Byla 2S-1458-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį,

Nustatė

3Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis 3 – jų kambarių, 72,35 kv. m. bendro ploto butą, esantį ( - ), bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę su ieškovu sudaryti minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo S. J. bei jo sutuoktinės L. J. buvo įtempti santykiai, todėl ilgą laiką buvo sprendžiamas klausimas kieno vardu privatizuoti butą, esantį Įsruties g. 10 – 73, Vilniuje. 1999 m. kovo 2 d. buvo pasirašytas susitarimas ir tų pačių metų kovo 30 d. ieškovo sutuoktinė L. J. Butų privatizavimo valstybinei komisijai įteikė prašymą įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus. Į šį prašymą jokio atsakymo nebuvo gauta, ieškovui nebuvo žinoma kaip prašymas buvo sprendžiamas minėtoje komisijoje ar kitoje institucijoje. Nors prašymas leisti privatizuoti butą 1999 m. kovo 30 d. buvo įteiktas Butų privatizavimo valstybinei komisijai, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniūnijos atsakingi darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas ir suteikė klaidingą informaciją apie butų privatizavimo pabaigą. Ieškovo teigimu, 2000 m. rugsėjo 29 d. mirus sutuoktinei, jis liko vienintelis, kuris turėjo teisę privatizuoti butą, tačiau dėl nuomotojo atsakingų darbuotojų klaidingos informacijos šia teise nepasinaudojo, nors tuo metu jis buvo tinkamu buto pirkimo - pardavimo subjektu.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti, o teismui nusprendus nenutraukti civilinės bylos, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-570-12/03 buvo atmestas ieškovo ieškinys, pareikštas tai pačiai atsakovei dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

5Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

6Teismas nutartį motyvavo tuo, kad civilinėje byloje Nr.2-1142-833/2011 ieškovas S. J. reiškia tapačius ieškinio reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kokie buvo keliami nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-570-12/03, t. y. ieškovas prašo teismo pripažinti teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis 3 – jų kambarių, 72,35 kv. m. bendro ploto butą, esantį Įsruties g. 10 – 73, Vilniuje, bei įpareigoti atsakovą su ieškovu sudaryti minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį, be to, ieškinys yra reiškiamas iš esmės ir tuo pačiu pagrindu, todėl esant tokioms aplinkybėms, kad teismas priėmė 2003 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-570-12/03 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs, civilinę bylą Nr.2-1142-833/2011 nutraukė. Teismas taip pat nurodė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui visa apimtimi nebuvo sudarytas susitarimas dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps buto savininku, kas reiškia, kad tuo metu ginčo buto privatizavimas bei ieškovo teisės privatizuoti butą įgijimas ir jos tolesnis įgyvendinimas apskritai nebuvo galimas, todėl, galiojant Butų privatizavimo įstatymui visa apimtimi, ieškovas subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo, nes jo valia privatizuoti nuomojamas patalpas šiame įstatyme nustatytais terminas ir tinkama forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta. Teismas konstatavo, kad ieškovas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, subjektinės teisės privatizuoti butą esantį ( - ), neįgijo, todėl ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista.

7Ieškovas S. J. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės pagal pareikštą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo atmestas teismo sprendimu kitoje byloje. Šiame ieškinyje dėstomos naujos aplinkybės, jog ieškovo žmona L. J. sirgo sunkia liga ir tai turėjo neigiamos įtakos bendraujant dėl buto privatizavimo, be to, ji nemokėjo lietuvių kalbos, kas apsunkino jos bendravimą su Pilaitės seniūnijos darbuotojais. Nurodo, kad ieškovo sutuoktinei pareiškus prašymą, ji negavo jokio atsakymo iš darbuotojos E. K. , tuo buvo pažeistos Butų privatizavimo įstatymo suteiktos teisės (8 str. numatyta teisė ginčyti atsisakymą teismine tvarka), taip pat Vietos savivaldos įstatymo 19 str. ir Viešojo administravimo įstatymo 19, 31, 33 str. reikalavimai.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 20 000 Lt. Nurodo, kad atskirasis skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties priėmimo dienos, todėl jis turėjo būti nepriimtas, o teismui priėmus atskirąjį skundą, apeliacinis procesas nutrauktinas.

9Abiejose bylose ieškovas reiškė tapačius reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, taigi abi civilinės bylos yra susijusios, civilinėje byloje Nr. 2-570-12/03 nustatytos aplinkybės pripažintinos reikšmingomis ir turinčiomis įrodomąją galią šioje byloje. Kadangi tik 1999-03-30 L. J. kreipėsi dėl buto privatizavimo, kai tuo tarpu tuo metu galioję įstatymai buvo numatę terminą iki 1997-12-31 paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, tokiu būdu ieškovas kaip subjektas šia teise nepasinaudojo, neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, todėl tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo.

10Taip pat nurodo, kad ieškovas aiškiai piktnaudžiauja įstatyme suteikta teise naudotis teismine gynyba, veikia prieš sąžiningą ir operatyvų bylos nagrinėjimo procesą.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus, taip pat neprieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, todėl keisti jos ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

13Teismo sprendimas, jam įsiteisėjus, sukelia svarbių teisinių padarinių, jis įgyja res judicata galią, kas reiškia, kad jis tampa šalims privalomas, be to, jis įgyja nenuginčijamumo savybę, t.y. jis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektas, jį įmanoma peržiūrėti tik kasacine tvarka, šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 str.), taip pat jis įgyja išimtinumo savybę, t.y. draudžiama teismui kada nors nagrinėti tapatų ginčą, t.y. ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, toks sprendimas taip pat įgyja prejudicialumo požymį, kuomet sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 182 str.), be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas (CPK 18 str.).

14Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi nurodydamas, kad pareikšti ieškiniai šioje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra tapatūs, skiriasi ieškinio pagrindas.

15Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 p. pagrindu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

16Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos, teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo ir kt. 2003-03-04 sprendime konstatavo, jog ieškovas S. J. galiojant Butų privatizavimo įstatymui subjektinės teisės privatizuoti butą neįgijo, todėl ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista ir taikyti Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo“ 13 str. 2 d. 2 ir 3 p. bei Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 p., kurie įsigaliojo nuo 2003-01-01, nėra pagrindo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, kas reiškia, kad juo šalių ginčijami teisiniai santykiai tapo neginčijamais, galutinai nustatyta esant atitinkamas faktines aplinkybes ir iš jų kylančios subjektinės teisės ar jų nesant. Tokiu būdu teismui nurodytoje išnagrinėtoje byloje konstatavus minėtas aplinkybes, susijusias su ieškovo S. J. subjektinės teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis neturėjimu, bei įsiteisėjus šiam sprendimui, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, nes dėl šių ginčijamų teisinių santykių teismas jau pasisakė ir teismo nustatytos aplinkybės tapo privalomomis bylos šalims, tuo pačiu jos įgijo prejudicinę galią, kas reiškia, kad jų nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 18 str., 182 str.).

17Tai, kad tam tikros šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytos aplinkybės skiriasi nuo ankstesnės bylos faktinių aplinkybių, nekeičia ieškinių tapatumo. Pažymėtina, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ (UAB „Mediresta“) v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010;kt.). Ieškovui papildžius ir patikslinus faktus, jis nepakeitė ginčo esmės, siekiamų tikslų pareikštu ieškiniu, todėl teismas pagrįstai tokį ieškinį pripažino tapačiu.

18Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paduodant atskirąjį skundą, tačiau tenkinti tokį prašymą apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, nes ieškovo kreipimosi su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, nepripažįsta tokiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką galėtų būti skiriama įstatyme numatyta sankcija.

19Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. J.... 3. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė... 5. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi... 6. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad civilinėje byloje Nr.2-1142-833/2011... 7. Ieškovas S. J. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą... 9. Abiejose bylose ieškovas reiškė tapačius reikalavimus atsakovui Vilniaus... 10. Taip pat nurodo, kad ieškovas aiškiai piktnaudžiauja įstatyme suteikta... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į... 13. Teismo sprendimas, jam įsiteisėjus, sukelia svarbių teisinių padarinių,... 14. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi nurodydamas, kad pareikšti... 15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos, teismas, išnagrinėjęs civilinę... 17. Tai, kad tam tikros šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytos aplinkybės... 18. Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 19. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 21. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti...