Byla e2-701-464/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. M., A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), uždarosios akcinės bendrovės „Lex maris“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimo, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2-515-777/2017 pagal ieškovų L. Y. (L. Y.), uždarosios akcinės bendrovės „Stellar navigation“ ieškinį atsakovams J. M., A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), UAB „Lex maris“, trečiasis asmuo – N. Š., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai L. Y. ir UAB „Stellar navigation“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. S., A. S., J. M., UAB „Lex maris“ ieškovei UAB „Stellar navigation“ 1 003 746 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei UAB „Stellar navigation“ 548 019,83 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovei UAB „Stellar navigation“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios iš atsakovų A. S., J. M., UAB „Lex maris“ būtų skaičiuojamas už 1 003 746 Eur dydžio sumą, o iš atsakovo A. S. skaičiuojamas už 1 551 495,83 Eur dydžio sumą.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A. S., A. S., J. M. ir UAB „Lex maris“ priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 1 003 746 Eur sumai; areštuoti atsakovui A. S. priklausančius nekilnojamuosius ir / ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 1 551 495,83 Eur sumai.
  3. Ieškovų teigimu, ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o prašomos priteisti iš atsakovų sumos žalai atlyginti, įvertinus atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme, jiems yra didelės, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi ieškovų prašymą patenkino ir areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant jo nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant atsakovams pareikštų reikalavimų ribų, t. y. atsakovų A. S., J. M., UAB „Lex maris“ turto už 1 003 746 Eur sumą, o atsakovo A. S. už 1 551 495,83 Eur sumą, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nurodė, kad bendra areštuota A. S., A. S., J. M. ir UAB „Lex maris“ turto suma neturi viršyti 1 003 746 Eur sumos (bendros solidaraus reikalavimo sumos), o A. S. turto arešto suma neturi viršyti 1 551 495,83 Eur sumos (jam pareikštų reikalavimų bendros sumos, tarp jų ir solidaraus reikalavimo sumos).
  5. Teismas išaiškino ieškovams, kad nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavedė ieškovų pasirinktam antstoliui, įpareigodamas jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę, ieškovams pateikus nutartį antstoliui. Taip pat įpareigojo ieškovų pasirinktą antstolį nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovai. Areštuoto turto savininkus teismas paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo; atsakovams, UAB „Lex maris“ vadovui išaiškino, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre momento.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-15 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams palikta nepakeista.
  7. Teismo posėdžio, įvykusio 2016-10-14, metu atsakovų ir trečiojo asmens atstovas advokatas

    4Linas Žukauskas prašė Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti, kadangi ieškovai atsakovo A. S. atžvilgiu sumažino ieškinio reikalavimus.

  8. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 nutartimi atsakovų ir trečiojo asmens atstovo prašymas buvo patenkintas iš dalies ir sumažintas atsakovui A. S. Klaipėdos apygardos teismo

    52016-05-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nuo 1 551 495,83 Eur iki

    61 395 278,87 Eur.

  9. Atsakovai 2017-01-10 pateikė prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 ir 2016-11-02 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovams A. S., A. S., J. M., UAB „Lex maris“ ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, būtų leidžiama vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), mokėti darbo užmokestį darbuotojams; leisti atsakovei J. M. UAB „Lex maris“ prašymu 2016-04-25 kredito (paskolos) sutarties pagrindu atlikti mokėjimus VSDFV iš atsakovės J. M. sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, įvykdant atsakovės UAB „Lex maris“ ne didesnės nei 7 500 Eur sumos įsipareigojimus VSDFV.
  10. Šį prašymą grindė tuo, kad CPK 146 straipsnio 6 dalis iš areštuotų lėšų, easančių kredito, mokėjimo ir / ar elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o nagrinėjamu atveju teismas jokių piniginių operacijų, kurias atsakovai turi teisę atlikti, nenurodė. Todėl be išlygų areštavus pinigines lėšas kilo grėsmė atsakovės UAB „Lex maris“ veiklos tęstinumui: susidarė darbo užmokesčio įsikolinimai darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, nevykdomų šios bendrovės įsipareigojimų suma nuolat didėja, taip pat ir dėl darbuotojams turimų skaičiuoti delspinigų. Dėl nesumokėto socialinio draudimo mokesčio Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teisme 2016-12-02 pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Lex maris“ iškėlimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-23 nutartimi atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas vertino, kad šio teismo 2016-05-12 priimta nutartimi jau leista atsakovams atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis, neperžengiant antstolio nustatytų ribų, o tokį leidimą patvirtina 2016-05-12 nutarties rezoliucinė dalis, kuria surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesta ieškovų pasirinktam antstoliui, įpareigojus antstolį nustatyti reikalavimo patenkinimo eilę, ieškovams pateikus nutartį. Taip pat antstoliui pavesta nustatyti ir leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovai.
  2. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymo argumentus, kad areštuodamas atsakovams priklausantį turtą, įskaitant atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis, tarp jų pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas nenustatė ir nenurodė jokių piniginių operacijų, kurias atsakovai turi teisę / gali atlikti su areštuotose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, teismas pripažino nepagrįstais.
  3. Teismas iš antstolio pateikos informacijos nustatė, kad nuo 2016-05-13 pradėjus vykdymo veiksmus pagal 2016-05-12 nutartį, nei vienas iš skolininkų, t. y. J. M., A. S., A. S., UAB „Lex maris“ nepateikė antstoliui prašymo nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria jie gali disponuoti. Todėl sutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovai apie 8 mėnesius nesinaudojo teismo suteikta galimybe (leidimu) vykdyti būtinus mokėjimus, taigi jų prašymai atlikti būtinus mokėjimus valstybei, VSDFV, darbuotojams yra pertekliniai. Atsakovai gali atlikti išvardytus būtinus mokėjimus ir bendradarbiaudami su antstoliu.
  4. Teismas sutiko ir su tokiu ieškovų atsikirtimų į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentu, kad atsakovė J. M. prašo teismo išduoti leidimą iš savo asmeninių lėšų leisti vykdyti ne savo, o atsakovės UAB „Lex maris“ prievoles. Teismas sprendė, kad tokio prašymo tenkinimas ir tokio leidimo J. M. išdavimas reikštų neteisėtą prioriteto suteikimą UAB „Lex maris“ ieškovės UAB „Stellar navigation“ atžvilgiu.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovai A. S., A. S., J. M. ir UAB „Lex maris“ atskirajame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-23 nutartį ir atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimo išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 145 straipsnio 6 dalies normos struktūra reiškia, kad areštuodamas lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas visų pirma turi aiškiai nustatyti ir nurodyti kokias, kokio pobūdžio operacijas atsakovams yra leidžiama atlikti iš areštuotų lėšų ir tik tada nustato įpareigojimą antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną mėnesį gali būti panaudojama teismo leistoms operacijoms iš areštuotų lėšų atlikti.
    2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakyme Nr. 1R-352 dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 122 punkto 3 dalis patvirtina, kad pirmiausia teismas privalo aiškiai nustatyti piniginių operacijų, kurias leidžiama atlikti areštuotomis lėšomis pobūdį ir tik tuomet kyla antstolio pareiga nustatyti lėšų, būtinų šioms operacijoms įvykdyti, apimtį.
    3. Atsakovai mano, kad teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų sąskaitose, nutartyse turi būti nustatytas neribojamas leidimas vykdyti prievoles valstybei ir VSDFV, nes šio pobūdžio įmokų (kaip ir darbo užmokesčio, mokėtino darbuotojams) dydžio nustatymo pavedimas antstoliui reikštų nuolatinį mokesčių ir įmokų mokėtojo veiklos sutrikdymą, nuolatinę nestabilumo ir nepatikimumo būseną, kuri baigtųsi įmokų ir mokesčių mokėtojo veiklos pabaiga.
    4. UAB „Lex maris“ ir jos vadovės atsakovės J. M. 2016-04-25 sutartimi yra nustatytas alternatyvus atsakovės UAB „Lex maris“ prievolių vykdymo VSDFV būdas ir šaltinis, kurio 2017-01-10 prašymu teismo ir buvo prašoma pasinaudoti, o tokio prašymo netenkinimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
  2. Ieškovai L. Y. ir UAB „Stellar navigation“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-23 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra absoliutus ir atsakovai turi visas galimybes atlikti būtinus mokėjimus.
    2. Byloje esantis antstolio A. S. 2017-01-17 raštas „dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, jog nei vienas iš atsakovų į antstolį nesikreipė ir prašymo nustatyti jiems laisvai disponuotiną areštuotų lėšų sumą nepateikė. Šią aplinkybę savo atskirajame skunde pripažino ir patys atsakovai.
    3. Atsakovų prašymas vykdyti prievoles valstybei ir VSDFV, mokėti darbo užmokesčius darbuotojams nebuvo pareikštas atsakovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
    4. Nei atsakovė J. M., nei kiti atsakovai neturi pareigos iš savo asmeninių lėšų vykdyti prievolių už UAB „Lex maris“, kadangi UAB „Lex maris“ yra atskiras juridinis asmuo, kuris neatsako už savo dalyvių prievoles, o pastarieji neatsako už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 2 d.).
    5. UAB „Lex maris“ ir J. M. 2016-04-25 sutartis neatitinka CK 6.881 straipsnio 1 dalies numatyto kreditavimo sutarties apibrėžimo, todėl ji šalims sukuria teises ir pareigas tik nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pinigai pagal 2016-04-25 sutartį UAB „Lex maris“ nebuvo perduoti, jokios teisės ir pareigos sutarties šalims iš 2016-04-25 sutarties nekyla.

8Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatenkino apeliantų prašymo pakeisti jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jiems disponuoti sąskaitose esančiomis areštuotomis piniginėmis lėšomis konkrečiu tikslu – siekiant atsiskaityti su vieno iš apeliantų (juridinio asmens) darbuotojais, socialinio draudimo ir valstybės biudžetais, tam panaudojant ir šio juridinio asmens vadovės J. M. pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, todėl nutartis panaikintina, o prašymas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės.
  3. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą, atsižvelgiant ir į CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą.
  4. Būtent tokio teisinio rezultato, kaip matyti iš apeliantų procesinės pozicijos ir atskirojo skundo argumentų, jie ir siekia, t. y. nori teismo leidimo disponuoti juridinio asmens veikloje tam tikra areštuotų piniginių lėšų dalimi (CPK 145 str. 6 d.), tvirtindami, kad priešingu atveju kyla apeliantės UAB „Lex maris“ mokumo ir net jos veiklos nutraukimo grėsmė. Šių skundo argumentų pagrįstumu leidžia įsitikinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti duomenys, jog Klaipėdos apygardos teisme apeliantei UAB „Lex maris“ pagal Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016-12-02 pareiškimą buvo inicijuota bankroto bylos iškėlimo procedūra (civilinė byla Nr. eB2-923-730/2017), kuri yra užsibaigusi Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-01 nutartimi, kreditorei atsiėmus savo pareiškimą ir teismui palikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nenagrinėtą (CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, grėsmė, kad ši apeliantė gali nutraukti savo ūkinę veiklą, įskaitytinai ir dėl jos atžvilgiu taikytų disponavimo piniginėmis lėšomis absoliučių ribojimų, nėra paneigta, o tokia situacija, nors teismas šalių ginčo iš esmės dar neišsprendė ir nepatvirtino, kad ieškovų reikalavimai visa apimtimi yra pagrįsti, neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.). Todėl kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos, juolab kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal patenkintą ieškinį, masės ar jo vertės. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir / ar jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovams, jeigu turto areštas nebūtų taikomas ar būtų taikomas su tam tikromis išlygomis.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirajame skunde pagrįstai tvirtina, kad į jų interesą nepatirti neproporcingų suvaržymų nebuvo atsižvelgta, nes pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias konkrečiai operacijas apeliantams leidžiama atlikti iš areštuotų lėšų.
  7. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 nutarties rezoliucinės dalies, kuri, atsižvelgiant į ieškinio dalyko pakeitimą (sumažinimą), iš dalies buvo modifikuota Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 nutartimi (sumažintas turto arešto mastas vieno iš apeliantų atžvilgiu), teismas įpareigojo ieškovų pasirinktą antstolį nustatyti leistiną sumą, kuria per vieną mėnesį gali disponuoti apeliantai, tačiau nenurodė jokių konkrečių piniginių operacijų, kurias galima būtų atlikti iš areštuotų lėšų. CPK 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad, areštuodamas lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas visų pirma turi nustatyti ir aiškiai savo procesiniame dokumente nurodyti kokias ir kam pinigines operacijas yra leidžiama atlikti iš areštuotų lėšų (t. y. įvardinti galimus atlikti konkrečius mokėjimus), ir tik tuomet, kai išvardinamos leistinos piniginės operacijos, antstolis įpareigojamas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną mėnesį gali būti panaudojama teismo leistoms konkrečioms piniginėms operacijoms iš areštuotų lėšų atlikti. Pasirinkta teismo formuluotė „įpareigoti antstolį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę, ieškovei pateikus nutartį“ nereiškia konkrečių operacijų atlikimo leidimo, priešingai, iš esmės šiuo sakiniu antstoliui deleguojamos pačiam teismui tenkančios funkcijos nustatyti tokių operacijų sąrašą.
  8. Išaiškintina, kad būtent teismas, o ne antstolis turi nustatyti kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymo Nr. 1R-352 (aktuali redakcija nuo 2017-04-11) dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 122 punkto 3 dalis nustato, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui.
  9. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siekė perkelti antstoliui įstatymu jam pačiam deleguotą pareigą nustatyti operacijas, kurios gali būti atliekamos iš areštuotų piniginių lėšų. Kitokia pirmosios instancijos teismo pozicija, reiškianti, kad pareiga nustatyti konkrečių operacijų, kurias galima būtų atlikti iš areštuotų lėšų, sąrašą kyla antstoliui, o ne teismui, stokoja teisinio pagrįstumo, ji grindžiama netinkamu šiuos klausimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimu.
  10. Šiame kontekste nėra aktualūs ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad antstolio A. S. 2017-01-17 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, jog nei vienas iš apeliantų į antstolį nesikreipė ir prašymo nustatyti jiems laisvai disponuotiną areštuotų lėšų sumą nepateikė. Nepriklausomai nuo to, ar apeliantai kreipėsi į antstolį ar ne, nesant nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų operacijų, kurias apeliantai gali atlikti iš areštuotų piniginių lėšų, antstolis objektyviai negalėtų nustatyti konkrečios piniginės sumos šioms operacijoms atlikti.
  11. Priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina ieškovai ar skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas (teismo nutarties 26 p.), apeliantai savo 2017-01-11 prašyme dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 ir 2016-11-02 nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo suformulavo prašymą nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių apeliantams UAB „Lex maris“, A. S., A. S. ir J. M. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama vykdyti įsipareigojimus valstybei, VSDFV, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, taip pat suformulavo prašymą leisti mokestines prievoles už UAB „Lex maris“ vykdyti jos vadovei J. M.. Todėl ieškovų atsikirtimai, susiję su naujų, pirmosios instancijos teisme neįvardintų aplinkybių nurodymu tik atskirajame skunde bei CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų pažeidimu, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.
  12. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ribojimai disponuoti visomis be išimties piniginėmis lėšomis nepagrįsti, apeliantams leistina disponuoti dalimi šių lėšų jų įvardijimais tikslais, t. y. pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 ir 2016-11-02 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių apeliantams (atsakovams) A. S., A. S., J. M., UAB „Lex maris“ ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, yra leidžiama vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį UAB „Lex maris“ darbuotojams, taip pat apeliantei J. M. leidžiama jos vadovaujamos UAB „Lex maris“ prašymu atlikti mokėjimus VSDFV iš jos sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke. Atsakovų sudaryta 2016-04-25 paskolos sutartis ir jos vertinimas nėra nagrinėjamos bylos objektas, todėl leidimas vykdyti VSDFV biudžetui mokestines prievoles už UAB „Lex maris“ tiesiogiai nesietinas su šia sutartimi. Pateikus antstoliui įrodymus apie lėšų poreikį, šis nustatys konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį galės būti panaudota kiekvienai iš šių operacijų atlikti, taip pat ir mokėjimų VSDFV biudžetui dydį, kuriuos pagal šią nutartį gali atlikti pati įmonė ar jos vadovė iš asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad šis įpareigojimas antstoliui jau yra nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-12 nutartyje.
  13. Nors šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovų pozicija, sprendė, kad leidimo J. M. išdavimas vykdyti ne savo asmenines, o kitos apeliantės UAB „Lex maris“ mokestines prievoles VSDFV biudžetui reikštų neteisėto prioriteto UAB „Lex maris“ interesams suteikimą, lyginant su ieškovės UAB „Stellar navigation“ interesais, tokie skundžiamos nutarties argumentai taip pat nėra pagrįsti.
  14. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieškovai ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė solidariems skolininkams A. S., A. S., J. M. ir UAB „Lex maris“. Visų jų turtui yra pritaikytas areštas taip pat solidariai, neviršijant bendros reikalavimų sumos, atitinkamai 1 003 746 Eur ir 1 395 278,87 Eur (A. S. atžvilgiu). Vadinasi, bet kurio skolininko ar skolininkų turtas ar piniginės lėšos gali būti suvaržyti areštu bet kokioms proporcijomis, o bendros sumos turto arešto principas leidžia užtikrinti ieškovų interesus, nepriklausomai nuo to, kurio iš apeliantų turto ar lėšų sąskaita būtų atlikti privalomi mokėjimai VSDFV biudžetui.
  15. CK 6.6 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo solidariems skolininkams, o vienam solidariam skolininkui sumažinus savo turto ar piniginių lėšų apimtį, kreditoriaus interesams tai įtakos neturės, nes kitas solidarus skolininkas ar skolininkai pagal bendrą prievolę kreditoriui atsakys didesne savo turto (piniginių lėšų) dalimi.
  16. Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

10

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti.

12Atsakovų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), J. M. ir UAB „Lex maris“ prašymą patenkinti.

13Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovams A. S. (A. S.), asmens kodas ( - ) A. S. (A. S.), asmens kodas ( - ) J. M., asmens kodas ( - ) UAB „Lex maris“, juridinio asmens kodas 141985289, ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį UAB „Lex maris“, juridinio asmens kodas 141985289, darbuotojams. Leisti atsakovei J. M., asmens kodas ( - ) UAB „Lex maris“ prašymu atlikti mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš atsakovės J. M., asmens kodas ( - ) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke.

14Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai