Byla e2S-1291-560/2016
Dėl įsiskolinimo priteisimo, bei

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „EVP International“ ieškinį atsakovams A. P. ir M. B. dėl įsiskolinimo priteisimo, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-23 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4856-933/2016, kuriuo ieškovo UAB „EVP International“ ieškinį atsakovams A. P. ir M. B. tenkino visiškai – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 23 839,01 Eur žalos atlyginimą bei po 488,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo; tenkino atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
  2. 2016-03-29 gautas atsakovės M. B. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 23 839,01 Eur žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-30 nutartimi atsakovės M. B. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo tenkino iš dalies – atleido ją nuo 365,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo; nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, t. y. 300,00 Eur.
  2. Nors atsakovė, prašydama atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nurodė, kad teismas jos sunkią finansinę padėtį pripažino dar 2016-02-23 sprendime, tačiau pažymėtina, kad minėtame teismo sprendime buvo sprendžiama dėl atsakovės galimybių įvykdyti teismo sprendimą, t. y. sumokėti teismo sprendimu priteistas sumas (23 839,01 Eur žalos atlyginimą ir 488,00 Eur bylinėjimosi išlaidas), o šiuo atveju pagal atsakovės prašymą sprendžiama dėl jos finansinių galimybių sumokėti žymiai mažesnę sumą, t. y. likusią 665,00 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį.
  3. Teismo vertinimu, duomenys apie atsakovės turtinę padėtį neleidžia daryti išvados, kad ji neturi galimybės sumokėti visos likusios žyminio mokesčio dalies, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovė sumokėjo tik nežymią už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį, t. y. 50,00 Eur, taip pat tai, kad turi nekilnojamojo turto, byloje nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o bylą vedė per samdomos advokatų kontoros advokatą ir advokato padėjėją, atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies (665,00 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies, atleidžiant atsakovę nuo 365,00 Eur žyminio mokesčio dalies.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atsakovė M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį dalyje, kuria atsakovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti trūkstamą 300,00 Eur dydžio žyminį mokestį, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, sumokant 50,00 Eur žyminio mokesčio dalį, tenkinti visiškai.
  2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ir sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio. Aplinkybė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, nepatvirtina atsakovės galimybės sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau šioje byloje priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visas šis turtas buvo areštuotas, todėl šiuo turtu atsakovė neturi teisės disponuoti. Tuo atveju, jeigu atsakovė gautų ar įgytų bet kokį kitą turtą, apie naujai įgytą ir gautą turtą privalėtų informuoti antstolį ir šis turtas taip pat būtų areštuotas, kadangi antstolio aprašytą atsakovei priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto vertė 7 782,00 Eur, atsakovui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto vertė 1 175,00 Eur, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-29 nutartimi nutarė areštuoti atsakovams priklausanti turtą 23 989,01 Eur sumai.
  3. Aplinkybė, kad atsakovė nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o bylą vedė per samdomos advokatų kontoros advokatą ir advokato padėjėją, šiuo atveju nereiškia, kad atsakovė gali sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Nors atsakovė bylą vedė per advokatų kontoros advokatą ir advokato padėjėją, atsakovė už teisines paslaugas nemokėjo, visos teisinės paslaugos atsakovei dėl jos sunkios finansinės padėties buvo teikiamos pro bono.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad už atsakovės apeliacinį skundą mokėtinas 715,00 Eur dydžio žyminis mokestis, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, prašė atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 665,00 Eur arba 91,61 procentų mokėtino žyminio mokesčio, mokėjimo.
  3. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais iš dalies sutinka.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016; kt.)
  5. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
  6. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovę atleisti nuo 51,05 procentų žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir įpareigojo apeliantę sumokėti 300,00 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis bylos aplinkybėmis, mokėtina 350,00 Eur žyminio mokesčio dalis yra per sunki našta atsakovei.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-128/2014). Sprendžiant dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina blogą atsakovės turtinę padėtį: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-02-01 informacijos apie atsakovės valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra, atsakovės, kaip valdytojos, vardu įregistruota viena transporto priemonė, atsakovei nuosavybės teise priklauso sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas), kas liudija, kad pakankama žyminiam mokesčiui sumokėti suma atsakovė nedisponuoja.
  10. Atsakovė prašo ją atleisti nuo 91,61 procentų mokėtino žyminio mokesčio dalies, kas sudaro beveik visą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovės finansinė padėtis sunki, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovės padėtis artimiausiu metu pagerės, bei konstatuoja, kad atsakovei teismo nustatytas mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra per didelis ir dėl to teisminė gynyba jai tampa faktiškai neprieinama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė būtų pajėgi sumokėti 21 procento mokėtino žyminio mokesčio dalį, ši suma neturėtų būti jai per didelė našta ir jos sumokėjimas nepažeis apeliantės turtinių interesų.
  11. Kaip minėta, vienas iš žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslų yra apriboti galimybę pareiškėjams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, teikiant nepagrįstus reikalavimus. Todėl pareiškėjo pareiga sumokėti žyminį mokestį (šiuo atveju jo dalį) neturėtų būti suprantama kaip galimybė pareiškėjui patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata pareiškėjui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2003/2013). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė atleistina nuo 79 procentų žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.
  12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant 2016-03-30 nutartį ir įpareigojant atsakovę sumokėti 100,00 Eur žyminio mokesčio dalį bei atleidžiant nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

Nutarė

11Atsakovės M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

13„Atsakovės M. B. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo tenkinti iš dalies – atleisti ją nuo 565,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.

14Nustatyti atsakovei M. B. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, t. y. 100,00 Eur.“

Proceso dalyviai
Ryšiai