininkų grupei nustatant solidarią visų bendrininkų atsakomybę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad konfiskuotino automobilio „Citroen C5“ vertė turi būti išieškoma iš jį valdžiusio nuteistojo A. B., teisės taikymo klaidos nepadarė. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų 9. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius kvestionuoja teismų padarytas išvadas dėl atskirų bylos aplinkybių nustatymo, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo kaltei nustatyti, prašo, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl apkaltinamųjų teismų nuosprendžių atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje išnagrinėti tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 3. Pritaikius BK 72 straipsnio 2, 5 dalis, iš A. B. solidariai su G. L., K. Š.... 4. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria klausimas dėl A. B. ir G. L.... 6. Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis, susijusi su 2014 m. liepos 30 d. A.... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. B. nuspręsta išieškoti... 8. Pakeista nuosprendžio dalis, pagal kurią, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir... 9. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nuteisti ir G. L., K.... 10. 1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas... 11. Kaltinimo dalį dėl tų pačių cigarečių gabenimo apygardos teismas... 12. 1.1. A. B. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., K.... 13. 7. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 14. Be kitų veikų, BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė... 15. Nr. 2K-245/2006).... 16. 7.1. Byloje nustatyta, kad A. B. ir G. L. buvo pažįstami, kartu susitarė... 17. Iš apeliacinės instancijos teismo patikrintų ir nustatytų bylos aplinkybių... 18. BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už įgijimą ir gabenimą... 19. Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). 8.3. Pagal BK 72... 20. 8.3.2. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 22. Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti....