Byla e2A-414-614/2019
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Regvalda“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 32 324,73 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. 710-932-400759 su priedais ir laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. apdrausta ieškovo, kaip vežėjo, civilinė atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo išmoką asmuo, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų. 2017 m. birželio 7 d. ieškovo vairuotojas P. K., Lenkijoje vairuodamas vilkiką MAN, valst. Nr. ( - ) su priekaba, valst. Nr. ( - ), pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovo pagal pervežimo užsakymą gabentas krovinys. Vairuotojas savo paaiškinime apie įvykį nurodė, kad vengdamas susidūrimo su jį lenkiančiu kitu vilkiku, nepastebėjo kelkraštyje stovinčio kelių priežiūros tarnyboms priklausančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sudegė vairuotojo gabentas krovinys. Atsitiko draudiminis įvykis, todėl ieškovui tinkamai bei laiku pranešus apie eismo įvykį ir jo metu kroviniui padarytą žalą, atsakovas turėjo paskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką už sunaikintą krovinį bei jo gelbėjimo išlaidas. Atlikus žalos administravimą bei jos dydžio nustatymo procedūrą, 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu dėl įvykio Nr. 400759-0932_1-001 atsakovas informavo ieškovą, kad kroviniui padaryta žala yra 81 348,22 Eur, o jo gelbėjimo išlaidos – 8 442,70 Eur. Atsakovui padarius klaidą ir atlikus perskaičiavimą, jis apskaičiuotą mokėtinos draudimo išmokos dydį nepagrįstai sumažino 40 procentų, nurodydamas, kad vairuotojas nebuvo rūpestingas ir atidus koks turėjo būti, pervežimą vykdė pažeisdamas KET numatytą leistiną 80 km/val. greitį (važiavo pastoviu 85 km/val. greičiu) ir vairuodamas nežiūrėjo į kelią, todėl sukėlė eismo įvykį. Nukentėjusiam dėl krovinio praradimo asmeniui atsakovas tiesiogiai sumokėjo 43 928,04 Eur, o ieškovas sumokėjo 37 420,18 Eur atsakovo neatlygintos žalos dalį. Taip pat atsakovas kompensavo ieškovui 4 559,06 Eur krovinio gelbėjimo išlaidų. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai savo sprendimu sumažino mokėtiną draudimo išmoką 40 procentų, nes tai prieštarauja šalių sudarytos Sutarties esmei, draudimo teisinius santykius reguliuojančioms teisės normoms, suformuotai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose bei elementariems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Vairuotojas greitį viršijo tik 5 km/h, t.y. toks viršijimas nei įstatymų leidėjo, nei policijos nėra laikomas reikšmingu administraciniu nusižengimu, galinčiu padaryti ypatingai didelę žalą ar turinčiu reikšmingą įtaką vairuotojo dėmesio koncentracijai ir transporto priemonės stabdymo keliui. Realus vilkiko greitis eismo įvykio metu galėjo būti ir mažesnis, nes tiek spidometro, tiek minėtos ataskaitos duomenys yra apytiksliai, t.y. 5 km/h paklaidos ribose.

62.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Olesnicos policijos komisariatas 2017 m. birželio 22 d. (pažyma Nr. KW-6305/17) įvykio kaltininku pripažino UAB „Regvalda“ vairuotoją ir skyrė jam baudą. Nurodė, kad kelio ruožas, kuriame į eismo įvykį pateko ieškovo transporto priemonė, be staigių posūkių, labai geras kelio ir jame esančių objektų matomumas. Vairuotojo nurodytos aplinkybės nevisai atitinka faktinio įvykio aplinkybių. Žalos byloje nėra nei rašytinių, nei vaizdinių ar kitų įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovo transporto priemonę lenkė kitas automobilis ar egzistavo kitos aplinkybės, dėl kurių vairuotojas galėjo būti priverstas pasukti į kelkraštį. Įykio vietoje eismo juostos yra pakankamai plačios, o važiuojamoje dalyje nesunkiai prasilenkia dvi sunkiasvorės transporto priemonės. Susidūrimo su kelių tarnybos automobiliu metu vairuotojo valdoma transporto priemonė buvo kirtusi ištisinę liniją, žyminčią važiuojamąją kelio dalį bei kelkraštį, todėl net ir žiūrėdamas pro galinio vaizdo veidrodėlį, vairuotojas, būdamas atidus, turėjo pastebėti, kad jo valdoma transporto priemonė važiuoja asfaltuotu kelkraščiu. Ieškovo vairuotojas greitį viršyti galėjo tik sąmoningais t. y. tyčiniais veiksmais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškovo UAB „Regvalda“ naudai 32 324,73 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114.

12Teismas sprendė, kad atsakovo pozicija dėl nežymiai viršyto greičio, yra labiau formali, nei pagrįsta, nes atsakovas nepateikė duomenų, kodėl jis nesiaiškindamas transporto priemonės greičio rodmenų, po eismo įvykio rodžiusių, kad transporto priemonė judėjo 5 km/h greičiu, tikslumo, t.y. neįvertinęs ir galimos paklaidos buvimo, padarė kategorišką išvadą apie viršytą leistiną greitį. Be to, atsakovas, ieškovo vairuotojo neatidumą bei nežiūrėjimą į kelią faktą, iš esmės argumentuoja tik prielaidomis, nepateikdamas tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nurodytas pagrindas mažinti draudimo išmoką - KET nesilaikymas yra abstraktus.

135.

14Teismas pripažino, kad atsakovas, siekdamas bet kokia galima dingstimi išvengti visos, akivaizdžiai nemažos sumos draudimo išmokos išmokėjimo, priėmė sprendimą, pagrįstą formaliu ir neargumentuotu atsisakymu, nors Draudimo įstatymas įpareigoja draudiką mažinant draudimo išmoką pateikti draudėjui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

166.

17Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

186.1.

19Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apie galimą transporto priemonės greičio rodmenų paklaidą sprendė vadovaudamasis duomenimis, užfiksuotais po eismo įvykio. Akivaizdu, kad įvykus eismo įvykiui - krovininės transporto priemonės, važiuojančios 85 km/val. greičiu susidūrimui su stovinčia transporto priemone, dėl kurio net kilo gaisras - transporto priemonės greičio rodmenis fiksuojanti GPRS įranga buvo pažeista, dėl ko jos fiksuoti duomenys jau nebebuvo tikslūs.

206.2.

21Pastovų viršytą Vairuotojo greitį (85 km/val.) aiškiai įrodo ir TrustTrack Žalių duomenų ataskaitoje fiksuoti duomenys, kuriais reminatis nustatyta, jog 26 minutes transporto priemonės greitis buvo beveik vienodas. Vairuojant transporto priemonę ir nesinaudojant automatine greičio palaikymo sistema, išlaikyti vienodą greitį tokį ilgą laikotarpį yra labai sunku. Dėl nurodytos priežasties galima daryti išvadą, kad vairuotojas iki įvykio sąmoningai ir tyčia nustatė automatinį transporto priemonės greitį, kuris viršijo leistiną ir tuo tyčia pažeidė savo pareigas.

226.3.

23Vairuotojas, važiuodamas 85 km/val. greičiu padidino leistiną greitį 6,25 proc., kas 12,5 proc. padidino eismo įvykio tikimybę. Todėl teismo išvada, jog maksimaliai pakrauto vilkiko greičio viršijimas net 5 km/val. laikytinas nežymiu, yra visiškai nepagrįsta.

246.4.

25Vairuotojas nebuvo atidus ir nežiūrėjo į kelią, kadangi važiavo draudžiama kelio dalimi ir nepamtė kliūties. Priešingas teismo vertinimas yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei formuojamai kasacinio teismo praktikai.

266.5.

27Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius vairuotojo versiją apie tariamos transporto priemonės, lenkusios krovininį automobilį, egzistavimo faktą, ir neva jo sukeltą avariją, o ne apeliantas.

286.6.

29Pirma kelio juosta važiavusi ieškovo transporto priemonė galėjo būti lengvai apvažiuojama antrąja juosta ir išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą kitiems eismo dalyviams nebuvo nei būtinas, nei galimas, atsižvelgiant į skirtingos krypties kelio juostų aiškų fizinį atskyrimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad vairuotojas, net ir padarius prielaidą, jog prieš pat eismo įvykį antrąja kelio juosta važiavo dar vienas eismo dalyvis, neadekvačiai reagavo į paprastą, savo pavojingumu nė kiek neprilygstantį lenkimui, manevrą - apvažiavimą antrąja kelio juosta lygiame, plačiame kelyje.

306.7.

31Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai vengė vertinti vairuotojo elgesį ir veiksmus, kuriais pastarasis sąmoningai ir tyčia pažeidė elementarias KET taisykles, kaip pagrindą mažinti draudimo išmoką. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, jeigu jis atliko veiksmus, kurie neatitinka bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.

326.8.

33Byloje esantys įrodymai (tiek paties vairuotojo paaiškinimas, tiek greitį fiksavusios įrangos rodmenys) patvirtina, kad vairuotojas viršijo leistiną greitį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl šios aplinkybės tarp šalių net nebuvo ginčo. Vairuotojas, būdamas savo srities profesionalu, suvokė KET sistemingą pažeidimą, o tuo pačiu - ir draudimo sutarties pareigų vykdyti saugų krovinio transportavimą ir griežtai laikytis KET pažeidimą.

347.

35Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

367.1.

37Apelianto teiginiai, kad iki eismo įvykio greičio svyravimai yra susiję su aukščio skirtumais ir kad po eismo įvykio GPRS įranga buvo pažeista, dėl ko jos fiksuoti duomenis jau nebebuvo tikslūs yra jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos ir apelianto bandymas bent kažkaip pagrįsti pateiktų greičio duomenų svyravimus bei netikslumus.

387.2.

39Akivaizdu, kad nei įstatymų leidėjas, nei policija, nei mokslininkai nelaiko maksimalaus leistino greičio viršijimo 5 km/h reikšmingu pažeidimu, galinčiu padaryti ypatingai didelę žalą, ar turintį reikšmingos įtakos vairuotojo dėmesio koncentracijai ir transporto priemonės stabdymo keliui.

407.3.

41Apeliantas, būdamas draudiku, kuriam Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies nuostatos numato pareigą įrodyti aplinkybes, suteikiančias teisę jam sumažinti draudimo išmoką, turi teikti konkrečius įrodymus, pagrindžiančius, kad šiuo atveju jei transporto priemonė važiuotų ne 85 km/h, o 80 km/h greičiu, padaryta žala būtų mažesnė arba eismo įvykio iš viso būtų išvengta.

427.4.

43Apeliantės teiginys, kad vairuotojas tariamai visa transporto priemone važiavo už skiriamosios kelio juostos yra nepagrįstas ir neįrodytas. Apelianto pateiktos nuotraukos nėra padarytos iš karto po eismo įvykio, todėl jos nepagrindžia tokių apelianto teiginių.

447.5.

45Apeliantas įrodinėja vairuotojo tariamai didelį neatsargumą remdamasis Kelių eismo taisyklių 4 bei 9 punktais, kurie numato bendrąsias eismo įvykio dalyvių pareigas, t.y. šie punktai yra taikomi tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams ir pan.

467.6.

47Apeliantas, vadovaudamasis savo paties parengtomis Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklėmis bei jų priedais, savo nuožiūra interpretuoja didelio neatsargumo sąvoką bei siekia ją taikyti praktiškai visiems be išimties eismo įvykiams, taip visiškai eliminuodamas savo, kaip draudiko, riziką.

487.7.

49Nei Taisyklių, nei jų priedų sąlygos, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo šalių aptartos individualiai, draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, ir nei draudimo liudijime, nei Taisyklėse, nei viešai skelbiamoje informacijoje atsakovas nenurodo, kad jis turi diskrecijos teisę spręsti, koks KET pažeidimas laikytinas padarytu dėl vairuotojo didelio neatsargumo, už kokių konkrečių KET taisyklių pažeidimą jis turi teisę nemokėti draudimo išmokos, arba ją mažinti.

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

518.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

539.

54Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

5510.

56Ginčas tarp šalių – ieškovo UAB „Regvalda“ ir atsakovo (apelianto) ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, kilo dėl apelianto (draudiko) teisės sumažinti draudimo išmoką.

5711.

58Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu 2017 m. gegužės 10 d. buvo išduotas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimas Nr.710-932-400759 (e.b.l. 6-7, 1 t.). Sutartyje nurodytas draudimo objektas – krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turinti teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų. Draudimo liudijime nurodytos draudimo išlygos, taip pat sutarties priedai – Nurodymai darbuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais (Priedas Nr. 2), Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019, Draudėjo prašymas – anketa, Ypatingos sąlygos, kurie yra neatsiejama sutarties dalis.

5912.

60Sutarties Ypatingose sąlygose numatyta, jog tuo atveju, kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veikos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi, įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių įmonė (draudikas) neprivalo mokėti draudimo išmokų. Dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo bei rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas-neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (2.4 punktas).

6113.

62Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Regvalda“ darbuotojo P. K. vairuojama krovininė transporto priemonė – vilkikas Nr.( - ) puspriekabės Nr. ( - ), gabenusi užsakovo Bauwerk Parkett AG krovinį (parketlentes) maršutu Šveicarija – Lietuva, 2017 m. birželio 7 d. apie 12:59 val. Lenkijojos Respublikoje, automagristralėje Nr. KS87e ties Olesnica pateko į eismo įvykį – atsitrenkė į techninėje juostoje stovėjusį kelių tarnybos automobilį. Dėl susidūrimo transporto priemonė užsidegė ir krovinys buvo visiškai sunaikintas. Pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, jog susidūrimas įvyko apie 12:59 val., kiti eismo įvykio dalyviai – lengvojo automobilio Renault Master, WESPV69 vairuotojas M. K.. Ieškovo darbuotojas vairuotojas P. K. pripažintas kaltu dėl autoįvykio, jam paskirta piniginė bauda (e.b.l. 54, 89-90, 1 t.). Vairuotojas P. K. paaiškinime nurodė, jog jis važiavo apie 85 km/h greičiu, tuo metu jį lenkė kitas sunkvežimis. Jis žiūrėjo per veidrodį kad su juo nesusidurti ir nepamatė, kad važiuoja per arti baltos ištisinės linijos. Vairuotojas taip pat paaiškino, kad kelias buvo keturių juostų, saulėta, kelio danga sausa, jokių įspėjamųjų ženklų kad ten stovi darbuotojų automobilis nebuvo (e.b.l. 24, 1 t.). Tarp šalių nėra ginčo, kad kelio atkarpoje, kurioje įvyko autoįvykis nustatytas leistinas greitis buvo 80 km/h. Pagal ieškovo sugeneruotą duomenų ataskaitą (Žalių duomenų ataskaita) 2017 m. birželio 7 d. minimo automobilio greitis laikotarpiu nuo 10:47:46 val iki 10:47:55 val. (vertinant laiko skirtumą) fiksuotas 85 km/h (e.b.l. 46-54, 1 t.). Iš ataskaitos matyti, kad transporto priemonė apie 25 minutes važiavo greičiu 83 – 87 km/h.

6314.

64Draudėjas (ieškovas) UAB „Regvalda“ kreipėsį į draudiką (apeliantą) ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantį per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudikas 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą dėl įvykio, pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau nusprendė sumažinti draudimo išmoką 40 procentų (e.b.l. 28-29, 1 t.). 2017 m. rugsėjo 14 d. apeliantas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos už gelbėjimo darbus perskaičiavimo (e.b.l. 26, 1 t.). Draudėjo prašymu draudikas (apeliantas) 2017 m. spalio 18 d. priėmė dar vieną sprendimą –dėl sprendimo peržiūrėjimo, tačiau draudėjo prašymo peržiūrėti ankstesnius sprendimus netenkino. Apeliantas nurodė, jog mažindamas draudimo išmoką 40 procentų jis remiasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi. Draudimo išmokos sumažinimo pagrindas - draudimo liudijimo Ypatingų sąlygų 2.4 punktas ir draudimo taisyklių 6.1.3 punktas – draudėjo didelis neatsargumas, bei sutarties priedo Nr. 2 sąlygos. Sąlygose numatyta, jeigu žalos priežastimi yra draudėjo ar jo atstovo nesilaikymas priede nurodytų reikalavimų draudikas turi teisę atsisakyti arba sumažinti draudimo išmoką (e.b.l. 17-18, 1 t.). Taigi, apeliantas nusprendė išmokėti ieškovui sumažintą draudimo išmoką. Ginčo dėl įvykio metu patirtos žalos (sugadinto krovinio vertės ir gelbėjimo išlaidų) tarp šalių nekilo.

6515.

66Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė, jog draudiko nurodyti argumentai, kuriais jis rėmėsi priimdamas sprendimą sumažinti draudimo išmoką, formalūs ir nepakankamai argumentuoti. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutiko, skunde nurodė, jog teismas netinkamai paskirtė įrodinėjimo naštą ir netinkamai vertino įrodymus. Apeliantas nurodė, kad vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, 5 km/h viršijo leistiną greitį, tuo padidindamas aismo įvykio tikimybę. Vairuotojas buvo neatidus – nežiūrėjo į kelią, nepastebėjo kliūties, nebandė išvengti eismo įvykio, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo vairuotojo vairuojamą vilkiką lenkė kita transporto priemonė, be to, toje kelio atkarpoje nėra leidžiamas lenkimas. Apelianto vertinimu vairuotojas nepagrįstai ir neadekvačiai reagavo į įprastą apvažiavimo manevrą, o tai patvirtina jo neatidumą ir didelį neatsargumą. Todėl vairuotojo veiksmai turi būti vertinami kaip sąmoningas ir tyčinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto skundo argumentais nesutinka.

6716.

68Minėta, jog į bylą pateiktos Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr.019 (trumpinama – Taisyklės) (e.b.l. 40-45, 1 t.), kurių 6 punkte numatyti atvejai, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Vienas tokių atvejų – kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šiame punkte taip pat nurodyta, jog dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (6.1.3 punktas). Draudimo liudijimo Priedo Nr. 2 dalyje „Vairuotojas privalo“ nurodyta, jog vairuotojas privalo vykdyti saugų krovinio transportavimą, griežtai laikytis kelių eismo taisyklių, tuo pačiu siekiant išvengti milicijos ar policijos pareigūnų stabdymo (e.b.l. 61-64, 1 t.). Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog šiuo atveju aktualus CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimas, civilinėje atsakomybėje tyčinei kaltės formai pagal teisinę reikšmę gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.

6917.

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, yra nurodęs, kad vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus gali būti prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“v. UAB „DSVTransport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; kt.). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltic Express“v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSVTransport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009; kitos bylos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas praktiką šios rūšies bylose, o taip pat atsižvelgdamas minėtų CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką užsienio valstybių teismų praktikoje, pažymėjo, jog doktrinoje nurodoma, kad sąmoningą netinkamą elgesį CMR 29 straipsnio 1dalies prasme atitiktų toks vežėjo elgesys, kai vežėjas elgiasi neatsakingai, ar sąmoningai nesiimdamas būtinų atsargumo priemonių, tačiau neturėdamas tikslo šiais savo veiksmais sukelti žalą. Tokio sąmoningo netinkamo elgesio pavyzdžiais galima laikyti važiavimą per raudoną šviesą, išgėrus, nesilaikant darbo-poilsio režimo ir kita. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors CMR 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningo netinkamo elgesio standartas įvairiose valstybėse skiriasi, bet toks elgesys negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės. Dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, aiškių Kelių eismo taisyklių nurodymų esminis pažeidimas – ribojimų, draudimų, kitokių aiškių nuostatų nepaisymas, kaip antai leistino greičio aiškiai nustatytas ir didelis viršijimas, važiavimo draudimų nepaisymas, esant draudžiamiesiems signalams, nepaisymas reikalavimų sustoti prie linijų arba pervažų, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu prie tokių pažeidimų nėra pagrindo priskirti neatsargumo požymių turinčius veiksmus, tokius kaip saugaus vairavimo būdo ar greičio nepasirinkimas, jeigu šie veiksmai susiję su konkrečiu situacijos vertinimu ir sprendimo priėmimu konkrečiu metu, bet neturi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų. Dėl epizodiškumo ir įvertinamojo pobūdžio tokie vežėjo vairuotojo veiksmai netraktuotini kaip didelis neatsargumas, kuris būtų prilygintas tyčiai pagal CMR konvencijos 29 straipsnį. Be to, turi būti įvertinta vežėjo vairuotojo veiksmų įtaka galimybei atsirasti žalai, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui, ar kad jis bus paprastas. Taigi, svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai. Tyčiai, prilygintinu dideliu vežėjo vairuotojo neatsargumu, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir prarandamas krovinys, šiuo atveju nelaikytinas vien leistino greičio ar draudimo pažeidimas. Teisėjų kolegijos nuomone, greičio viršijimas turi būti aiškus ir didelis, kad būtų galima pagrįstai numatyti pavojaus vežamam kroviniui sukėlimą, pavyzdžiui, didelis ribojamo greičio viršijimas, maksimalaus leistino greičio laikymasis sudėtingomis važiavimo sąlygomis – per rūką, lietų, riboto matomumo sąlygomis ir kt., greitas važiavimas su kroviniu vingiuotuose, kalnuotuose ruožuose ir pan.

7118.

72Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, jog vairuotojas neva nepasirinko saugaus greičio viršydamas leistiną greitį 5 km/h, dėl ko, apelianto teigimu nesugebėjo pastenėti kliūties ir sustabdyti vilkiko, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog šios apelianto išvados padarytos abstrakčių duomenų pagrindu. Rašytiniuose bylos dokumentuose nėra užfiksuotas didelis vairuotojo leistino greičio viršijimas ar pavojingas važiavimas nesaugiu greičiu arba maksimaliai leistinu greičiu sudėtingomis kelio ar eismo sąlygomis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog įvykio metu buvo saulėta, kelio danga sausa, matomumas geras. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog mažai tikėtina, kad tokiomis eismo sąlygomis apelianto nurodytas greičio viršijimas būtų galėjęs iš esmės įtakoti eismo įvykį ir jo padarinius. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

7319.

74Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kitos bylos). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių pirmosios instancijos teismo išvadoms. Nors apeliantas nurodo, jog nėra duomenų apie tai, kad ieškovo darbuotojo vairuojama transporto priemonė įvykio metu buvo lenkiama kito sunkvežimio, šios vairuotojo nurodytos aplinkybės apeliantas CPK leistinais įrodymais nepaneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vairuotojo P. K. pirminiame paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad galinio vaizdo veidrodyje stebėdamas jį lenkiantį sunkvežimį ir siekdamas išvengti susidūrimo su juo, nepastebėjo, jog važiuoja per arti šoninės skiriamos juostos, tikėtina. Tačiau vien ši nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad vairuotojas elgėsi itin neatsakingai, ar sąmoningai nestebėjo situacijos kelyje.

7520.

76Remdamasi pirmiau pateiktais kasacinio teismo tyčiai prilygintino vežėjo vairuotojo didelio neatsargumo kriterijais CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalies prasme, nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, vežėjo vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas krovinys, teisėjų kolegija nekvalifikuoja dideliu neatsargumu, prilygintu tyčiai. Atitinkamai nelaikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar netinkamai taigė nagrinėjamu atveju taikytiną materialinę teisę.

7721.

78Aptartų bylos įrodymų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įrodinimų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

79V. Bylinėjimosi išlaidos

8022.

81Apelianto skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo jam nepriteistinos. Iš apelianto ieškovui priteistinos pagrįstos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (e.b.l. 131-132) (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta.

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

83Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Priteisti iš apelianto ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, ieškovo UAB „Regvalda“ naudai 400,00 Eur (keturi šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 32... 6. 2.... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Olesnicos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį... 11. 4.... 12. Teismas sprendė, kad atsakovo pozicija dėl nežymiai viršyto greičio, yra... 13. 5.... 14. Teismas pripažino, kad atsakovas, siekdamas bet kokia galima dingstimi... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. 6.... 17. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo... 18. 6.1.... 19. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apie galimą transporto... 20. 6.2.... 21. Pastovų viršytą Vairuotojo greitį (85 km/val.) aiškiai įrodo ir... 22. 6.3.... 23. Vairuotojas, važiuodamas 85 km/val. greičiu padidino leistiną greitį 6,25... 24. 6.4.... 25. Vairuotojas nebuvo atidus ir nežiūrėjo į kelią, kadangi važiavo... 26. 6.5.... 27. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Būtent ieškovas... 28. 6.6.... 29. Pirma kelio juosta važiavusi ieškovo transporto priemonė galėjo būti... 30. 6.7.... 31. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai vengė vertinti vairuotojo elgesį ir... 32. 6.8.... 33. Byloje esantys įrodymai (tiek paties vairuotojo paaiškinimas, tiek greitį... 34. 7.... 35. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti... 36. 7.1.... 37. Apelianto teiginiai, kad iki eismo įvykio greičio svyravimai yra susiję su... 38. 7.2.... 39. Akivaizdu, kad nei įstatymų leidėjas, nei policija, nei mokslininkai nelaiko... 40. 7.3.... 41. Apeliantas, būdamas draudiku, kuriam Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo... 42. 7.4.... 43. Apeliantės teiginys, kad vairuotojas tariamai visa transporto priemone... 44. 7.5.... 45. Apeliantas įrodinėja vairuotojo tariamai didelį neatsargumą remdamasis... 46. 7.6.... 47. Apeliantas, vadovaudamasis savo paties parengtomis Vežėjų automobiliais... 48. 7.7.... 49. Nei Taisyklių, nei jų priedų sąlygos, priešingai nei teigia apeliantas,... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 8.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. 9.... 54. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių... 55. 10.... 56. Ginčas tarp šalių – ieškovo UAB „Regvalda“ ir atsakovo (apelianto)... 57. 11.... 58. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys sudarė draudimo sutartį, kurios... 59. 12.... 60. Sutarties Ypatingose sąlygose numatyta, jog tuo atveju, kai nuostoliai... 61. 13.... 62. Byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Regvalda“ darbuotojo P. K. vairuojama... 63. 14.... 64. Draudėjas (ieškovas) UAB „Regvalda“ kreipėsį į draudiką (apeliantą)... 65. 15.... 66. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė,... 67. 16.... 68. Minėta, jog į bylą pateiktos Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR)... 69. 17.... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1... 71. 18.... 72. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, jog vairuotojas neva nepasirinko... 73. 19.... 74. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 75. 20.... 76. Remdamasi pirmiau pateiktais kasacinio teismo tyčiai prilygintino vežėjo... 77. 21.... 78. Aptartų bylos įrodymų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 79. V. Bylinėjimosi išlaidos... 80. 22.... 81. Apelianto skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo jam... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 83. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti... 84. Priteisti iš apelianto ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos...