Byla 1A-187-875/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nuteistajam M. V., gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikas), 221 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. V. paskirtas baudas subendrinus tarpusavyje iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė - 750 MGL bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė sumažinta bausmė - 500 MGL bauda (215 MGL taikant 37,66 € MGL dydį, 285 MGL – 50 € MGL dydį). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 nutarta įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką, jį prilyginant 2 MGL baudos, kai MGL lygus 50 €.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nutrauktas procesas pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 23 077,67 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

4Pripažinta proceso išlaidomis 16,79 € išlaidos, susijusios su automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) saugojimu, ir priteista Šiaulių apskrities VPK naudai iš M. V. 16,79 € proceso išlaidų atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

71.

8M. V. nuteistas už tai, kad versliškai neteisėtai vykdė komercinę veiklą, o būtent:

9pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 35 straipsnio 2 dalį, pagal kurią „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, nustatantį, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 6.1 punktą, pagal kurį Taisyklės taikomos mokesčių mokėtojams, kurie pradeda vykdyti individualią veiklą (įskaitant individualią veiklą per nuolatinę bazę), išskyrus tų veiklos rūšių vykdymą, kurias pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali vykdyti tik juridiniai asmenys“, 7 punktą, pagal kurį “Mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos šių taisyklių nuostatos, turi tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą ( - ) formą (toliau – prašymas) pateikti VMI“, 9.5 punktą, pagal kurį [...] kiti individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“, nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos VMI, sistemingai vykdė komercinę veiklą - prekiavo automobilių dalimis: internetinėje erdvėje skelbė duomenis apie parduodamas detales, surasdavo pirkėjus ir parduodavo automobilių dalis.

101.1. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, į gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma ( - ) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš individualios veiklos - prekybos automobilių dalimis – gautas pajamas ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

11tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 26 d., pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį užpildė gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma ( - ) už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį. Siekdamas išvengti 789,38 € gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 5 673,13 € valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir 1 751,32 € privalomo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, iš viso 8 177,83 € mokesčių, M. V. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2017 m., vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 100 469 € pajamų su pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (arba 83 032,23 € pajamų be PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, gavo 127 759 € pajamų su PVM (arba 105 585,95 € pajamų be PVM). Tokiu būdu jis tyčia nedeklaravo 27 290 € su PVM (arba 22 553,72 € be PVM) iš individualios veiklos gautų apmokestinamų pajamų ir šią gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją (forma ( - ) už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį 2018 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI.

121.2. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, į pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš individualios veiklos - prekybos automobilių dalimis – gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM bei ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

13tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., M. V., kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, kurio pajamos per paskutinius 12 mėnesių iš individualios veiklos viršijo 45 000 € (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnio 1, 3 dalis), užpildė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir, siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino 12 984,76 € PVM, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad:

14- nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 1 590 € pajamų su PVM (arba 1 314,05 € pajamų, apmokestinamų PVM), nurodė, kad jo į valstybės biudžetą mokėtinas PVM sudaro 276 €, nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 17 272,73 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš individualios veiklos gautų 15 958,68 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 3 351,32 PVM;

15- nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 4 800 € pajamų su PVM (arba 3 966,94 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 7 045,45 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 3 078,51 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 646,49 € PVM;

16- nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 870 € pajamų su PVM (arba 719,01 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 4 636,36 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 3 917,35 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 822,65 € PVM;

17- nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 2 230 € pajamų su PVM (arba 1 842,98 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 15 914,88 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 14 071,90 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 2 955,1 € PVM;

18- nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 3 590 € pajamų su PVM (arba 2 966,42 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 4 516,53 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 1 549,59 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 325,41 € PVM;

19- nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 3 960 € pajamų su PVM (arba 3 272,73 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 6 342,98 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 3 070,25 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 644,75 € PVM;

20- nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 800 € pajamų su PVM (arba 661,16 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 14 305,79 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 13 644,63 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 2 865,37 € PVM;

21- nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 6 505 € pajamų su PVM (arba 5 376,03 € pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 11 917,36 € pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 6 541,33 € pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 1 373,67 € PVM.

22Po to, šias 8 pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608), kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis, tą pačią dieną (2019 m. gegužės 22 d.) elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI.

231.3. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos apie mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, nors ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą tokius duomenis pateikti, o būtent:

24jis, vykdamas individualią veiklą, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. gavo daugiau kaip 45 000 € pajamų. Atsiradus prievolei įsiregistruoti PVM mokesčių mokėtoju arba pildyti ir pateikti VMI pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnio 1, 3 dalys), M. V. iki 2017 m. sausio 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nedeklaravo 6 055 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 050,87 € PVM. Iki 2017 m. vasario 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir nedeklaravo 7 720 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 339,83 € PVM. Iki 2017 m. kovo 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir nedeklaravo 10 800 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 874,38 € PVM. Iki 2017 m. balandžio 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nedeklaravo 2 200 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 381,82 € PVM. Iki 2017 m. gegužės 25 d. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir nedeklaravo 7 877 € pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1 367,08 € PVM. VMI 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (17.5-40) R-685 priminė M. V., kad jis turi apskaičiuoti ir sumokėti PVM už 2017 m. Jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnį ir siekdamas išvengti mokėtino 6 013,98 € PVM, valstybės įgaliotai institucijai - VMI nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų už laikotarpius nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 iki 2017 m. balandžio 30 d.

251.4. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

26jis, vykdydamas individualią veiklą – prekybą automobilių detalėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių II dalies 2 ir 5 punktus, siekdamas išvengti mokesčių bei galimybės nustatyti jo iš individualios veiklos gaunamas pajamas, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nefiksavo atliktų ūkinių ir finansinių operacijų, nepildė apskaitos dokumentų, nevedė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, o gyventojų pajamų mokesčių deklaracijose per laikotarpius nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. deklaruotų išlaidų nepagrindė apskaitos dokumentais, dėl ko iš dalies negalima nustatyti M. V. veiklos už 2016 m. ir 2017 m.

27II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

282.

29Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį: veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, (dėl neteisingų duomenų įrašymo į gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir jų pateikimo bei neteisingų duomenų į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas įrašymo ir pateikimo) laikyti viena tęstine nusikalstama veika ir už ją skirti vieną bausmę, ir už padarytas nusikalstamas veikas skirti sankcijose numatytus minimalius baudos dydžius bei galutinę subendrintą bausmę – baudą, sumažinti.

302.1. Skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija sutinka, tačiau vertina, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę, be to, dvi veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, kurias padarė yra tęstinės ir teismas skirdamas bausmes negalėjo taikyti dalinio sudėjimo taisykles.

312.2. Laiko, kad paskirta galutinė bausmė neteisinga, nes piniginė našta atlyginant civilinius ieškinius ir labai didelė bauda finansiškai nepakeliama. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui atlygino 23 077,67 Eur turtinę žalą, VMI teks sumokėti dar ne mažiau kaip biudžetui nesumokėtų 62 306,76 Eur. Atsižvelgdamas, jog valstybei sumokės daugiau kaip 85 384 Eur mokesčių, laiko, jog skirtos baudos dydis daugiau kaip 22 000 Eur, prieštarauja bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams. Akivaizdu, jog sieks kuo greičiau atlikti paskirtą bausmę, t. y. sumokėti skirtą baudą, todėl net neįsivaizduoja kaip šiuo metu galėtų dar atlyginti ir VMI žalą, o jos neatlyginus, jam būtų skaičiuojamos palūkanos, kad dar labiau apsunkintų ne tik jo galimybes įvykdyti teismų sprendimus, bei kaip minėjo jį visiškai sužlugdytų.

322.3. Dėl tęstinės veikos nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu parodė, jog nusikalstamas veikas darė siekdamas sumokėti mažesnius mokesčius, todėl įrašė neteisingus duomenis tiek į deklaraciją, tiek į pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas. Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes nuo 2016 metų spalio mėnesio siekdamas išvengti mokesčių, tiek į deklaraciją tiek į mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas įrašė neteisingus duomenis ir juos pateikė VMI. Jo vieninga apibrėžta tyčia darant nusikalstamą veiką buvo siekis sumokėti mažiau mokesčių, tik pagal atitinkamą jo statusą, vienu metu turėjo teikti tik deklaraciją, kitu metu teikė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas, minėtuose dokumentuose įrašant klaidingus duomenis, taip siekdamas sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei. Šią vieningą tyčią nustatė ir teismas, kuris nuosprendyje aptarė tyčios turinį, tačiau nepagrįstai šias veikas išskaidė pagal teiktus neteisingus dokumentus VMI. Be to, teisme baigiamųjų kalbų metu kartu su advokatu prašė šias dvi veikas laikyti tęstine nusikalstama veika, tačiau apylinkės teismas nuosprendyje dėl to nepasisakė. Šiuo atveju yra būtina nustatyti, ar nusikalstama veika yra tęstinė ar ne, nes tik tuomet tinkamai galima kvalifikuoti veiksmus bei paskirti teisingą bausmę.

333.

34Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. Butvidas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jį išdėstyti taip: vadovaujantis BK 723 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš M. V. 34 000 eurų vertės butą, adresu ( - ). Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

353.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 723 straipsnio 2 dalies nuostatų ir taip pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. versliškai vykdė komercinę veiklą, neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos. Šiuo nuosprendžiu teismas pripažino, kad jis minėtu periodu padarė apysunkę nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai ir iš šios veikos gavo ekonominę naudą ir ši aplinkybė visiškai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą. 2016 m. spalio 3 d. kaltinamasis įregistravo individualią veiklą, netrukus 2016 m. spalio 11 d. už 34 000 eurų įsigijo butą, adresu ( - ). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. negalėjo pagrįsti šio buto įsigijimo jokiomis teisėtai gautomis pajamomis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. ( - ), susijusi su M. V. finansų tyrimu. Ir ši aplinkybė visiškai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą. Iš Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašų matyti, kad laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 3 d. M. V. jokia darbine veikla neužsiėmė, o iš vis M. V. iki 2016 m. spalio 3 d. per savo gyvenimą yra dirbęs įvairiose darbovietėse vos 8 mėnesius, bei minimu laikotarpiu nėra deklaravęs jokių gautų pajamų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad M. V. negavo teisėtų pajamų, kuriomis galėtų pagrįsti didesnės negu 250 MGL vertės turto - buto, adresu ( - ), įsigijimą. Ir ši aplinkybė visiškai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą.

363.2. Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nurodytos išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtinos sąlygos, tačiau iš nuosprendžio turinio taip ir liko neaišku, kodėl nebuvo taikytos BK 723 straipsnio 2 dalies nuostatos, neįvardinta ar M. V. turtas - butas, adresu ( - ), gali būti laikomas turtu į kurį gali būti nukreiptas išplėstinis turto konfiskavimas, ir jeigu taip, tai kodėl jis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

373.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Teismų praktikoje konstatuota, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą. [...] turto konfiskavimas dažniausiai (paprastai) gali būti pritaikytas būtent savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo atvejais. [...] konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei būtų konstatuojama, kad kelių tūkstančių litų dydžio baudos paskirties įgyvendinimui turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - keliasdešimt kartų baudos dydį viršijančios pinigų sumos konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Su aukščiau nurodytu išaiškinimu sutiktina, nes tokio pobūdžio praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau tokia praktika yra formuojama klausimui dėl visų tokią veiklą vykdančio asmens pajamų (apyvartinių lėšų) konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju prokuroras, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadas, ir nekvestionuoja fakto, kad neturėtų būti konfiskuojamos visos M. V. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. gautos pajamos (kurios gali būti traktuojamos kaip apyvartinės lėšos), nes tai prieštarautų protingumo ir proporcingumo principui. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas: „247 211,54 €, kuriuos kaltinamasis gavo už parduotas automobilių dalis nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d., yra ne „pajamos“, o apyvarta, tačiau šioje baudžiamojoje byloje ir nebuvo pasisakoma dėl visų M. V. vykdant nusikalstamą veiką gautų pajamų konfiskavimo, kaip nusikalstamos veikos rezultato (tiesioginio turto konfiskavimo).

383.4. Skunde nurodo ir tai, kad versliškai vykdydamas komercinę veiklą, neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos M. V. gavo ekonominę naudą, o kadangi tokią veiklą vykdė vienas, nekvestionuotina, kad visa iš jo vykdomos neteisėtos veiklos gauta nauda vertintina kaip jo asmeninė nauda ir tai laikytina aksioma, kurios papildomai įrodinėti nagrinėjamu atveju nereikia. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apskaičiuota jo iš neteisėtos veiklos gauta nauda, kuri pasireiškė nesumokėtų mokesčių pavidalu ir ši nauda bus išieškoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, nereiškia, kad bet kokia kita jo gauta nauda (pav. iš neteisėtos veiklos gautas pelnas) tapo teisėta („iš ne teisės, teisės negimsta“), taip pat, kad M. V. turimas turtas nebeturi būti pagrįstas jo teisėtai gautomis pajamomis. Apskaičiuoti M. V. iš nusikalstamos veikos gautos naudos pelno pavidalu nebuvo ir nėra galimybės būtent dėl jo paties nusikalstamų veiksmų, t. y., veiklą jis vykdė neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos, nepildydamas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kaip nurodė pats M. V., įgydamas automobilių dalis jis nepildydavo pats (nereikalaudavo ir pardavėjų) jam pateikti jokių apskaitos dokumentų, parduodamas detales taip pat jų nepildė, tad nėra galimybės nustatyti jo išlaidų ir gautų pajamų santykio. Taigi apskaičiuoti absoliučiai visos jo iš neteisėtos veiklos gautos naudos (gauto pelno ir nesumokėtų mokesčių pavidalu bendrai) nėra galimybės būtent dėl paties M. V. neteisėtų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms buvo būtina patikrinti (nustatyti) M. V. turtą, neatitinkantį jo teisėtai gautoms pajamoms. Pažymėtina tai, kad 2016 m. spalio 3 d. įregistravęs individualios veiklos vykdymą M. V. ir toliau užsiėmė analogiško pobūdžio veikla, o jo vykdomos veiklos apyvarta nesumažėjo (2018 metais deklaruota jo vykdomos veiklos apyvarta už 2017 metus buvo didesnė negu 100 000 eurų), kas rodo, kad jo apyvartai skirtos lėšos iš esmės liko tokios pačios (t. y. teisėtai veiklai vykdyti skirtų lėšų apimtis, lyginant su jo neteisėtai vykdytos veiklos laikotarpiu, nesumažėjo, o šių piniginių lėšų kilmė - anksčiau neteisėtai vykdyta veikla), todėl lieka neaišku kokias konkrečiai lėšas M. V. panaudojo butui įsigyti. Tyrimo metu nenustatyta, kad būtent tokia pinigų suma (34 000 eurų) buvo išgryninta iš jo naudotų banko sąskaitų konkrečiam pirkiniui įsigyti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo įgytas turtas - butas, adresu ( - ), vertintinas per turto, kurio įgijimas negali būti pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis ir kurių kilmė, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes, yra nusikalstama, prizmę.

393.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. V. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad jis pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, be to, anksčiau pripažintas padaręs ir kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, darytina pagrįsta išvada, kad jo gautos piniginės lėšos ir iš jų įgytas turtas turi neteisėtumo požymius. Taip pat, verta pažymėti ir tą aplinkybę, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog M. V. neteisėtos veiklos vykdymo laikotarpiu buvo realizavęs automobilių dalių, kurios priklausė, užsienyje paieškomoms transporto priemonėms, ir nors jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu), tačiau tai nepaneigia fakto, kad tam tikra tyrimo metu nenustatyta dalis jo gautų piniginių lėšų, vertinant šias aplinkybes per civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų prizmę, gautos neteisėtai - nepagrįstai (t. y. vertinant tai kaip nepagrįstą praturtėjimą). Tad sprendimas nekonfiskuoti tokio turto kardinaliai prieštarauja BK 723 straipsnyje įtvirtintos normos esmei - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos.

403.6. Skunde argumentuojama, kad 2016 m. spalio 3 d. (kai M. V. pradėjo vykdyti veiklą įregistravęs individualią veiklą) jis ir toliau savo veiklai vykdyti (generuoti apyvartai) naudojo pinigines lėšas, kurios iš esmės gautos iš anksčiau jo vykdytos neteisėtos veiklos. Maža to, skirto galutinės bausmės santykis su konfiskuotino turto - buto - verte nėra tiek didelis, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas kartu su bausme pažeistų proporcingumo principą.

414.

42Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

435.

44Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

455.1. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

476.

48Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei kaltės, tačiau prašo nusikalstamas veikas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 veikos) vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, bei sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. Butvidas apeliaciniu skundu neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskirtos bausmės nuteistajam, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl netaikytos M. V. 34 000 eurų vertės buto, esančio ( - ), konfiskacijos ir vadovaujantis BK 723 straipsnio 2 dalimi, prašo jį konfiskuoti.

49Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

507.

51Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

528.

53Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori.

549.

55Nagrinėjamoje byloje M. V. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 veikos) už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 26 d., už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį, siekdamas išvengti GPM, VSD ir PSD įmokų, gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2017 m., vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 100 469 € pajamų su PVM) (arba 83 032,23 € pajamų be PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, gavo 127 759 € pajamų su PVM (arba 105 585,95 € pajamų be PVM), bei už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., užpildė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir, siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino 12 984,76 € PVM, nurodė žinomai neteisingus duomenis

56, po ko, šias 8 pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl pastarosios kaltinimų dalies, pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialistų išvadomis, paaiškinimo protokolais, VMI ir VSDFV duomenimis, banko sąskaitų išrašais, kitų objektų apžiūros protokolais ir visa kita byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, pasireiškęs nuteistojo M. V. neteisingai užpildytos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos, pateikimu VMI ne vėliau negu 2018 m. balandžio 26 d. ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM mokesčio apyskaitų, užpildymu ir pateikimu VMI ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., sąlygojo dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisingų duomenų pateikimu, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, padarymą. Atmetant nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad padarytos dvi atskiros, o ne tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, kadangi nusikalstamos veikos padarytos skirtingais laikais, pateikiant skirtingus duomenis ir skirtingas formas, bei skirtingomis aplinkybėmis (deklaracijos teikiamos savarankiškai ir su raginimu).

5710.

58Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių pavojingų veikų, iš kurių kiekviena, atskirai paėmus, gali būti vertinama kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčią – kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tą pačią tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010, 2K-650/2010, 2K-180/2014).

5911.

60Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje nustatyta, kad kiekvienu iš dviejų kaltinime nurodytu atitinkamų deklaracijų pateikimo atveju buvo išvengta sumokėti PVM ar PSD, VSD, GPM mokesčių, kurių sumos yra didesnės nei 100 MGL, todėl M. V. už abi veikas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Minėta schema patvirtina, kad M. V. suvokė, jog pateikia žinomai neteisingus duomenis apie mokėtinus mokesčius valstybės įgaliotai institucijai, turėdamas konkretų tikslą - siekdamas išvengti mokesčių, ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia. Kadangi byloje nustatyta, kad dėl M. V. tyčinių veiksmų VMI buvo teikiamos neteisingos deklaracijos, darytina išvada, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuoti M. V. veiksmų dėl neteisingų duomenų apie PVM ir PSD, VSD, GPM pateikimo, kaip vienos tęstinės veikos, įvertinus tai, kad buvo siekiama išvengti skirtingų mokesčių, neteisingai pildomos ir skirtingai pateikiamos vienu atveju – gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos, kitu PVM deklaracijos, nėra teisinio pagrindo (kasacinė nutartis Nr. 2K-180/2014).

61Dėl bausmės

6212.

63BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6413.

65Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

6614.

67BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 300 MGL bauda). BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirtos 200 MGL ir 250 MGL baudos). BK 221 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatydamas beveik lygų sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 150 MGL bauda). BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatydamas beveik lygų sankcijoje numatytam bausmės minimumui (paskirta 150 MGL bauda). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, bei pritaikius BK 641 straipsnį, galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę paskyrė - 500 MGL baudą (iš jų 215 MGL taikant 37,66 € MGL dydį, 285 MGL – 50 € MGL dydį). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos keturios nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą - padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgta ir į M. V. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė ( - ) būdamas neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamas veikas pagal BK 201 straipsnio 1 ir 3 dalis, baustas administracine tvarka, dirbantis pagal verslo liudijimą. Įvertintos ir M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, bei atlygino VSDFV Šiaulių skyriui padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius M. V. bei jo padarytų nusikalstamų veikų charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Be to, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, parinko bausmę, kuri atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės negalima neatsižvelgti į tai, kad M. V. jau buvo atleistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 201 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju sušvelninus jam ir taip pirmosios instancijos teismo paskirtą proporcingą bausmę jo padarytiems nusikaltimams, gali formuoti nebaudžiamumo įpročius bei nepagarbos baudžiamajam įstatymui toleravimą. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą ar jos atlikimo tvarkos keitimą. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Būtent tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas.

68Dėl BK 723 straipsnio 2 dalies taikymo

6915.

70Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

7116.

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad BK nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato BPK, CK bei kiti teisės aktai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

7317.

74BK 723 straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš turto konfiskavimo rūšių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą.

7518.

76Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą M. V. atžvilgiu, kadangi M. V. laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. versliškai vykdė komercinę veiklą, neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos, o skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, kad jis minėtu periodu padarė apysunkę nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai ir iš šios veikos gavo ekonominę naudą ir ši aplinkybė visiškai atitinka BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą.

7719.

78Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kadangi pagal BK 723 straipsnį išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant BK 723 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją taikyti.

7920.

80BK 723 straipsnyje („Išplėstinis turto konfiskavimas“) įtvirtintos normos esmė yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje 5 straipsnio 1 dalyje („Išplėstas konfiskavimas“) nustatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai ar iš dalies konfiskuoti turtą, priklausantį dėl nusikalstamos veikos nuteistam asmeniui ir galintį tiesiogiai ar netiesiogiai duoti ekonominės naudos, kai teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo teisėtoms pajamoms, yra įsitikinęs, jog tas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos; preambulės 21 punkte nurodyta, kad išplėstinį konfiskavimą turėtų būti galima taikyti tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, jog atitinkamas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Tai nereiškia, kad turi būti nustatyta, jog minėtas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos. Valstybės narės gali numatyti, kad teismas, įvertinęs tikimybę, mano arba pagrįstai daro prielaidą, kad žymiai labiau tikėtina, jog minėtas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, o ne iš kitos veikos. Teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis galėtų būti priimtas sprendimas dėl išplėstinio konfiskavimo (kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu). Šiuo atveju būtina įrodymų pusiausvyra, t. y. principas, reiškiantis, kad įrodymai nurodo tam tikrą tikrumą (įsitikinimą) ir nėra abejonių, kad yra įmanoma taikyti bet kokią pagrįstą alternatyvą.

8121.

82Pirmoji įstatyme numatyta sąlyga, leidžianti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą yra ta, kad kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. M. V. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 221 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo. Šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla išvengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokių padarinių atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei tvarkant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-308-697/2016). Kadangi byloje nebuvo M. V. pareikšti kaltinimai dėl kitų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, t. y., kad nuteistasis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas iš kurių turėjo turtinės naudos, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytų būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo ją taikyti.

8322.

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-84/2012, 2K-368/2011).

8523.

86BK 201 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra priskiriami nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 220, 221, 222 straipsniais yra BK skyriuje, skirtame nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams finansų sistemai, taigi, pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarką, yra kėsinamasi į valstybės finansinius interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Šiomis veikomis pažeidžiama buhalterinės apskaitos tvarka, taigi paprastai vien apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas pats savaime nelemia turto nusikalstamos kilmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai apgaulinga buhalterinė apskaita yra inkriminuojama kartu su kitais nusikaltimais, pavyzdžiui, numatytais BK 183 arba 184 straipsniuose (turto pasisavinimas arba iššvaistymas), ir tokiose bylose yra konfiskuojamas pasisavintas (iššvaistytas) turtas (arba jo vertė) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-222/2016, 2K-194/2012, 2K-445/2012, 2K-598/2011, 2K-575/010, 2K-171/2010). Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo aspektu tai reiškia, kad turi būti konfiskuojamas būtent konkrečios nusikalstamos veikos rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).

8724.

88Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). BK 72 straipsnio aspektu svarbus būtent nusikalstamas, o ne priešingas teisei bendrąja prasme konfiskuotinų lėšų šaltinis. Šiuo atveju neapskaitytų lėšų neteisėtumą bendrąja prasme yra analizuojama ne baudžiamosios teisės, o kitų teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių sritis (mokestinių prievolių). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-304-976/2016), jog turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-295-222/2019).

8925.

90Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl M. V. neteisėtų nusikalstamų veiksmų, o dėl M. V., kaip mokesčių mokėtojo, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo. Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidą, jog M. V. butas gali būti nupirktas iš pinigų, kurių mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo, tačiau ši mokesčių nepriemoka iš M. V. gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Remdamasis pirmiau nurodytomis ir byloje pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad sprendimas netaikyti M. V. BK 723 straipsnio nuostatų yra teisingas. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės bylos įrodymais neparemti teiginiai, kad M. V. butas (kuriam yra prašoma taikyti išplėstinį turto konfiskavimą) yra galimai gautas vykdant kitą nusikalstamą veiką, t. y., realizuojant užsienyje paieškomų transporto priemonių automobilių dalis, negali būti pagrindu konfiskuoti nurodomą butą, kadangi ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį M. V. atžvilgiu buvo nutrauktas. Kaip jau minėta, viena iš BK 723 straipsnio taikymo sąlygų yra tai, kad kaltininkas nepagrindžia turto įsigijimo, tačiau kaip nustatyta, M. V. pripažįsta kaltę, kad nebuvo atsidaręs individualios veiklos ir nedeklaravo jam priklausomų deklaruoti pajamų, iš kurių galimai ir nusipirko butą, ir šiuo metu jo įsiskolinimas valstybei bus išieškomas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Pakartotinai paminėtina, kad taikant BK 723 straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

9126.

92Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimus, jog mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20, 25 punktai). Nors mokestinė prievolė bendriausia prasme gali būti traktuojama kaip turtinės prievolės rūšis, tačiau teisės sistemoje joms suteikiamas skirtingas teisinis statusas ir teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016). Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014 ir kt.). Ši praktika patvirtinta ir išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016. Kita vertus, teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokestiniai pažeidimai kvalifikuojami taikant turtinio sukčiavimo normą. Pavyzdžiui, kad kai kurios veikos pateikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui dėl specifinio mokestinių santykių reguliavimo ir galimybės tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto gali būti vertinamos kaip sukčiavimas (PVM deklaracijų pagrindu įgyjamos fiktyvios teisės į PVM atskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami melagingi duomenys apie pajamas, sukuriant fiktyvią teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą). Tokių veiksmų teisinį vertinimą iš esmės lemia aplinkybė, jog veiksmai su mokesčių deklaracijomis ar kitais dokumentais atliekami taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti atitinkamą prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Tokie veiksmai, kaip neoficialus dalies darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojui nesilaikant apskaitos reikalavimų, teikiant melagingus duomenis apie pajamas ir nesumokant atitinkamų mokesčių (GPM ir kt.) kaip sukčiavimas nekvalifikuojami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Pažymėtina, kad mokesčio, kurio buvo vengiama šioje byloje, teisinis reguliavimas nesuponuoja galimybės asmeniui į jų susigrąžinimą arba kitokį kompensavimą, vadinasi, biudžeto lėšos grobiamos nebuvo. Kasacinėje praktikoje neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymas taip sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą taip pat vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-648/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, taikyti prokuroro prašomą išplėstinę konfiskaciją M. V. turtui nėra teisinio pagrindo.

9327.

94Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo M. V. ir prokuroro apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

95Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96nuteistojo M. V. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nutrauktas procesas pagal civilinio ieškovo... 4. Pripažinta proceso išlaidomis 16,79 € išlaidos, susijusios su automobilio... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 7. 1.... 8. M. V. nuteistas už tai, kad versliškai neteisėtai vykdė komercinę veiklą,... 9. pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2... 10. 1.1. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių... 11. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018... 12. 1.2. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių... 13. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019... 14. - nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. jis, vykdydamas... 15. - nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. jis, vykdydamas... 16. - nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jis, vykdydamas... 17. - nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jis, vykdydamas... 18. - nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jis, vykdydamas... 19. - nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. jis, vykdydamas... 20. - nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jis, vykdydamas... 21. - nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jis, vykdydamas... 22. Po to, šias 8 pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens... 23. 1.3. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių... 24. jis, vykdamas individualią veiklą, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m.... 25. 1.4. Be to, M. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų... 26. jis, vykdydamas individualią veiklą – prekybą automobilių detalėmis,... 27. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 28. 2.... 29. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį:... 30. 2.1. Skunde nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu padarytų nusikalstamų... 31. 2.2. Laiko, kad paskirta galutinė bausmė neteisinga, nes piniginė našta... 32. 2.3. Dėl tęstinės veikos nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu... 33. 3.... 34. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras... 35. 3.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį nuteistojo atžvilgiu netaikė... 36. 3.2. Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad... 37. 3.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Teismų praktikoje... 38. 3.4. Skunde nurodo ir tai, kad versliškai vykdydamas komercinę veiklą,... 39. 3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. V. anksčiau buvo atleistas nuo... 40. 3.6. Skunde argumentuojama, kad 2016 m. spalio 3 d. (kai M. V. pradėjo vykdyti... 41. 4.... 42. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 43. 5.... 44. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą... 45. 5.1. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo... 46. Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.... 47. 6.... 48. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 49. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį... 50. 7.... 51. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 52. 8.... 53. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia,... 54. 9.... 55. Nagrinėjamoje byloje M. V. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 220... 56. , po ko, šias 8 pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens... 57. 10.... 58. Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių... 59. 11.... 60. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje nustatyta, kad kiekvienu iš dviejų... 61. Dėl bausmės... 62. 12.... 63. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti... 64. 13.... 65. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 66. 14.... 67. BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda,... 68. Dėl BK 723 straipsnio 2 dalies taikymo... 69. 15.... 70. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame... 71. 16.... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad BK nuostata... 73. 17.... 74. BK 723 straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš... 75. 18.... 76. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti... 77. 19.... 78. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais prokuroro apeliacinio... 79. 20.... 80. BK 723 straipsnyje („Išplėstinis turto konfiskavimas“) įtvirtintos... 81. 21.... 82. Pirmoji įstatyme numatyta sąlyga, leidžianti taikyti išplėstinį turto... 83. 22.... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu... 85. 23.... 86. BK 201 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra priskiriami nusikaltimams ir... 87. 24.... 88. Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš... 89. 25.... 90. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žala valstybei dėl mokesčių... 91. 26.... 92. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimus,... 93. 27.... 94. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 95. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 96. nuteistojo M. V. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės...