Byla 3K-3-325-701/2016
Dėl Europos patentų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Exeltis Baltics“ (buvęs pavadinimas „Ladee Pharma Baltics“, UAB) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Ladee Pharma Baltics“, UAB, ieškinį atsakovei „Bayer Schering Phaerma AG“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, dėl Europos patentų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Europos patento apibrėžties atitiktį naujumo, objekto neišplėtimo, išradimo lygio reikalavimams, išradimo apsaugos ribas, įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP 0918791 B1 (toliau – patentas Nr. 1) išradimo apibrėžties 2 ir 4 punktus, Europos patentus: Nr. EP 1149840 B1 (toliau – patentas Nr. 2), Nr. EP 1380301 B1 (toliau – patentas Nr. 3) ir Nr. EP 1598069 B1 (toliau – patentas Nr. 4).
  3. Ieškovė yra vaistinių preparatų pavadinimu „Etindros“, sudėtyje turinčio drospirenono ir etinilestradiolio, rinkodaros teisės Lietuvos Respublikoje turėtoja. Europos patentų tarnyba (toliau – EPT) atsakovei 2002 m. balandžio 3 d. išdavė patentą Nr. 1, galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šis patentas išduotas pagal tarptautinę patento paraišką (PCT) WO 98/06738, suteikiant jai Vokietijos patento prioritetą nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. Patentas Nr. 1 apibrėžia drospirenono gamybos procesą, kurį sudaro: 1) 3 sintetiniai etapai (1 išradimo apibrėžties punktas); 2) naudojamas tarpinis junginys (ZK 90965) drospirenono sintezėje (2 išradimo apibrėžties punktas); 3) taip pat sudaromas „produktas per procesą“, turintis mažiau kaip 0,2 proc. izolaktono ZK 35069 priemaišų ir medžiagos, gautos žiedo atvėrimo reakcijoje, susidariusios HC1 katalizuojant 6,7-metileno grupę (4 išradimo apibrėžties punktas). Ieškovės teigimu, patento Nr. 1 teisinė apsauga išplėsta ir galioja Lietuvos Respublikoje, taip įgyvendinant šio patento pagrindu atsakovės teises, daromas poveikis ieškovės teisėms, suteiktoms pagal rinkodaros leidimus vaistiniam preparatui „Etindros“.
  4. Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 ir 4 punktai atitinka Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – Patentų įstatymas) 63 straipsnyje nurodytus negaliojimo pagrindus. Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punkte apibrėžiamas tarpinis junginys (5-beta-OH-DRSP arba kitaip ZK 90965) drospirenono sintezėje, tačiau jis neatitinka imperatyviojo išradimo naujumo reikalavimo, nes toks procesas jau buvo aprašytas ankstesniame dokumente (JAV patento Nr. US 4416985, paskelbto 1983 m. lapkričio 22 d., 5 pavyzdyje), nurodant pradinį produktą ir jo reakcijos terpę, ir jame neišvengiamai susidaro patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punkte apibrėžtas tarpinis junginys. Nors proceso aprašymas nėra identiškas atsakovės registruotame patente, tačiau šios srities specialistui jis gana aiškus.
  5. Išradimo apibrėžties 4 punktas taip pat neatitinka naujumo reikalavimo, nes didelio grynumo drospirenonas gali būti išgaunamas įprastais gryninimo metodais. Be to, atsakovė aprašė procesą, kuris iš tiesų yra vienos savybės apibendrinimas. Atskiras vienos savybės – dehidratacijos (vandens eliminavimo) iš tarpinio junginio – aprašymas be konkrečių sąlygų, lemiančių didelio grynumo drospirenono susidarymą, yra neleistinas originalaus atskleidimo apibendrinimas ir objekto išplėtimas. Šios srities ekspertui aišku, kad išradimo apibrėžties 4 punkte nurodytas procesas nepateikia atsakovės pateiktoje patento paraiškoje svarstomos problemos sprendimo, nes jame pateikiamas sprendimas yra priešingas pradinėje paraiškoje pasiūlytiems techniniams sprendimams, be to, šie sprendimai yra turimų žinių ir sukauptos patirties dalis. Atsakovė nepateikė informacijos, kada turi būti pridedama p-toluolo sulfono rūgšties. Tokia išradimo apibrėžtis laikytina nepakankamai atskleista, nes specialistai patys negalėtų atspėti, kada jos reikėtų pridėti.
  6. Patento Nr. 2 objektas yra platesnis nei paduotos paraiškos turinys: išradimo apibrėžties 1 punkte nepakankamai atskleista išradimo esmė, šis punktas neatitinka naujumo reikalavimo; be to, 1–3 apibrėžties punktai neatitinka išradimo lygio reikalavimo.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartimi buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki EPT bus išspręsti ginčai dėl patentų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 galiojimo. Išnagrinėjusi ginčus, EPT priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiais patentus Nr. 3 ir Nr. 4. Dėl to ieškovė pateikė prašymą palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl šių Europos patentų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktą, atmetė kitus ieškinio reikalavimus, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktas saugo tarpinį junginį 6-beta, 7-beta,15-beta,16-beta-dimetilen-5beta-hidroksi-3-okso-17-alfa-androstan-21,17-karbolaktonas (ZK 90965) (toliau – 5-beta-OH-DRSP). Šis punktas neatitinka naujumo reikalavimo, nes JAV patento Nr. US 4416985, paskelbto 1983 m. lapkričio 22 d. (egzistavusiame prieš patento Nr. 1 paraišką), 5 pavyzdyje netiesiogiai, tačiau, eksperto nuomone, šios srities specialistui labai aiškiai aprašytas tarpinio junginio 5-beta-OH-DRSP susidarymas, kai, dalyvaujant priridino dichromatui (PDC), vyksta labai panašaus pradinio junginio vadinamo 3-beta, 5-beta-OH-DRSP, oksidacija. Nors patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punkte nurodytas tarpinis junginys (ZK 90965) tiesiogiai nepaminėtas, nepateikiama išsamaus tarpinio produkto aprašymo, tačiau, remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, nurodytas visumos virsmas susideda iš dviejų skirtingų reakcijų, vykstančių iš eilės: pirma oksiduojasi pradinis diolis A ir susidaro ketonas B (b-hidroksi karbonilo junginys), po to šis junginys dehidratuoja, virsdamas drospirenonu. Bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, kad išradimo apibrėžties 2 punkte apibūdinamas tarpinis junginys negali būti laikomas nauju.
  3. Patento Nr.1 išradimo apibrėžties 4 punktas nuo 2012 m. sausio 18 d. buvo pakeistas. Lietuvos Respublikoje egzistuoja pareikštinė pramoninės nuosavybės objektų apsaugos sistema, todėl įteisintas išradimas kaip pramoninės nuosavybės objektas ir išduotas patentas preziumuoja išradimo naujumą. Siekiant nuginčyti, kad įteisintas išradimas nepatentabilus, būtina pasitelkti tam tikros srities specialistus. Ieškovės nurodytoje eksperto prof. V. H. Salvatierros (V. H. Salvatierra) išvadoje toks vertinimas neatliktas, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą. Teismo vertinimu, pakeistas apibrėžties 4 punktas vietoj produkto (didelio grynumo drospirenono) saugo konkretų procesą, per kurį toks produktas gaunamas, paremtą patento Nr. 1 aprašymu, susijusiu su geresnio proceso sukūrimu dėl medžiagos grynumo. Teismas sprendė, kad patento Nr. 1 pakeistos apibrėžties 4 punkto turinys apima ne bet kokį didelio grynumo drospirenono gavimo metodą, o tik tą, kuris yra aprašytas šiame pakeistame punkte. Dėl objekto pakankamo atskleidimo reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė argumentų, pagrindžiančių tokį teiginį. Vanduo pašalinamas pasitelkiant rūgštį; šiame pavyzdyje pateikiama informacija, kada turi būti pridėta p-toluolo sulfono rūgšties; šiame punkte aprašytas procesas paremtas drospirenono gamybos metodo, atskleisto apibrėžties 1 punkte, paskutiniu žingsniu.
  4. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, nurodė, kad argumentai dėl išradimo neatskleidimo patente Nr. 2 yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovės argumentai dėl patento Nr. 2 apibrėžties atitikties išradimo lygio reikalavimui paneigti EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu. Atsižvelgęs į tai, kad atitinkamos srities specialistai įvertino ieškinyje nurodytus argumentus dėl pakeisto patento Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu ir paliko jį galioti pakeistos formos, pripažindami, jog pakeisto turinio patentas Nr. 2 atitinka išradimo lygio ir objekto neišplėtimo reikalavimus, teismas atmetė šio ieškinio reikalavimus.
  5. Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, žinojo, kad EPT ginčijamas patentų Nr. 3 ir Nr. 4 galiojimas, ir, nesulaukusi protestų procedūrų pabaigos, kreipėsi dėl jų pripažinimo negaliojančiais Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė negalinti atsisakyti ieškinio, nes jos reikalavimai dėl šių dviejų patentų pagrįsti ir turi būti tenkinami. Bylos nagrinėjimo teisme metu EPT sprendimais panaikinus patentus Nr. 3 ir Nr. 4, išnyko ginčo dalykas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.
  6. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 15 345,16 Eur (52 983,76 Lt), atsakovė – 21 362,32 Eur (73 759,82 Lt) atstovavimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei šiame teisės akte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3837,47 Eur (13 250 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei – 11 512,40 Eur (39 750 Lt) šių išlaidų atlyginimo.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą – panaikino jo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktą negaliojančiu, ir šią ieškinio dalį atmetė; taip pat panaikino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas paskirstė taip: priteisė atsakovei iš ieškovės 21 362,32 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų, taip pat valstybei iš ieškovės 35,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, atitinkamai iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 10 044,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
  8. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punkto naujumo paneigtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo metu paskirtos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi ekspertizės išvadomis. Ekspertai padarė išvadą, kad JAV patento Nr. US4416985 5 (c) pavyzdyje tarpinis junginys ZK 90965 (5-beta-OH-DRSP) tiesiogiai neatskleistas (procesas neišskirtas ir necharakterizuotas). Be to, JAV patente US4416985 junginys ZK 90965 neminimas nei kaip pavadinimas, nei kaip struktūrinė formulė. Ekspertizės išvadose pažymėta, kad, tiksliai atkartojus JAV patento US4416985 5 (c) pavyzdyje aprašytą metodiką, nesusidarys ir nebus išskirtas junginys ZK 90965 (5beta-OH-DRSP). Be to, šiame patente nepateikta informacijos (nei patento tekste, nei struktūrinių formulių reakcijų schemoje), kuri leistų suprasti, kad, tam tikru metu nutraukus patento pavyzdyje aprašytą reakciją, būtų gautas tarpinis junginys ZK 90965; nenurodyta ir konkretaus laiko, kada reikėtų nutraukti reakciją siekiant gauti tarpinį junginį ZK 90965, nei tarpinio junginio ZK 90965 išskyrimo, atskyrimo nuo galutinio produkto ir (ar) kitų tarpinių ir (ar) pašalinių galimai susidarančių junginių ir gryninimo metodikos. Atitinkamos srities specialistui aišku, kad, nutraukus bet kokią reakciją, galima gauti kitokį rezultatą, t. y. sustabdytos reakcijos mišinys gali būti sudarytas iš daugelio medžiagų. Dėl to nutraukus tam tikru momentu JAV patento US4416985 5 (c) pavyzdyje aprašytą reakciją (sutrumpinus jos laiką) nebūtinai būtų gautas tik junginys ZK 90965. Remdamasi šia ekspertų išvada, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad patento Nr. 1 apibrėžties 2 punktas atitinka naujumo reikalavimą, todėl, panaikinusi teismo sprendimo dalį, šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ekspertizę atliko du aukštos kvalifikacijos ekspertai, savo išvadas jie pagrindė ekspertizės aktu, jas papildomai paaiškino teismo posėdžio metu; ekspertizės išvada duota įvertinus visą patentų medžiagą, susijusią su nagrinėjamu ginču.
  9. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto atitikties naujumo, objekto neišplėtimo ir objekto pakankamo atskleidimo reikalavimams. Ieškovė neįrodė, kad šis apibrėžties punktas neatitinka naujumo, objekto pakankamo atskleidimo reikalavimo, o pakeistas apibrėžties punktas nepažeidžia objekto neišplėtimo reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodo vienas kitam prieštaraujančius argumentus dėl patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto – nurodo, kad šis apibrėžties punktas neatitinka naujumo reikalavimo, tačiau kartu teigia, jog jame aiškiai ir suprantamai neatskleista išradimo esmė.
  10. Teisėjų kolegija nurodė, kad EPT Apeliacinės tarybos sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau ir pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose remiasi Europos patentų organizacijos praktika, taip pripažindama nurodytos institucijos kompetenciją sprendžiant ginčus dėl išradimų patentabilumo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė šalių argumentus dėl Europos patento Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu, o ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti kitaip, nei nurodyta EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl patento Nr. 2 pripažinimo negaliojimo, atskirai nepasisakė dėl išradimo objekto pakankamo atskleidimo, tačiau šis klausimas buvo nagrinėtas priimant EPT Apeliacinės tarybos sprendimą, įvertinta išradimo apibrėžties atitiktis Europos konvencijos 100 straipsnio b dalies reikalavimams.
  11. CPK 296 straipsnio 1 dalyje nenustatyta galimybės palikti ieškinį nenagrinėtą, jei išnyko ginčo dalykas. EPT panaikinus ieškovės ginčijamus patentus Nr. 3 ir Nr. 4, pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei atsisakyti šių reikalavimų, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo. Tai leidžia daryti išvadą, kad, EPT pripažinus negaliojančiais patentus Nr. 3 ir Nr. 4, jos teisės nevisiškai apgintos ir ji toliau siekia pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą ir, nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo, ieškinį atmetė.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti: 1) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktą, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį; 2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiais patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punktą ir patentą Nr. 2, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti; 3) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti reikalavimai pripažinti negaliojančiais patentus Nr. 3 ir Nr. 4, ir šią bylos dalį nutraukti;

10priteisti iš atsakovės kasatorės naudai 36 210,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, 15 738,84 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat kasaciniame teisme turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 6 straipsnio nuostatą. Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktas neatitinka imperatyviojo naujumo reikalavimo. Patentas atitiktų naujumo reikalavimą, jei jis būtų nežinomas technikos lygiu, t. y. jeigu juo saugomas išradimas iki patento paraiškos padavimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo viešai atskleistas visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas tarpinio junginio ZK 90965 naujumą vertino tik tiesioginio atskleidimo aspektu, t. y. rėmėsi ekspertų išvada, kurioje pasisakyta tik dėl tiesioginio tarpinio junginio ZK 90965 atskleidimo JAV patente, nors kasatorė įrodinėjo, kad tarpinis junginys šiame patente atskleistas netiesiogiai. Pagal EPT praktiką technikos lygiu laikoma ir naujumo reikalavimo neatitinka tokie išradimai, kurie ankstesniuose dokumentuose buvo atskleisti tokiu būdu, kad atitinkamos srities specialistui būtų aišku, jog atitinkama medžiaga yra neišvengiamas aprašytos reakcijos produktas. JAV patente aprašytos reakcijos neišvengiamas produktas yra tarpinis junginys ZK 90965 ir atitinkamos srities specialistui aišku, kad įvykstant JAV patente aprašytai reakcijai neabejotinai susidaro tarpinis junginys ZK 90965.
    2. Apeliacinės instancijos teismas patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktą vertino tik remdamasis teismo ekspertizės išvada, nors ekspertai pasisakė tik dėl tiesioginio tarpinio junginio atskleidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų 6 užsienio ekspertų išvadų, kuriose visi ekspertai vieningai teigė, jog JAV patente buvo netiesiogiai atskleistas tarpinis junginys ZK 90965. Šią išvadą patvirtino ir teismo ekspertizę atlikę Lietuvos ekspertai.
    3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Patentų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išradimo naujumą, objekto neišplėtimą ir išradimo esmės atskleidimą. Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punktas neatitinka naujumo reikalavimo, yra platesnis už paduotos patento paraiškos turinį (šio išradimo objektas nepagrįstai išplėstas, nepakankamai atskleidžiama išradimo esmė). Kasatorė teigia, kad dėl šio reikalavimo teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal EPT praktiką, nustatant patentuojamų gryninimo metodų atitiktį naujumo reikalavimui, patento savininkas privalo įrodyti, kad gryninimo metodas nestandartinis ir to paties rezultato negalima pasiekti standartiniais gryninimo metodais. Teismai laikėsi pozicijos, kad kasatorė, ginčijanti apibrėžties naujumą, turi pateikti įrodymus, paneigiančius naujumo prezumpciją. Kasatorė mano, kad būtent atsakovė, patentuodama tokį didelio grynumo drospirenono gamybos būdą, privalo įrodyti, kad jis skiriasi nuo įprastų, standartinių gryninimo būdų, t. y. tokias aplinkybes turi įrodyti asmuo, siekiantis apsaugoti tokį nestandartinį gryninimo metodą. Be to, kasatorė pateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės išradimo apibrėžties atitiktį naujumo reikalavimams (2009 m. rugsėjo 17 d. eksperto prof. V. H. Salvatierros išvada patvirtinta, kad atsakovės išradimo apibrėžtis neatitinka naujumo reikalavimo; ankstesniuose patentuose yra aprašytas didelio grynumo drospirenono gamybos procesas ir pan.), tačiau teismai jų neįvertino.
    4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl objekto išplėtimo. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės objekto išplėtimą vertino tik kaip draudžiantį tiesiogine prasme neplėsti pradinės paraiškos objekto. Pagal EPT praktiką objekto neišplėtimo reikalavimas apima draudimą ir tiesiogiai plėsti objektą, ir tam tikru būdu jį siaurinti, t. y. negalima siaurinti prieš tai buvusios paraiškos objekto, išimant iš jos atskirą požymį, kai jis neatskiriamai susijęs su kitais požymiais, arba pateikiant tik požymių santrauką, neapibūdinant jo nė vienu konkrečiu požymiu. Pirminėje patento Nr. 1 paraiškoje apibūdintas 3 etapų procesas: hidrinimas, oksidacija ir dehidratacija. Šiuo metu galiojančiame patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punkte šis procesas susiaurintas iki vieno etapo – dehidratacijos, tačiau tokia išradimo apibrėžtis nedetalizuoja, koks konkrečiai ZK 90965 naudojamas, jeigu pradinėje paraiškoje dalyvauja tik vienu labai konkrečiu būdu gautas ZK 90965. Taigi vertinant, ar objektas išplėstas, reikia lyginti išradimui suteiktą apsaugą pagal pradinę paraišką su išradimui suteikiama apsauga po apibrėžties pakeitimo.
    5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, nes be teisinio pagrindo pripažino, jog patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punktas atskleidžia išradimo esmę. Pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatytos patento savininko išimtinės teisės. Kasatorės nuomone, išradimo apibrėžties 4 punkte nenurodytas laikas, kada turi būti įdedama p-toluolo sulfono rūgšties, siekiant vykdyti dehidratacijos reakciją. Nesant tokios informacijos, specialistas negalėtų tiksliai atkartoti šio proceso. Kasatorė pažymi, kad šis jos argumentas neprieštarauja pirmiau nurodytam argumentui dėl išradimo apibrėžties neatitikties naujumo reikalavimui.
    6. Teismai, atmesdami ieškinio reikalavimą dėl patento Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu, rėmėsi išimtinai tik EPT Apeliacinės tarybos sprendimu ir neįvertino kasatorės pateiktų įrodymų. EPT Apeliacinės tarybos sprendimu nustatytos aplinkybės yra tik vienas iš įrodymų, neturinčių prejudicinės reikšmės.
    7. Teismai netinkamai vertino patento Nr. 2 atitiktį objekto neišplėtimo reikalavimui, todėl pažeidė Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą. Patento objekto išplėtimu turi būti laikomas ne tik apibrėžties išplėtimas (formos aspektas), tačiau vertinant patento objekto išplėtimą taip pat analizuojama, ar išsiplečia patentu saugomo išradimo apsaugos ribos (turinio aspektas). Pradinėje paraiškoje aprašytas 3 etapų ZK 34506 procesas (hidrinimas, oksidacija panaudojant rutenio druską, dehidratacija), o atskirtoje patentinėje paraiškoje procesas susiaurintas tik iki vieno etapo – dehidratacijos. Pagal tarptautinę patento paraišką atliekant reakciją naudojamas ne bet koks, o labai konkrečiu būdu gautas ZK 90965, t. y. toks ZK 90965, kuris gautas hidrinant ZK 34506, po to gautą junginį ZK 92836 oksiduojant. Patente Nr. 2 reakcija iš karto pradedama nuo ZK 90965 dehidratacijos ir nedetalizuojama, koks konkrečiai ZK 90965 turi būti naudojamas, nors pagal pradinę paraišką reakcijoje dalyvauja tik vienu labai konkrečiu būdu gautas ZK 90965. Taigi patento Nr. 2 apsauga daug platesnė nei pirminėje tarptautinėje paraiškoje.
    8. Patento Nr. 2 objektas neatitinka neišplėtimo reikalavimo, nes patente Nr. 2 nurodytas procesas nepateikia pirminėje patento paraiškoje svarstomos problemos sprendimo. Pirminėje tarptautinėje patento paraiškoje nurodytas patento Nr. 2 tikslas – pateikti ekologiškesnį drospirenono gamybos procesą, kai, neatliekant oksidacijos, panaudojamas chromo trioksidas. Ši problema sprendžiama vietoj chromo trioksido naudojant rutenio druską. O patentu Nr. 2 saugomas drospirenono gamybos būdas nurodo bet kokiu būdu gauto ZK 90965 panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant patente Nr. 2 nurodytą reakciją gali būti panaudojamas bet koks ZK 90965, net ir gautas panaudojant chromo trioksidą, patentas Nr. 2 negali būti laikomas išsprendusiu tarptautinėje patento paraiškoje nurodytą problemą, todėl pripažintinas neatitinkančiu objekto išplėtimo reikalavimo.
    9. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu, atsisakė tenkinti kasatorės reikalavimą dėl patento Nr. 2 neatitikties objekto neišplėtimo reikalavimui. Kasatorės nuomone, teismo sprendimas nemotyvuotas, nes EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendime nurodyti tik argumentai dėl atitikties išradimo lygio reikalavimams. Tačiau reikalavimai dėl išradimo lygio ir išradimo objekto neišplėtimo yra skirtingi, nekumuliatyvūs Patentų įstatyme nustatyti patentų pripažinimo negaliojančiais pagrindai, ir neatitiktis bent vienam jų sukelia padarinius – patentas pripažįstamas negaliojančiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių kasatorės keltų klausimų, susijusių su patento Nr. 2 atitiktimi objekto neišplėtimo pagrindui.
    10. Kasatorė prašė pripažinti negaliojančiu patentą Nr. 2 kaip neatitinkantį imperatyviojo išradimo lygio reikalavimo. Teismai spręsdami dėl patento Nr. 2 išradimo lygio pažeidė Patentų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad išradimas, atsižvelgiant į technikos lygį, nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Kasacinio teismo praktikoje išradimo lygiu nelaikoma, jei išradimu sprendžiama problema, jos sprendimo būdas ir rezultatas akivaizdūs atitinkamos srities specialistui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2000). Artimiausią technikos lygį patento Nr. 2 atžvilgiu sudaro JAV patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdys ir JAV patentas Nr. US 4472310, nes juose aprašomas to paties junginio – drospirenono – gavimas, susijęs su ZK 90965 dehidratacija. Pagrindinis aprašomų reakcijų skirtumas – naudojama skirtinga rūgštis. Byloje pateikti duomenys (bendrąsias šios srities žinias aprašantis straipsnis, eksperto prof. V. H. Salvatierros išvada), patvirtinantys, kad patentu Nr. 2 pateikiamas techninės problemos sprendimas yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui, tačiau teismai jų nevertino.
    11. Teismai turėjo nutraukti bylos dalį dėl patentų Nr. 3 ir Nr. 4 pripažinimo negaliojančiais, o ne ieškinį atmesti. EPT Europos patentus ginčijo tretieji asmenys, o ne kasatorė. EPT pripažinus, kad šie patentai negalioja, jie netenka galios ir nesukuria kokių nors padarinių. Išnykus ginčo objektui, civilinė byla negali būti nagrinėjama iš esmės. Kasatorė teigia, kad, išnykus ginčo objektui (ginčui dėl teisės), teismas privalėjo ex officio toje byloje bylą nutraukti.
  1. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatorė nepagrįstai tvirtina, kad pateikta ekspertizės išvada neapima netiesioginio tarpinio junginio ZK 90965 atskleidimo JAV patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdyje aspekto. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus byloje skirti teismo ekspertizę, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pasiūlyta nurodyti klausimus, į kuriuos jie pageidautų gauti teismo paskirtų ekspertų atsakymus. Apeliacinės instancijos teismas suformulavo klausimus ekspertams pagal atsakovės pateiktus klausimus. Kasatorė nepasinaudojo teise pateikti klausimus, nereiškė prieštaravimų dėl atsakovo pasiūlytų klausimų. Be to, kasatorė, nesutikdama su ekspertizės išvada, galėjo teismo prašyti paskirti pakartotinę, taip pat papildomą teismo ekspertizę.
    2. Pagal Europos patentų tarnybos formuojamą praktiką tam, kad būtų konstatuojama, jog produktas buvo netiesiogiai atskleistas ankstesniame dokumente, nepakanka pripažinti, jog tarpinio produkto gavimas buvo neišvengiamas pagal tą dokumentą, bet būtina nustatyti, kad tame dokumente pateikta visa reikšminga informacija (pradinis produktas, reakcijų sąlygos), kuri leistų atitinkamos srities specialistui tokį tarpinį produktą gauti. Ekspertų išvada leido teismui įvertinti, ar JAV patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdyje pateikta visa reikšminga informacija leido įvertinti šio tarpinio junginio atitiktį naujumo reikalavimui netiesioginio atskleidimo aspektu. Be to, esant kasatorės ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (tarp jų ekspertinio pobūdžio vertinimų) prieštaravimams, teismo paskirta ekspertizė pašalino prieštaravimus dėl tariamo tarpinio junginio ZK 90965 netiesioginio atskleidimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino technikos lygio ir patento naujumo reikalavimo sąvoką, jos nesusiaurindamas, pagrįstai vadovavosi teisme atliktos ekspertizės išvada, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad patento Nr. 1 apibrėžties 2 punktas atitinka naujumo reikalavimą.
    3. Teismai, atmesdami reikalavimą dėl patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto pripažinimo negaliojančiu, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kasaciniame skunde nurodyta Europos patentų tarnybos praktika negali būti vertinama kaip pagrindas byloje nukrypti nuo civiliniame procese taikytino įrodinėjimo naštos paskirstymo principo. Šios institucijos praktika gali būti aktuali tik sprendžiant materialiosios teisės klausimus, bet nereikšminga proceso teisės aspektu. Be to, kasatorės nurodomoje EPT praktikoje neanalizuojamas klausimas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje praktikoje pažymėta, jog kasatorės nurodomos įrodinėjimo taisyklės taikomos registruojant patentus.
    4. Teismai, tinkamai paskirstę įrodinėjimo pareigą dėl faktinių aplinkybių dėl patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto tariamos neatitikties naujumo reikalavimams, pagrįstai sprendė, kad kasatorė neįrodė šių aplinkybių. Teismai pagrįstai nesirėmė kasatorės pateikta prof. V. H. Salvatierros išvada, nes joje neatliktas vertinimas, ar pakeistu patento Nr. 1 apibrėžties 4 punktu saugomas didelio grynumo drospirenono gavimo procesas atitinka naujumo reikalavimą, bet ne paties proceso atitiktis naujumo reikalavimui. Ekspertas prof. V. H. Salvatierra patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto (iki pakeitimo) neatitiktį naujumo reikalavimui įvertino tik juo saugomo produkto (didelio grynumo drospirenono) naujumo aspektu. EPT patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto (iki pakeitimo) vertinimą dėl atitikties naujumo reikalavimui atliko remdamasi Europos patentų tarnybos sprendimu T 990/96, formuluojančiu produkto, o ne proceso, naujumo vertinimo taisykles.
    5. Kasacinio skundo teiginį, kad patento Nr. 1 pakeistas apibrėžties 4 punktas pažeidė objekto neišplėtimo reikalavimą, atsakovė laiko nepagrįstu. Kaip ir iki patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto pakeitimo, taip ir jį pakeitus išlieka visi trys sintetinimo procesai (kiti du nurodyti apibrėžties 1 punkte). Dėl to faktiškai nėra išradimo objekto išplėtimo lyginant su patentine paraiška. Patentinėje praktikoje nelaikoma neišplėtimo pažeidimu situacija, kai pradinėje paraiškoje nurodytų dviejų skirtingų savybių (etapų) apjungimas neturi įtakos galutiniam rezultatui. Pagal Vilniaus apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad patento Nr. 1 apibrėžties 4 punkto pakeitimas pagal savo esmę yra ankstesnės apibrėžties susiaurinimas (apribojimas), o ne išplėtimas.
    6. Atsakovas nesutinka su kasatorės argumentais, kad patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punkte nepakankamai atskleista išradimo esmė. Vertinant, ar išradimas pakankamai išsamiai atskleistas, neapsiribojama informacija, pateikta patento apibrėžtyje, turi būti analizuojamas visas patentas (Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 puntas, 16 straipsnio 2 dalis). Kasatorės nurodytoje Europos patentų tarnybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinimai pateikti sprendžiant ne išradimo esmės atskleidimo, o patentu suteikiamos apsaugos apimties klausimą. Teismai teisėtai nusprendė, kad išradimas, saugomas pakeistu patento Nr. 1 apibrėžties 4 punktu, pakankamai išsamiai atskleistas, nes apibrėžtyje ir patento aprašyme yra pateikta visa reikšminga informacija, reikalinga atitinkamos srities specialistui, kad jis galėtų panaudoti šį išradimą. Tai, kad pateiktame patento Nr. 1 apibrėžties punkte nenurodomas konkretus laikas, kada turi būti pridėta p-toluolo sulfono rūgšties, nereiškia, kad laikas neaiškus – minėtos rūgšties pridedama iš karto po prieš tai buvusio veiksmo. Kasatorė klaidingai interpretuoja šią apibrėžtį.
    7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti patentą Nr. 2 negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų. Teismai teisėtai vadovavosi EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu T 2505/11, nes ji pasisakė dėl neatitikties objekto išplėtimo ir išradimo lygio reikalavimams, t. y. kasatorės nurodytais argumentais. Į EPT Apeliacinės tarybos sudėtį įeina ne mažiau kaip du techniniai tos srities ekspertai, o kasatorė savo poziciją, jog pakeistas patentas Nr. 2 neatitinka išradimo lygio ir objekto neišplėtimo reikalavimų grindė tik viena eksperto išvada (2009 m. rugsėjo 17 d. prof. V. H. Salvatierros išvada). Be to, ši išvada kasatorės užsakyta turint tikslą pateikti ją byloje dėl Ispanijos patentų pripažinimo negaliojančiais, nagrinėjamoje Ispanijos teismo.
    8. EPT 2012 m. spalio 17 d. sprendimu T 2505/11pripažinta, kad patentas Nr. 2 atitinka objekto neišplėtimo reikalavimą, nes toks susiaurinimas, koks buvo padarytas lyginant jį su pradine paraiška yra leistinas ir teisėtas. Argumentą, kad patentu Nr. 2 saugomas išradimas nesprendžia pirminėje paraiškoje suformuluotos techninės problemos, kasatorė grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais ir jokių įrodymų nepateikia. Teismai, vertindami patento Nr. 2 atitiktį reikalavimams, tinkamai aiškino ir taikė Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
    9. EPT 2012 m. spalio 17 d. sprendimas T 2505/11, kuriuo vadovavosi teismai, paneigia kasatorės teiginius, kad patentas Nr. 2 neatitinka išradimo lygio. Teismai objektyviai negalėjo turėti bendrųjų organinės chemijos žinių, nes šios žinios laikytinos specifinėmis, todėl turėjo pagrindą remtis EPT sprendimu, kuriame asmenys, turintys specifines žinias, vertinamas patento Nr. 2 atitiktį išradimo lygio reikalavimui.
    10. Išnykus ginčo dalykui (EPT priėmus sprendimą dėl patento nr. 3 ir Nr. 4), kasatorė turėjo atsiimti ieškinio reikalavimą dėl šių patentų pripažinimo negaliojančiais arba atsisakyti nuo pareikštų reikalavimų. Neįgyvendinus šių teisių, teismai turėjo pagrindą ieškinio dalį. CPK nuostatose neįtvirtintas pagrindas teismui ex officio nutraukti bylą, jei išnyksta ginčo dalykas.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl Europos patentų, išduotų pagal Europos patentų konvenciją, galiojimo ir jų ginčijimo Lietuvoje

  1. Patentų įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos patento paraiška ir Europos patentas, išplėsti į Lietuvos Respubliką, pagal dešimto skirsnio nuostatas turi tokią pat galią ir prilyginami pagal šį įstatymą paduotai patento paraiškai ir išduotam patentui. Išplėstas Europos patentas pagal šio straipsnio 2–6 dalis nuo paskelbimo apie jo išdavimą Europos patentų tarnyboje datos suteikia tokias pat teises, kokias pagal šio įstatymo 35 straipsnį suteikia pagal šį įstatymą išduotas patentas (Patentų įstatymo 71 straipsnio 1 dalis). Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie Europos patento išdavimą datos pateikia Valstybiniam patentų biurui Europos patento išradimo apibrėžties vertimą į valstybinę kalbą ir sumoka mokestį už jo paskelbimą (Patentų įstatymo 71 straipsnio 2 dalis). Toks reglamentavimas (būtent patento savininkas atsakingas už patento apibrėžties vertimą) nustatytas dėl to, kad pagal apibrėžties, kaip pagrindinį patentinės paraiškos dokumentą, vertimą ir joje vartojamas formuluotes nustatomos patentu suteikiamos apsaugos ribos.
  2. Tiek EPT Apeliacinės tarybos praktikoje, tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama išradimo apibrėžties samprata ir ja suteikiamos apsaugos ribos. EPT Apeliacinės tarybos praktikoje pažymėta, kad išradimo apibrėžties punktų tikslas yra suteikti galimybę nustatyti patentu suteikiamą apsaugos sritį, todėl jie turi būti suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai bei aprašyti techninius išradimo ypatumus. Skaitytojas, remdamasis išradimo apibrėžties punktais, turi suprasti tikslius skirtumus, apribojančius apsaugos sritį (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimus T 337/95, T 165/84, T 1208/97, T 1088/07).
  3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apibrėžtis yra patento „širdis“; tik pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatyta patento savininko išimtinės teisės. Tokiu būdu, nagrinėjant ginčus tiek dėl išduoto patento pripažinimo negaliojančiu, tiek ir ginčus dėl patento savininko teisių gynimo, būtina itin atidžiai nustatyti tuo patentu ginamo išradimo apibrėžtį, t. y. patentu suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Kitaip tariant, būtent pagal išradimo apibrėžtį nustatomas ginčo (ieškinio) dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014; 2004 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2004).
  4. Europos patentas gali būti panaikintas konkrečioje valstybėje. Patentų įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskelbtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikoje Europos patentas gali būti panaikintas arba pripažintas negaliojančiu remiantis šiuo įstatymu ir (ar) Europos patentų konvencijos 138 straipsniu.
  5. Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu, jeigu: 1) išradimas pagal šio įstatymo 4–8 straipsnius yra nepatentabilus; 2) patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities specialistas; 3) patento objektas yra platesnis negu paduotos patento paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patento paraiška; 4) patento savininkas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį neturi teisės į patentą. Jeigu patentas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu, apribojamos patento suteikiamos teisės, sumažinama išradimo apibrėžties punktų ir atitinkamai pakeičiamas išradimo aprašymas ir brėžiniai (šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalis).
  6. Kasatorė ginčija atsakovės Europos patentus kaip neatitinkančius naujumo, išradimo lygio, objekto neišplėtimo, objekto pakankamo atskleidimo (išradimo esmės atskleidimo) reikalavimų.

14Dėl išradimo naujumo sąvokos ir įrodinėjimo sprendžiant dėl išradimo atitikties naujumo reikalavimui

  1. Pagal Patentų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bet kokios technikos srities išradimai pripažįstami patentabiliais, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą. Pagal Patentų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išradimas laikomas nauju, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą – iki prioriteto datos, buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje (Patentų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Vertinant technikos lygį, kartu ir išradimo naujumą, turi būti atsižvelgiama į visą informaciją, viešai skelbtą ir naudotą iki paraiškos padavimo dienos. Visa tai, kas buvo viešai skelbta ar naudota, nėra laikoma nauja.
  2. Byloje keliamas klausimas dėl ankstesnio vadinamojo netiesioginio (angl. implicit) atskleidimo kaip pagrindo paneigti išradimo naujumą. Pagal EPT Apeliacinės tarybos praktiką išradimas neatitinka naujumo reikalavimo tada, kai tai aiškiai ir tiesiogiai išplaukia iš ankstesnio technikos lygio (angl. directly and unambiguously derivable from the prior art) (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimus T 465/92, T 511/92, T 1029/96) ir visi jo požymiai (elementai) – ne tik pagrindiniai – turi būti žinomi iš ankstesnio technikos lygio (pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimas T 411/98). Atskleidimas yra nustatomas pagal tai, ar tokio žinių ir supratimo gali būti tikimasi iš vidutinio specialisto toje technikos srityje (pvz., T 164/92, T 582/93) (European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 104–105).
  3. EPT Apeliacinės tarybos praktikoje pažymima, kad ankstesnis technikos lygis paneigia naujumą tada, kai dėl nurodyto išradimo dalyko išvada gali būti padaryta tiesiogiai ir nedviprasmiškai iš nustatyto technikos lygio, įskaitant požymius, kurie tam tikros srities specialisto gali būti numanomi iš to, kas yra aiškiai atskleista (pvz., T 677/91, T 465/92, T 511/92) (žr. ten pat, p. 108–109). Taigi pagal EPT Apeliacinės tarybos praktiką yra pripažįstamas ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis atskleidimas.
  4. Aktuali yra EPT Apeliacinės tarybos praktika, nurodyta byloje T 1523/07 (žr. ten pat, p. 109), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad netiesioginis atskleidimas (angl. implicit disclosure) reiškia atskleidimą, kurį bet kuris vidutinis tos srities specialistas objektyviai suprastų kaip būtinai numanomą iš pateikto turinio. Kartu pažymėtina, kad numanomas atskleidimas nereiškia nieko daugiau, kaip tik aiški ir vienareikšmiška pasekmė to, kas yra aiškiai nurodyta (pvz., T 823/96) (žr. ten pat, p. 109).
  5. Nagrinėjamu atveju kasatorė, ginčydama patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punkto neatitiktį naujumo reikalavimui, ieškinį grindė tuo, kad apibrėžtyje nurodytas tarpinis junginys ZK 90965 buvo netiesiogiai atskleistas ankstesniame JAV patente ir atitinkamos srities specialistui aišku, kad vykdant patente aprašytą reakciją neabejotinai susidaro tarpinis junginys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patente Nr. 1 nurodyto išradimo apibrėžties 2 punktas neatitinka naujumo reikalavimo, nes drospirenono gamybos būdas ir tarpiniai produktai buvo netiesiogiai aprašyti ankstesniame dokumente (JAV patente). Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, pasiremdamas iš esmės tik vieninteliu įrodymu – apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, ir nevertindamas bei nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų įrodymų, sudarančių prielaidą abejoti išvada dėl šio išradimo apibrėžties (tarpinio junginio) atitikties naujumo kriterijams.
  6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus (CPK 218 straipsnis), o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014 ir joje nurodyta praktika).
  7. Byloje ginčijant patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punkto neatitiktį naujumo reikalavimams pateiktos šešios užsienio valstybių ekspertų išvados, kuriose nustatyta, kad JAV patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdyje yra netiesiogiai atskleistas tarpinis junginys ZK 90965, pvz., eksperto prof. V. H. Salvatierros 2009 m. rugsėjo 17 d. išvadoje nurodyta, kad JAV patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdyje yra netiesiogiai, tačiau atitinkamos srities specialistui aiškiai aprašytas tarpinio junginio ZK 90965 susidarymas; ekspertės dr. A. Longoni išvadoje patvirtinta, kad patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdyje yra netiesiogiai atskleistas junginys ZK 90965, kuris, vykstant reakcijai, neišvengiamai susidaro; joks kitas tarpinis produktas negali būti gautas vykdant šią reakciją. Be to, apeliacinės instancijos teisme 2015 m. spalio 9 d. vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausiami teismo ekspertizę atlikę Lietuvos ekspertai nurodė, kad labiausia tikėtina, jog, kartojant JAV patente nurodytą reakciją, susidarytų tarpinis junginys ZK 90965. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šių byloje esančių įrodymų, kuriuose paneigiamos teismo ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės ir padarytos jų pagrindu išvados, nepašalino šių įrodymų prieštaringumo, nenurodė argumentų, dėl kokių priežasčių šiuos įrodymus atmeta, nors kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2006; kt.).
  8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės metu ekspertai vertino JAV patente nurodytą procesą tiesioginio tarpinio junginio ZK 90965 atskleidimo aspektu, t. y. ar šis tarpinis junginys atskleistas tiesiogiai, ar jis iš viso šiame patente minimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu netgi nekilo būtinybė aiškintis dėl tiesioginio šio junginio atskleidimo ar nurodymo, nes kasatorė nei teigė, nei įrodinėjo, kad tarpinis junginys ZK 90965 buvo tiesiogiai atskleistas. Priešingai, pagal pareikštus reikalavimus byloje kilo klausimas dėl netiesioginio tarpinio junginio atskleidimo ankstesniame JAV patente. Dėl netinkamai suformuluotų klausimų buvo netinkamai pasirinktos ekspertinio tyrimo ribos, toks ekspertų tyrimas iš esmės buvo betikslis. Ekspertams užduotu trečiuoju klausimu – koks junginys būtų gautas tiksliai atkartojus JAV patento pavyzdį – taip pat nebuvo galima įrodyti šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nes šiuo atveju buvo svarbu įvertinti, ar atitinkamos srities specialistui būtų aišku iš JAV patente pateiktos informacijos, kad vykstant nurodytai reakcijai susidaro tarpinis junginys ZK 90965, t. y. ar jame netiesiogiai atskleista, jog susidaro būtent šis junginys. Dėl to apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvada, kurioje iš esmės buvo analizuojamas tiesioginio tarpinio junginio atskleidimas, konkrečios medžiagos, junginio sudarymas reakcijos metu ar ją baigus, nepadeda atsakyti į esminį ginčo klausimą – netiesioginį tarpinio junginio atskleidimą ankstesniame patente, t. y. ar tarpinio junginio susidarymas jau buvo žinomas technikos lygiu, todėl jis negalėtų būti laikomas nauju.
  9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tarpinio junginio ZK 90965 naujumą tik tiesioginio atskleidimo aspektu, nepagrįstai siaurinamai aiškino išradimo naujumo sąvoką ir, nepasisakydamas dėl esminio byloje klausimo dėl netiesioginio tarpinio junginio ZK 90965 atskleidimo, neįvertindamas teismo paskirtos ekspertizės išvadų sąsajos su kitais byloje esančiais įrodymais, pažeidė CPK 176, 185 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus. Teismo netinkamai taikytos materialiosios ir proceso teisės normos galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo byloje priėmimui ir tai yra pagrindas naikinti atitinkamą apskųstos nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2 punktą perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dėl ginčijamo patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punkto atitikties naujumo, objekto neišplėtimo, objekto pakankamo atskleidimo (išradimo esmės atskleidimo) reikalavimams, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

  1. Ieškiniu kasatorė ginčijo patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punkto neatitiktį naujumo, objekto neišplėtimo, objekto pakankamo atskleidimo reikalavimams, teigdama, kad: didelio grynumo drospirenonas gali būti išgaunamas įprastais gryninimo metodais; atsakovės aprašytas procesas nepateikia pakankamai informacijos patente aprašytai medžiagai išgauti; patentinėje paraiškoje pateiktas priešingas nei pradinėje techninis sprendimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių išradimo naujumo prezumpciją, neatitiktį objekto neišplėtimo, jo pakankamo atskleidimo reikalavimams. Kasaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas nustatant gryninimo metodų atitiktį naujumo reikalavimui, nes apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtent ieškovė turėjo įrodinėti, jog didelio grynumo drospirenono gamybos būdas skiriasi nuo įprastų, standartinių gryninimo būdų.
  2. Pirmiau minėta, kad pagal Patentų įstatymo 76 straipsnio 2 dalį paskelbtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikoje Europos patentas gali būti panaikintas arba pripažintas negaliojančiu remiantis šiuo įstatymu ir (ar) Europos patentų konvencijos 138 straipsniu. Kaip pagrįstai kasatorė nurodo kasaciniame skunde, Europos patentų konvencijos 138 straipsnyje įtvirtintos analogiškos teisės normos, kaip ir nacionaliniame Patentų įstatyme. Pažymėtina, kad, kasatorei ginčijant Europos patentų galiojimą Lietuvoje, procesas vyksta ir taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos taisykles. Dėl to (iki Bendro patentų teismo veiklos pradžios) gali skirtis skirtingose valstybėse Europos patentų konvencijos narėse priimami teismų sprendimai dėl Europos patento galiojimo nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinių teismų procesiniai sprendimai nebūtinai turi sutapti ir su EPT Apeliacinės tarybos sprendimu (sprendimais) dėl atitinkamo Europos patento atitikties materialiosios teisės normoms, inter alia, ir dėl to, kad nacionaliniame teisme gali būti pateikta papildomų (kitų) įrodymų, lyginant su pateiktais įrodymais, pagal kuriuos ginčas buvo sprendžiamas EPT Apeliacinėje taryboje.
  3. Pagal nacionalinėje teisėje galiojančias civilinio proceso taisykles rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
  4. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir joje nurodyta praktika).
  5. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl patento pripažinimo negaliojančiu kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, nėra bendrosios įrodinėjimo pareigos išimčių – suinteresuotam asmeniui pareiškus ieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu kaip neatitinkančio patentabilumo reikalavimų, visų su tuo susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrąją taisyklę; suinteresuotas asmuo, pareiškęs tokio pobūdžio ieškinį, įrodinėja aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias išradimo nepatentabilumą, o ginčijamo išradimo patento savininkas įrodinėja tas aplinkybes, kurios, jo manymu, įrodo išradimo atitiktį patentabilumo reikalavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).
  6. Nors kasatorė teigia priešingai, iš esmės tokios pačios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės laikomasi ir EPT Apeliacinės tarybos praktikoje, kurioje nurodyta, kad tai, jog išradimas neatitinka naujumo reikalavimo, turi įrodyti tai teigianti šalis (pvz., T 193/84, T 73/86, T 162/87, T 293/87) (žr. European Patent Office. Case Law of the Boards of Appeal of the European Patent Office. 7th edition, 2013, p. 96–97). Europos patentų tarnybos Apeliacinės tarybos praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad tai, jog nepakankamai atskleista išradimo esmė, turi įrodyti oponentas (t. y. tai teigianti šalis) (žr. ten pat, p. 331–332).
  7. Kasatorės nurodytas EPT Apeliacinės tarybos sprendimas T 990/96 nepaneigia anksčiau minėtų išaiškinimų. Pirma, pažymėtina, kad procesas vyksta ir taikomos nacionalinės civilinio proceso nuostatos, tarp jų ir įrodinėjimo taisyklės. Antra, nurodytas sprendimas priimtas EPT Apeliacinėje taryboje išnagrinėjus atitinkamą ginčą vadinamąja ex partes procedūra, t. y. dėl Ekspertizių skyriaus sprendimo atmesti atitinkamą patentinę paraišką. Taigi šiame sprendime pasisakoma dėl atitinkamų įrodinėjimo taisyklių, taikytinų ne ginčijant įregistruotą patentą, bet jį registruojant. Dėl to sprendime ir nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis įregistruoti patentą, privalo įrodyti, jog visi ankstesni bandymai pasiekti tam tikrą grynumo lygį įprastais gryninimo metodais buvo nesėkmingi, nes priešingu atveju laikoma, kad toks junginys nėra naujas. Taigi, kasatorės nurodytas EPT Apeliacinės tarybos sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrindas nukrypti nuo nacionaliniame civiliniame procese taikytino įrodinėjimo naštos paskirstymo principo tiek dėl neaktualumo nagrinėjamai situacijai, tiek dėl to, kad ir šiame sprendime nepateikta kokių nors bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo išimčių. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, pažeidimo.
  8. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas turi būti argumentuotas.
  9. Motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99, par. 30). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimus bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, Serija A. Nr. 303 – A ir 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29–30, par. 27; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją, sprendimų pranešimai 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, Serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61).
  10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialiųjų ar procesinių) argumentų aspektus. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).
  11. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
  12. Teismai, spręsdami ginčą dėl ginčijamo patento Nr. 1 4 punkto (ne)atitikties nurodytiems naujumo, objekto neišplėtimo, nepakankamo išradimo esmės atskleidimo reikalavimams, turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, procesiniuose sprendimuose išdėstyti motyvus dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, iš kurių būtų suprantama, dėl kurių atsisakoma pripažinti ginčijamos patento apibrėžties neatitiktį nurodytiems reikalavimams, nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, taip pat pateikti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
  13. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik abstrakčiai pasisakė dėl kasatorės argumentų apie patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punkto atitiktį naujumo, objekto neišplėtimo, objekto pakankamo atskleidimo reikalavimams, nurodydamas, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvertino nei konkrečių kasatorės nurodytų argumentų, nei byloje surinktų įrodymų (eksperto prof. V. H. Salvatierros 2009 m. rugsėjo 17 d. išvada, dr. M. Pericas nuomonė dėl JAV patento 4416985 5 c pavyzdžio eksperimentinio pakartojimo, EPT 2007 m. liepos 3 d. techninė nuomonė, kt.), nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, vertinimo, taip pat argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus. Vertintina, kad aptariamoje apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip nesilaikant CPK 176, 185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti atitinkamą apskųstos nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 4 punktą perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo sprendžiant dėl ginčijamo patento Nr. 2 atitikties patentabilumo reikalavimams

  1. Kasatorė ieškiniu kėlė patento Nr. 2 patentabilumo klausimą, ginčydama jo (atskiru apibrėžties punktu) atitiktį išradimo apibrėžties objekto neišplėtimo, pakankamo išradimo atskleidimo, naujumo, išradimo lygio reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio patento atitikties patentabilumo reikalavimams, iš esmės rėmėsi tik EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendime T 2505/11 padarytomis išvadomis.
  2. Minėta, kad šiuo metu galiojanti Europos patentų apsaugos sistema yra tokia, kad gali skirtis ne tik skirtingų Europos patentų konvencijos valstybių nacionalinių teismų praktika dėl to paties Europos patento galiojimo nacionaliniu lygmeniu, bet ir nacionalinių teismų sprendimai, lyginami su EPT Apeliacinės tarybos atitinkamu sprendimu (sprendimais).
  3. Kaip pagrįstai nurodė ir pats apeliacinės instancijos teismas, minėtas EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendimas T 2505/11 neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tai yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, neturintis teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teismas, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika, be kita ko, nurodyta šios nutarties 46 punkte, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, tinkamai motyvuoti savo procesinį sprendimą (šios nutarties 43–45 punktai).
  4. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ginčijamo patento Nr. 2 atitikties patentabilumo reikalavimams, iš esmės remdamasis tik EPT Apeliacinės tarybos 2012 m. spalio 17 d. sprendime T 2505/11 padarytomis išvadomis, neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų bei kasatorės nurodytų argumentų, taip netinkami taikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to negalima pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes Taip pat konstatuotina, kad aptariamoje apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip nesilaikant CPK 176, 185 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti atitinkamą apskųstos nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu patentą Nr. 2 perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Dėl pagrindo nutraukti bylą, kai išnyksta ginčo objektas ir šalis atsisako reikalavimo

  1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai be teisinio pagrindo atmetė ieškinio reikalavimus dėl patentų Nr. 3 ir Nr. 4 pripažinimo negaliojančiais, iš esmės nenagrinėdami šių ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
  2. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad proceso dalyvis turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis proceso teisėmis, tarp jų ir teise baigti pradėtą procesą – atsisakyti ieškinio CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ir priimti tokį atsisakymą.
  3. Nagrinėjamoje byloje kasatorė ieškiniu buvo pareiškusi ir reikalavimus pripažinti patentus Nr. 3 ir Nr. 4 negaliojančiais, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu EPT Apeliacinės tarybos sprendimu (protestas nagrinėtas ne kasatorės iniciatyva) šie patentai pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad Patentų įstatymo 71 straipsnio 6 dalyje nustatytas automatiškas Europos patento negaliojimas Lietuvos Respublikoje Europos patentų tarnybai panaikinus Europos patentą, šie patentai iš esmės nebesukelia jokių teisių Lietuvoje.
  4. Kasatorė pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo dalykas dėl šių patentų išnyko ir nebetikslinga tęsti bylos nagrinėjimą dėl šių ieškinio reikalavimų, prašė tęsti bylos nagrinėjimą tik dėl patentų Nr. 1 ir Nr. 2, o ieškinio dalį dėl pripažintų negaliojančiais patentų Nr. 3 ir 4 palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinio dalį dėl reikalavimų pripažinti patentus Nr. 3 ir Nr. 4 negaliojančiais atmetė nurodęs, kad išnykus ginčo objektui nėra teisinio pagrindo tenkinti šiuo ieškinio reikalavimus, o ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti ieškinio dėl šių patentų pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiu vertinimu sutiko.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasatorės pasirinkta pozicija dėl ieškinio reikalavimų dėl patentų Nr. 3 ir Nr. 4 pripažinimo negaliojančiais pagal savo esmę atitiko šios ieškinio dalies atsisakymą, todėl teismas, nustatęs, kad kasatorė, laisvai disponuodama savo procesinėmis teisėmis, prašo nebenagrinėti iš esmės bylos dalies dėl šių reikalavimų, turėjo tokią kasatorės poziciją, nepaisant jos teiginio, jog ji negali atsisakyti ieškinio, nes nurodyti jos reikalavimai buvo pagrįsti, susiklosčiusioje situacijoje vertinti kaip ieškinio dalies atsisakymą ir aptariamą bylos dalį nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Konstatuotina, kad teismai, atmesdami ieškinio reikalavimus dėl patentų Nr. 3 ir Nr. 4 pripažinimo negaliojančiais, o ne šią bylos dalį nutraukdami, netinkamai taikė proceso teisės normas. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinio reikalavimai dėl patentų Nr. 3 ir Nr. 4 pripažinimo negaliojančiais yra atmesti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus, bylos dalis dėl nurodytų reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 359 straipsnio 5 dalis).
  6. Naikinant nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir bylos dalį perduodant nagrinėti iš naujo, taip pat naikintina ir apskųstos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Tenkinus kasacinį skundą iš dalies ir grąžinus bylą iš esmės nagrinėti apeliacinės instancijos teismui šalių turėtos išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas bylą išnagrinėsiančiam teismui (CPK 93 straipsnis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

20Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Europos patentus Nr. EP 1380301 B1 ir Nr. EP 1598069 B1.

21Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais Europos patentus Nr. EP 1380301 B1 ir Nr. EP 1598069 B1.

22Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį panaikinti ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP 0918791 B1 išradimo apibrėžties 2 ir 4 punktus bei Europos patentą Nr. EP 1149840 B1 perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Europos patento... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti: 1)... 10. priteisti iš atsakovės kasatorės naudai 36 210,04 Eur bylinėjimosi... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Dėl Europos patentų, išduotų pagal Europos patentų konvenciją, galiojimo... 14. Dėl išradimo naujumo sąvokos ir įrodinėjimo sprendžiant dėl išradimo... 15. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dėl ginčijamo patento Nr.... 16. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, apeliacinės... 17. Dėl pagrindo nutraukti bylą, kai išnyksta ginčo objektas ir šalis atsisako... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
        1. Tenkinus kasacinį... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 21. Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais... 22. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...