Byla 2A-1034-622/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 50 682,23 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad atlikus patikrinimą ir ekspertizę nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 laikotarpiu suteiktų ir ieškovui pateiktų apmokėti paslaugų pacientams, kurių ligos kodai pagal TLK-10: F00 – F99, organizavimo bei pateikimo apmokėti teisingumą, nustatytos neteisėtai pateiktos apmokėjimui paslaugos. Padaryta 50 682,23 Lt žala PSDF biudžetui, kadangi sutartyje nenumatyta apmokėti už suteiktas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurias atsakovė ieškovei pateikė apmokėti. Minėtos paslaugos negalėjo būti pateiktos apmokėjimui kaip Terapija I, todėl pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-333 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. V-466 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 (toliau – sutartis), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo 2.1 punktas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad atsakovas paslaugas turėjo suteikti tik tas, kurios yra numatytos šalių pasirašytoje sutartyje, tačiau jis, kaip paslaugų teikėjas, turi teikti paslaugas ir pagal kliento nurodymus (visos paslaugos buvo suteiktos apdraustiems ligoniams). Tokius įsipareigojimus atsakovas yra prisiėmęs ir 2009 m. vasario 26 d. su ieškovu pasirašytos sutarties Nr. S2-2009-108 4.1.9, 4.1.10 punktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sprendime, kuriuo atsisakyta papildyti šalių 2009-02-26 sutartį, nenurodyta kokiu aiškiu ir konkrečiu teisiniu pagrindu remiantis minėtas sprendimas priimtas, o atsisakymo papildyti sutartį priežastys (motyvai) neatitinka taikytinų teisės aktų nuostatų, priimant sprendimą pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros. Iš Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-466 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų paslaugų ir bazinių kainų sąrašo pastabų (3 punktas) ir iš Sveikatos apsaugos ministro

62006-12-22 įsakymu Nr. V-1113 patvirtintų „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo“ matyti, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi galimybę apspręsti nedetalizuotų stacionarinių paslaugų priskyrimą panašiausioms paslaugoms, taikyti koeficientų mažinimą arba didinimą sutartinėse ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Todėl padarė išvadą, kad atsakovo veiksmuose nėra civilinės (sutartinės) atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos PSDF biudžetui.

7Ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasa apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ginčo šalys susitarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties prieduose, teikimo apdraustiesiems privalomuoju draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų. Atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pažeidė 7.4.1. punktą, todėl padarė žalą PSDF biudžetui. Teigia, kad atsakovas turi teisę teikti psichiatrijos paslaugas, tačiau jos negali būti teikiamas ieškovui apmokėti, nes nėra įtrauktos į sutartį. Todėl yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Stacionarinės psichiatrijos paslaugas nėra skubioji medicininė pagalba, todėl atsakovas neprivalėjo teikti psichiatrijos paslaugas. Taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 268 straipsnio 5 dalį, nes atsakovas nesutiko su ieškiniu, todėl turėjo būti nurodyti išsamius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

8Byloje gautas atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad per 2009-01-01 iki 2009-03-31 laikotarpį atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė suteikė psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, kurias pateikė apmokėti ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai kaip Terapija I paslaugos. Nors šios suteiktos paslaugos priskirtos prie PSDF biudžeto lėšomis apmokamoms stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tačiau jų apmokėjimas pagal sutartį nebuvo numatytas. Šių faktinių aplinkybių ginčo šalys neginčija.

12Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; teritorinės ligonių kasos. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis). Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas (Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis).

13Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą ir ekspertizę dėl suteiktų Terapija I ir Neurologija II paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumo. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2009 m. birželio 30 d. surašė patikrinimo pažymą

14Nr. K1-09-112, kurioje nurodyta, kad nurodytais paslaugų suteikimo atvejais siūloma vertinti kaip žalą PSDF biudžetui (t. 1, b. l. 51-55). Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. liepos 31 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-126 konstatuota, kad nesilaikydama sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, asmens sveikatos priežiūros įstaiga padarė bendrą 50 682,23 Lt žalą PSDF biudžetui (t. 1, b. l. 57-59). Klaipėdos teritorinė ligonių kasos taikinimo komisijos posėdžio 2009-09-10 protokole Nr. 4 nurodyta, kad rekomenduoja VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiajam gydytojui teikti apmokėjimui iš PSDF biudžeto lėšų tik už suteiktas paslaugas, numatytas sutartyje su Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 67-72).

15Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad patikrinimo pažyma, ekspertizės protokolas yra galiojantys, Taikinimo komisija nepaneigė, jog pažeidimų nebuvo.

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodytos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios sutartinį teisinių santykių pobūdį tarp teritorinių ligonių kasų, kaip subjekto, vykdančio privalomąjį sveikatos draudimą, ir sveikatos priežiūros įstaigų, kartu parodo ir tarp šių subjektų susiformuojančių teisinių santykių mišrų pobūdį, suponuotą a priori vienos iš sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, ne tik administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtus asignavimus, bet ir atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 31, 32 ir 33 straipsniuose, apibrėžiančiuose Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų kompetenciją, nustatyta pareiga kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus. Šie administracinio teisinio pobūdžio santykiai lemia specifinę atliekant kontrolės funkcijas priimamų teisės taikymo aktų teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinės ligonių kasa v. Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2011).

17Teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos patikrinimų pagrindu priimamų teisės taikymo aktų nėra teisinio pagrindo priskirti oficialiesiems rašytiniams įrodymams pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas tarp dvejopą teisinį statusą - kaip kontroliuojančio subjekto ir sutarties šalies – turinčios teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl reikalavimo sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, nes šiuo atveju patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo ginčo dalyko sudėtinė dalis. Tačiau, kita vertus, būtina pažymėti ir tai, jog viešojo administravimo subjekto įgalinimus turinčios teritorinės ligonių kasos atliktų patikrinimų pagrindu priimami teisės taikymo aktai, kuriais konstatuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų įgijimas be teisėto pagrindo fiksuojant faktinius pažeidimus, bylose dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, kai į teismą kreipiasi teritorinės ligonių kasos vadovaudamosi Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, todėl šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas ir kartu kaip įstatymo įpareigotas reikalauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo subjektas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos teritorinės ligonių kasa v. Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-320/2011).

18Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

19Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nevertino patikrinimo pažymos bei ekspertizės protokolo. Atitinkamai nėra nurodyti ir jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų paneigti šie rašytiniai įrodymai. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, pagrindė, kuo jis įrodinėja ieškinio reikalavimų dydį. Minėti lokaliniai teisės aktai įstatymų nustatyta tvarka atsakovo ginčyti nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad patikrinimo pažyma, ekspertizės protokolas yra nepaneigti, todėl galiojantys. Taikinimo komisija taip pat nepaneigė, jog atsakovas pažeidimų nepadarė, todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.200, 6.256 straipsniai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybės, kad tarp šalių yra sprendžiamas ginčas dėl sutarties papildymo, nes bet koks sutarties papildymas ar įpareigojimas sudaryti sutartį sukurs teisines pasekmes tik ateityje.

20Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas visiškai (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti 50 682,23 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas. Nuo priteistos sumos iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinas 1520 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

23Priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 50 682,23 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 50 682,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 1520 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį... 5. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad atsakovas paslaugas turėjo... 6. 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1113 patvirtintų „Asmens sveikatos priežiūros... 7. Ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasa apeliaciniu skundu prašo... 8. Byloje gautas atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad per 2009-01-01 iki 2009-03-31 laikotarpį... 12. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad privalomąjį... 13. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko VšĮ Klaipėdos universitetinės... 14. Nr. K1-09-112, kurioje nurodyta, kad nurodytais paslaugų suteikimo atvejais... 15. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad patikrinimo pažyma, ekspertizės... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodytos Sveikatos draudimo... 17. Teritorinių ligonių kasų atliekamų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos... 18. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 19. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nevertino patikrinimo... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti... 23. Priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovui... 24. Priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 1520 Lt...