Byla 2-142-622/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant S. M., A. B., R. G., dalyvaujant ieškovo UAB „Plienas“ atstovei advokato padėjėjai I. K., atsakovo Italijos bendrovės Curti Srl atstovui advokatui L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Plienas“ ieškinį atsakovams Italijos bendrovei Curti Srl, BUAB „Nordlift“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padidinimo prašo solidariai iš atsakovų priteisti 323 379, 60 Lt delspinigius, 689 507,56 Lt nuostolius, 1 718 859 Lt negautas pajamas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-06-26 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Curti lift“ buvo sudaryta liftų tiekimo ir montavimo sutartis Nr. 26/06/06, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti, sumontuoti ir paleisti keleivinius italų firmos „Curti Lift Sagl“ gamybos liftus gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini). Ieškovas visus savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, tuo tarpu atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, neatliko darbų laiku ir kokybiškai, sumontavo ne tuos liftus, kurie buvo aiškiai aptarti sutartyje. Į visus ieškovo reikalavimus šalinti trūkumus, operatyviai spręsti iškilusias problemas, laikytis sutartinių įsipareigojimų atsakovas niekaip nereaguodavo ir naudojosi susiklosčiusia situacija, kadangi ieškovas neturėjo galimybės nutraukti sutartį ir kreiptis į kitą įmonę dėl liftų įrengimo. 2009-03-26 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, nurodydamas, kad atsakovas, apgaulės būdu, apie tai nepranešęs ir nesuderinęs su užsakovu, sumontavo kiniškus liftus, todėl buvo pareikalauta atlyginti UAB „Plienas“ patirtus nuostolius bei sumokėti sutartines netesybas, t.y. delspinigius. Ginčo situacijoje ieškovas, neturėdamas kito pasirinkimo, inicijavo sutarties nutraukimą dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas privalo sumokėti delspinigius bei atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Visa atsakovų mokėtina netesybų suma yra lygi 2 225 111,4 Lt, tačiau vadovaujantis sutarties 10.8 punktu (numatančiu, kad rangovui paskirtos baudos ir delspinigiai neturi viršyti 10 procentų sutartinės kainos), netesybos mažintinos iki 323 379,60 Lt. Dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ir praleistų liftų sumontavimo ir pridavimo eksploatuoti terminų (pavėluota daugiau kaip 2 metus), UAB „Plienas“ turėjo papildomų išlaidų dėl keltuvų, reikalingų darbininkų bei apdailos medžiagų užkėlimui, nuomos. Keltuvų nuomos kaina nuo 2007 m. vasario iki 2007 m. rugpjūčio sudarė 142 012,56 Lt. Tačiau nuomojami keltuvai savo pralaidumu neatstojo keturių greitaeigių liftų, todėl susidarė darbininkų prastovos. Šios prastovos sąlygojo UAB „Plienas“ nuostolius dėl darbininkų darbo užmokesčio didinimo. 2007-03-15 UAB „Plienas“ įsakymu Nr. 8 buvo priverstas padidinti darbininkų, dirbančių pastatuose, kuriuose nebuvo įrengti liftai, atlyginimus, siekiant išsaugoti specialistus, kurie nuolat patirdavo prastovas. Viso papildomo darbo užmokesčio suma sudarė 419 935 Lt, nuo šios sumos dar buvo sumokėtas 31 procento dydžio socialinio draudimo mokestis, kuris sudarė 129 560 Lt. Bendra ieškovo patirtų nuostolių suma dėl papildomo darbo užmokesčio priskaičiavimo sudaro 547 495 Lt, visa nuostolių suma yra

4689 507,56 Lt. Be to, dviejų metų objekto statybos darbų užtęsimas sumažino nekilnojamojo turto pardavimų galimybes. Neparduoto nekilnojamojo turto dydis, t.y. negautos pajamos dėl UAB „Nordlift“ įsipareigojimų nevykdymo siekia 8 594 294,44 Lt, negautas pelnas yra lygus

51 718 859 Lt (skaičiuojant 20 procentų nuo neparduoto turto sumos). Tarp šalių 2006-07-18 buvo pasirašyta laidavimo sutartis, todėl bendrovės Curti Srl (laiduotojo) ir BUAB „Nordlift“ atsakomybė yra solidari (t. 1, b. l. 146-157).

6Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti visa apimtimi. Priešieškinį prašo atmesti.

7Atsakovas BUAB „Nordlift“ į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Liftų montavimo ir kiti susiję darbai buvo atlikti ne prie sutarties pridėtame grafike numatytais terminais ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių (dėl bendrastatybinių darbų atlikimo vėlavimo ir trūkumų, darbų stabdymas dėl vėluojančio atsiskaitymo, sutarties dėl liftų techninės priežiūros ir aptarnavimo nesudarymas, dingusios liftų montavimo medžiagos, liftų gadinimai ne dėl atsakovo kaltės, atsakovo darbuotojų negalėjimas patekti prie liftų). Remiantis CK 6.64 straipsnio 1 ir 3 dalimis nelaikytina, kad UAB „Nordlift“ pažeidė savo prievoles ir delspinigiai ieškovui nepriteistini. Reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir negautų pajamų priteisimo nepagrįsti. Prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo dėl 1 – uoju etapu sumontuotų liftų (t.1, b. l. 105-11). Priešieškinį prašo atmesti (t. 2, b. l. 195-197 ).

8Atsakovas Italijos bendrovė Curti srl su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė priešieškinį kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2006-07-18 laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Plienas“, Curt Srl ir UAB „Curti Lift“. Nurodė, jog laidavimo sutartis yra niekinė, negaliojanti, sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl bendrovė Curt Srl negali būti atsakinga už BUAB „Nordlift“ prievolių nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą. Remiantis Italijos teise laiduoti (išduoti garantinius raštus) už trečiuosius asmenis gali tik bankai. Kitiems ūkio subjektams yra griežtai draudžiamai tai daryti – už tai numatytos sankcijos ir gali kilti net baudžiamoji atsakomybė. Todėl bendrovė Curti Srl neturėjo teisės sudaryti laidavimo sutarties, nes šis juridinis asmuo nėra nei bankas, nei finansinis tarpininkas. Laidavimo sutartimi užtikrintas Curti įmonių grupei nepriklausančio subjekto – UAB „Nordlift“ įsipareigojimų įvykdymas, todėl naudos gavėjas (šiuo atveju ieškovas) negali remtis išduotu garantijos (laidavimo) raštu, nes preziumuojama, jog jis negalioja. Laidavimo sutartis negali sukelti teisinių pasekmių atstovaujamajam, nes ją pasirašė tokių įgaliojimų neturintis asmuo, o bendrovės Curti Srl direktorius A. C., veikiantis kaip vienasmenis bendrovės atstovas, niekada šio sandorio nepatvirtino ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal ginčijamą laidavimo sutartį. Ieškovas elgėsi neapdairiai, nes nesiėmė priemonių, kad įsitikintų, jog milijoninės vertės sandorį pasirašo tam įgaliojimus turintis asmuo ir kad tokį sandorį užsienyje registruotas ūkio subjektas apskritai gali sudaryti. BUAB „Nordlift“ laiku darbų neįvykdė dėl paties ieškovo kaltės, todėl BUAB „Nordlift“ negali būti laikomas pažeidusiu prievolę ir delspinigiai iš atsakovų ieškovui neturėtų būti priteisiami. Be to, reikalavimas priteisti 76 145 Lt delspinigius už ne laiku atliktus darbus 1 – ame etape ((duomenys neskelbtini)) atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą, kadangi terminas šiam reikalavimui pareikšti prasidėjo 2008-06-01 ir pasibaigė 2008-12-01. Ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra per dideli ir turėtų būti sumažinti iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad bendrovė Curti Srl padarė ieškovui nuostolius. Nuostolių sumos grindžiamos tik pačio ieškovo spėjimais. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius ir negautas pajamas yra neteisėtas ir atmestinas. Be to, galimi nuostoliai atsirado ir padidėjo dėl paties ieškovo elgesio. Jei ieškovas būtų veikęs atidžiai ir rūpestingai ir griežtai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir to paties reikalavęs iš UAB „Nordlift“, jei būtų ėmęsis priemonių sutarčiai nutraukti dėl esminių jos pažeidimų, būtų išvengta nuostolių apskritai arba jie būtų ženkliai mažesni. Kadangi byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti ir delspinigius, ir nuostolius, ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma turėtų būti sumažinta prašomų priteisti delspinigių dydžiu (t. 2, b. l. 116-125, 150-155).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad 2006-06-26 UAB „Plienas“ ir UAB „Curti Lift“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Nordlift“) sudarė liftų tiekimo ir montavimo sutartį (t. 1, b. l. 12-20). 2006-07-18 UAB „Plienas“ (kreditorius), UAB „Curti Lift“ (skolininkas) ir bendrovė Curti Srl (laiduotojas) sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti už skolininką, jeigu jis neįvykdys savo prievolių pagal 2006-06-26 liftų tiekimo ir montavimo darbų sutartį (t. 1, b. l. 69-71). Tarp šalių kilo ginčas, ar tinkami buvo vykdoma liftų tiekimo ir montavimo sutartis ir ar turi teisę ieškovas reikalauti nuostolių atlyginimo iš abiejų atsakovų.

11Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Kadangi ieškovas nurodo, jog atsakovai netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, teismas turi nustatyti, ar yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

12Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB FMĮ „Spekonis ir Gastonas“ v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

14Pagal Liftų tiekimo ir montavimo sutarties 6.2.6 punktą darbai turėjo būti atliekami tam tikrais etapais. Atsakovas BUAB „Nordlift“ turėjo liftus pastate (duomenys neskelbtini), sumontuoti ir priduoti VšĮ Technikos priežiūros tarnybai iki 2007-02-01, tačiau jie buvo priduoti 2009-03-05. Liftas pastate (duomenys neskelbtini) priduotas 2009-03-05, o turėjo būti priduotas iki 2007-03-09. Liftai pastate (duomenys neskelbtini) turėjo būti sumontuoti ir priduoti iki

152006-12-01, tačiau jie buvo priduoti 2008-06-01. Svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovas sumontavo ne tuos liftus, kurie buvo aptarti sutartyje. Atsakovas BUAB „Nordlift“ pats atsiliepime nurodė, jog italų firmai vėluojant pateikti liftus, buvo nuspręsta juos pirkti Kinijoje. Toks sprendimas nebuvo suderintas su ieškovu, sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad sumontuoti turėjo būti ne kiniški, o italų firmos „Curti Lift Sagl“ liftai (sutarties 4 punktas). Taigi atsakovas BUAB „Nordlift“ pažeidė savo sutartines prievoles, todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius. Šalys yra verslo subjektai, pačios aptarė delspinigių dydį, kuris nėra aiškiai per didelis, todėl taikyti 6.73 straipsnio 2 dalį ir mažinti netesybų dydį nėra pagrindo. Šalys Liftų tiekimo ir montavimo darbų sutarties 10.8 punktu susitarė, kad rangovui paskirtos baudos ir delspinigiai neturi viršyti 10 procentų nuo sutartinės kainos. Nepaisant to, jog pagrįstas atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo priteisti delspinigius už 1 – uoju etapu sumontuotus liftus (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), tačiau likę delspinigiai viršija 10 procentų liftų kainą, todėl bet kuriuo atveju pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti sutarties 10.8 punkte numatytą maksimalią delspinigių sumą - 323 379,60 Lt.

16Ar tarp veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008). Nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog tarp ieškovo įvardintų nuostolių, negautų pajamų ir atsakovų veiksmų nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Pagrįsti atsakovų teiginiai, kad keleiviniai liftai neturėjo būti skirti darbininkų ir statybinių medžiagų kėlimui. Todėl atlikdamas statybos darbus ieškovas ir turėjo naudotis keltuvais. Byloje nėra pakankami įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad išlaidos dėl darbininkų prastovos ir nuostoliai dėl butų nepardavimo yra atsakovų netinkamų veiksmų rezultatas. Reikalavimai priteisti 689 507,56 Lt nuostolius ir

171 718 859 Lt negautas pajamas turi būti atmesti kaip neįrodyti.

18Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius.

19Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

20CPK 808 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šiuo atveju ginčijamoje laidavimo sutartyje šalys susitarė, kad sutarčiai taikoma Lietuvos teisė ir šalių ginčai nagrinėjami teismuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 6.3, 6.4 punktai). Taigi šioje byloje yra taikytina ne Italijos, o Lietuvos teisė ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris prieštarauja Italijos teisei yra atmestinas. Laidavimo sutartis buvo sudaryta 2006-07-18 Milane, Italijoje. Sutartyje nurodyta, kad laiduotoją (bendrovę Curti Srl atstovauja direktorius Stefano Curti, veikiantis pagal bendrovės įstatus. CK 2.133 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris yra privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atsižvelgiant į šalių tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po to buvusius santykius, į sutartį pasirašiusio asmens padėtį bendrovėje (technikos direktorius), ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad laidavimo sutartį pasirašo tam reikiamus įgalinimus turintis asmuo. Kadangi reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį turi būti atmestas, delspinigiai ieškovui iš abiejų atsakovų priteistini solidariai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). BUAB „Nordlift“ yra iškelta bankroto byla, todėl procesinės 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos tik iš bendrovės Curt Srl (CK 6.37, 6.210 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

21Iš atsakovo bendrovės Curti Srl į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Bendrovė Curt Srl turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors priešieškinys atmetamas, tačiau ir ieškovo dalis reikalavimų yra atmetami, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

23Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

24Priteisti ieškovui UAB „Plienas“ solidariai iš atsakovų BUAB „Nordlift“ ir Italijos bendrovės Curti Srl 323 379,60 Lt delspinigius.

25Priteisti ieškovui UAB „Plienas“ iš atsakovo Italijos bendrovės Curti Srl 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Kitą ieškinio dalį atmesti.

27Priešieškinį atmesti.

28Priteisti iš atsakovo Italijos bendrovės Curti Srl 7 234 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

29Priteisti atsakovui Italijos bendrovei Curti Srl atsakovui iš ieškovo UAB „Plienas“ 5 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

30Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo... 4. 689 507,56 Lt. Be to, dviejų metų objekto statybos darbų užtęsimas... 5. 1 718 859 Lt (skaičiuojant 20 procentų nuo neparduoto turto sumos). Tarp... 6. Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti visa apimtimi.... 7. Atsakovas BUAB „Nordlift“ į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikęs... 8. Atsakovas Italijos bendrovė Curti srl su ieškiniu nesutiko, prašo jį... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Byloje nustatyta, kad 2006-06-26 UAB „Plienas“ ir UAB „Curti Lift“... 11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 12. Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 14. Pagal Liftų tiekimo ir montavimo sutarties 6.2.6 punktą darbai turėjo būti... 15. 2006-12-01, tačiau jie buvo priduoti 2008-06-01. Svarbu pažymėti ir tai, jog... 16. Ar tarp veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra teisiškai reikšmingas... 17. 1 718 859 Lt negautas pajamas turi būti atmesti kaip neįrodyti.... 18. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas... 19. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų... 20. CPK 808 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato... 21. Iš atsakovo bendrovės Curti Srl į valstybės biudžetą priteistinas... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 23. Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.... 24. Priteisti ieškovui UAB „Plienas“ solidariai iš atsakovų BUAB... 25. Priteisti ieškovui UAB „Plienas“ iš atsakovo Italijos bendrovės Curti... 26. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 27. Priešieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš atsakovo Italijos bendrovės Curti Srl 7 234 Lt žyminį mokestį... 29. Priteisti atsakovui Italijos bendrovei Curti Srl atsakovui iš ieškovo UAB... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...