Byla eA-1185-525/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. Ž., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BSI kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „Ektornet Land Lithuania“, uždarajai akcinei bendrovei „Fincare Investment“, uždarajai akcinei bendrovei „Stelas“ (tretieji suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, S. N., D. S., N. L., J. Ž.-G., K. M.), dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė:

61) panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-2292 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. Ž.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Ž., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), 0,05 ha dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškams;

72) pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-777), patvirtintos Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės S. N., sudarytos tarp V. Ž. ir Balsio statybos įmonės (šiuo metu bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BSI kompanija“ (toliau – BUAB „BSI kompanija“)), dalį dėl 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,05 ha dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškams, pardavimo;

83) pripažinti negaliojančia BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d. varžytinių akto Nr. 1 dalį dėl 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,05 ha dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškams, pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Ektornet Land Lithuania“;

94) pripažinti negaliojančia 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3784), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir UAB „Fincare Investment“, dalį dėl 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,05 ha dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškams, pardavimo;

105) pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 5692), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“, dalį dėl 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,05 ha dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškams, pardavimo;

116) taikyti restituciją: 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 0,05 ha dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškams, grąžinti valstybės nuosavybėn. Priteisti iš valstybės UAB „Fincare Investment“ 13 085,24 Eur (45 180,72 Lt).

12Pareiškėjas paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 01-2292 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. Ž.“ buvo atkurtos V. Ž. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko F. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 0,1992 ha žemės buvusiame ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1992 ha žemės sklypą namų valdai, esantį ( - ). 2004 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota V. Ž. nuosavybės teisė į 0,1992 ha kitos paskirties (gyvenamųjų teritorijų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

13Paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2015 m. liepos 10 d. rašto Nr. (16-1)-D8-5195, taip pat iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų grafinių ir tekstinių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų, t. y. iš 2015 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 58535 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento Nr. 58535), 2015 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 58534 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių), 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 801 matyti, kad ginčo žemės sklypo 0,05 ha dalis patenka į ( - ), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Taip pat matyti, kad, 2014 m. balandžio 14 d. atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog minėta 0,05 ha ( - ), esanti 0,1992 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0003:2274, ribose, atitinka Lietuvos Respublikos miškų kadastro registruotus duomenis bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

14Pareiškėja nurodė, kad ginčo žemės sklypo 0,05 ha dalį sudaro valstybinės reikšmės miškas, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė, išimtas iš apyvartos ir dėl to neprivatizuojamas daiktas. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 58534 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių) priede nurodytų miško taksacinių rodiklių (60 metų pušynas) matoma, kad šis valstybinės reikšmės miškas minėtame žemės sklype buvo ir priimant ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą. Pareiškėja teigė, kad priimant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 01-2292 buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio, 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnio nuostatos.

15Atsakovė BUAB „BSI kompanija“ atsiliepime į skundą nurodė, kad, teismui nusprendus tenkinti prokuroro pareiškimą, restitucija tarp BUAB „BSI kompanija“ ir varžytynių laimėtojos UAB „Ektornet Land Lithuania“ neturėtų būti taikoma.

16Atsakovė UAB „Stelas“ atsiliepime prašė prokuroro pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad viešasis interesas gali būti adekvačiai apgintas nustatant daliai žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. UAB „Stelas“, įsigydamas ginčo žemės sklypą, neturėjo jokių ketinimų naikinti sklype esančius medžius, krūmus ir kitus želdynus, nes būtent jie sukuria pridėtinę sklypo vertę, todėl visiškai neprieštarautų, kad daliai sklypo būtų nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Paaiškino, kad prokuroras teismui pateiktame pareiškime neteisingai apskaičiuoja kompensaciją, priteistiną už 0,05 ha žemės sklypo dalies grąžinimą valstybės nuosavybėn. Kompensacijos dydis turi būti apskaičiuojamas 117 000,00 Eur padalijus iš 0,1992 ha ir padauginus iš 0,05 ha, o tai sudaro 29 367,50 Eur.

17Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja miško egzistavimo faktą įrodinėja iš esmės remdamasi Valstybinės miškų tarnybos pateiktais dokumentais. Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie taksacinius miškų rodiklius Nr. 58534 priede (taksoraščio ištraukoje) nurodytas medžių rūšių amžius – 60 metų. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 801 1 priede nurodytas medžių amžius – 55 metai, taigi vadovaujantis nurodytais dokumentais faktiškai per vienus metus medžių amžius pasikeitė 5 metais. Teigė, jog Valstybinės miškų tarnybos dokumentų turinį vertina kritiškai, nes dokumentuose išdėstyti faktai yra prieštaringi, todėl turėtų būti vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atkuriant nuosavybės teises žemės sklype buvo miškas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ginčijamu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,1992 ha ginčo žemės sklypo, kuriame yra 0,05 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Valstybinės reikšmės miškas sudaro mažą dalį, palyginti su viso ginčo žemės sklypo plotu. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės reikšmės miškas priskirtas rezervatų, draustinių ar kitų teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai. Pažymi, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento iki administracinio akto ginčijimo teisme praėjo daugiau negu 10 metų. Atsakovės nuomone, galimai padaryto pažeidimo mastas viešojo intereso aspektu nėra ypač reikšmingas.

18Atsakovė UAB „Ektornet Land Lithuania“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jei teismas nuspręstų patenkinti pareiškėjos pareiškimą, už ginčo žemės sklypo dalį turi būti teisingai atlyginta.

19Atsakovė UAB „Fincare Investment“ prašė pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad asmenys, kuriems buvo administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, žemės sklypą pirkimo–pardavimo sandoriais perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti. Priešingai, nei teigia pareiškėja, atsakovė UAB „Fincare Investment“ yra išreiškus savo valią žemės sklypą perleisti trečiajam asmeniui – UAB „Stelas“ – 2015 m. liepos 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 5692).

20Atsakovė A. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas ( - ), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo (0,05 ha) patenka į ginčo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos pažyma Nr. 58534, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 58535 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Sutiko su pareiškėjos pareiškime daroma išvada, kad iš Valstybinės miškų tarnybos pažymoje Nr. 58534 pateiktos informacijos apie miško taksacinius rodiklius (amžių) matyti, kad šis valstybinės reikšmės miškas minėtame ginčo žemės sklype buvo ir priimant ginčijamą sprendimą.

22Tretieji suinteresuoti asmenys S. N., D. S., N. L., J. Ž.-G. ir K. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

23K. M. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos pareiškimu.

24N. L. teismo posėdyje prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

25II.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016m. balandžio 21d. sprendimu pareiškimą tenkino:

  • panaikino 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-2292 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. Ž.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Ž., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalį iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );
  • pripažino negaliojančia 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-777), patvirtintos Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės S. N., sudarytos tarp V. Ž. ir Balsio statybos įmonės, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );
  • pripažino negaliojančia BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d. varžytinių akto Nr. 1 dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Ektornet Land Lithuania“;
  • pripažino negaliojančia 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3784), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir UAB „Fincare Investment, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Ektornet Land Lithuania“;
  • pripažino negaliojančia 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 5692), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Ektornet Land Lithuania“;
  • taikė restituciją: 0,05 ha dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškams, iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), grąžino valstybės nuosavybėn; priteisė iš valstybės UAB „Fincare Investment“ 13 085,24 Eur (trylika tūkstančių aštuoniasdešimt penkis eurus ir 24 euro centus).

27Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 01-2292 V. Ž. nuosavybėn buvo neatlygintinai perduotas 0,1992 ha žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). V. Ž., už kurią pagal įgaliojimą veikė A. Ž., 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. SN-777), patvirtinta Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės S. N., žemės sklypą pardavė Balsio statybos įmonei, kuri šiuo metu yra BUAB „BSI kompanija“. Iš BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d. varžytinių aktu Nr. 1 ginčo žemės sklypą nuosavybėn įgijo UAB „Ektornet Land Lithuania“. UAB „Ektornet Land Lithuania“, už kurią pagal įgaliojimą veikė J. Ž.-G., 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 3784), patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., ginčo žemės sklypą pardavė UAB „Fincare Investment“, už kurią pagal įgaliojimą veikė K. M.. UAB „Fincare Investment“ 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 5692), patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., ginčo žemės sklypą pardavė UAB „Stelas“. UAB „Stelas“ nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

28Taip pat nustatė, kad Aplinkos ministerija 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. (16-1)-D8-5195 informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų grafinių ir tekstinių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų matoma, kad ginčo žemės sklypo 0,05 ha dalis patenka į ( - ), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmėms miškams.

29Teismas nurodė, kad priimant 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 01-2292 galiojęs Atkūrimo įstatymo (2003 spalio 29 d. redakcija) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Ši nuostata taip pat nustatė, jog šių miškų ir vandens telkinių plotus patvirtina Vyriausybė. Miškų įstatymo (2003 m. gegužės 1 d. redakcija) 4 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir kad valstybinės reikšmės miškai – tai miestų miškai (2 p.).

30Teismas konstatavo, kad aptartas reguliavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ribojimo yra susijęs su tuo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažįstama, jog miesto miškai yra valstybinės reikšmės ir nuosavybės teise jie negali priklausyti niekam, išskyrus valstybę. Šios nuostatos pirmiau minėtuose teisės aktuose, taip pat ir Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, buvo įtvirtintos ir priimant ginčijamus aktus. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Taigi ir Atkūrimo įstatymas, jį detalizuojantys aktai priimant ginčo sprendimą ir nustatė, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams.

31Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimdamos sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

32Teismas pažymėjo, kad iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų grafinių ir tekstinių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypo 0,05 ha dalis patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 363 kvartalo 21 taksacinį miško žemės sklypą. Priimant ginčijamą sprendimą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kurio pagrindu ginčo žemės sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui.

33Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad nuosavybės teisės V. Ž. į ginčo žemės sklype esantį valstybinės reikšmės mišką natūra negalėjo būti atkurtos. Valstybės institucijos neįsitikino, ar į visą ginčo žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Nurodytas reguliavimas lemia, jog valstybė turėjo valstybinės reikšmės mišką iš V. Ž. išpirkti. Taigi aptariamas administracinis aktas tiek, kiek juo nuosavybės teisės atkurtos natūra grąžinant valstybinės reikšmės miško dalį, pripažintinas neteisėtu.

34Pirmosios instancijos teismas aptaręs bei įvertinęs teisinių santykių stabilumo bei viešojo ir privataus intereso pusiausvyros klausimus pažymėjo, kad valstybės institucijos administracinis aktas atkurti nuosavybės teises priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias atkurti nuosavybės teises natūra į valstybinės reikšmės mišką, sudaro pagrindą ginti viešąjį interesą. Įvertinęs ginčo žemės sklypo ir valstybinės reikšmės miško ploto dislokacijos vietą (šalia Baldžio ežero), teismas padarė išvadą, kad padarytas pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, todėl konstatavo kad nagrinėjamu atveju geriausias būdas apginti viešąjį interesą yra miško dalies perdavimas valstybės nuosavybėn, taip pat panaikinant ir sandorius, kuriais valstybinės reikšmės miškas buvo perleistas privačion juridinių asmenų nuosavybėn.

35Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais konstatavo, kad tokiu atveju valstybė įpareigotina atlyginti asmens, iš kurio turtas išreikalautinas, patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, neviršijančias sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, kad turto įsigijimo išlaidomis laikytinos pagal sandorį už ginčo sklypo dalį sumokėta suma. Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalies nuostatas, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti.

36Nurodė, kad ginčo žemės sklypo savininkė šiuo metu yra UAB „Fincare Investment“, kadangi UAB „Stelas“ nuosavybės teisės į ginčo sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Byloje esantys rašytiniai įrodymais patvirtina, o ginčo dėl šių faktų tarp šalių nekyla, kad UAB „Fincare Investment“ ginčo žemės sklypą 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 180 000 Lt. Taigi, UAB „Fincare Investment“ priteistina 13 085,24 Eur dalis įsigijimo išlaidų už 0,05 ha dalį iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

37III.

38Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

39Paaiškino, kad viešojo administravimo subjektai nepagrįstai ilgai delsė informuoti prokurorą apie galimus pažeidimus atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą. Todėl galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tampa neribota laike, o tokia situacija negalima. Mano kad teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Mano, kad net ir tais atvejais, kai administraciniai aktais yra neteisėti dėl to, kad jais privačion nuosavybėn buvo perduoti žemės plotai, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė, sprendžiant dėl šių aktų panaikinimo turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei asmens nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu administraciniu aktu atkurtos nuosavybės teisės į 0,05 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio 0,1992 ha ploto žemės sklype. Valstybinės reikšmės miškas sudaro mažą dalį, palyginus su viso žemės sklypo plotu. Byloje nepateikta duomenų, kad miškas yra priskirtas rezervatų, draustinių ar kitų teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vertinant viešojo intereso gynimo ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą šioje byloje pirmenybė teiktina miško dalies perdavimui valstybės nuosavybėn.

40Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė restituciją, nes apskaičiuodamas piniginį ekvivalentą neatsižvelgė į tai, jog 0,05ha plotas yra miško paskirties žemė, o likęs ginčo žemės sklypo plotas yra kitos paskirties.

41Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Teismas teisingai nurodė, kad ginčijamu sprendimu atkūrus nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką buvo pažeistos Konstitucijos, Miškų įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad ginčo žemės sklypo mažesnioji dalis priskirtina valstybinės reikšmės miškams, kad ji nepriskirta rezervatų, draustinių ar kitų teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai, Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažįstama, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir nuosavybės teise jie negali priklausyti niekam, išskyrus valstybę. Valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas siekiant patenkinti viešuosius interesus, šiuo atveju siekiant išsaugoti mišką, kaip ypatingą nuosavybės teisės objektą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino teisinių santykių stabilumo bei viešojo ir privataus intereso pusiausvyros klausimus, juos išsamiai nurodė sprendime. Nurodė, kad sutinkamai su LR CK 6.147 str. 1d. piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kadangi UAB „Fincare Investment“ ginčo žemės sklypą 2013 04 26 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo už 180000 Lt, todėl teisingai yra priteista 13085,24 Eur dalis įsigijimo išlaidų už 0,05 ha dalį iš 0,1992 ha žemės sklypo.

43UAB „Fincare Investment“ atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškė, jog sutinka su apeliaciniu skundu.

44Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog UAB „Fincare Investment“ yra laikoma paskutiniu ginčo žemės sklypo įgijėju. Paaiškino, kad tiek asmenys, kuriems buvo administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, tiek asmenys, kuriems šis žemės sklypas buvo perleistas, taip pat ir UAB „Fincare Investment“, yra išreiškę valią perleisti žemės sklypą kitiems asmenims – trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Stelas“. Esminis skirtumas tarp kitų sandorių, kuriais žemės sklypas buvo perleistas, ir sandorio tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“ yra tik tas, jog pagal paskutinį sandorį UAB „Stelas“ nėra įgijęs nuosavybės teisės į žemės sklypą. Paaiškino, kad nuosavybės teisės perėjimo momentas susietas su visos kainos už žemės sklypą sumokėjimu. Iki bylos iškėlimo teisme UAB „Stelas“ yra sumokėjęs 33000 Eur, todėl ši bendrovė laikytina paskutiniu sklypo įgijėju.

45Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, taip pat nurodo, kad taisytini sprendimo rezoliucinėje dalyje esantys rašymo apsirikimai, kai sprendimo rezoliucinės dalies 4 ir 5 dalyse atitinkamai vietoje UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“ klaidingai nurodyta UAB „Ektronet Land Lithuania“. Taip pat paaiškino, kad apelianto argumentai jog galimai padaryto pažeidimo mastas viešojo intereso aspektu nėra ypatingai reikšmingas, taip pat kad viešasis interesas neturėtų būti ginamas dėl pernelyg ilgo laiko tarpo nuo galimai padaryto pažeidimo, nėra pagrįsti. Mano, jog negalima tokia teisinė situacija kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui.

46BUAB „BSI kompanija“ prašo bylą spręsti remiantis pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

50Ginčas byloje kilęs dėl to, ar yra pagrindas panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-2292 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. Ž.“ dalį tiek, kiek šiuo administraciniu aktu atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklype esantį 0,05 ha valstybinės reikšmės miškui priskirtą žemės sklypą; ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir varžytinių aktą tiek, kiek įgytas ginčo žemės sklype esantis 0,05 ha valstybinės reikšmės miškui priskirtas žemės sklypas; taip pat dėl restitucijos taikymo ir sumos.

51Iš Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimų seka, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

52Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.

53Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

54Nagrinėjamoje byloje ginčijamo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje tarp kitų valstybinės reikšmės miškų, išimtinės nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, įtvirtinti miestų miškai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Taigi, miestų miškai yra valstybinės reikšmės ex lege.

55Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams.

56Iš paminėtų nuostatų seka, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi ne tik įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, bet ir ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

57Iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. rašto Nr. (16-1)-D8-5195, taip pat iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų grafinių ir tekstinių Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų, t. y. iš 2015 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 58535 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento Nr. 58535), 2015 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 58534 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių), 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 801 matyti, kad ginčo žemės sklypo 0,05 ha dalis patenka į ( - ), kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškams. 2014 m. balandžio 14 d. atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje patvirtina jog ginčytina 0,05 ha ( - ), esanti 0,1992 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ribose, atitinka Lietuvos Respublikos miškų kadastro registruotus duomenis bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 58534 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių) priede nurodyti miško taksaciniai rodikliai (60 metų pušynas) patvirtina, kad šis valstybinės reikšmės miškas minėtame žemės sklype buvo ir priimant ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą.

58Konstatuotina, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į ginčo žemės sklypą, kuriame buvo valstybinės reikšmės miškas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-2292 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. Ž.“ dalį (dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Ž., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )) dėl 0,05 ha, priskiriamo valstybinės reikšmės miškams.

59Pagal Civilinio Kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Civilinio Kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino negaliojančiomis:

  • 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-777), patvirtintos Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės S. N., sudarytos tarp V. Ž. ir Balsio statybos įmonės, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo;
  • BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d. varžytinių akto Nr. 1 dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Ektornet Land Lithuania“;
  • 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3784), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir UAB „Fincare Investment, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo;
  • 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 5692), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo.

60Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakydamas dėl 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3784) ir 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 5692) padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, nurodydamas neteisingą žemės sklypo įgijėjo pavadinimą (UAB „Ektornet Land Lithuania“), kai tuo tarpu pagal aptariamas pirkimo pardavimo sutartis žemės sklypo įgijėjai atitinkamai yra UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“. Kolegijos vertinimu šis rašymo apsirikimas nelaikytinas pagrindu teismo sprendimui panaikinti ir gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

61Taigi, nagrinėjamoje byloje yra panaikinimams administracinis aktas bei pripažįstami negaliojantys sandoriai, kuriais 0,05 ha valstybinės reikšmės miško pereina privačion nuosavybė. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, ginčo žemė – 0,05 ha valstybinės reikšmės miško grįžta valstybės nuosavybėn. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tokiu atveju valstybė įpareigotina atlyginti asmens, iš kurio turtas išreikalautinas, patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, neviršijančias sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Turto įsigijimo išlaidomis laikytinos pagal sandorį už ginčo sklypo dalį sumokėta suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalies nuostatas, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti.

62Nagrinėjamoje byloje tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į jį, keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė asmenį, kuriam priteistinas piniginis ekvivalentas.

63Byloje nustatyta, kad paskutinis sandoris dėl ginčo žemės yra 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 5692), patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudaryta tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“, į dėl 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo.

64Atsižvelgiant į tai, būtų pagrindas manyti, jog ginčo žemė yra paimama iš UAB „Stelas“ ir tokiu atveju kompensacija priteistina UAB „Stelas“.

65Tačiau nagrinėjamoje byloje pateiktos 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinys tvirtina, jog ginčo žemės priėmimo-perdavimo akto pasirašymas, po ko nuosavybės teisės į žemės sklypą pereina iš vieno savininko kitam, yra susietas su galutiniu atsiskaitymu už žemės sklypą. UAB „Fincare Investment“ pateikti atsiliepimai į skundą patvirtina, jog UAB „Stelas“ už perkamą žemę nėra sumokėjęs visos sutartos sumos. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog dėl ginčo žemės priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“ nėra pasirašytas, Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės savininku nurodoma UAB „Fincare Investment“.

66Šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo kolegijai leidžia konstatuoti, jog ginčo žemė paimama ne iš UAB „Stelas“, o iš UAB „Fincare Investment“, todėl piniginė kompensacija priteistina būtent šiai bendrovei.

67Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai UAB „Fincare Investment“ priteisė 13 085,24 Eur įsigijimo išlaidų kompensacija už 0,05 ha dalį iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

68Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl termino viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą.

69Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatas, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje. Pažymėtina, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-65/2009, 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad nurodyto termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus ir tai atitinkamai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

70Atkreiptinas dėmesys, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

71Byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog prokuroras į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 12d., o informaciją apie galimai padarytą pažeidimą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gavo 2015m. liepos 10 d. raštu Nr. (16-1)-D8-5195, prokuratūroje gautu 2015m. liepos 15 d. Taigi konstatuotina, jog prokuroras su prašymu ginti viešąjį interesą į teismą kreipėsi nepaleidęs vieno mėnesio termino. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, jog prokuroras informaciją apie viešojo intereso pažeidimą buvo gavęs anksčiau. Aplinkybė, kad Valstybinė miškų tarnyba jau 2014 m., o gal ir anksčiau žinojo apie situaciją ginčo žemės sklype, nėra teisiškai reikšminga ir neturi įtakos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimui, nes terminas kreiptis į teismą yra nustatomas viešąjį interesą ginančiam subjektui – prokurorui, todėl nėra pagrindo vertinti NŽT, Valstybinės miškų tarnybos ir kitų institucijų susirašinėjimų.

72Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl viešojo intereso buvimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nekvestionuotina, jog visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas yra specifinis, o jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenė yra suinteresuota teisėtu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1361/2014 ir kt.). Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisinai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Valstybinės reikšmės miško perdavimas privatiems asmenims neabejotinai turi reikšmės valstybės ir visuomenės interesams, o tai reiškia, kad Vilniaus apygardos prokuroras į teismą kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikšmės miško apsauga ir disponavimo juo teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu.

73Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

74Nuo skundžiamo akto priėmimo bei sandorių sudarymo iki prokuroro kreipimosi į teismą praėjo ne itin didelis laikotarpis, asmenys, kuriems buvo perleistas nuosavybėn valstybinės reikšmės miškas, didelių investicijų į juos nepadarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisinių santykių stabilumui ir šių santykių subjektų teisėtiems lūkesčiams reikėtų teikti pirmenybę. Ginčo atveju 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto perdavimas privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą (Vilniaus miestas) negali būti pripažinti mažareikšmiu, t. y. šiuo atveju viešo intereso poreikio apsauga yra proporcinga priemonė, padaryta nustačius visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai išaiškinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką.

75Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti iš esmės pagrindo nėra. Sprendimo rezoliucinė dalis koreguotina, atsižvelgiant į anksčiau aptartus rašymo apsirikimus.

76Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 94 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

Nutarė

77Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

78Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016m. balandžio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

79Ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies rašymo apsirikimus ir ją išdėstyti taip:

80„Panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 01-2292 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. Ž.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Ž., perduodant neatlygintinai jos nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalį iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

81Pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-777), patvirtintos Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarės S. N., sudarytos tarp V. Ž. ir Balsio statybos įmonės, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo.

82Pripažinti negaliojančia BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d. varžytinių akto Nr. 1 dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Ektornet Land Lithuania“.

83Pripažinti negaliojančia 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 3784), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Ektornet Land Lithuania“ ir UAB „Fincare Investment“, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Fincare Investment“.

84Pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio reg. Nr. 5692), patvirtintos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., sudarytos tarp UAB „Fincare Investment“ ir UAB „Stelas“, dalį dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško dalies iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo UAB „Stelas“.

85Taikyti restituciją: 0,05 ha dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškams, iš 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn; priteisti iš valstybės UAB „Fincare Investment“ 13 085,24 Eur (trylika tūkstančių aštuoniasdešimt penkis eurus ir 24 euro centus).“

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į... 6. 1) panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko... 7. 2) pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo... 8. 3) pripažinti negaliojančia BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d.... 9. 4) pripažinti negaliojančia 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo... 10. 5) pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties... 11. 6) taikyti restituciją: 0,1992 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus... 12. Pareiškėjas paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities... 13. Paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir... 14. Pareiškėja nurodė, kad ginčo žemės sklypo 0,05 ha dalį sudaro... 15. Atsakovė BUAB „BSI kompanija“ atsiliepime į skundą nurodė, kad, teismui... 16. Atsakovė UAB „Stelas“ atsiliepime prašė prokuroro pareiškimą atmesti... 17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą prašė jį... 18. Atsakovė UAB „Ektornet Land Lithuania“ atsiliepime į pareiškimą... 19. Atsakovė UAB „Fincare Investment“ prašė pareiškimą atmesti ir... 20. Atsakovė A. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į... 22. Tretieji suinteresuoti asmenys S. N., 23. K. M. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjos... 24. N. L. teismo posėdyje prašė ginčą spręsti teismo... 25. II.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016m. balandžio 21d. sprendimu... 27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus... 28. Taip pat nustatė, kad Aplinkos ministerija 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr.... 29. Teismas nurodė, kad priimant 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities... 30. Teismas konstatavo, kad aptartas reguliavimas dėl nuosavybės teisių... 31. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka... 32. Teismas pažymėjo, kad iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų grafinių... 33. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad... 34. Pirmosios instancijos teismas aptaręs bei įvertinęs teisinių santykių... 35. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais konstatavo, kad... 36. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo savininkė šiuo metu yra UAB „Fincare... 37. III.... 38. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 39. Paaiškino, kad viešojo administravimo subjektai nepagrįstai ilgai delsė... 40. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 41. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o... 42. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir... 43. UAB „Fincare Investment“ atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškė, jog... 44. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo... 45. Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios... 46. BUAB „BSI kompanija“ prašo bylą spręsti remiantis pagrįstu visapusišku... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 50. Ginčas byloje kilęs dėl to, ar yra pagrindas panaikinti 2003 m. gruodžio 23... 51. Iš Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimų... 52. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko,... 53. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 54. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo... 55. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos valstybei... 56. Iš paminėtų nuostatų seka, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese... 57. Iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. liepos... 58. Konstatuotina, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad nuosavybės teisės buvo... 59. Pagal Civilinio Kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės... 60. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog... 61. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra panaikinimams administracinis aktas bei... 62. Nagrinėjamoje byloje tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į jį,... 63. Byloje nustatyta, kad paskutinis sandoris dėl ginčo žemės yra 2015 m.... 64. Atsižvelgiant į tai, būtų pagrindas manyti, jog ginčo žemė yra paimama... 65. Tačiau nagrinėjamoje byloje pateiktos 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo... 66. Šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo kolegijai leidžia... 67. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje... 68. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl termino viešąjį... 69. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70. Atkreiptinas dėmesys, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant... 71. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog prokuroras į pirmosios instancijos... 72. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl viešojo intereso buvimo,... 73. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės... 74. Nuo skundžiamo akto priėmimo bei sandorių sudarymo iki prokuroro kreipimosi... 75. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios... 76. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 77. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 78. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016m. balandžio 21 d. sprendimą... 79. Ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d.... 80. „Panaikinti 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko... 81. Pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 19 d. žemės sklypo... 82. Pripažinti negaliojančia BUAB „BSI kompanija“ 2012 m. birželio 18 d.... 83. Pripažinti negaliojančia 2013 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo... 84. Pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties... 85. Taikyti restituciją: 0,05 ha dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės... 86. Nutartis neskundžiama....