Byla 2-259-555/2009
Dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo, bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Vidmantui Ričardui Dalibogui, advokatui Albertui Valiui, atsakovo atstovei advokatei Lilijai Gudavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo brokeris „Antarija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. V. S., dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų nevykdymo, bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir

Nustatė

3ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 817.000 Lt baudą už bendradarbiavimo sutarties sudarytos 2004-08-18 d. nutraukimą ir jos sąlygų nevykdymą, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovai nurodė, kad ieškovas 2003 m. birželio 18 d. su atsakovu UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE) sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kuri, šalių susitarimu, buvo pakeista 2004 m. rugpjūčio 18 d. Pagal šią sutartį atsakovas savo vardu ir savo sąskaita pavedė ieškovui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su atsakovo turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimu, šių veiksmų atlikimui atsakovo vardu draudimo kompanijose vesti derybas, ruošti draudimo sutartis, pravesti konkursus arba apklausos būdu parinkti draudiką, gauti informaciją apie draudimo sutarties vykdymo garantijas, dalyvauti įvertinant turtą, derinti draudžiamo turto aprašą. Sudaryta sutartis terminuota, jos pabaiga numatyta 2012 m. sausio mėn. 1 d., prie sutarties buvo išduotas atitinkamos formos įgaliojimas. Pagal sutarties 6.1 p. „Jeigu KTE tiems patiems veiksmams atlikti sudaro sutartį su nauju fiziniu, arba juridiniu asmeniu, tai bendradarbiavimo sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai buvo susitarta su nauju asmeniu, tačiau tokie KTE veiksmai turi būti motyvuoti, o Brokeris informuojamas mėnesį prieš tokios sutarties sudarymą“. 2007-07-16 Atsakovas atsiuntė Ieškovui raštą Nr. S-190, kad KTE veiksmams numatytiems 2004-08-18 bendradarbiavimo sutartyje ir įgaliojime Nr. KTE-07-12 atlikti, organizuoja apklausą tarp draudimo brokerių bendrovių, norėdami pasirinkti įmonę, turinčią didžiausią patirtį, atliekant darbus, kurie numatyti tarp šalių sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje ir Ieškovui išduotame įgaliojime ir kuriuos jis dirbo keturis metus iš eilės. Organizuoti apklausą ir ieškoti naujo draudimo brokerio atsakovui nereikėjo, nes tuo metu nebuvo reikalo pirkti jokių draudimo paslaugų. Atsakovas pirko įmonės turto, verslo nutrūkimo ir civilinės atsakomybės draudimo paslaugas. Atsakovo turtas apdraustas, ieškovui tarpininkaujant, 2007-04-19 ir 2007-06-12, o verslo draudimas bet kokiu atveju draudžiamas tik kartu su turtu. Atsakovo turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo atsakovas yra sudaręs ilgalaikę draudimo sutartį. Atsakovo, dėl jo specifinės veiklos, bendrąją civilinę atsakomybę, pagal Ieškovo atliktas apklausas, apsiima drausti tik dvi draudimo bedrovės PZU Lietuva (PZU) ir AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pateikė prašomą informaciją laiku ir pagal Atsakovo pašyme dėl informacijos pateikimo nuostatą turėjo būti informuotas apie apklausos rezultatus, tačiau Ieškovas informaciją apie apklausos rezultatus gavo iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2007-08-23, o Atsakovas atsakymą Ieškovui pateikė tik 2007-08-27, po primygtinio Ieškovo prašymo. Neturėdamas informacijos apie įgaliojimo panaikinimą, Ieškovas sąžiningai vykdė bendradarbiavimo sutarties sąlygas ir 2007-08-27 pateikė Atsakovui pasiūlymą dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovas terminuotą sutartį 2007-08-24 nutraukė sutartyje numatytu pagrindu, pasirinkdamas kitą draudimo brokerį. Pagal sutarties 6.2 p. „Jeigu KTE nutraukia bendradarbiavimo sutartį iki 5.2 p. numatyto termino, jis privalo atlyginti Brokeriui šio turėtas išlaidas vykdant sutartį bei sumokėti jam baudą, kurios dydis lygus prieš tai buvusių kalendorinių metų, Brokeriui tarpininkaujant, pasirašytų draudimo sutarčių įmokų dydžiui. Išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl Brokerio kaltės“. Ieškovo atstovai priešieškinį prašo atmesti.

4Atsakovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ atstovė nesutinka su ieškovo nurodyta sutarties nutraukimo data ir prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nurodo, kad Atsakovas 2006-09-08 pranešė Ieškovui apie Bendradarbiavimo sutarties vienašališką nutraukimą ir paprašė grąžinti įgaliojimus, 2007-08-24 raštu Nr. 3-225 atsakovas pranešė Ieškovui apie apklausos rezultatus ir, kad atšaukia 2007-03-13 įgaliojimą. Teigia, jog Bendradarbiavimo sutartis turi būti kvalifikuota kaip pavedimo sutartis, kuri vadovaujantis CK 6.763 str. 1 d. 1 p., be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, taip pat baigiasi, kai įgaliotojas panaikina įgaliojimą. CK 2.146 str. 1 d. nustato, kad įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą. Pažymi, kad Ieškovas nepaisydamas CK 2.148 str. 3 d. nustatytos įgaliotinio pareigos pasibaigus įgaliojimui tuojau gražinti įgaliojimą įgaliotojui, įgaliojimus grąžinti vengė, ir tik 2006-10-09 raštu pranešė, kad įgaliojimus grąžina. Kadangi Bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta 2006-09-08, o ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas Ieškovo reiškiamam reikalavimui yra pasibaigęs. Taip pat nurodo, kad 2007-01-03 raštu Nr.l41 Ieškovas, nors buvo negavęs jokio KTE pavedimo, kuris galiojant Bendradarbiavimo sutarčiai, turėjo būti pateiktas raštu (Sutarties 1.4 p.) pateikė KTE rekomendacija dėl operatoriaus bendrosios civilines atsakomybes draudimo, pavadinęs ją ataskaita, pateikta vykdant Bendradarbiavimo sutartį. KTE, žinodama, kad Bendradarbiavimo sutartis nutraukta dar 2006-09-08, ir Ieškovas buvo tinkamai apie tai informuotas, į Ieškovo nuorodas apie Bendradarbiavimo sutartį nereagavo. 2007-03-13 KTE išdavė Ieškovui naują įgaliojimą Nr. KTE-07-12 laikotarpiui iki 2007-12-31, kuris niekaip negali būti siejamas su Bendradarbiavimo sutartimi jau vien įvertinus įgaliojimo terminą (pasirašius Bendradarbiavimo sutartį KTE buvo išdavusi Ieškovui įgaliojimą visam Bendradarbiavimo sutarties laikotarpiui, tačiau tas įgaliojimas buvo panaikintas 2006-09-08). Ieškovo kaip draudimo brokerio 2007 metais atliktiems veiksmams, bei KTE igaliojimo draudimo brokeriui išdavimui, nebuvo reikalinga jokia pavedimo sutartis, kadangi draudimo brokerio pareigas klientui apibrėžia Draudimo įstatymas (149 str.), todėl Ieškovo teiginys, kad derindamas KTE draudimo sutartis bei organizuodamas apklausas (kurias organizuoti Ieškovas neturėjo jokių KTE įgaliojimų iki 2007-03-13) jis vykdė Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas pateikia samprotavimus, kokius kriterijus KTE turejo taikyti pasirinkdama naują draudimo brokerį; teigia, kad ,,tuo metu nebuvo reikalo pirkti jokios draudimo paslaugos". Atsakovo atstovė nurodo, kad KTE gali, bet neprivalo atsižvelgti į draudimo brokerių rekomendacijas. Bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta dar 2006-09-08, taigi KTE nebuvo jokios būtinybes ,,ieškoti būdo kaip nutraukti" jau nutrauktą sutarti. Pažymėtina, kad Ieškovo teiginį, jog „atsakovas nėra pareiškęs ieškovui priekaištų nei dėl darbo kokybės, nei dėl jokių kitokių klausimų susijusių su bendradarbiavimo sutarties vykdymu" paneigia ieškinio 2, 4 priedai. 2007-07-16 KTE raštu Nr. 5-190 draudimo brokerių kontoroms pranešė, kad siekia pasirinkti įmonę, turinčią didžiausią patirtį draudžiant KTE reikalingo pobūdžio rizikas, ir papraše pateikti informaciją apklausai. Ieškovas, gavęs tokį prašymą neklausė KTE dėl to, ar turėtų tęsti veiksmus pagal 2007-07-16 įgaliojimą tik pateikė prašomą informaciją. Tik sužinojęs, kad KTE pasirinko kitą draudimo brokerį ieškovas vėl priminė Bendradarbiavimo sutartį ir paprašė pranešti apie apklausos rezultatus (Ieškovo 2007-08-22 raštas Nr.l54). KTE 2007-08-24 raštu Nr. 3-225 informavo apie apklausos, įvykusios po 2007-08-06, rezultatus, ir atšaukė 2007-03-13 įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas savo rašte darė nuorodas į Bendradarbiavimo sutartį, KTE paprašė neatlikinėti jokių veiksmų pagal tą sutartį. Atsakovo atstovų nuomone, Bendradarbiavimo sutarties nuostata, ribojanti KTE teisę nutraukti sutarti ir nustatanti sankciją yra neteisėta, kadangi nustato atsakomybę už teisėtų veiksmų atlikimą, t.y. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat nurodo, kad jeigu teismas spręstų, jog Ieškovo reikalavimas priteisti baudą tenkintinas, baudos dydis nepagrįstas, nes Bendradarbiavimo sutartis buvo neatlygintinė, todėl akivaizdu, kad sutartyje nustatytos netesybos aiškiai neprotingos, akivaizdžiai per didelės, sudarančios pagrindą Ieškovui nepagrįstai praturtėti, todėl turėtų būti sumažintos.

5Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti negaliojančia 2003-06-18 Bendradarbiavimo sutarties pakeitimo, pasirašytos 2004-08-18 tarp UAB DB „Antarija" ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, 6.2. punkto dalį ta apimtimi, kuria uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinė nustatyta bauda jai nutraukus sutartį iki sutartyje nustatyto termino, - nuo Bendradarbiavimo sutarties pakeitimo pasirašymo momento, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Sutarties 1. p. apibrėžtas sutarties dalykas - KTE savo vardu ir savo sąskaita pavedė Brokeriui (Ieškovui) atlikti teisinius veiksmus, susijusius su KTE turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimu, o Brokeris priėmė pavedimą, todėl Sutartis turi būti kvalifikuota kaip pavedimo sutartis. CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina absoliučią įgaliotojo teisę bet kada savo nuožiūra panaikinti duotą įgaliojimą ir nutraukti pavedimo sutartį. Vienintelis atvejis, kai negalimas atsisakymas nuo pavedimo sutarties - jeigu įstatymas ar sutartis nustato, kad išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Nagrinėjamu atveju neatšaukiamo įgaliojimo nenustatė nei įstatymas, nei Sutartis. Be to, Draudimo įstatymo 149 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina draudimo brokerio pareigą veikti draudėjo interesais, t.y., lojalumo klientui draudimo brokerio profesinėje veikloje principą. Nurodo, jog turėjo pagrindo nepasitikėti Ieškovu jau 2006 metais, kai Ieškovas, Klientui nutraukus Sutartį, pažeisdamas CK 2.148 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įgaliotinio pareigą tuojau grąžinti įgaliotojui pasibaigusį įgaliojimą, vengė grąžinti panaikintą įgaliojimą, be to byloje Ieškovo pateikti argumentai tik stiprina abejones dėl galimybės pasitikėti Ieškovu kaip draudimo brokeriu - savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose pabrėžia, kad patyrė „finansinių sunkumų, kuriuos sukėlė" KTE, t.y., tik dėl to, kad neturi galimybės gauti pajamų pagal sutartį su vienu klientu – KTE. Atsakovas vadovaujantis įgaliotojo (kliento) prioriteto principo pavedimo sutartyje reikalavimais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis) neabejotinai turi turėti teisę nevaržomai atsisakyti brokerio, dėl kurio patikimumo turi abejonių, ir pasirinkti kitą draudimo brokerį. Tokia teisė buvo suvaržyta Sutarties 6.2. p. nustatyta sankcija, todėl akivaizdu, kad Sutarties 6.2. p. nustatyta sankcija ribojo KTE teisę nutraukti Sutartį ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. CK 6.764 straipsnio 2 dalis apibrėžia įgaliotinio atsakomybę jam atsisakius įgaliojimo be svarbių priežasčių ar netinkamu laiku, tačiau įstatymas nenustato jokios įgaliotojo atsakomybės panaikinus įgaliojimą. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas pavedimo sutarties pabaigos teisines pasekmes, atsakomybę, nutraukus pavedimo sutartį be svarbių priežasčių, nustato tik įgaliotiniui, o įgaliotojui jokia atsakomybė sutarties nutraukimo atveju netaikytina. Tuo tarpu Sutartyje jos nutraukimo iki Sutartyje nustatyto termino atveju nėra numatyta jokia atsakomybė įgaliotiniui (Ieškovui), ir priešingai, nustatyta bauda įgaliotojui (KTE). Atsakovo nuomone, Sutarties 6.2. p. nustatytos netesybos neabejotinai prieštarauja gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, - jos pažeidžia draudimo brokerio lojalumo klientui principą, akivaizdžiai per didelės, sudarančios pagrindą Ieškovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, Sutarties 6.2. p. nuostata, nustatanti baudą KTE, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), imperatyvioms įstatymo normoms (CK 2.146 straipsnio 1 dalis, 6.760 straipsnio 1 dalis), gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).

6Tretysis asmuo A-V. S. teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodo, kad su draudimo brokeriu „Antarija“ pradėjo bendradarbiauti nuo 2003 metų, kai Gazpromas nupirko Kauno termofikacijos elektrinę. Šis draudimo brokeris buvo pasirinktas todėl, kad jis pasiūlė geriausias sąlygas iš kitų brokerių įmonės turto, verslo nutrūkimo bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimui. Taip pat teigia, kad 2003-06-18 KTE su draudimo brokeriu „Antarija“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią suteikė brokeriui teisę tarpininkauti draudimo kompanijose, draudžiant įmonės turtą, verslo nutrūkimą bei bendrąją civilinę atsakomybę. Įvykus 2003 metų vasarą elektrinėje avarijai, ieškovas, trečiojo asmens teigimu, profesionaliai padėjo sureguliuoti žalą, ko pasėkoje įmonė išvengė didelių nuostolių. Brokeris įvertino tai, kad žalos atlyginimas iš draudimo nepadengs KTE nuostolių, nes turtas buvo apdraustas likutine verte ir pasiūlė kreiptis į avarijos kaltininką, kad žala būtų atlyginta solidariai. Brokeris pats įsitraukė į teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo, organizavo ekspertinį tyrimą, atliko daug organizacinio pobūdžio darbų. Rezultate įmonei padaryta žala buvo pilnai atlyginta. Atsakovui 2004 m. iš banko paėmus 90.000.000 Lt paskolą, brokeris dalyvavo derybose su banku dėl paskolos garantijos užtikrinimo ir, vykdydamas banko reikalavimus, parinko ir pasiūlė įmonei bei bankui priimtiną draudimo kompaniją. Brokeris suderino ilgalaikės draudimo sutarties, kuri galiojo iki 2012 metų sąlygas ir tarpininkavo ją pasirašant. Draudimo sutartis buvo sudaryta paskolos galiojimo laikotarpiui. Kadangi elektrinės turtas buvo nudėvėtas, tai pradžioje jis buvo apdraustas likutine verte ir draudimo sutarčių trukmė buvo vieneri metai. 2004 m brokeris pasiūlė pakeisti turto draudimo schemą t.y. drausti turtą ne likutine verte, bet iki tam tikros sumos, iki kurios draudimas atlygintų galimą žalą. Buvo pasirinkta 140 mln. litų limitas. Kadangi tai buvo susiję su padidinta įmoka, brokeris profesionaliai pristatė šią problemą Gazpromui ir po ilgų derybų draudimo kompanijose, tarpininkavo sudarant ilgalaikę įmonės turto draudimo sutartį iki 2012 metų turto draudimui su AB „Lietuvos draudimas“. Atlikęs šį darbą, trečiojo asmens teigimu, brokeris norėjo gauti tvirtesnes garantijas, kad per šį laikotarpį nebus išmestas iš verslo, todėl vėlgi bendru šalių sutarimu, buvo padarytas 2003-06-18 bendradarbiavimo sutarties pakeitimas, kuriame buvo numatyta kompensacinė bauda lygi per praėjusius metus sumokėtų įmokų dydžiui. Trečiojo asmens, kuris ginčo sutarties pakeitimo metu ėjo direktoriaus pareigas, vertinimu, numatytas baudos dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo finansiniams rodikliams, nes jis sudarė apie 0,6% įmonės pajamų ir neviršijo 1.000.000 Lt, t.y. sumos iki kurios, pagal KTE įstatus, įmonės direktorius galėjo sudaryti sandorius. Tretysis asmuo atkreipė Teismo dėmesį į tai, kad atsakovas bandė nutraukti bendradarbiavimo sutartį su ieškovu 2006-09-08, tačiau, po susirašinėjimų su ieškovu, jos nenutraukė ir dar metus laiko dirbo su juo.

7Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

8Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda iš sandorių. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. birželio 18 d. šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį (b.l. 179-180), kurią 2004 m. rugpjūčio 18 d. iš dalies pakeitė (b.l.7-8). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo veikos tikslas-siekti pelno vykdant nepriklausomo draudimo tarpininko veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, tiek apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens pavedimu (b.l. 174). Pagal Draudimo įstatymo 149 straipsnio 1 dalį draudimo brokerio įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu. Nors šios bylos šalių sutarčiai būdingi nekomercinio atstovavimo santykiai, nes šalys aptarė, jog ji yra neatlygintinė, tačiau, teismo vertinimu, joje yra ir komercinio pobūdžio elementų. Tai lemia paties draudimo brokerio, kaip nepriklausomo draudimo tarpininkavimo paslaugas teikiančio asmens, veiklos esmė ir paskirtis. Draudimo brokeris – tai asmuo, nuolat užsiimantis draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims, gaudamas už tai arba atlygį, kuris gali būti piniginio pobūdžio, arba įgydamas kitokią sutartinę nuo atlikto darbo priklausančią ekonominę naudą. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje pateikiamas apibrėžimas, kad draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Būtent tokių teisinių veiksmų atlikimui ir buvo šalių sudaryta pavedimo teisinius santykius reglamentuojanti Bendradarbiavimo sutartis. Vertinant šiuo aspektu, šalių susitarimas, kad įgaliotojo iniciatyva pasibaigus prieš terminą tokio turinio atstovavimo santykiams ne dėl įgaliotinio kaltės, įgaliotinis turi teisę į šalių sutarto dydžio kompensacinio pobūdžio netesybas (baudą) – yra pateisinamas ir neprieštarauja sutartinių teisinių santykių bei sąžiningos dalykinės praktikos principams.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir šalių sutartyje prisiimtai įgaliotojo prievolei kompensuoti (sumokant baudą) įgaliotiniui už sutarties nutraukimą prieš terminą (žr., pvz,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. vasario 15 d. nutartis byloje AB „Standartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis byloje K. P. v. individuali įmonė „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje N. V. v. R. K., S. K., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2007 m. liepos 18 d. nutartis byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007, ir kt.).

10Įstatymas nedraudžia pavedimo sutarties šalims susitarti dėl netesybų. Sutartis, nors ir yra neatlygintinė, bet vertinant jos sąlygų visumą bei šalių, kaip privačių juridinių asmenų, veiklos tikslus ir komercinius interesus, kuriuos užtikrinti šalys siekė sudarydamos tokią sutartį, galima konstatuoti joje esant ir komercinio sandorio elementų (požymių). Dėl to neatsitiktinai šalys sutarė, kad nutraukus šią sutartį atsakovo iniciatyva be svarbių priežasčių ir ne dėl ieškovo kaltės, pastarasis turi teisę į nuostolių (dėl negauto komisinio atlyginimo iš draudimo įmonių, kurios ieškovui tarpininkaujant sudarė komercines draudimo sutartis su atsakovu) kompensavimą netesybų (kompensacinės baudos) mokėjimo pagrindu sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Tokiais atvejais svarbu nustatyti sutartyje aptartų netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį. Pagal bendrąją taisyklę - šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kitos šalies esamus arba realiai galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys tokiu būdu konkretizavo galimų turtinių praradimų kompensavimą dėl ilgalaikės sutarties nutraukimo prieš terminą nesant įgaliotinio kaltės. Tokia teise šalys pasinaudojo įgyvendindamos sutarčių laisvės principą ir civilinių teisinių santykių subjektų laisvo veikimo galimybę. Sutarties laisvės principas reiškia šalių galimybę savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, t. y. savarankiškai susitarti dėl sutarties turinio ir formos, tarpusavio teisių ir pareigų. Sutarties sąlyga dėl kompensacinės baudos, mokėtinos nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl įgaliotinio kaltės, nėra draudžiama imperatyviųjų teisės normų, taip pat neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

11Pavedimo sutarties galiojimo metu (iki pat įgaliojimų panaikinimo) ieškovas, teismo vertinimu, tinkamai vykdė prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus, todėl atsakovui nutraukus sutartį prieš terminą ne dėl ieškovo kaltės, atsirado sutartinė pareiga mokėti šalių sutartyje numatytas netesybas. Pagal prigimtį ir funkciją šalių sutartyje numatytos netesybos (kompensacinė bauda) yra kompensacinės paskirties – jos skirtos kompensuoti ieškovo prarastą galimybę ir tokiu atveju nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Tokios netesybos laikytinos iš anksto nustatytais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

12Įvertinant ilgalaikių sutartinių prievolių turinį negalima daryti išvados, kad netesybos yra neprotingo dydžio. Šalių sutartis nutraukta likus žymiai numatyto termino trukmei, todėl pagal sutarties priešlaikinio nutraukimo padarinių ieškovui mastą (pinigine verte), netesybų negalima laikyti aiškiai per didelėmis. Sutartyje numatyto dydžio netesybų reikalavimas nepažeidžia teisingumo principo ir neišbalansuoja šalių interesų pusiausvyros. Netesybų suma bet kokiu atveju nepadengia ieškovo nuostolių, kuriuos jis patiria netekdamas realiai planuotų gauti pajamų per likusį 2004 m. rugpjūčio 18 d. Bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpį.

13Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tokiomis netesybomis kompensuojamos negautos atstovo pajamos (kaip netiesioginiai nuostoliai), kurių atstovas netenka nutrūkus prieš terminą sutarčiai su atstovaujamuoju. Ieškovo, kaip atstovo pagal pavedimo sutartį, turtinius praradimus lemia pasibaigę sutartiniai atstovavimo santykiai, todėl šiuo konkrečiu atveju įstatyme įtvirtintai atstovaujamojo teisei bet kada nutraukti pavedimo santykius neturi būti suteikiama tokia absoliuti maksima, kuria būtų iš esmės paneigiama teisės normų garantuota sutartinių teisinių santykių dalyvių laisvė veikiant paritetiniais pagrindais nustatyti ir individualias tarpusavio santykius reguliuojančias sutarties sąlygas, įskaitant ir ginčo sutarties 6.2 punkto sąlygą dėl kompensacinės paskirties netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo. Tokių individualių sutartinių sąlygų nustatymo pagrindimą šiuo konkrečiu atveju sąlygoja ir ta aplinkybė, jog pagal Draudimo įstatymo 147 straipsnio 4 dalies reikalavimus draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo tarpininkavimo, perdraudimo tarpininkavimo ir tarpininkavimo sudarant pensijų kaupimo sutartis veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo pajamos draudžiant atsakovo turtinius interesus sudarė pagrindinį ieškovo pajamų iš draudimo įmonių, sudariusių draudimo sutartis su atsakovu tarpininkaujant ieškovui, pajamų šaltinį (b.l. 94-106).

14Pažymėtina, kad ginčo sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl sutarties pasibaigimo prieš terminą teisinių pasekmių atsiradimo, visiškai nereiškia apribojimų bet kada panaikinti ieškovui išduotą įgaliojimą, jomis nevaržoma atsakovo teisė pasirinkti, kokiems asmenims suteikti įgaliojimus atlikti jo vardu ir interesais atitinkamus teisinius veiksmus. Esant tokioms sutarties sąlygoms atsakovas laisvas savo nuožiūra įvertinti, ar jam ekonomiškai naudinga ir tikslinga nutraukti pavedimo santykius su tinkamai prievoles vykdančiu (tinkamai įgaliotojo interesus atstovaujančiu) sutarties partneriu ir suteikti įgaliojimus kitiems asmenims tiems patiems teisiniams veiksmams atlikti.

15Byloje ginčo šalys pripažino (CPK 187 straipsnis), kad jos pačios laisva valia susitarė dėl konkretaus netesybų mokėjimo būdo ir jų dydžio. Kadangi pavedimo sutartimi buvo numatyti ilgalaikiai komercinio bendradarbiavimo ryšiai, vertintina, kad sutartyje numatytų netesybų dydis – praėjusių kalendorinių metų atstovui tarpininkaujant pasirašytų draudimo sutarčių įmokų suma – neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ieškovas neteko realios galimybės gauti pajamas (komisinį atlyginimą) iš tų draudimo įmonių, kurios, tarpininkaujant ieškovui, sudarė komercines sutartis su atsakovu keliolikos metų laikotarpiui (terminui, kol turėjo galioti šalių bendradarbiavimo sutartis). Atstovo finansiniai netekimai pasibaigus bendradarbiavimo sutarčiai (atstovavimo santykiams su atstovaujamuoju) neturi būti siejami tik su įprastiniais nuostoliais, kurie patiriami sutarties pažeidimo atvejais ir kurie gali būti išieškomi remiantis bendraisiais sutartinės atsakomybės pagrindais. Šalių sutartyje numatytos baudos mokėjimo prievolė pateisinama tuo, kad ieškovas ne dėl savo kaltės prarado būsimas pajamas, kurias realiai tikėjosi gauti bendradarbiavimo sutartinių santykių pagrindu, ir tokiu atveju šiai atstovaujamojo prievolei atsirasti neturi reikšmės, ar nutraukdamas sutartinius santykius atstovaujamasis (atsakovas) pažeidė šalių sutartį, ar jos nepažeidė. Tarp šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, jų komercines reikmes atspindinti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai). Sutarties terminuotas pobūdis, jos sąlygų turinys ieškovui leido pagrįstai tikėtis, kad jam bus sudarytos galimybės sutartu terminu teikti atsakovui sutartyje numatytas paslaugas ir gauti komercinę finansinę naudą iš šios veiklos. Nustatyta, kad komercinio rezultato, kokio pagrįstai buvo tikimasi iš sutarties, ieškovas negavo, t. y. jo teisėtas ir pagrįstas lūkestis nebuvo patenkintas, nes atsakovas nepraėjus net pusei sutarties termino pranešė apie sutarties nutraukimą. Objektyviąja prasme atsakovo kaltės dėl sutarties nutraukimo pripažinimo galimybė negali būti svarstoma, nes įstatymas suteikia įgaliotojui teisę bet kada nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu nepriklausomai nuo sutarties sąlygų pažeidimo buvimo ar nebuvimo.

16Šalys, vykdydamos sutartį, turi elgtis ir veikti sąžiningai, jos privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo arba kooperavimosi principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių vykdymo kliūtis ir pan. Byloje, teismo vertinimu, nėra jokių duomenų, kad veikdamas įgaliotojo interesais pagal ilgalaikę Bendradarbiavimo sutartį ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas arba kaip kitaip pažeidęs sutartimi apibrėžtas prievoles. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo ketinimams pakeisti įgaliotinį (paskirti naują įgaliotinį tiems patiems veiksmams atlikti) būtų turėjęs kokią nors įtaką ieškovo netinkamas veikimas arba nepakankamas įgaliotojo interesų gynimas draudimo teisinių santykių srityje. Neturėdamas pagrindo nutraukti Bendradarbiavimo sutartį dėl ieškovo kaltės, atsakovas, panaikinęs išduotą ieškovui įgaliojimą dėl kito įgaliotinio paskyrimo, turi laikytis sutarties sąlygų, įtvirtinančių sutarties pasibaigimo teisines pasekmes, ir atsakyti už nepagrįstą atsisakymą vykdyti tas sąlygas, nes toks atsisakymas pripažintinas neatitinkančiu sąžiningo prievolių vykdymo bei sąžiningos dalykinės praktikos principų, galiojančių nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos bet kurioje verslo srityje (CK 6.38, 6.158 straipsniai).

17Tačiau yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas, nutraukdamas sutartį, nesielgė sąžiningai, nesilaikė sutarties vykdymo principų. Nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutraukdamas Bendradarbiavimo sutartį, nors ir turėjo tam teisę, atsakovas, teismo vertinimu, pasielgė nesąžiningai, tuo sudarydamas sąlygas ieškovo nuostolių atsiradimui. Mažesnė kompensacija už nustatytą Bendradarbiavimo sutartyje, galėtų būti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas įrodytų, kad ieškovo turtiniai praradimai faktiškai yra mažesni, tačiau tokių įrodymų byloje iš esmės nepateikta.

18CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

19Šalių Bendradarbiavimo sutarties 2004 m. rugpjūčio 18 d. pakeitimu suderintą sutarties 6.2 punkto nuostatą dėl kompensacinės baudos mokėjimo (b.l.7-8 ) atsakovas ėmė ginčyti praėjus beveik ketveriems metams, priešieškiniu gindamasis nuo ieškovo ieškinio reikalavimų. Taigi atsakovas ėmėsi vertinti kaip ydingą sutarties sąlygą po to, kai šalių tarpusavio sutartiniai santykiai laiko atžvilgiu jau buvo tapę pakankamai stabilūs, o sutartimi įgytos sutartinių santykių dalyvių teisės egzistavo jau kelerius metus. Tokiu atveju vertintina, ar atsakovo nurodytos ginčo sutarties sąlygos neteisėtumą galimai apibrėžiančios aplinkybės sudaro pakankamą teisinį pagrindą spręsti, kad šios sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančia tikrai neprieštaraus civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslui.

20Netesybų mokėjimo prievolės aptarimas šalių Bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte (b.l. 7), teismo vertinimu, niekaip nepanaikina įstatyme numatytos įgaliotojo teisės bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius santykius su įgaliotiniu ir panaikinti šiam išduotą įgaliojimą. Kompensacinės baudos nustatymas taip pat iš esmės nesuvaržo ir neapriboja įgaliotojo teisės nutraukti pavedimo sutartį ir panaikinti įgaliojimą, nes įgaliotojo sprendimas nutraukti sutartį nesant tam rimto pagrindo (kaip faktiškai ir įvyko nagrinėjamu atveju) priklausė išimtinai tik nuo jo paties valios. Įgaliotojas savo nuožiūra laisvai galėjo apsispręsti, ar esant susitarimui dėl kompensacinės baudos jam verta (ekonomiškai apsimoka) nutraukti pavedimo sutartį tomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet pagal jos sąlygas įgaliotojui atsirastų tos baudos mokėjimo pareiga. Gi sutarties nutraukimo prieš terminą dėl įgaliotinio (draudimo brokerio) kaltės atvejais, jokių prievolių pagal sutartį įgaliotojui neatsirastų ir negalėtų atsirasti. Tačiau byloje nėra faktinių duomenų, kad iki sutarties nutraukimo ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo pareigas pagal sutartį, blogai arba bent nepakankamai gintų įgaliotojo turtines teises, kad įgaliotinio asmeniniai interesai būtų nepagrįstai painiojami (turėtų konfliktą) su įgaliotojo interesais. Nors priešieškinio pareiškime (b.l.72-75 ) iškeliamos abejonės dėl atsiradusio atsakovo nepasitikėjimo ieškovu, kaip jo interesais veikiančiu draudimo brokeriu, pažymėtina, kad sutartis buvo nutraukta visiškai nesiremiant atsakovo priešieškinyje dėstomomis aplinkybėmis. Aplinkybės dėl atsiradusio nepasitikėjimo ieškovo veikla nebuvo minimos šalių susirašinėjimo dokumentuose nei sutarties galiojimo, nei jos nutraukimo metu, o iškeltos tik pareiškiant priešieškinį byloje. Priešieškinyje išsakyti teiginiai, kad kito draudimo brokerio pasirinkimą sąlygojo atsiradusios abejonės dėl ieškovo patikimumo, grindžiami subjektyvaus pobūdžio prielaidomis, jie vertintini ne kaip faktiniai duomenys, o kaip viena gynimosi nuo ieškinio versijų, iškeltų tik jau prasidėjusio teisminio ginčo metu. Išdėstytos aplinkybės reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama šalių sutarties 6.2 punkto sąlyga prieštaravo CK 2.146 straipsnio 1 dalies, 6.763 straipsnio 1 dalies normoms, o tuo pačiu nėra pagrindo ją laikyti neatitinkančia imperatyvių teisės normų reikalavimų (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

21CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šioje byloje pažymėtina, jog atsakovas galėjo visiškai laisvai pasirinkti, ar tęsti pavedimo teisinius santykius su ieškovu, nes jų nutraukimui dėl ieškovo kaltės nebuvo objektyvaus faktinio pagrindo, ar juos nutraukti įgyjant sutartyje numatytą baudos sumokėjimo prievolę. Tokio atsakovo apsisprendimo komercinis naudingumas ar žalingumas buvo sąlygotas išimtinai paties atsakovo valinio poelgio, kuriam ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos.

22Aplinkybė, kad įstatyme nenumatyta įgaliotojo atsakomybė už pavedimo sutarties nutraukimą, nereiškia uždraudimo susitarti dėl įgaliotojo atsakomybės atsiradimo sutartyje nustatytais atvejais, o su atsakomybės taikymu susijusių prievolių nustatymas sutartyje nereiškia jos prieštaravimo įstatymui. Nėra pagrindo manyti, kad įgaliotinio atsakomybės atsiradimo sąlygų neaptarimas šalių Bendradarbiavimo sutartyje sukuria nelygiavertę (nelygiateisę) šalių teisinę padėtį. Įgaliotinio atsakomybės atsiradimo sąlygos ir pagrindai tiesiogiai reglamentuoti įstatymo, todėl papildomas dvišalis numatymas sutartyje dar ir įgaliotojo atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra nesąžiningas ar neteisėtas (neteisingas) šalių juridinis poelgis. Įstatymas numato sutartinių teisinių santykių dalyviams teisę susitarti dėl netesybų taikymo sąlygų. Tą garantuoja sutarties laisvės įgyvendinimo principas. Veiksmas, kuris tiesiogiai leidžiamas įstatymo, t. y. įstatyme garantuota susitarimo dėl netesybų teisė, negali būti laikomas prieštaraujančiu gerai moralei veiksmu ar elgesiu, todėl negali būti pripažįstamas negaliojančiu taikant CK 1.81 straipsnio 1 dalies normą.

23Atsakovas neįrodė, kokių priežasčių ar aplinkybių, kurios nuo jo nepriklausė ar kurioms jis negalėjo daryti įtakos, verčiamas jis suderino su ieškovu ir pasirašė Bendradarbiavimo sutarties pakeitimų metu sąlygą, įtvirtinančią jo prievolę dėl kompensacinės baudos ieškovui sumokėjimo nutraukus sutartį prieš terminą. Atsakovas net neįrodinėjo, kad tokia sutarties sąlyga buvo jam primesta, be to, niekaip nepaneigė priešingos šalies teiginių, jog Bendradarbiavimo sutarties pakeitimo sąlygos sudarytos bendru šalių sutarimu ieškovui esant tiek ekonomine, tiek organizacine struktūrine prasme silpnesniam sutarties dalyviui.

24Įvertinant pavedimo sutarties pagrindu atliekamų teisinių veiksmų pobūdį ir mastą, taip pat jų atlikimo trukmę (ilgalaikis didelės įmonės turto, civilinės atsakomybės ir verslo draudimas), negalima daryti išvados, jog sutartyje numatytos kompensacinės baudos dydis esą pernelyg didelis. Pažymėtina, kad šalis siejo ilgalaikė sutartis (jos galiojimo trukmė apėmė beveik 9 metų laikotarpį), o nutraukta ji buvo maždaug viduryje suderinto galiojimo termino. Tikėtina, kad tokiu sutarties galiojimo periodu priimtas įgaliotojo sprendimas nutraukti ilgalaikę pavedimo sutartį nesant įgaliotinio kaltės, pastarajam buvo netikėtas kitos šalies veiksmas, lėmęs žymius ieškovo turtinius praradimus (netekimas kelerių metų laikotarpio pagrindinių tiesioginės veiklos pajamų).

25Kaip nurodoma ieškovo atsiliepime į priešieškinį (b.l.81-82), atsakovo mokėtina ieškovui bauda yra maždaug dvigubai mažesnė už ieškovo nuostolius (negautas pajamas). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2006 metais ieškovo pajamos iš tarpininkavimo veiklos draudžiant atsakovo rizikas sudarė 317 420 Lt. Tai sudarė beveik 75 procentus visų ieškovo draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo įplaukų. Atskaitos tašku imant 2006 metais gautų pajamų dydį, ieškovo pajamos iš atsakovo rizikų draudimo per likusius sutarties galiojimo metus (iki jos nutraukimo) būtų sudarę apie 1 587 000 Lt. Taigi baudos dydis yra žymiai mažesnis už netektas pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra neprotingas ir nesąžiningas.

26Aptariant baudos dydį pažymėtina, kad 2006 m. atsakovo rizikos buvo draudžiamos dviejose draudimo kompanijose – AB „Lietuvos draudimas“ ir UADB „PZU Lietuva“. Ieškovo pajamos iš draudimo įmonių sumokėto komisinio atlyginimo 2006 m. sudarė 364 705 Lt (b.l. 94, 124). Atsakovo rizikų draudimai buvo pagrindinis ieškovo pajamų šaltinis. Ieškovui tarpininkaujant, iki 2012 m. buvo sudaryta atsakovo turto draudimo sutartis. Per likusius ketverius su puse metų nuo Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovo pajamos už tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis galėjo siekti dar 1 823 525 Lt, todėl kompensacinės baudos dydis – 817 200 Lt yra žymiai mažesnis už realiai planuotas per likusius sutarties galiojimo metus gauti pajamas (sudaro mažiau kaip pusę gautinų pajamų). Darytina išvada, kad prašomų priteisti netesybų (baudos) dydžio nėra pagrindo pripažinti neprotingu, nes jis yra žymiai mažesnis už ieškovo negautų pajamų, kuriais jis realiai galėjo gauti per likusį Bendradarbiavimo sutarties galiojimo laikotarpį, dydį. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų kompensacinės paskirties reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Mažinti sutartines netesybas galima tik nustačius, kad jos aiškiai, per didelės (neprotingai didelės) ir neadekvačiai iškreipia sutartinių santykių dalyvių teisėtų interesų proporciją. Byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę mažinti šalių sulygtą baudos dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji būtų neprotingai didelė, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalis netaikytina.

27Atsakovas savo teisinę poziciją dėl šalių Bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo momento grindžia byloje esančiu atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu (b.l. 10) apie tai, kad jis vienašališkai nutraukia Bendradarbiavimo sutartį ir panaikina jos pagrindu ieškovui išduotus įgaliojimus. Ar iš tikrųjų po šio pranešimo ieškovui pateikimo nutrūko šalių teisiniai santykiai, susiklostę Bendradarbiavimo sutarties pagrindu, būtina aiškintis ir vertinti analizuojant tolesnį šalių elgesį ir vėlesnius teisinius veiksmus. Pagal CK 6.221 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Gavęs atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pareikalavo vykdyti įgaliotojo sutartinę prievolę, numatytą Bendradarbiavimo sutarties 6.2 punkte ir atsirandančią nutraukiant sutartį įgaliotojo vienašaliais veiksmais. Šios pareigos ieškovui pareikalavus įgaliotojas nevykdė, o įgaliotinis nesiėmė veiksmų dėl įgaliotojo piniginės prievolės vykdytinumo pripažinimo teismine tvarka. Tolesni šalių veiksmai bei elgesys rodo, kad jos ir toliau tęsė pavedimo teisinius santykius, susiformavusius Bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Tokią aplinkybę patvirtina faktai dėl ieškovo atliktų atsakovo interesais teisinių veiksmų, kurių turinys atitinka Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkte išvardintus veiksmus, įgaliotinio ataskaitos įgaliotojui teikimas (b.l.14), joje akcentuojant, kad veikiama Bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo atsakovas, priimdamas iš atsakovo visa, ką šis atliko kaip įgaliotinis, aiškiai pabrėždamas veikiąs pagal bendradarbiavimo sutartį, jokių įspėjimų ar pastabų dėl įgaliotinio nurodymų apie veikimą sutartiniais pagrindais ieškovui nereiškė. Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešime (b.l 19) apie įgaliojimų ieškovui atšaukimą atsakovas, be kita ko, prašė sustabdyti ir nebeatlikinėti jokių veiksmų pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą Bendradarbiavimo sutarties pakeitimą. Nurodyti abiejų šalių teisiniai bei faktiniai konkliudentiniai veiksmai bei elgesys teismo vertinimu, patvirtina jų tarpusavio santykių pagal bendradarbiavimo sutartį tęstinumą iki atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo, kuriuo jis atšaukė ieškovui duotus įgalinimus ir vienašališkai nutraukė sutartinius pavedimo teisinius santykius, įformintus Bendradarbiavimo sutartimi. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad iki Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ieškovas veikė pagal įgaliojimą, kuriame buvo nurodytas jo galiojimo laikas iki 2007-12-31, esminės reikšmės neturi, nes įgaliojimas santykiams su trečiaisiais asmenimis pagal pavedimo teisinius santykius galėjo būti nuolat atnaujinamas naujam terminui. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad teikdamas ieškovui (įgaliotiniui) 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimą apie Bendradarbiavimo sutarties nutraukimą ir įgaliojimo panaikinimą, atsakovas (įgaliotojas) apie tokį juridinį veiksmą neinformavo trečiųjų asmenų, santykių su kuriais nustatymui ir palaikymui buvo išduotas ieškovui įgaliojimas, nors tokia imperatyvaus pobūdžio pareiga įgaliotojui numatyta įstatyme (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad įgaliotiniui buvo pavesta atlikti veiksmus, susijusius su atsakovo turto ir turtinių interesu draudimu, neabejotina, jog atsakovui buvo žinomi tretieji asmenys - draudimo įmonės, santykiams su kuriais nustatyti bei palaikyti buvo ieškovui suteikti įgaliojimai ir su kuriais įgaliotiniui tarpininkaujant įgaliotojas pasirašė atitinkamas draudimo sutartis. Tokia aplinkybė taip pat duoda pagrindą išvadai, kad atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. pranešimu išreikštas valinis ketinimas nutraukti Bendradarbiavimo sutartį liko neįgyvendintas, nes vėlesni faktiniai įvykiai ir šalių elgesys rodo pavedimo teisinių santykių ginčo sutarties pagrindu tęstinumą ne anksčiau kaip iki įgaliotojo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo. Atsakovo argumentai, kad po 2006-09-08 jis naudojosi ieškovo paslaugomis tik dėl to, kad šis teikdavo pasiūlymus dėl draudimo, o atsakovas kurį laiką neieškojo kito draudimo tarpininko, bet esą jokiu būdu ne veikiant Bendradarbiavimo sutarties pagrindu, yra ne tik neįrodyti, bet ir neįtikinantys. Atsakovo teiginys, kad draudimo brokerio veiklos pareigas apibrėžia Draudimo įstatymas, todėl jo santykiams su draudėjais jokia pavedimo sutartis nesanti reikalinga, nepagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis šalių tarpusavio santykių aplinkybėmis.

28Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas gavo iš AB „Lietuvos draudimas“ rašytinę informaciją, kad ši draudimo įmonė 2007 m. rugpjūčio 13 d. gavo kitai brokerinei įmonei išduotą atsakovo įgaliojimą, atšaukiantį visus iki to laiko išduotus įgaliojimus (b.l 17 ), taip pat, kaip jau minėta, nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad atšaukia 2007-03-13 išduotą įgaliojimą Nr. KTE-07-12, taip pat prašo sustabdyti ir neatlikinėti jokių veiksmų pagal 2004-08-18 sudarytą 2003-06-18 Bendradarbiavimo sutarties pakeitimą. Šio rašto turinys, teismo vertinimu, patvirtina, kad iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas iš esmės pripažino ieškovo veikimą pagal Bendradarbiavimo sutartį, taip pat iš šio rašto galima spręsti ir apie įgaliojimo nutraukimo faktinę priežastį – draudimo brokerių apklausos rezultatų vertinimo pagrindu kito draudimo brokerio pasirinkimą. Atsakovo 2007 m. rugpjūčio 24 d. rašte ieškovui pranešama, kad „ ...susipažinus su draudimo brokerių bendrovių apklausos rezultatais, palankiausias įvertinta UADB „Rizikos cesija“, tačiau priimtas sprendimas su minėta kompanija nesudaryti jokių ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių...“ (citatos pabaiga). Darytina išvada, kad toks pranešimas reiškia ne ką kitą, kaip tik faktą, jog įgaliotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskyrė naują įgaliotinį ir šiuo pagrindu prieš terminą nutraukė ilgalaikę pavedimo sutartį su ieškovu. Taigi pavedimo sutartį su ieškovu atsakovas nutraukė tik todėl, kad tų pačių teisinių veiksmų atlikimui paskyrė naują įgaliotinį, o tokiu atveju pavedimo sutartis su ankstesniu įgaliotiniu laikoma nutraukta nuo pranešimo jam apie naujo įgaliotinio paskyrimą momento (CK 6.763 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad šalių Bendradarbiavimo sutartis pasibaigė nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d., pranešus ieškovui apie išduoto įgaliojimo panaikinimą ir tokio sprendimo priežastį. Įvertinus šių bylos dokumentų turinį, darytina išvada, kad ieškovas sužinojo ir galėjo sužinoti apie tai, kad jis netenka teisės veikti pagal pavedimo sutartį ir kad atsakovas panaikino išduotą įgaliojimą, ne anksčiau kaip 2007 m. rugpjūčio 24 d.. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo taisykle laikytina, kad senaties terminas kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas pasibaigė 2008 m. vasario 24 d.

29Remiantis CK 1.2 str., CK 1.5 str.,CK 180 str., 1 d., CK 1.138 str., 6 p., CK 1.125str., 5 d. 1 p., CK 1.127 str. 1 d., CK 2.137 str., CK 2.148 str., CK 2.151 str., CK 6.71 str., CK 6.154 str., CK 6.156 str., CK 6.189 str., CK 6.200 1 ir 2 d.d., CK 6.221 str., 2 d., CK 6.249 str., CK 6.763str., 2 d., CK 6.674 str., ieškovo ieškinys pilnai įrodytas ir tenkintinas. Atsakovo priešieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

30CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 2 177 Lt žyminį mokestį ir 3 540 Lt advokato išlaidų, todėl šios sumos jam priteistinos iš atsakovo.

31Iš atsakovo taip pat priteisiamas 10 000 Lt žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (b.l. 30), bei 21,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

32Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

33ieškinį patenkinti, priešiieškinį atmesti.

34Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ (kodas 110884491) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo brokeris „Antarija“ (kodas 135185570) 817.000 Lt už sutarties sąlygų nevykdymą ir 5 717 Lt bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ (kodas 110884491) 10 021,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.