Byla 2A-413/2006

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovo atstovams advokatams Algiui Krušnai ir Ramūnui Petravičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitrolabo servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-305-44/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitrolabo servisas“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui ir Vokietijos įmonei Abbott GmbH & Co.KG, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje yra uždaroji akcinė bendrovė „Grida“, bendra Lietuvos – Italijos – JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B.I. bei J. Daugvilos personalinė įmonė „Linea Libera“, tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje yra uždaroji akcinė bendrovė „Interlux“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Vitrolabo servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai suformulavęs prašė: 1) pripažinti, kad VšĮ Nacionalinio kraujo centro sudaryta viešojo pirkimo komisija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 4 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, priimdama šiuos sprendimus: a) atmesti dalyvių grupės UAB „Vitrolabo servisas“, bendros Lietuvos – Italijos – JAV įmonės UAB „Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B.I., UAB „Grida“, J. Daugvilos PĮ „Linea Libera“ pasiūlymą „Diagnostinių reagentų, skirtų atrankiniam donorų kraujo ištyrimui dėl infekcinių žymenų pirkimo“ kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų; b) VšĮ Nacionalinio kraujo centro 2004 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę: 1. Abbott GmbH & Co.KG; 2. UAB „Interlux“; c) VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimą pripažinti Abbott GmbH & Co.KG laimėtoju; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2004 m. balandžio 16 d. paskelbė atvirą viešąjį konkursą pirkti diagnostinius reagentus, skirtus atrankiniam donorų kraujo ištyrimui dėl infekcinių žymenų. Ieškovas su trečiaisiais asmenimis susijungęs į tiekėjų grupę 2004 m. birželio 8 d. pateikė komercinį pasiūlymą. Tačiau komercinis pasiūlymas buvo atmestas dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo, konkrečiai imant tiekėjo techninio pajėgumo, galimybių, gebėjimų, teisinio statuso; be to, nustatyta diagnostinių reagentų ir specifikacijos trūkumų. Ieškovo komercinio pasiūlymo pažeidimus VšĮ Nacionalinis kraujo centras laikė esminiais, t.y. tokiais, kurių negalima ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės, ir eliminavo tiekėjų grupę iš tolesnio dalyvavimo konkurse. Ieškovas pripažino, jog konkursui pateikė netikslius, neišsamius duomenis apie kvalifikaciją, todėl perkančioji organizacija turėjo sudaryti sąlygas duomenis patikslinti. Pastebėjo, jog analogiški trūkumai buvo nustatyti ir konkurso laimėtojui Abbott GmbH & Co.KG. Pirkimo komisija pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes Vokietijos įmonei, skirtingai negu ieškovui, buvo nustatytas papildomas terminas patikslinti neišsamius duomenis. Ieškovo manymu, vertinant dalyvių pateiktus komercinius pasiūlymus, buvo taikyti dvigubi standartai. Be to, viešo pirkimo komisija, vertindama, ar kandidatai atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat įvertino reagentų specifikaciją – pirkimo objektą, kas šioje stadijoje neteisėta.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui VšĮ Nacionalinio kraujo centrui 13 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų vertinimo ir perkančiosios organizacijos teisės atmesti tiekėjo pasiūlymą nurodė, kad iš VPĮ analizės matyti, jog šis įstatymas leidžia perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą iš karto, jeigu nustato esminius minimalių kvalifikacijos reikalavimų neatitikimus, kurių negalima pašalinti, nepakeitus pasiūlymo esmės, tiek pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, kada neištaisyti komisijos nustatyti netikslūs ir neišsamūs duomenys apie kvalifikaciją (VPĮ 28 str. 6 d., 28 str. 7 d., 33 str. 2 d.). Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-25 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 punkte įvardinti atvejai, kada pirkimo dokumentuose rekomenduojama nustatyti, kad paraiška/pasiūlymas atmetami. Kadangi minėtas teisės aktas yra patariamojo pobūdžio, todėl teismo teigimu, jis nenustatė ir negalėtų nustatyti baigtinio sąrašo pagrindų, kuriems esant perkančioji organizacija turi teisę išsyk atmesti pasiūlymą. Siekiant išsiaiškinti, ar vertinimo komisija ieškovo atžvilgiu pagrįstai taikė VPĮ 28 straipsnio 7 dalį vietoj VPĮ 28 straipsnio 6 dalies, reikia vadovautis Pirkimo dokumentais. Pirkimo sąlygų 6.1 p. yra sakoma, kad tiekėjai atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, jei jie laikėsi Pirkimo dokumentų penkto skyriaus 5.3.1.–5.3.5 (kompetentingumo), 5.5.1.-5.5.4. (patikimumo) bei 5.7.1.-5.7.4. (techninio pajėgumo, galimybių ir gebėjimo) punktuose nurodytų kriterijų. Atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro viešojo pirkimo komisija konstatavo tokius pasiūlyme nurodytų kaip dalyvaujančių teikiant bendrą pasiūlymą – ieškovo UAB „Vitrolabo sevisas“ ir trečiųjų asmenų Lietuvos – Italijos – JAV įmonės UAB „Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B.I., UAB „Grida“, J.Daugvilos PĮ „Linea Libera“ perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitikimus – 1) pasiūlyme nepateikta įmonių, jame nurodytų kaip dalyvaujančių teikiant bendrą pasiūlymą, vieninga jungtinės veiklos sutartis. Pažeista VPĮ 23 straipsnio 5 dalis; 2) pirkimo dokumentų 5.7.4. punkto reikalavimų pažeidimus, nes siūlomo reagento Vitros Anti-HCV Reagent Pack specifiškumo rodiklis neatitinka Pirkimo dokumentuose nurodytų charakteristikų, nepateiktas nešališkas patvirtinimas, kad šio reagento specifiškumas yra ne mažiau 99,8 procentų, siūlomo reagento Vitros HBsAg Reagent Pack diagnostinio jautrumo rodiklis nenurodytas gamintojo naudojimo instrukcijoje, kaip reikalaujama pirkimo dokumentų specifikacijoje, ir nepateiktas nešališkas patvirtinimas, kad šio reagento jautrumas yra ne mažiau 100 procentų (t.1, b.l.45-47, 170-178). Šiuos kvalifikacinius ir kitus konstatuotus konkurso dokumentų neatitikimus viešojo pirkimo komisija pripažino esminiais, kurių ištaisyti, nepakeitus pasiūlymo esmės, objektyviai neįmanoma. Todėl, vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 6.2.9., 7.5.1. punktais ir VPĮ 28 straipsnio 7 dalimi, atsakovo viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą atmesti šio dalyvio pasiūlymą, kaip neatitinkantį tiekėjams keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

6Dėl partnerių sudarytų sutarčių teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentų 5.7.1. punktas numatė, kad jeigu pirkimo procedūrose dalyvauja jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių tiekėjų grupė, tai pirkimo dokumentuose nurodytus teisinio statuso reikalavimus turi atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai (t.1, b.l.78). Ieškovas 2004 m. birželio 8 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį su trečiuoju asmeniu bendra Lietuvos – Italijos – JAV įmone UAB „Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B.I. (t. 1, b.l.17-19); 2004 m. birželio 9 d. - jungtinės veiklos sutartį su UAB „Grida“ (t. 1, b.l.20-22), 2004 m. birželio 9 d. - bendradarbiavimo sutartį su J.Daugvilos PĮ „Linea Libera“ (t. 1, b.l.23-24). Kaip vieną iš pagrindinių pažeidimų viešojo pirkimo komisija įvardino vieningos jungtinės veiklos sutarties nebuvimą, kai konkurse dalyvauja keli ūkio subjektai. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija klaidingai interpretavo sutarčių sąlygas, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas atmetė šį ieškovo argumentą. Nurodė, kad 2004 m birželio 8 d. jungtinės veiklos sutarties 1.1 p. sakoma, kad partneriai UAB „Vitrolabo servisas“ su bendra Lietuvos – Italijos – JAV įmone UAB „Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B.I. bendrai, kaip vienas teikėjas, neįsteigdami naujo juridinio asmens susitaria dalyvauti konkurse. 2004 m. birželio 9 d. jungtinės veiklos sutarties 1.1 p. sakoma, kad partneriai UAB „Vitrolabo servisas“ su įmone „Grida“ bendrai, kaip vienas teikėjas, neįsteigdami juridinio asmens, susitaria dalyvauti konkurse. 2004 m. birželio 8 d. ir 2004 m. birželio 9 d. Jungtinės veiklos sutarčių 6 p. nurodoma, kad UAB „Vitrolabo servisas“ yra įgaliojamas partnerių vardu pateikti pasiūlymą vykdant konkurso procedūras. 2004 m. birželio 9 d. bendradarbiavimo sutarties 2.2.2 p. teigiama, kad Subtiekėjas (J.Daugvilos PĮ „Linea Libera“) įsipareigoja įgalioti Tiekėją (UAB „Vitrolabo servisas“) konkurso metu atstovauti Subtiekėjo prekes; 2.2.6 p. teigiama, kad Subtiekėjas prisiima įsipareigojimus pagal savo siūlomas prekes, Tiekėjui laimėjus konkursą ir pasirašius sutartį, t.y. Subtiekėjas apskritai nėra konkurso dalyvis. Sutartyse įtvirtintas trečiųjų asmenų įsipareigojimas prekes parduoti ne tiesiogiai atsakovui – perkančiajai organizacijai, o ieškovui (2004-06-08/ 2004-06-09 Jungtinės veiklos sutarčių 5 p.; 2004-06-09 Bendradarbiavimo sutarties 2.2.5 p.). Ieškovės apeliavimas ir į jos paklausimų perkančiajai organizacijai paaiškinti pirkimo dokumentų nuostatas prasmę bei perkančiosios organizacijos pateiktų atsakymų suvokimą (t.1, b.l.53-73) teismo teigimu, nepaneigia atsakovo veiksmų pagrįstumo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad viešojo pirkimo komisija padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas bei tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje sukūrė tris atskiras tiekėjų grupes, kiekviena iš kurių nesusaistyta teisiniais ryšiais su kita grupe. Tiekėjai, vieningos jungtinės veiklos sutarties pagrindu susijungę į ūkio subjektų grupę, būtų solidariai atsakingi perkančiosios organizacijos atžvilgiu (CK 6.975 str.). Šio ginčo atveju esanti priešinga situacija – ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytų sutarčių pagrindu jų šalims kylanti subsidiarinė atsakomybė padidina atsakovės riziką sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo komisija nuosekliai laikėsi kontinentinės teisės sistemai būdingo subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, norėdama nustatyti, ar šalių tikroji valia sutampa su tos valios materialia išraiška realiame pasaulyje. Ieškovas (ir/ ar tretieji asmenys) nepateikė jokių įrodymų apie ikisutartinių santykių metu sudarytus parengiamuosius dokumentus (pranc. trauvax preparatoires): priedų, protokolų, projektų, o atsakovas ex officio negali reikalauti Pirkimo sąlygose expressis verbis nenurodytų dokumentų. Tokių rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė ir teismui (CPK 178 str.). Šalių elgesys po sutarties sudarymo ad hoc neturi juridinių pasekmių, kadangi viešojo pirkimo komisija vertina tik tuos faktus, kurie įvyko iki vokų atplėšimo procedūros – 2004 m. birželio 10 d. Viešojo pirkimo komisija, aiškindama sutartis, jų nepripažino negaliojančiomis, bet, vadovaudamasi 2004 m. gegužės 25 d. ir 2004 m. birželio 3 d. aiškinimais Nr. 7-286, 7-294 (t. 1, b.l.64, 70), konstatavo esminį neatitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.

7Dėl gamintojų įgaliojimų, dėl ekonominės – finansinės būklės, dėl prekių kokybės reikalavimų vertinimo, dėl ekonominės naudos principo ir viešojo intereso pažeidimo teismas nurodė, kad bendradarbiavimo sutarties 1.2 p. sakoma, jog šalys susitaria pateikti bendrą pasiūlymą šioms prekėms: mikroplokšteles, dozatorius ir jų antgalius, kurios kartu sudaro įrangą atrankiniams sifilio tyrimams atlikti_ (kablelio nėra) ir sifilio atrankiniams tyrimams reagentą Immutrep TPHA (gamintojas Diagnostics). Atsakovas – perkančioji organizacija sutiko, kad netinkamai suprato pasiūlymą (jog ieškovė siūlo ir sifilio atrankiniams tyrimams reagentą Immutrep TPHA), t. y. neaiški šalutinio sakinio pradžia ir pabaiga, todėl per klaidą nustatė trūkumą, t. y. įgaliojimo, išduoto J.Daugvilos PĮ „Linea Libera“, atstovauti gamintoją Omega Diagnostics nebuvimą. Viešojo pirkimo komisija nustatė, jog atsakovo Abbott GmbH & Co.KG pateiktas UAB „Biomedica“ įgaliojimas negalioja dėl CK 2.142 straipsnio 3 dalies pažeidimo (nenurodyta įgaliojimo sudarymo data), tačiau turėjo taikyti įgaliojimo išdavimo vietos valstybės teisę. Jungtinės veiklos sutartimi bendra Lietuvos – Italijos – JAV įmonė UAB „Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B.I. įsipareigojo tiekti reagentą Syphagen TPHA (gamintojas Biokit S.A.), skirtą atlikti sifilio atrankinius tyrimus. Viešojo pirkimo komisija nustatė, kad 2003 m. kovo 1 d. išduotas Biokit įgaliojimas, galiojantis vienerius metus, jo pateikimo dieną jau nebegaliojo (t. 1, b. l.171). Be to, viešojo pirkimo komisija pripažino, kad ieškovo pasiūlyme nėra pateiktas gamintojo „Nerbe“ įgaliojimas UAB „Grida“ tiekti mikroplokšteles ir „Nerbe“ ISO-9001 atitikimą patvirtinantis sertifikatas. Ieškovo konkurso pasiūlymas liudija, kad atsakovui - perkančiajai organizacijai buvo siūlomos ne „Nerbe“, bet firmos Bibby sterilin mikroplokštelės, kurių kokybės sertifikatas ISO9001 buvo pridėtas prie pasiūlymo (t. 1, b. l.34). Teismo nuomone, vertinimo komisija gamintojo „Nerbe“ įgaliojimo tiekti mikroplokšteles ir „Nerbe“ ISO-9001 atitikimą patvirtinančio sertifikato nebuvimą nepagrįstai įvardino trūkumu. Antra vertus, įgaliojimą tiekti firmos Bibby sterilin mikroplokšteles išdavė ne pats gamintojas - Bibby Sterilin, bet gamintojo atstovas - kompanijos CML. Pastarojo trūkumo neįmanoma ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės (VPĮ 33 str. 1 d.). Pirkimo dokumentų 5.5.1-5.5.4. punktai reikalauja pateikti šiuos ekonominę – finansinę būklę patvirtinančius dokumentus: paskutinių trijų finansinių metų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitas, valstybinio socialinio draudimo ir valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas apie skolų nebuvimą. Ieškovo pasiūlyme nebuvo pateikti UAB „Grida“ ir J.Daugvilos PĮ „Linea Libera“ finansinę – ekonominę būklę patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tiekėjų apyvartą. Tuo tarpu atsakovo Abbott GmbH & Co.KG atveju viešojo pirkimo komisija atsižvelgė į tą aplinkybę, kad mokesčių inspekcija Vokietijoje nekontroliuoja ir netvirtina kompanijų balansų ar pelno (nuostolių) ataskaitų, ir VPĮ 28 straipsnio 4 dalies, 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 31 straipsnio 3 dalies pagrindu priimtinais laikė atsakovo pateiktą balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitas, kurios parengtos nepriklausomos audito firmos ir patvirtintos tiekėjo įmonės vadovo; taip pat pažymas, parengtas atitinkamai AOK Hessen Ligonių kasos ir Wiesbaden I Finansų skyriaus. Pirkimo dokumentų VI skyriuje „Kvalifikacijos vertinimo kriterijai“ sakoma, jog minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi pagal 5.3.1.–5.3.5, 5.5.1.-5.5.4., 5.7.1.-5.7.4. p. nuostatų laikymąsi. Tiekėjas, nepateikęs dokumentų, kurie apibūdintų teisinį statusą, ekonominę – finansinę būklę ir techninius pajėgumus/ galimybes/gebėjimus ar nustatytu terminu nepatikslinęs netikslių (neišsamių) duomenų, tolesnėse pirkimo procedūrose nedalyvauja, jo pasiūlymą atmetant (Sąlygų 6.2.9. p.). Pirkimo dokumentų VII skyriaus „Pasiūlymų vertinimo procedūra“ 7.5. punkte yra sakoma, jog viešojo pirkimo komisija atmeta tiekėjo pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, nurodytų V skyriuje; jeigu pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų bendrųjų ir specialiųjų (1 ir 2 priedai) reikalavimų arba tiekėjas pateikė neteisingus duomenis; jeigu tiekėjų buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Vertinant tiekėjų pasiūlymus, pirmiausia patikrinama, ar pateikti pasiūlymai išsamūs, t.y. ar atitinka keliamus formalius kvalifikacijos reikalavimus; nenustačius formalių trūkumų (pažeidimų), pasiūlymas svarstomas iš esmės. Pirkimo dokumentų specifikacijoje (priedas Nr. 1) yra nurodoma, jog reagentų, skirtų atlikti hepatito B paviršinio antigeno atrankinius tyrimus, jautrumas turi būti lygus 100 %; reagentų, kurie skirti atlikti hepatito C antikūnių atrankinius tyrimus, specifiškumo rodiklis turi būti ne mažesnis negu 99.8 proc. (t. 1, b. l. 82-83). Esant nepakankamam reagento jautrumui, dalis sergančių donorų nėra aptinkama, todėl kyla pavojus užkrėsti sveikus žmones. Antraip kai nepakankamas yra reagento specifiškumas, dalis sveikų donorų nepagrįstai pripažįstami sergančiais, juos išbrokuojant. Tiek ieškovas, tiek atsakovas Abbott GmbH & Co.KG savo pasiūlymuose nenurodė reagentų, skirtų atlikti hepatito B paviršinio antigeno atrankinius tyrimus, jautrumo rodiklio (t. 1, b.l.46, 176), todėl neaišku, koks jis yra. Atsakovui Abbott GmbH & Co.KG sudarytos sąlygos per nustatytą terminą patikslinti neišsamius duomenis. O ieškovo pasiūlymas atmestas, papildomai konstatavus, jog jo siūlomų prekių Vitros Anti-HVC Reagent Pack, skirtų atlikti hepatito C antikūnių atrankinius tyrimus, specifiškumas sudaro 99.76 proc., todėl jo pakeisti, nekoreguojant pasiūlymo esmės, neįmanoma. Analizuodamas VPĮ 32 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti dalyvių techninio pajėgumo reikalavimus, t. y. juos iškelti, reikalauti dokumentų, tikrinti jų formą, bet pradinėje stadijoje negali vertinti jų turinio. Pirminiame atviro viešojo konkurso etape perkančioji organizacija pripažino, kad ieškovas neatitinka Pirkimo dokumentų 5.6.2. punkte nurodyto rodiklio, kadangi nesugeba pateikti kokybės reikalavimų atitinkančių prekių (t.1, b.l.170-178). Pirkimo sąlygų netenkinantys dalyviai negali konkuruoti, nes negalėtų įvykdyti būsimos pirkimo sutarties. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieškovas teisus dėl viešojo pirkimo komisijos per anksti atlikto siūlomų prekių kokybės reikalavimų vertinimo (t. 1, b.l.78, 171). Tačiau, teismo teigimu, jei perkančioji organizacija nebūtų pažeidusi pasiūlymų vertinimo procedūros nuostatų, rezultatas vis tiek būtų išlikęs nepakitęs, t. y. ieškovo prekės iš tikrųjų neatitinka kokybės reikalavimų, todėl jo pasiūlymas, nepaisant laiko faktoriaus, buvo atmestas pagrįstai. Pagal Pirkimo dokumentų 7.6. punktą neatmestų pasiūlymų vienintelis vertinimo kriterijus – mažiausia pirkimo objekto kaina. Konkursą laimėjusio tiekėjo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlymo pirkimo objekto vieneto kaina su PVM yra 17,768 Lt, o preliminariojoje eilėje antruoju pripažinto tiekėjo UAB „Interlux“ pasiūlymo pirkimo objekto kaina yra didesnė – 18,32 Lt (t.1, b.l.179-184). Todėl, pasiūlymų vertinimo kriterijui ieškovas nepagrįstai taiko bendras pasiūlymų kainas (t.1, b.l.8). teismas įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad atsakovo viešojo pirkimo komisija, įvertinusi ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytas dvi jungtinės veiklos ir vieną bendradarbiavimo sutartis, teisingai ir pagrįstai konstatavo tiekėjų grupei įstatymu reikalaujamos aiškios ir nedviprasmiškos vieningos jungtinės veiklos sutarties nebuvimą ir pripažino ieškovą sukūrus tris atskiras tiekėjų grupes, kurios realiai negalėtų užtikrinti perkančiajai organizacijai patikimo bei tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo. Ieškovo argumentą, kad perkančioji organizacija privalėjo pagal VPĮ 28 straipsnio 6 dalį prašyti ieškovą pašalinti pasiūlymo trūkumus, teismas laikė nepagrįstu ir jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad VPĮ 28 straipsnio 6 dalis numato pareigą perkančiajai organizacijai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, prašyti tiekėją pašalinti netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tačiau konstatavus, jog atsakovas pagrįstai pripažino ieškovą neatitikus minimalių kvalifikacinių reikalavimų dėl vieningos jungtinės veiklos sutarties tarp ūkio subjektų, kaip tiekėjų, grupės nebuvimo, viešųjų pirkimų komisija negalėjo leisti ieškovui ištaisyti šio trūkumo, nes tuomet būtų pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai ir tokie perkančiosios organizacijos veiksmai sukeltų kitų konkursui pasiūlymus teikusių tiekėjų teisių pažeidimus. Tuo tarpu atsakovo nustatytų kitų ieškovo pasiūlymo trūkumų ištaisymas nebūtų pakeitęs ieškovo padėties ir nebuvo galimas pagal VPĮ 33 straipsnio pirmąją dalį, nes tokiu atveju pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų tuos reikalavimus atitinkančiu pasiūlymu. Teismo teigimu, atsakovo konkursą laimėjusiai Vokietijos įmonei Abbott GmbH & Co.KG sudarytą galimybę pašalinti netikslių ir neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją trūkumą lyginti su ieškovo padėtimi nėra pagrindo, nes bendrovė Abbott GmbH & Co.KG, skirtingai nei ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys, pasiūlymą pateikė vienasmeniškai, o ne kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudaryta tiekėjų grupė, ir gerokai iki konkurso sudarytos distribucijos sutarties pagrindu pagal VPĮ 28 straipsnio 3 dalį galėjo remtis distributoriaus Lietuvoje UAB „Diagnostinės sistemos“ pajėgumais bei pateikti perkančiajai organizacijai tai patvirtinančius duomenis. Apibendrindamas tiekėjo minimalių kvalifikacinių reikalavimų vertinimą, sistemiškai aiškinant VPĮ 28 straipsnį, teismas konstatavo, kad VPĮ 28 straipsnio 6 dalis taikoma, kada nustatomi tik nežymūs pirkimo dokumentų reikalavimų neatitikimai, kuriuos galima patikslinti nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų. Bent vienas grubus pažeidimas, pvz., vieningos jungtinės veiklos sutarties, solidarios partnerių atsakomybės nebuvimas, įgaliojimas išduotas gamintojo atstovo, sudaro pagrindą taikyti VPĮ 28 straipsnio 7 dalį, todėl konstatuoti atsakovą pažeidus VPĮ 4 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus nėra pagrindo.

8Dėl ieškinio dalyko teismas nurodė, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimą atmesti tiekėjų - UAB “Vitrolabo servisas”, bendros Lietuvos–Italijos–JAV įmonės UAB “Instrumentation Laboratory” (Lietuva) B.I., UAB “Grida”, J. Daugvilos PĮ “Linea Libera” - pasiūlymą bei pripažinti negaliojančia VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę, bet vėliau ieškinio dalyką pakeitė. Konstitucijos 30 str. 2 d. bei CPK 4 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ir/ ar teisėti interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista (ginčijama) teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį pagal CPK 135 str. reikalavimus. Ieškinyje inter alia turi būti nurodytas ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kurios pagrindžia ieškovo reikalavimą). Prašymas nustatyti kokį nors faktą ar jų visumą konkrečioje byloje reiškia, kad šalis prašo pripažinti egzistuojant ieškininį reikalavimą pagrindžiančią faktinę aplinkybę - ieškinio pagrindą. Pareikštas reikalavimas, kurio esmę sudaro prašymas pripažinti ieškininio reikalavimo pagrindą, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nors jis ieškininiame pareiškime išdėstytas atskiru prašymu. Materialinis teisinis reikalavimas - konkretus prašymas apginti pažeistą teisę – priteisti pinigus, vykdyti prievolę, atstatyti šalis į pirmykštę padėtį, pripažinti ieškovui teisę ir pan. (CK 1.138 str.). Teisė pripažįstama, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma. Ieškovas ieškinyje prašo ne pripažinti, kad jis turi teisę į lygiateisiškumą, nešališką ir skaidrų konkurso organizavimą, o konstatuoti faktą, jog organizuojant konkursą, pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, t. y. pripažinti tam tikrą faktą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Be to, ieškovo reikalavimas adresuojamas atsakovui, kuris, ieškovo nuomone, pažeidė arba ginčija jo subjektinę teisę ir/ar įstatymo saugomą interesą, tačiau joks reikalavimas konkurso laimėtojui nėra suformuluotas, todėl teismo teigimu, Vokietijos įmonė Abbott GmbH & Co.KG nėra tinkamas atsakovas byloje.

9Ieškovas UAB ,,Vitrolabo servisas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sudarydamas atskiras sutartis ieškovas sukūrė tris atskiras tiekėjų grupes, kiekviena iš kurių nesusaistyta teisiniais ryšiais su kita grupe, todėl perkančiajai organizacijai padidėja rizika sutarčių nevykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Konkurso dalyvių grupė visas sutartis sudarė vieninteliu tikslu dalyvauti VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2004 m. balandžio 14 d. paskelbtame viešojo pirkimo atvirame konkurse, tai sutartyse įtvirtinta, kaip šalių įsipareigojimai, todėl šią dalyvių grupę sieja ne tik bendras tikslas, įtvirtintas sutartimis, bet ir, kad UAB ,,Vitrolabo servisas“ yra visų sutarčių šalimi, o taip pat patvirtina aplinkybę, kad dalyviai siekė dalyvauti visi kartu tame pačiame konkurse. Kiekvienoje iš sudarytų sutarčių yra aiškiai ir nedviprasmiškai aptartas atsakomybės už sutarties nevykdymą klausimas. Nei VPĮ, nei perkančiosios organizacijos pirkimo-pardavimo dokumentuose nėra reikalavimo pateikti vieningą jungtinės veiklos sutartį. Sistemiškai aiškinant VPĮ, vieningos jungtinės veiklos sutarties nepateikimas nėra trūkumas, kurio negalima ištaisyti nepakeitus pasiūlymo esmės, nes analogišką alternatyvą numato VPĮ 15 straipsnio 4 dalis. Tačiau šio ieškovo argumento teismas nenagrinėjo.

112. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimą, turėjo nustatyti, ar VšĮ Nacionalinis kraujo centras nepažeidė VPĮ 4 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintų principų, vertindamas tiekėjų techninį pajėgumą, galimybes ir gebėjimus. Teismas turėjo palyginti ieškovo kartu su kitais ūkio subjektais ir atsakovo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlymų įvertinimą, nagrinėjant tikėjų techninį pajėgumą, galimybes ir gebėjimus.

123. Teismas sprendime nurodė, kad konkurso dalyvių grupės pasiūlyme buvo pateiktas įgaliojimas J. Daugvilos PĮ ,,Linea Libera“ tiekti firmos Bibby Sterilin mikroplokšteles, kurį išdavė ne pats gamintojas - Bibby Sterilin, bet gamintojo atstovas – kompanija CML, ir šio trūkumo neįmanoma ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės. Tačiau teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad laimėtoju paskelbtos įmonės Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme buvo nustatytas analogiškas trūkumas, tačiau jam buvo suteikta galimybė šį trūkumą ištaisyti. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Abbott GmbH & Co.KG nepateikė įmonių registrą tvarkančios įstaigos pažymos, patvirtinančios, kad tiekėjas nėra bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas ar laikinai sustabdęs savo veiklą, kaip to reikalavo pirkimų dokumentų 5.3.2 punktas. Teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, kad Barnstead International ISO:9001 sertifikatas, Det Norske Veritas ISO:9001 sertifikatas patvirtinti ne kompetentingo organo, kaip to reikalavo pirkimų dokumentų 5.3.4 punktas, bet paties Abbott GmbH & Co.KG – tai ypatingai grubus trūkumas, kurio atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras ne nereikalavo ištaisyti. Pažeidžiant tą patį pirkimų dokumentų 5.3.4 punktą, atsakovas Abbott GmbH & Co.KG pateikė atitikties deklaraciją, išduotą paties gamintojo, o ne CE atitikties sertifikatus, kuriuos turėjo išduoti kompetentinga sertifikavimo organizacija. Teismas nustatė, kad ieškovo pasiūlyme nebuvo pateikta UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos PĮ ,,Linea Libera“ finansinę ekonominę būklę patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tiekėjų apyvartą, t. y. neatitiko pirkimų dokumentų 5.5.1 – 5.5.4 punktų. Atsakovas Abbott GmbH & Co.KG taip pat nepateikė balanso ir pelno nuostolio ataskaitos su VMI atžyma, patvirtintos įmonės vadovo. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad vertinant tiekėjų teisinį statusą VšĮ Nacionalinis kraujo centras taip pat pažeidė VPĮ įtvirtintus pagrindinius lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, t. y. perkančioji organizacija priimdama sprendimus dėl skirtingų tiekėjų taikė dvigubus reikalavimų standartus.

134. Teismas teisingai nustatęs, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas Abbott GmbH & Co.KG savo pasiūlymuose nenurodė reagentų, skirtų hepatito B paviršinio antigeno atrankiniams tyrimams, jautrumo rodiklio ir kad atsakovui Abbott GmbH & Co.KG sudarytos sąlygos per nustatytą terminą patikslinti neišsamius duomenis, o ieškovo pasiūlymas atmestas, papildomai konstatavus, jog jo siūlomų prekių Vitros Anti-HVC Reagent Pack, skirtų atlikti hepatito C antikūnių atrankinius tyrimus, specifiškumas sudaro 99,76 proc., kai reikalaujamas buvo 99,8 proc. neatsižvelgė ir nenagrinėjo esminės aplinkybės, kuria rėmėsi ieškovas siekdamas įrodyti, kad vertinant diagnostinių reagentų specifikaciją buvo pažeistos ieškovo teisės bei pagrindiniai viešojo pirkimo konkurso principai. Ieškovas žinodamas, kad jų siūlomos prekės specifiškumas yra 99,78 proc., o reikalaujama 99,8 proc. pateikė atsakovui VšĮ Nacionalinis kraujo centras užklausimą, ar reagento specifiškumas bus vertinamas 95 proc. pasikliautinumo intervale donorų populiacijai, jei bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Iš perkančiosios organizacijos gavo teigiamą atsakymą, kas yra laikoma pirkimo dokumentu (VPĮ 2 str.), kuriuo perkančioji organizacija privalo laikytis ir juo vadovautis, tačiau nesivadovavo. Nepagrįsta teismo išvada, kad esant nepakankamam reagento specifiškumui, dalis sveikų donorų yra pripažįstami sergančiais, juos išbrokuojant. Diagnostinio reagento specifiškumas priklauso nuo populiacijos, kuri pasirenkama tyrimui, populiacijos dydžio, vietovės, kurioje atliekami tyrimai ir kitų faktorių, o tikslesnis prekės kokybės kriterijus – prekės specifiškumo vertinimas 95 proc. pasikliautinumo intervale.

145. Teismas pažeidė CPK 159, 160, 270 straipsnius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 ,,Dėl įstatymų, teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ ir 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ suformuluotą teismų praktiką, kadangi daugelį aplinkybių, argumentų, paaiškinimų, kuriais rėmėsi ieškovas teismas nevertino.

156. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Ieškovas 2006 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu prašė teismo išreikalauti iš atsakovo VšĮ Nacionalinis kraujo centras konkurso laimėtojo pasiūlymą ir pasiūlymo patikslinimą, tačiau tokį prašymą teismas atmetė. Vėliau toks prašymas buvo pateiktas raštu ir jį teismas tenkino, tačiau 2006 m. kovo 8 d. teismo posėdyje atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras, vadovaudamasis CPK 10 str. 2 d., paprašė teismo medžiagą laikyti nevieša, t. y. neleisti ieškovui susipažinti su prijungtais dokumentais. Teismas tokį prašymą tenkino, tuo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą bei CPK 10 straipsnio 2 dalį, nes pagal šią teisės normą teismas gali priimti motyvuotą nutartį, kad bylos medžiaga yra nevieša tik priimdamas sprendimą arba procesą užbaigiančią nutartį, t. y. tik išnagrinėjęs bylą iš esmės viešame teismo posėdyje. Šiuo atveju, byla nagrinėta viešame teismo posėdyje, dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Be to, negali būti priimta nutartis, kuria vienai proceso šaliai yra draudžiama susipažinti su bylos medžiagos dalimi, o kitai tokio draudimo nėra nustatyta. Taip pat teismas dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės, 2006 m. kovo 8 d. nutartyje nurodė: ,,atsakovo konkurso pasiūlymo medžiaga neturės reikšmės bylos išsprendimui“. Tokiu būdu teismas iš anksto pasisakė dėl įmonės Abbott GmbH & Co.KG pateiktų viešojo pirkimo konkurso pasiūlymo ir šio pasiūlymo patikslinimo vertinimo, kaip nereikšmingų nagrinėjamoje byloj ir pažeidė CPK 185 str. 2 d.

167. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, reikalaudamas konstatuoti tam tikrą faktą, t. y. kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras, vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai. Tik teismai yra kompetentingi nustatyti tiesą byloje, ar konkretus subjektas savo veiksmais nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, tuo pačiu pažeisdamas kito asmens teises ir teisėtus interesus. Ieškovui teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti ieškinyje nurodytus sprendimus neteisėtais suteikia ne tik CPK 5 straipsnis, bet ir specialioji teisės norma įtvirtinta tuo metu galiojusio VPĮ 101 straipsnio 6 dalyje. Ieškovas reikalaudamas pripažinti atsakovo sprendimus neteisėtais, t. y. prieštaraujančiais VPĮ 4 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintai teisės normai, ieškovas turi galimybę apginti savo pažeistą teisę, nesiekdamas jos atkurti, tokiu teismo sprendimu nesiekiama jokios materialinės naudos sau, tik siekiama tiesos nustatymo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2004, kuria ieškovo analogiškai suformuluotas reikalavimas buvo patenkintas, nėra pagrindo teigti, kad toks reikalavimas yra negalimas.

17Atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsakovas Abbott GmbH & Co.KG atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes dėl teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).

21Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Ieškinio pagrindą sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Vadinasi, ieškovas turi aiškiai suformuluoti prašymą, tai yra nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Galima sakyti, jog ieškinio dalykas turi du adresatus – atsakovą ir teismą. Reikalavimas pirmiausia adresuojamas atsakovui, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę teisę. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, tai yra negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo.

22CPK normos reglamentuoja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką, o CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus. Asmuo, kurio subjektinės civilinės teisės pažeistos, turi teisę pasirinkti, kokiu iš civilinių teisių gynimo būdų teisme ginti pažeistas teises. Pagal CK 1.138 straipsnį teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius), pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kitais įstatymų numatytais būdais.

23Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: panaikinti atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimą atmesti dalyvio, tai yra grupės UAB ,,Vitrolabo servisas“, bendros Lietuvos – Italijos – JAV įmonės UAB ,,Instrumentation Lboratory (Lietuva) B.I.“, UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos personalinės įmonės ,,Linea Libera“ pasiūlymą ,,Diagnostinių reagentų, skirtų atrankiniam donorų ištyrimui dėl infekcinių žymenų pirkimo“; pripažinti negaliojančia atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro 2004 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę. Teismas šį ieškovo ieškinį priėmė. Vėliau ieškovas, pasinaudodamas CPK 42 ir 141 straipsnio pirmojoje dalyje jam suteikta ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimo teise, pakeitė ieškinio dalyką. Galutinai suformulavęs ieškinį ieškovas prašę pripažinti, kad atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras netinkamai vykdė viešąjį konkursą – pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Tai yra ieškovas prašė pripažinti tam tikrą faktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą – teisme jas įrodžius, atsirastų pagrindas apginti pažeistą teisę tam tikru įstatymų nustatytu ir ieškovo nurodytu būdu. Tuo tarpu ieškovas nenurodė jokio Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose numatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo, vadinasi, nenurodė ieškinio dalyko.

24Pagal CPK 141 straipsnio pirmąją dalį, dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Kaip minėta, ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra išvardinti CPK 135 straipsnyje. Pareiškimas dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo turi atitikti šiuos reikalavimus, visų pirma, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. To neesant, teismas pagal CPK 138 straipsnio reikalavimus turi nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, trūkumų nepašalinus – ieškinį (šiuo atveju, pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) atsisakyti priimti ir grąžinti jį ieškovui (CPK 115 str. 3 d.). Tokią poziciją suformulavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 27 d. nutartyje, M. V., K. A. v. UAB ,,Kalba“, civilinėje byloje Nr. 3K-3-32, bylos kategorija 39.6.1; 39.8; 95.1. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas minėtų CPK reikalavimų nesilaikė, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali, nes tik grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, pirmiausia būtina ieškovui nurodyti esminį ieškinio trūkumą, tai yra, kad jis privalo pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus raštu suformuluoti ieškinio dalyką.

25Kaip minėta, asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atitinkamai CPK 5 straipsnis numato ne bet kokio, o tik suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą. Suinteresuotumas ir turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti. Taip pat vienas iš civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.). Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikiama teisė tai daryti. Tuo tarpu ieškovas nepriskirtinas prie asmenų, turinčių tokią teisę. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog tokiu ieškiniu ieškovas nesiekė jokios materialinės naudos sau, tik siekė tiesos nustatymo.

26Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo neatitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto reikalavimų, turėjo nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti CPK 138 straipsnyje numatyta tvarka. Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo trūkumų, pareiškimas turėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

27Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo pareiškimą dėl dalyko pakeitimo, kuris neatitiko CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto reikalavimų, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

28Teisėjų kolegija, grąžindama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų apie ginčo esmę – tai yra dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro viešojo pirkimo komisijos veiksmų teisėtumo ir neaptaria teismo sprendimo argumentų pagrįstumo, nes šie klausimai bus sprendžiami teismo, nagrinėjančio bylą iš naujo. Taip pat šalims nepriteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, paliekant jas spręsti priimant teismui galutinį sprendimą (CPK 93 str.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.