Byla e2A-1635-221/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – E. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – E. K.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 526,53 Eur turtinei žalai atlyginti, 50,29 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. spalio 6 d. vandeniu buvo užpiltas E. K. butas, esantis ( - ). Buto užliejimo priežastis – nesandari karšto vandens skaitiklio tarpinė. Įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, rėmėsi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011 m. gruodžio 19 d. redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.). Vadovaujantis draudimo sutartimi, turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu „Pastatų nuostolio aprašymas“, lokaline sąmata, apskaičiuota ir išmokėta 1 818 Lt draudimo išmoka draudėjui (1 918 Lt (nuostolių suma pagal lokalinę sąmatą) – 100 Lt (draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita)). Daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam ( - ), karštą vandenį tiekia atsakovė, kuri įrengė karšto vandens skaitiklį bute Nr. 23. Atsakovė privalėjo tinkamai vykdyti karšto vandens skaitiklio priežiūrą. Už karšto vandens skaitiklio aptarnavimą atsakovei mokamas mokestis. Kadangi atsakovė nesumokėjo ieškovei 1 818 Lt (526,53 Eur) pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pretenziją, prašė turtinę žalą iš atsakovės priteisti. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji vykdė savo pareigas, numatytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, t. y. tinkamai atliko skaitiklių įrengimą, priežiūrą (patikrinimai atlikti tris kartus, pažeidimų nenustatyta) ir metrologinę patikrą, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog vandens pratekėjimas buvo iš karšto vandens apskaitos skaitiklio, kuris yra atsakovės nuosavybė, nepašalina buto Nr. 23 savininkų (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. K. ar jo sutuoktinės V. K.) atsakomybės elgtis apdairiai ir stebėti, kad tokie gedimai neatsirastų, net jeigu prietaisai priklauso kitam asmeniui (šiuo atveju atsakovei), pastebėjus tokius gedimus, nedelsiant pranešti tarnyboms, kad defektai, kurie galėtų daryti žalą kitiems asmenims, būtų skubiai pašalinti. Nustatė, kad 2012 m. spalio 6 d. vandeniu buvo užpiltas E. K. butas, esantis ( - ), tačiau tik po dviejų dienų, t. y. 2012 m. spalio 8 d. 8.00 val., apie šio ir žemiau esančio butų užliejimą buvo pranešta UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“. Pažymėjo, kad į pranešimą dėl buto užliejimo buvo sureaguota greitai, darbuotojas į butą atvyko tą pačią pranešimo dieną 8.20 val. (2012 m. spalio 8 d. neeilinės apžiūros aktas dėl buto užliejimo) ir nustatė buto užliejimo priežastį – nesandari karšto vandens apskaitos skaitiklio tarpinė. Sprendė, kad į instituciją dėl buto užliejimo buvo kreiptasi praėjus dviem dienoms po pastebėto užliejimo, tačiau jei minėtai institucijai būtų pranešta buto užliejimo nustatymo metu, t. y. 2012 m. spalio 6 d., ir darbuotojai būtų nustatę užliejimo priežastis, būtų buvę padaryti mažesni nuostoliai. Konstatavo, kad nors liudytoja V. K. paaiškino, jog buto užliejimas pastebėtas 2012 m. spalio 6 d., t. y. poilsio dieną (šeštadienį,) todėl apie užliejimą buvo pranešta pirmą darbo dieną (pirmadienį) 8.00 val., tačiau iš pateiktų UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ avarinės tarnybos nuostatų matyti, jog šioje tarnyboje yra sudaryta avarinės tarnybos grupė, susidedanti iš santechniko, elektriko ir inžinerinio techninio darbuotojo, budinti septynias kalendorines dienas pagal iš anksto sudarytą budėjimo grafiką. Padarė išvadą, kad civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys byloje nėra įrodyti, nes pagal pateiktų rašytinių įrodymų visumą, liudytojo S. Š. paaiškinimą, žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o galbūt dėl nenugalimos jėgos – atsilaisvinus karšto vandens skaitiklio tarpinei. Pažymėjo, kad jei buto savininkai būtų pastebėję lašėjimą per karšto vandens skaitiklį anksčiau, tokių nuostolių nebūtų buvę. Atkreipė dėmesį į tai, kad vieta, kurioje įrengti karšto ir šalto vandens skaitikliai yra nematoma, t. y. padaryta niša, todėl vandentiekio ir nišoje esančių vandens skaitiklių būklę galima pažiūrėti tik iš viršaus, atkėlus nišoje esančią plytelę ir pasišvietus prožektoriumi. Sprendė, kad atsakovė administratorės funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų (neveikimo), įgyvendinant jos, kaip namo administratorės, funkcijas, ir 2012 m. spalio 6 d. įvykusios avarijos, kurios metu buvo aplietas butas ir trečiojo asmens turtui padaryta žala, nėra priežastinio ryšio. Padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad atsakovė yra profesionalus techninis prižiūrėtojas, šioje srityje turintis specialių žinių, ji vykdė savo pareigas, numatytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, t. y. tinkamai atliko skaitiklių įrengimą, priežiūrą (patikrinimai atlikti tris kartus, kurių metu nenustatyti pažeidimai), metrologinę patikrą. Padarė išvadą, kad be atskiro pranešimo ir buto savininko sutikimo atsakovė neturėjo realios galimybės vizualiai nustatyti prietaiso defekto ir jo pašalinti, kadangi karšto vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis) yra buto savininko patalpoje. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės netinkamo jai pavestų pareigų atlikimo ir civilinės atsakomybės jai kilimo sąlygų.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįsta išvada, kad žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o galbūt dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė, kaip šios srities profesionalė, privalėjo numatyti, kad gali atsirasti vandens apskaitos prietaiso tarpinės nesandarumas. Nenugalima jėga laikomos aplinkybės, kurių negalima kontroliuoti ir protingai numatyti. Neteisėtai pareiga vykdyti vandens apskaitos prietaiso priežiūrą priskirta buto savininkui. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 163 punktą karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pagal teisinį reglamentavimą atsakovei tenka pareiga atlyginti karšto vandens apskaitos prietaiso trūkumo (nesandarios tarpinės) padarytą žalą. Byloje nenustatytos aplinkybės, jog vandens apskaitos prietaisui mechaninį poveikį būtų atlikę buto Nr. 23 savininkai. Neteisinga išvada, kad dėl nuostolių atsiradimo kalti buto Nr. 23 gyventojai. Byloje nustatyta, kad lašėjimas pro karšto vandens skaitiklio tarpinę galėjo prasidėti prieš dvi savaites iki užliejimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis žalos padaryta iki draudėja pastebėjo vandens pratekėjimą per apskaitos prietaisą. Pranešimas apie avariją po dviejų dienų pirmąją darbo dieną galėtų būti pagrindu sumažinti reikalaujamą priteisti žalą, bet negali būti pagrindas ieškiniui atmesti. Buto savininkas, pastebėjęs apskaitos prietaiso nesandarumą, kreipėsi į gyvenamąjį namą administruojančią UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, kuri ėmėsi visų būtinų priemonių vandens pratekėjimui sustabdyti. Byloje nėra įrodymų apie tai, kiek laiko lašėjo vanduo, ar žala atsirado tik per dvi dienas, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog vartotojas yra atsakingas dėl atsiradusios žalos, nes tą pačią dieną nesikreipė į avarinę tarnybą dėl apskaitos prietaiso remonto. Pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės, nes neįvertintas liudytojos V. K. parodymas, jog atsakovės darbuotojai buvo atvykę ir likvidavo apskaitos prietaiso nesandarumą. Byloje yra pateiktas UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ siunčiamų dokumentų registracijos žurnalo įrašas, jog atsakovė buvo informuota apie 2012 m. spalio 6 d. įvykusį apliejimą. Liudytojos V. K. parodymai, jog atsakovės darbuotojas buvo atvykęs, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ įrodymas apie siųstą pranešimą atsakovei, atsakovės pateiktuose gaunamų dokumentų registracijos žurnale, gyventojų pranešimų registracijos žurnaluose gauto dokumento registracijos įrašo ir pranešimo apie apskaitos prietaiso gedimą įrašo nebuvimas leidžia daryti išvadą apie atsakovės aplaidžiai pildomus registracijos žurnalus. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia naujų argumentų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ji veikė nesivadovaudama galiojančiais teisės aktais, pareigas vykdė neprofesionaliai ir/ar pan. Teismas sprendime nepriskyrė pareigos buto savininkui vykdyti vandens apskaitos priežiūrą. Atsakovė yra savo srities profesionalė, pareigas vykdanti atsakingai ir vadovaudamasi teisės aktais, todėl dokumentų (tarp jų ir registracijos žurnalų) apskaita ir valdymas bendrovėje vykdomi išsamiai ir tiksliai. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui E. K. priklausantis butas, esantis ( - ), buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu (draudiminis laikotarpis nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. balandžio 25 d.). Ieškovės draustas butas 2012 m. spalio 6 d. užpiltas vandeniu, todėl draudikui įvykį pripažinus draudiminiu, draudėjui išmokėta 576,82 Eur draudimo išmoka.
    3. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis). AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Kaišiadorių šiluma“ su pretenzija dėl draudimo išmokos išieškojimo. UAB „Kaišiadorių šiluma“ nesutinkant su pretenzija, neatlyginus reikalaujamos sumos, AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės, padaryta nepagrįsta išvada, kad žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o galbūt dėl nenugalimos jėgos, neteisinga išvada, kad dėl nuostolių atsiradimo kalti buto Nr. 23 savininkai.
    4. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai žala padaroma vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Taigi minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, reikšdama reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, ieškovė ir privalėjo įrodyti.
    5. Sutiktina su apeliante, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Nenugalimos jėgos sąvoka yra apibrėžta CK 6.253 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis). Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra visų, kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodytų nenugalimos jėgos požymių visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).
    6. Apeliacinio teismo nuomone, ieškovė byloje nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus arba pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl kurios būtų padaryta žala, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Vien tik aplinkybė, kad trečiojo asmens E. K. bute buvo UAB „Kaišiadorių šiluma“ karšto vandens apskaitos prietaisas ir žala atsirado trūkus šio prietaiso tarpinei, nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.
    7. Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad UAB „Kaišiadorių šiluma“ karšto vandens apskaitos prietaisą trečiojo asmens bute sumontavo tinkamai ir tinkamai eksploatavo. Buvo atlikta skaitiklio metrologinė patikra, galiojanti iki 2013 m. spalio 27 d., UAB „Kaišiadorių šiluma“ specialistai atliko eilinius kontrolinius patikrinimus (paskutinis patikrinimas atliktas 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. pora mėnesių iki įvykio), pažeidimų nustatyta nebuvo.
    8. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo: tinkamai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų karšto vandens tiekimo įrenginių būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti juos taip, kad jie neblogintų karšto vandens bei cirkuliacijos kokybės; informuoti valdytoją ar prižiūrėtoją, ar karšto vandens tiekėją apie pastebėtus buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginiuose nuotėkius ir imtis galimų veiksmų juos skubiai stabdyti (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, galiojusių žalos padarymo metu 235.1, 235.2 punktai).
    9. V. K., su kuria sudaryta Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, įsipareigojo dėl namo karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros (eksploatacinių) nesklandumų kreiptis į šios sistemos prižiūrėtoją ar atsakingą už namo šilumos ūkį asmenį; užtikrinti bute ar bendrojo naudojimo patalpose sumontuotų karšto vandens apskaitos prietaisų ir karšto vandens įrenginių apsaugą bei reikalaujamas jų darbo sąlygas; sugedus karšto vandens prietaisui, esant plombos ar kitiems pažeidimams, nedelsiant pranešti tiekėjui (sutarties 4.1, 4.5, 4.6 punktai).
    10. Taigi, buto savininkai (nagrinėjamu atveju E. ir V. K.), priėmę saugoti sumontuotą karšto vandens apskaitos prietaisą, įgijo pareigą tinkamai juo rūpintis ir prižiūrėti. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys butų reiškę pretenzijas dėl bute įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso trūkumų. Iš bylos medžiagos spręstina, kad tretieji asmenys laiku nepastebėjo skaitiklio gedimo, t. y. vandens lašėjimo, nors, kaip teismo posėdžio metu aiškino trečiasis asmuo E. K., lašėti iki pastebėjimo turėjo ne vieną dieną. Pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad didžioji dalis žalos padaryta iki draudėja pastebėjo vandens nutekėjimą. Apie tai, kad teka vanduo iš trečiųjų asmenų buto V. K. sužinojo tik iš apačioje gyvenančių kaimynų. Kaip nustatyta byloje, įvykis pastebėtas 2012 m. spalio 6 d., tačiau avarinei tarnybai pranešta tik 2012 m. spalio 8 d. 8 val. Nurodytos aplinkybės (dėl laiku nepastebėto skaitiklio trūkumų, laiku nepranešimo avarinei tarnybai) leidžia pagrįstai manyti buvus buto savininkų didelį neatsargumą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą atleisti vandens apskaitos prietaiso savininką nuo atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
    11. Apeliacinio teismo nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl liudytojos V. K. parodymų vertinimo, jog atsakovės darbuotojai buvo atvykę ir likvidavo trūkumus, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, kadangi, byloje nustatyta, jog pranešta buvo jau apie įvykusį įvykį, o ne laiku pastebėti skaitiklio trūkumai ir pranešta apie juos.
    12. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
    13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
    14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai