Byla 2A-401-480/2016
Dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, A. R. (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. N. įmonės ( - ), atstovaujamos advokato Andriaus Būdvyčio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4874-945/2015 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei J. N. įmonei ( - ) dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės J. N. įmonės ( - ) 2611,00 Eur dienpinigius, 582,24 Eur išlaidų atlyginimą, 5% dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5855, priimtu darbo byloje Nr. APS-110-21681 be pagrindo ieškovo pareikštas finansinis reikalavimas pripažintas nepagrįstu. Ieškovas tolimųjų reisų vairuotoju 2014 m. vasario 28 d. darbo sutarties pagrindu dirbo nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. Darbo sutartyje buvo nustatytas 1305,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį, nebuvo jokių išlygų dėl mokėtino dienpinigių už komandiruotes dydžio, ieškovas nebuvo supažindintas su kolektyvine sutartimi. Darbo sutartimi nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė ir 5 darbo dienų savaitė, kas visiškai neatitiko faktinės situacijos. Į pirmąją komandiruotę ieškovas išvyko 2014 m. kovo 3 d., iš komandiruotės grįžo 2014 m. balandžio 19 d., t. y. viso komandiruotėje išbuvo 48 dienas. Į antrąją komandiruotę ieškovas išvyko 2014 m. gegužės 7 d., iš komandiruotės grįžo 2014 m. birželio 24 d., t. y. viso komandiruotėje išbuvo 49 dienas. Į trečiąją komandiruotę ieškovas išvyko 2014 m. rugpjūčio 23 d., iš komandiruotės grįžo 2014 m. spalio 7 d., t. y. viso komandiruotėje išbuvo 45 dienas. Nors dienpinigių už komandiruotes dydis Švedijoje - 180 Lt, Danijoje - 195 Lt, Suomijoje - 180 Lt, tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovė ieškovui mokės po 50 Eur už dieną. Be to, ieškovui turėjo būti suteikta galimybė bent kelias dienas apsistoti viešbutyje ir apmokėti nuomos išlaidas, kurios Danijoje sudaro iki 600 Lt. Darbo sutartis su ieškovu faktiškai buvo pasirašyta tik 2014 m. rugpjūčio 21 d., joks darbo užmokestis pagal sutartį ieškovui nebuvo mokamas. 2014 m. balandžio 19 d. grįžus iš reiso ieškovui buvo sumokėta 5000 Lt, 2014 m. gegužės 24 d. bankiniu pavedimu pervesta 2000 Lt, 2014 m. birželio 25 d. (grįžus iš antrojo reiso) sumokėta 4000 Lt nurodant, jog likusi skola po pirmojo reiso sudaro 512 Lt, 2014 m. rugpjūčio 18 d. pervesta 1500 Lt, 2014 m. spalio 6 d. pervesta 3000 Lt. Atsakovės atstovo ieškovui pasirašyti teiktų buhalterinių dokumentų pagrindu jokie pinigai ieškovui nebuvo mokami, darbdavys liko nesumokėjęs už trečiąjį reisą, dėl ko ieškovas 2014 m. lapkričio 5 d. atsisakė išvykti į ketvirtąjį reisą, kas nulėmė pravaikštų fiksavimą ir atleidimą iš darbo. Ieškovui sumokėta suma yra 15500 Lt arba 4489 Eur, nors turėjo būti sumokėta 7100 Eur, todėl likęs nesumokėtas skirtumas priteistinas iš atsakovės ieškovui. Be to, kelionės metu ieškovas patyrė išlaidų, kurių atlyginimas jam priteistinas iš atsakovės.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2005 m. gruodžio 5 d. kolektyvinės sutarties 6.11 punkte buvo nustatyta speciali dienpinigių už komandiruotes mokėjimo tvarka, kurios pagrindu ieškovui buvo skaičiuojami 50% dydžio dienpinigiai. Kasos išlaidų orderių pagrindu ieškovui išmokėta 21140 Lt, bankiniais pavedimais - 6500 Lt, atlyginimo mokėjimo žiniaraščių pagrindu - 6478,97 Lt, viso - 34119,55 Lt. Bendra ieškovui priklausanti suma - 8.505,24 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas ir 14137,50 Lt dienpinigių už 145 komandiruotėse praleistas dienas. Kadangi ieškovas pateikė duomenis apie 2300,13 Lt išlaidų, bendra jam išmokėtina suma sudaro 24942,87 Lt. Nurodyta aplinkybė lemia, jog ne atsakovė ieškovui, o ieškovas atsakovei yra skolingas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. DGKS-5855, priimtą darbo byloje Nr. APS-110-21681; priteisė iš atsakovės J. N. įmonės ( - ) 3287,10 Eur dienpinigių už komandiruotę, 680,82 Eur (priskaitytina suma) už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. spalio 6 d.), 16,21 Eur (priskaitytina suma) už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 7 d.) iki jo visiško įvykdymo dienos, 895 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovui B. P. bei 119 Eur žyminio mokesčio ir 3,81 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad nors teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė aplinkybes, susijusias su jo atleidimo iš darbo teisėtumu, tačiau ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumas nėra ginčijamas, todėl aplinkybės, susiję su ieškovo atleidimu iš darbo, nebuvo analizuojamos, kaip nepatenkančios į ginčo ribas.

8Dėl šalių susitarimo dėl mokėtinų su darbo santykiai susijusių sumų dydžio. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokio dydžio dienpinigius darbdavys privalėjo mokėti ieškovui. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 6.1 punkte numatyta galimybė mokėti mažesnius, nei teisės aktuose nustatyto dydžio, dienpinigius, sąlyga dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo turi būti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant - darbo sutartyje. Teismas konstatavo, kad darbdavys nevykdė pareigos supažindinti darbuotoją su kolektyvine sutartimi, šioje sutartyje tenumatyta galimybė mažinti dienpinigių dydį, bet konkretus sumažintas dydis nenurodytas. Darbdavys nepateikė jokių duomenų, jog ieškovas buvo supažindintas su įsakymais dėl komandiruočių, kuriuose nurodytas mokėtinas dienpinigių dydis. Tokiu savo elgesiu darbdavys sukūrė sau galimybę manipuliuoti dokumentais. Manipuliavimo faktą patvirtina ir aplinkybė, jog, priklausomai nuo situacijos, atsakovė Darbo ginčų komisijai ir teismui pateikė skirtingo turinio dokumentus. Teismas darė išvadą, kad darbdavys neįrodė, jog šalys buvo pasiekę susitarimą, kad ieškovui bus mokama 50% sumažinti dienpinigiai. Ieškovas nuosekliai tvirtino, jog tarp jo ir darbdavio egzistavo žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovui turėjo būti mokama už komandiruotėje išbūtas dienas po 50 Eur. Ieškovas iš esmės pripažino, kad šalys, darbo sutartyje nurodydamos ieškovo darbo užmokestį - 1305 Lt per mėnesį - kartu žodžiu susitarė, kad ieškovui bus mokami sumažinti dienpinigiai, kurių dydis bus apskaičiuojamas taip, kad ieškovas atskaičius mokesčius gaus 50 Eur už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną ir ši suma apims tiek ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, tiek ir jam priklausančius dienpinigius. Nurodyta aplinkybė pripažinta pagrindu taikyti ne teisės aktuose nustatytą, bet ieškovo pripažintą atlygio dydį. Darbdavys, netinkamai vesdamas darbo laiko apskaitą, mokėtiną darbo užmokesčio sumą apskaičiuodavo ir deklaruodavo formaliai. Į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atskleidžia, jog šie dokumentai, kaip ir įsakymai dėl komandiruočių, buvo pildomi ir vėliau keičiami priklausomai nuo aplinkybių. Pastaroji aplinkybė tik dar kartą patvirtina ieškovo poziciją, jog darbo santykiai buvo reglamentuojami tokia tvarka, kuri neatitiko tarp šalių besiklosčiusių faktinių santykių, kas leidžia vertinti kaip labiausiai tikėtiną aplinkybę, jog šalys buvo pasiekę ieškovo nurodytą žodinį susitarimą dėl ieškovui mokėtinų sumų.

9Dėl ieškovui mokėtinų sumų. Ieškovas neginčijo darbdavio paskaičiuotų darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžių. Darbdavio mokėtina darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma sudaro 8505,24 Lt. Įvertinęs į bylą pateiktus komandiruočių lapus, įsakymus dėl komandiruočių, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, teismas akcentavo, kad labiausiai tikėtinas bendras komandiruotėse ieškovo praleistų dienų skaičius atitinka ieškovo nurodytąsias 142 dienas. Vadovaujantis ieškovo nurodytu susitarimu, ieškovui mokėtina suma sudaro 24514,88 Lt (142 d. * 50 Eur * 3,4528), dienpinigiai už komandiruotę sudaro 16006,64 Lt (24514,88 Lt - 8505,24 Lt). Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas komandiruočių metu patyrė išlaidų. Sulyginus darbuotojo ir darbdavio pateiktus duomenis akivaizdu, jog šalių nurodytų sumų skirtumą nulėmė trys aplinkybės: darbuotojas į bendrą išlaidų sumą įtraukė kovo 14 d. 32,88 Lt ir birželio 7 d. 146,65 Lt mokėjimus, kurių ryšį su darbo funkcijų vykdymu patvirtinantys duomenys teismui nebuvo pateikti; darbuotojas išlaidų sumą siejo su faktiškai finansų institucijų taikytu valiutų keitimo kursu, kai darbdavys pritaikė oficialų kursą; darbdavys į išlaidų sumą įtraukė ir papildomų ieškovo nenurodytų išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai atsakovės atstovo tvirtinimu, atsakovei buvo pateikti. Bendra išlaidų suma, įvertinus nurodytas aplinkybes, sudaro 2334,81 Lt. Nors ši suma viršija ieškovo nurodytąją, vadovaujantis CPK 417 straipsnio nuostatomis, teismo nevaržo ieškinyje suformuluotas reikalavimas. Teismas konstatavo, kad darbdavio finansines prievoles už visą ieškovo darbo laikotarpį sudaro 26849,69 Lt, iš kurių 8505,24 Lt - darbo užmokestis ir išmokos už kasmetines atostogas, 16006,64 Lt dienpinigių už komandiruotes ir 2334,81 Lt išlaidų atlyginimo.

10Dėl darbdavio ieškovui išmokėtų sumų. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pripažino, jog trimis banko pavedimais ieškovui buvo išmokėtos tokios sumos: 2014 m. gegužės 24 d.- 2000 Lt; 2014 m. rugpjūčio 18 d.- 1500 Lt; 2014 m. spalio 6 d.- 3000 Lt. Be to, ieškovas pripažino grynaisiais pinigais gavęs iš atsakovės 9.000 Lt. Ginčas kilo dėl to, ar ieškovui buvo sumokėta ir jam priklausiusi 15500 Lt viršijusi išmokų dalis - 11349,69 Lt. Teismas sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog į kasos išlaidų orderius buvo įtrauktos tiek darbo užmokesčio, tiek išlaidų, tiek ir dienpinigių sumos. Darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo pasirašomi tik buhalteriniais tikslais, tačiau patys savaime nepatvirtina pinigų gavimo fakto, kadangi kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos apima ir nurodytuose dokumentuose užfiksuotas sumas. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi kiekvieno mėnesio pabaigoje, nors atitinkamomis dienomis ieškovas kelis kartus buvo komandiruotėse ir priimti pinigų neturėjo galimybės. Tai, jog darbo užmokesčio žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai negali būti vertinami kaip pinigų išmokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai patvirtina ir aplinkybė, jog, kaip matyti iš darbdavio pateikto sąskaitos išrašo, darbdavys nedisponavo didelėmis lėšomis, todėl didelių sumų avansinis mokėjimas negali būti logiškai pateisinamas. Prieš pirmąją komandiruotę jokios išmokos ieškovui nebuvo išmokėtos, todėl nelogiška, jog pasibaigus antrajai komandiruotei bendra darbdavio išmokėtų lėšų suma būtų sudariusi 4261,64 Lt pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, 12140,58 Lt pagal kasos išlaidų orderius (neskaitant 2014 m. birželio 6 d. orderio dėl 9000 Lt), 2000 Lt pagal bankinį pavedimą ir papildomai 9000 Lt, kurie, kaip patvirtino šalys, buvo perduoti grynaisiais ir vėliau įforminti pasirašant 2014 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderį, t. y. viso 23.567,22 Lt, nors net ir pagal darbuotojui palankesnius ieškovo skaičiavimus jam turėjo priklausyti 16746,08 Lt. Darbdavio veiksmų teikiant darbuotojui pasirašyti buhalterinius dokumentus formalumą patvirtina ir faktas, jog 9000 Lt sumos perdavimas buvo fiksuojamas kitose komandiruotės lapų pusėse, 2014 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderis ieškovui pasirašyti pateiktas tik 2014 m. lapkričio 14 d., kai darbo santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę. Komandiruotės lapų kitose pusėse nurodant, kokios sumos yra gautos, nebuvo užsimenama apie tai, jog papildomos sumos ieškovui buvo išmokėtos kasos išlaidų orderių ar darbo užmokesčių žiniaraščių pagrindu. Teismas sprendė, kad darbdavys neįrodė išmokėjęs darbuotojui grynaisiais papildomas nei paties ieškovo pripažintas 9000 Lt sumas. Kadangi atsiskaitymas už trečiąją komandiruotę buvo grindžiamas tik anksčiau išmokėtais dokumentais ir formaliai darbdavio parengtais darbo užmokesčio žiniaraščiais, spręsti, jog šios komandiruotės pagrindu ieškovui buvo išmokėtos kokios nors sumos, nėra pagrindo. Darbdavio veiksmų nuoseklumą buvo siekiama patikrinti išreikalaujant į bylą kasos knygų duomenis, tačiau ir šie dokumentai buvo pateikti tokios formos, kad patikrinti jų autentiškumą nebuvo galimybės. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą.

11Dėl vėlavimo atsiskaityti teisinių pasekmių. Ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 340,41 Eur. Už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui priklausytų 3744,51 Eur (340,41 Eur * 11 mėn.). Ginčo nagrinėjimas užsitęsė, bylą sustabdžius dėl atsakovės savininko mirties, didžiąją laikotarpio dalį darbdavį galėjo klaidinti Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti darbo dieną už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos mažinti iki bendros dviejų mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio sumos- 680,82 Eur (priskaitytina suma). Teismas sprendė, jog nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo dienos ieškovui priteistina visa 16,21 Eur (priskaitytina suma) už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio suma.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovė J. N. įmonė ( - ), atstovaujama advokato Andriaus Būdvyčio, apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 105-108) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo B. P. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

141. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Darbuotojas ir darbdavys dėl dienpinigių dydžio susitarė žodžiu, tačiau nurodė skirtingas sumas. Nei ieškovas, nei apeliantė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų dėl mokėtino dienpinigių dydžio. Teismas neįvertino aplinkybės, kad susitarimą dėl dienpinigių dydžio žodžiu sudarė ieškovas ir apelianto atstovas, kuris nagrinėjant bylą teisme, mirė, todėl apeliantė neteko galimybės išsamiai išdėstyti savo pozicijos. Taip pat tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nustatytas ieškovo nesąžiningumas, pozicijos nenuoseklumas, tačiau tai nesudarė kliūčių teismui nustatant dienpinigių dydį remtis tik ieškovo paaiškinimais ir jais besąlygiškai tikėti.

152. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas piktybiškai neteikė apeliantei kelionės lapų, kitų kelionės dokumentų, nepagrįstai nurodė, kad apeliantė manipuliavo įmonės vidaus dokumentais, siekdama sau naudingų aplinkybių. Apeliantė yra maža įmonė, kurios veikla priklausė nuo įmonės savininko J. N., kuris asmeniškai atstovavo apeliantę darbo ginčų komisijoje, teikė komisijai įrodymus. Bylą nagrinėjant teisme J. N. mirė, individualią įmonę paveldėjo E. N.. Dėl savininkų pasikeitimo, dokumentų ir/ar duomenų perdavimo ir/ar neperdavimo ar netinkamo perdavimo, praradimo kai kurie pateikti duomenys buvo skirtingo turinio, lyginant su anksčiau pateiktais, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvados apie manipuliavimą apeliantės vidaus dokumentais.

163. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys, darbo sutartyje nurodydamos ieškovo darbo užmokestį - 1305 Lt per mėnesį, kartu žodžiu susitarė, kad ieškovui bus mokami sumažinti dienpinigiai, kurių dydis bus apskaičiuojamas taip, kad ieškovas, atskaičius mokesčius gaus 50 Eur už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną ir ši suma apims tiek ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, tiek jam priklausančius dienpinigius. Tačiau apeliantė ir ieškovas susitarė, kad komandiruočių metu ieškovui bus mokami sutarto dydžio dienpinigiai, o laikotarpį, kai ieškovas bus Lietuvoje, apeliantė jam mokės mėnesinį darbo užmokestį. Tokie susitarimai atitinka ir nusistovėjusią praktiką transporto įmonėse, dirbančioje toje pačioje ar panašioje srityje.

174. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė neva ieškovui neatlygintas išlaidas, kurias šis patyrė apeliantės naudai. Ieškovas nei darbo pas apeliantą metu, nei atleidžiant, nei teikiant ieškinį ikiteismine ir/ar teismine tvarka, apeliantei nereiškė tokio reikalavimo. Ieškovas, tik gavęs iš apeliantės teismo išreikalautus dokumentus ir supratęs savo palankią poziciją dėl turimų įrodymų ir/ar patartas savo atstovo tik paskutiniu momentu teismui pateikė reikalavimą dėl neva patirtų išlaidų atlyginimo.

185. Teismas neteisingai įvertino ieškovo ir apeliantės tarpusavio piniginį balansą. Laikant, kad šalys susitarė dėl 50 Eur per dieną dienpinigių, už komandiruotes ieškovui priskaityta suma sudarytų 7100 Eur, laikant, kad šalys susitarė dėl apeliantės nurodyto dydžio dienpinigių (97.50 Lt) – 4008,66 Eur. Kasos išlaidų orderiai (viso - 5 vnt.), apeliantės banko sąskaitos išrašai, atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai, patvirtinti ieškovo parašais, neginčijamai patvirtina, kad viso darbo sutarties galiojimo laikotarpiu apeliantė išmokėjo ieškovui, o šis gavo 34119,55 Lt (9881,70 Eur). Taigi, faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apeliantė nėra skolinga ieškovui ieškovo nurodytų bei teismo sprendimu priteistų neišmokėtų dienpinigių ir kitų išlaidų (net jei teismas ir padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl 50 Eur dienpinigių). Savo parašų ieškovas neginčijo.

196. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė išmokėjusi darbuotojui grynaisiais papildomas nei paties ieškovo pripažinti 9000 Lt sumas; darbo užmokesčio žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai negali būti vertinami kaip pinigų išmokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai. Teismas šias išvadas grindė prielaidomis ir hipotetiniais skaičiavimais, ieškovo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi ir gali būti šališkas paaiškinimais, tikėtinumo taisyklėmis, tokiu būdu paneigdamas nuoseklų rašytinių ir kitokių įrodymų visetą.

207. Teismas, vertindamas apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. kasos knygą, nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė nebuvo pajėgi išmokėti ieškovui piniginių sumų, taip pat nepagrįstai sukritikavo kasos knygos duomenis. Tokios išvados neteisingumą patvirtina kasos knygos turinys. Apeliantė teismui pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančią kasos knygą, todėl teismo abejonės dėl duomenų autentiškumo yra visiškai nepagrįstos.

218. Teismas skirtingose situacijoje buvo nenuoseklus, vertindamas tuos pačius įrodymus ir pasisakydamas dėl jų įrodomosios galios. Teismas sukritikavo apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, pvz. finansines apyskaitas, nurodydamas, kad jos nėra pasirašytos, jų turinys galėjo būti pakeistas ir kad nėra pagrindo jomis pasitikėti, tačiau spręsdamas klausimą dėl ieškovo komandiruotės metu patirtų išlaidų atlyginimo (582.24 Eur), ieškovui priteisė daugiau išlaidų nei šis prašė, remdamasis būtent apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais teismo nuomone, nėra pagrindo pasitikėti.

22Ieškovas B. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 115-120) prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

231. Apeliantės argumentai, kad teismas nesuprato apeliantės darbo specifikos ir tarpusavio susitarimų bei nusistovėjusios praktikos, nes vienas iš apelianto skundo argumento yra tai, kad apeliantė ir ieškovas susitarė, kad komandiruočių metu ieškovui bus mokami sutarto dydžio dienpinigiai, o laikotarpį, kai ieškovas bus Lietuvoje, apeliantė jam mokės mėnesinį darbo užmokestį - ne tik prieštarauja pačios apeliantės pateiktiems byloje įmonės ūkinės-finansinės veiklos dokumentams, atskleidžia apeliantės pozicijos nenuoseklumą bei siekį manipuliuoti įmonės veiklos dokumentais, bet ir rodo galimai apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

242. Įmonės savininko mirtis, savininkų pasikeitimas, pats savaime nesuponuoja juridinio asmens dokumentų ir/ar duomenų perdavimo, ir/ar neperdavimo ar netinkamo perdavimo, praradimo, kas galėtų pateisinti apeliantės procesinį elgesį, teikiant skirtingo turinio, bet su tuo pačiu numeriu dokumentus Darbo ginčų komisijai ir teismui, ir kai kurių dokumentų autentiškumas kelia pagrįstų abejonių tiek dėl savo turinio, tiek dėl privalomų rekvizitų nepaisymo.

253. Įvertinus tuos faktus, kad ieškovas vyko į reisus po Skandinavijos šalis (Švedija, Danija, Suomija), ir Švedijoje dienpinigių suma ieškovo darbo metu apeliantės įmonėje buvo 52,14 Eur, Danijoje - 56,48 Eur, Suomijoje - 52,14 Eur, 50 Eur dienpinigių suma, kaip susitarimas, kurį patvirtino pats ieškovas, yra protinga ir sąžininga. Apeliantė teiginio, kad buvo susitarta dėl 28,23 Eur per dieną dienpinigių dydžio, nepagrindė, kaip ir nepateikė ir objektyviai negalėjo pateikti įrodymų, kad ieškovas su tokiu dienpinigių sumažinimu būtų sutikęs. Apeliantė teikė buhalterines pažymas ir vadovo įsakymus, su kuriais ieškovas niekada nebuvo supažindintas.

264. Ieškovas, disponuodamas tik savo asmeninės banko sąskaitos išrašu, visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikęs apeliantei, tiksliai apskaičiuoti patirtų išlaidų sumos negalėjo, tai padarė apeliantė, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas neteikė komandiruotės metu patirtų išlaidų pagrindimo prieštarauja apeliantės pozicijai ir jos pateiktiems įrodymams bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė komandiruotėse ieškovo praleistas dienas vertino pagal ieškovo pateiktus kelionės lapus ir teigė, kad ginčo dėl to nėra, tačiau apeliaciniame skunde kaltina ieškovą kelionės lapų nepildymu ir dokumentų nepateikimu, nors iš esmės ieškovo kaltės ar ne kaltės klausimas yra nesusijęs su šios civilinės bylos dalyku, pati apeliantė pateikė teismui ir ieškovo kelionės lapus, ir išlaidų paskaičiavimą.

275. Nors apeliantė teigia, kad penki kasos išlaidų orderiai, patvirtinti ieškovo parašais, neva patvirtina, kad darbo sutarties galiojimo metu apeliantė ieškovui grynais pinigais išmokėjo atitinkamas sumas, kasos išlaidų orderiai, ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus ieškovas, jam buvo pateikiami pasirašyti keli vienu metu, išrašyti datomis, kai ieškovas buvo išvykęs į komandiruotes. Apeliantės pateikti kasos išlaidų orderiai neatitinka faktinių aplinkybių apeliantės įmonėje bei įmonės buhalterinėje apskaitoje.

286. Apeliantė, 2014-12-08 atsiliepime į ieškinį teigusi, kad atlikus paskaičiavimus, nustatyta, kad ieškovas įmonei liko skolingas 10 066,95 Lt, vėliau bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šalys viena kitai neskolingos, kas iš esmės rodo apeliantės pozicijos nenuoseklumą, kaip ir nepagrįstą ieškovo kaltinimą dėl sistemingo darbo pareigų pažeidinėjimo, kas iš esmės vertintina kaip apeliantės siekis pagrįsti ir pateisinti savo poziciją dėl neatsiskaitymo su buvusiu darbuotoju.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

32Byloje nustatyta, kad pagal 2014 m. vasario 28 d. tarp J. N. įmonės ( - ) ir B. P. sudarytą darbo sutartį Nr. 25 ieškovas B. P. nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. dirbo apeliantės (atsakovės) J. N. įmonėje ( - ) tolimųjų reisų vairuotoju. Ginčas tarp šalių kilo dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys, darbo sutartyje nurodydamos ieškovo darbo užmokestį – 1 305 Lt per mėnesį – kartu žodžiu susitarė, kad ieškovui bus mokami sumažinti dienpinigiai, kurių dydis bus apskaičiuojamas taip, kad ieškovas atskaičius mokesčius gaus 50 Eur už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną ir ši suma apims tiek ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, tiek ir jam priklausančius dienpinigius. Akcentuodamas, jog labiausiai tikėtinas bendras komandiruotėse ieškovo praleistų dienų skaičius atitinka ieškovo nurodytąsias 142 dienas, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog ieškovui mokėtina suma sudaro 26 849,69 Lt, iš kurių 8 505,24 Lt – darbo užmokestis ir išmokos už kasmetines atostogas, dienpinigiai už komandiruotę – 16 006,64 Lt ir 2 334,81 Lt išlaidų atlyginimo. Remdamasis byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma pripažino pagrindu konstatuoti, jog išmokų sumoms (15 500 Lt) viršijant ieškovui paskaičiuotų darbo užmokesčio bei kompensacijų už atostogas (8 505,24 Lt), o taip pat išlaidų (2 334,81 Lt) sumas, bei darbuotojui iš darbdavio priteisti 11 349,69 Lt arba 3 287,10 Eur dienpinigių už komandiruotes. Nurodytą aplinkybę pripažino pagrindu pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. DGKS-5855, priimtą darbo byloje Nr. APS-110-21681.

33Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė – apeliantė J. N. įmonė ( - ).

34Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. DGKS-5855, laikant, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma pripažintina pagrindu darbuotojui iš darbdavio priteisi 11 349,69 Lt arba 3 287,10 Eur dienpinigių už komandiruotes sumą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismui tikrinant darbuotojui su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimą ir išmokėjimą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti šių sumų apskaičiavimo teisėtumą bei išmokėjimo pagrįstumą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. V. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. (J. V.) v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, šalių (jų atstovų) paaiškinimus, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos šiuo aspektu nenukrypo. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė, teikdama argumentus dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais jai nepalankiame sprendime, padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime.

35Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog apeliantė neįvykdė pareigos darbo sutartyje įvardinti, kad įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, ir nepateikė jokių duomenų, jog ieškovas buvo supažindintas su kolektyvine sutartimi. Be to, ir kolektyvinėje sutartyje (jos 6.11 p.) tenumatyta galimybė sumažinti dienpinigių dydį (iš esmės atkartota Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 6.1 punkto nuostata, numatanti galimybę mažinti dienpinigių dydį iki 50 %), bet konkretus sumažintas dydis nenurodytas; taip pat numatyta, kad mokamų dienpinigių suma nustatoma darbdavio sprendimu. Tačiau darbdavys taip pat nepateikė jokių duomenų, jog ieškovas buvo supažindintas su komandiruočių įsakymais, kuriuose buvo numatyta apmokėti su komandiruote susijusias išlaidas. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp darbuotojo ir darbdavio egzistavo žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovui turėjo būti mokama už komandiruotėje išbūtas dienas, tačiau kiekviena šalis nurodė skirtingą šių išmokų dydį. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Įvertinęs bylos medžiagos visumą, pirmosios instancijos teismas ieškovo išdėstytą poziciją teisingai vertino kaip faktinės aplinkybės pripažinimą CPK 182 straipsnio 5 punkto, 187 straipsnio prasme, t. y. kad ieškovas iš esmės pripažino, jog šalys, darbo sutartyje nurodydamos ieškovo darbo užmokestį – 1 305 Lt per mėnesį – kartu žodžiu susitarė, kad ieškovui bus mokami sumažinti dienpinigiai, kurių dydis bus apskaičiuojamas taip, kad ieškovas atskaičius mokesčius gaus 50 Eur už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną ir ši suma apims tiek ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, tiek ir jam priklausančius dienpinigius. Nurodytą aplinkybę, darbdaviui neįrodžius susitarimo dėl 50 % sumažintų dienpinigių egzistavimą, pagrįstai pripažino pagrindu taikyti ne teisės aktuose numatytą, bet ieškovo pripažintą atlygio dydį, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių byloje nustatytų aplinkybių bei remiantis jomis padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.

36Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog bylą nagrinėjant teisme J. N. mirė, individualią įmonę paveldėjo E. N.. Dėl savininkų pasikeitimo, dokumentų ir/ar duomenų perdavimo ir/ar neperdavimo ar netinkamo perdavimo, praradimo kai kurie pateikti duomenys buvo skirtingo turinio, lyginant su anksčiau pateiktais, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvados apie manipuliavimą apeliantės vidaus dokumentais. Teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais apeliacinio skundo motyvais ir sprendžia, kad jie yra nepagrįsti. Individualios įmonės buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (šio įstatymo 1 str.). Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vertintojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.). Nors individualios įmonės apskaitą, be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ar asmens, gali tvarkyti tos įmonės savininkas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 6 d.), tačiau įmonės savininko pasikeitimas (nagrinėjamu atveju – mirtis), kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pats savaime nesuponuoja juridinio asmens, apeliantės teigimu, dokumentų ir/ar duomenų perdavimo, ir/ar neperdavimo ar netinkamo perdavimo, praradimo, kas galėtų pateisinti apeliantės procesinį elgesį, teikiant skirtingo turinio, bet su tuo pačiu numeriu dokumentus Darbo ginčų komisijai ir teismui. Byloje esančių įrodymų visumos įvertinimas leidžia pritarti pirmosios instancijos argumentams apie tai, jog darbdavys, netinkamai vesdamas darbo laiko apskaitą, mokėtiną darbo užmokesčio sumą apskaičiavo ir deklaravo formaliai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kaip ir įsakymai dėl komandiruočių, buvo pildomi ir vėliau keičiami priklausomai nuo aplinkybių, o taip pat sutikti su išvada, jog apeliantė priklausomai nuo situacijos manipuliuoja vidaus dokumentais.

37Teisėjų kolegija vertina, kad negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė neva jam neatlygintas išlaidas, dėl kurių reikalavimą teismui pateikė tik paskutiniu momentu. Byloje nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas komandiruočių metu patyrė išlaidų. Ieškovas nurodė, kad šių išlaidų suma – 2 010,37 Lt arba 582,24 Eur, atsakovė nurodė, jog išlaidų suma – 2 300,13 Lt, arba 666,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas sulygino darbuotojo (ieškovo banko sąskaitos išrašų) ir darbdavio (avanso apyskaitų) duomenis ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas, kad šalių nurodytų sumų skirtumą nulėmė tris aplinkybės: ieškovas į bendrą išlaidų sumą įtraukė du mokėjimus, kurių ryšį su darbo funkcijų vykdymu patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti; darbuotojas išlaidų sumą siejo su faktiškai finansų institucijų taikytu valiutų keitimo kursu, darbdavys pritaikė oficialų kursą; darbdavys į išlaidų sumą įtraukė ir papildomų ieškovo nenurodytų išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai atsakovei buvo pateikti ir šias išlaidas ieškovas patyrė, kurios neatsispindi ieškovo pateiktame sąskaitos išraše; o remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CPK 417 straipsnio nuostatomis, o taip pat vertindamas ir tai, kad teismo paskaičiuotos sumos ir atsakovės nurodyto išlaidų dydžio skirtumą telemia valiutų keitimo kursų skirtumai, teisingai sprendė, jog bendra išlaidų atlyginimo suma sudaro 2 334,81 Lt. Apeliantė nenurodo šias išvadas paneigiančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o tai, kad ieškovas tokį reikalavimą pareiškė tik gavus iš apeliantės teismo išreikalautus dokumentus, nesudaro pagrindo vertinti dėl priteistos sumos nepagrįstumo, nes, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, disponuodamas tik savo asmeninės banko sąskaitos išrašu, visas išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikęs apeliantei, kaip savo darbdaviui, tiksliai apskaičiuoti patirtų išlaidų sumos jis negalėjo ir disponuodama finansiniais dokumentais šias išlaidas apskaičiuoti galėjo būtent apeliantė.

38Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo ir apeliantės tarpusavio piniginį balansą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui trimis banko pavedimais buvo išmokėta 6 500 Lt: 2014 m. gegužės 24 d. – 2 000 Lt, 2014 m. rugpjūčio 18 d. – 1 500 Lt, 2014 m. spalio 6 d. – 3000 Lt, taip pat ieškovas pripažino grynaisiais pinigais gavęs iš atsakovės 9 000 Lt. Ginčas kilo dėl to, ar ieškovui buvo sumokėta ir jam priklausiusi 15 500 Lt viršijusi išmokų dalis – 11 349,69 Lt. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui teisingai leido vertinti kaip labiausiai tikėtiną aplinkybę, jog ieškovui nei darbo užmokesčio žiniaraščių, nei kovo ir balandžio mėn. (2014 m.) išrašytų kasos išlaidų orderių pagrindu pinigai faktiškai nebuvo mokami. Vertinant bendrame bylos aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų analizė, kasos išlaidų orderių išrašymas ieškovui faktiškai būnant komandiruotėje, 4000 Lt ir 5000 Lt sumų perdavimo fiksavimas kitose komandiruotės lapų pusėse, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, kad darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo pasirašomi tik buhalteriniais tikslais, tačiau patys savaime nepatvirtina pinigų gavimo fakto, bet parodo darbdavio veiksmų teikiant darbuotojui pasirašyti buhalterinius dokumentus formalumą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kur buvo konstatuota, jog darbdavys neįrodė išmokėjęs darbuotojui grynaisiais papildomas nei paties ieškovo pripažintas 9 000 Lt sumas. Šią faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs ieškovo ir apeliantės atstovo teiktus įrodymus bei jų paaiškinimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog darbdavio veiksmų nuoseklumą buvo siekiama patikrinti išreikalaujant į bylą kasos knygų duomenis, tačiau ir šie dokumentai buvo pateikti tokios formos, kad patikrinti jų autentiškumą nebuvo galimybės (apeliantė pateikė kompiuterinį dokumentą, o ne knygą, kurios koregavimo galimybės būtų ribotos).

39Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).

40Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

41Dėl bylinėjimo išlaidų

42Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

43Iš apeliantės ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 300 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

44Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

45Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš J. N. įmonės ( - ), į. k. 132230996, B. P., a. k. ( - ) 300 (tris šimtus) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Dėl šalių susitarimo dėl mokėtinų su darbo santykiai susijusių sumų... 9. Dėl ieškovui mokėtinų sumų. Ieškovas neginčijo darbdavio paskaičiuotų... 10. Dėl darbdavio ieškovui išmokėtų sumų. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė... 11. Dėl vėlavimo atsiskaityti teisinių pasekmių. Ieškovo vidutinis vieno... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovė J. N. įmonė ( - ), atstovaujama advokato Andriaus Būdvyčio,... 14. 1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Darbuotojas ir... 15. 2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas piktybiškai neteikė... 16. 3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys, darbo sutartyje... 17. 4. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė neva ieškovui neatlygintas... 18. 5. Teismas neteisingai įvertino ieškovo ir apeliantės tarpusavio piniginį... 19. 6. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė išmokėjusi... 20. 7. Teismas, vertindamas apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. kasos... 21. 8. Teismas skirtingose situacijoje buvo nenuoseklus, vertindamas tuos pačius... 22. Ieškovas B. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 115-120) prašo... 23. 1. Apeliantės argumentai, kad teismas nesuprato apeliantės darbo specifikos... 24. 2. Įmonės savininko mirtis, savininkų pasikeitimas, pats savaime nesuponuoja... 25. 3. Įvertinus tuos faktus, kad ieškovas vyko į reisus po Skandinavijos šalis... 26. 4. Ieškovas, disponuodamas tik savo asmeninės banko sąskaitos išrašu,... 27. 5. Nors apeliantė teigia, kad penki kasos išlaidų orderiai, patvirtinti... 28. 6. Apeliantė, 2014-12-08 atsiliepime į ieškinį teigusi, kad atlikus... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 32. Byloje nustatyta, kad pagal 2014 m. vasario 28 d. tarp J. N. įmonės ( - ) ir... 33. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė –... 34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog... 35. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog apeliantė neįvykdė pareigos... 36. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog bylą nagrinėjant teisme J. N.... 37. Teisėjų kolegija vertina, kad negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog... 38. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra... 40. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 41. Dėl bylinėjimo išlaidų ... 42. Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į... 43. Iš apeliantės ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98... 44. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 46. Priteisti iš J. N. įmonės ( - ), į. k. 132230996, B. P., a. k. ( - ) 300...