Byla e2A-58-302/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. B., E. L., M. S. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1579-614/2018 pagal ieškovų R. K., B. B., E. L., M. S. ir J. J. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ ir trečiajam asmeniui Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis jų sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, taikyti restituciją ir pripažinti, kad ieškovų sumokėtos sumos bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui ,,Snoras“ yra ieškovų lėšos jų asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas.

82.

9Nurodė, kad nei vienam ieškovui nebuvo paaiškinta, kad banko siūlomas produktas (obligacijos) yra rizikingesnis už terminuotąjį indėlį, jog jam negalioja įstatymuose numatytas indėlių draudimas. Priešingai, ieškovams buvo siūloma geriau pirkti obligacijas, akcentuojant didesnę grąžą bei patikinant, kad tokia investicija yra tokia pat saugi, kaip pinigų įnešimas į indėlio sąskaitą. Ieškovai paaiškino, kad jie nebuvo iš anksto nusprendę įsigyti obligacijas, juos atvykus į banką įkalbėjo banko darbuotojai. Taigi, ieškovų valia neatitiko sutarties turinio, t.y. ginčijami sandoriai buvo sudaryti suklydimo įtakoje, kuris turėjo esminės reikšmės, nes ieškovai sudarė sandorius su prielaida, kad egzistuoja indėlių draudimo apsauga šiems sandoriams. Ieškovai nesuprato, kad pasirašydami banko pateiktą sutartį, jie tampa ne indėlininkais, o investuotojais ir kokios iš to kyla rizikos. Ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, todėl neturėtų prisiimti rizikos dėl sandorio esminių sąlygų klaidingo supratimo, todėl ginčo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.

103.

11Atsakovė BAB bankas ,,Snoras“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačių ieškovų neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovams, kaip apdairiems, protingiems ir rūpestingiems asmenims, turėjo kilti papildomų klausimų dėl palūkanų už terminuotuosius indėlius ir obligacijas skirtumo. Nesiaiškindami, kodėl už neva tapačius produktus bankas siūlo skirtingas palūkanas, nesiaiškindami galimų su didesne finansine grąža susijusių rizikų, ieškovai pasirinko pelningesnius variantus. Atkreipė dėmesį, kad ieškinį atsakovui ieškovai pateikė praėjus penkeriems metams ir tik po to, kai bankas buvo pripažintas nemokiu. Per šį laiko tarpą, arba bent jau iki draudžiamojo įvykio ieškovai turėjo pakankamai laiko išsamiai susipažinti su pasirašytais ir kitais banko pateiktais dokumentais (tokių veiksmų galima tikėtis iš protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogaus), pasikonsultuoti su specialistais, bei pareikšti bankui reikalavimą, analogišką pateiktam šioje byloje. Pažymėjo, kad ieškovai žinodami, kad draudimo išmoka už įsigytas obligacijas jiems nepriklauso, nesikreipė į Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudimo išmokos, o iš karto pateikė reikalavimus banko bankroto byloje. Taigi, sutarties sąlygos buvo tinkamai atskleistos, ieškovai savo valia ir noru perdavė atsakovo nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas atsakovo obligacijas, todėl atsakovas (bankas) kaip lėšų savininkas po bankroto nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams.

124.

13Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai, įsigydami obligacijas, savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas, todėl bankas yra jiems perduotų piniginių lėšų savininkas, o ne jų saugotojas. Tai, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra aiškiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ), kurio nežinojimas, negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą, sudarant ginčo sutartis. Pažymėjo, kad ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl ieškovų teiginiai, kad atsakovas juos suklaidino, neatskleidė visos su sandorių rizika susijusios informacijos yra atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovai neįrodė, jog ginčijamas sutartis sudarė suklydimo įtakoje, todėl ieškinys turi būti atmestas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose savo parašais patvirtino, kad jie gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmais, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu, aprašymu.

207.

21Po ginčo sutarčių sudarymo iki pat atsakovui iškeliant bankroto bylą, ieškovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad sudaryti sandoriai neatitiko ieškovų valios, nebuvo pareiškę, todėl teismo vertinimu, tai patvirtina, jog aplinkybės, ar šioms sutartims taikoma draudiminė apsauga ar kitos ieškinyje nurodytos priežastys (prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtą ir įsipareigojimus) nebuvo esminės ieškovams priimant sprendimą dėl sandorių sudarymo.

228.

23Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad visi ieškovai gali būti vertinami pagal vidutinio vartotojo kriterijų, todėl ieškovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Neatidumas ir (ar) nerūpestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybių visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygų, sutarčių jiems tinkamumo, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Teismas pažymėjo, jog visi ieškovai, išskyrus vieną ieškovę, atsisakė pateikti bankui duomenis apie save, o klientui (potencialiam klientui) atsisakius suteikti informaciją arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui. Taigi, neturėdama visos reikiamos informacijos apie ieškovus, atsakovė negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi ieškovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiškiai nurodytos.

249.

25Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po šio nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus.

2610.

27Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovų teigimą, kad banko darbuotojai patikino apie obligacijų draustumą ar banko veiklos stabilumą, pelningumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieškovus. Teismas pažymėjo, kad ginčo aplinkybės turi būti vertinamos retrospektyviai, nes, tikėtina, egzistuojant faktinei situacijai – atsakovo bankrotui – nė vienas iš obligacijas įsigijusių asmenų, patekusių į tokią situaciją, tikėtinai nesudarytų analogiškų sutarčių, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės argumentai apie darbuotojų suklaidinimą, nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pakankami spręsti dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde ieškovai B. B., E. L., M. S. ir J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantų ieškinys ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3211.1.

33Teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis draudimo apsauga netaikoma, pats interpretavo ir aiškino Europos Sąjungos direktyvą, nors tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) turi kompetenciją aiškinti Europos Sąjungos teisę.

3411.2.

35Teismas nepagrįstai pareigą susižinoti apie obligacijoms taikomas draudimo sąlygas perkėlė neprofesionaliems investuotojams, nepaisant to, kad nei obligacijų pasirašymo sutartyse, nei kartu su sutartimis pateikiamuose dokumentuose nebuvo aiškiai (kaip reikalaujama IĮIDĮ 13 straipsnyje) nurodyta, jog ieškovų įsigyjamoms obligacijoms nebus taikoma draudimo apsauga.

3611.3.

37Ieškovų klaidingą suvokimą, kad obligacijos yra alternatyvus pinigų taupymo būdas, suformavo atsakovo veiksmai, ir ieškovai, net ir būdami apdairūs ir rūpestingi, tačiau neturėdami pakankamai žinių ir patirties, patys negalėjo suprasti visų iš investavimo į obligacijas kylančių rizikų. Teismas nepagrįstai banko kaip profesionalaus finansų rinkos dalyvio pareigų nevykdymo nelaikė ieškovų suklydimą įtakojančia aplinkybe, todėl nepagrįstai visą informacijos apie obligacijų draudimą sužinojimo naštą perkėlė ieškovams.

3811.4.

39Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kuriais ieškovai siekė įrodyti, kad atsakovas juos apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų ir patikimumo, todėl nevertino atsakovo veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) nustatytiems reikalavimams.

4011.5.

41Teismas nevertino, ar informaciją apie Lietuvos Banko nustatytus ribojimus, teisės aktų pažeidimus, kurių atsakovė neištaisė, galima laikyti esmine ieškovams neatskleista informacija.

4212.

43Atsakovė BAB bankas ,,Snoras“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4412.1.

45Situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių vertybinių popierių (šiuo atveju obligacijų) ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos, nepatenka į 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Investuotojų direktyva) reguliavimo sferą ir šios direktyvos apsauga nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Kalbant apie investicijų draudimą, banko bankrotas nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu IĮIDĮ prasme.

4612.2.

47Apeliantai neįrodė, kad atsakovė juos suklaidino ar tyčia nuslėpė svarbias ginčo sandorių aplinkybes. Priešingai, atsakovės į bylą pateikti įrodymai liudija, jog bankas tinkamai įvykdė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnyje numatytą pareigą, o apeliantai gavo reikiamą informaciją apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas.

4812.3.

49Apeliacinio skundo argumentai dėl banko netinkamai atliktos pareigos informuojant apeliantus apie riziką, susijusią su įsigytų obligacijų draustumu indėlių draudimu, iš esmės nėra teisiškai reikšmingi tuo aspektu, kad net ir konstatavus banko nevisiškai tinkamą informavimo pareigos atlikimą, tai nebūtinai lemia, jog obligacijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo.

5012.4.

51Visi apeliantai įsigijo obligacijas už grynuosius pinigus, o ne už terminuoto indėlio ar mokėjimo sąskaitose banke saugomas lėšas. Bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo (nebūtinai ekonomistas ar teisininkas) negalėjo nesuvokti, jog finansiškai naudingesnio banko produkto rizikos laipsnis negalėjo būti identiškas ženkliai mažiau finansiškai naudingo banko produkto (šiuo atveju terminuotojo indėlio) rizikos laipsniui, nes prisiimama rizika visuomet koreliuoja su uždarbio potencialu. Taigi apeliantų paaiškinimai, kad neva visi jie turėjo tikslą ne rizikingai investuoti ir gauti kuo didesnę finansinę naudą, o ieškojo būdų kaip laikyti pinigus banke saugiai, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

5212.5.

53Ieškovai nepateikė įrodymų, kad banko būklė ginčo sandorių sudarymo metu ar obligacijų bazinių prospektų paskelbimo metu neatitiko banko viešai skelbiamos informacijos ir neįrodė, kad apeliantai domėjosi atsakovo finansine padėtimi, todėl banko turtinė padėtis nelaikytina esmine aplinkybe, dėl kurios ieškovai galėjo būti neva apgauti.

5413.

55VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5613.1.

57Ieškovų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad turi būti taikomas draudimas apeliantų įsigytoms obligacijoms, prieštarauja IĮIDĮ, Investuotojų direktyvai bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai.

5813.2.

59Ginčo obligacijų sutartys savo turiniu ir forma yra visiškai skirtingos nuo indėlių sutarčių. Obligacijų pasirašymo sutartyje, kuri telpa į vieną lapą, yra 17 kartų didžiosiomis raidėmis vartojamas žodis INVESTUOTOJAS (taip įvardijamas kiekvienas iš ieškovų). Obligacijų pasirašymo sutartyse nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ. Ginčo sutarčių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei obligacijų. Tokioje situacijoje kiekvienas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suprasti ir suprato, kad sudaro ne indėlio, o savo pobūdžiu visiškai kitokią sutartį.

6013.3.

61Vien ta aplinkybė, kad bankas bankrutavo, o ieškovai tikėjosi, kad tai neįvyks, nėra pakankama pripažinti, jog jie buvo suklaidinti dėl sandorio esmės. Ieškovai pareiškė reikalavimus banko bankroto byloje, o tai reiškia, kad ieškovai suprato, jog už įgytas obligacijas nėra taikoma indėlių draudimo apsauga.

6213.4.

63Ieškovai, pasirašydami ginčo sutartis, buvo aiškiai informuoti ir prisiėmė riziką dėl obligacijas išleidusio banko galimo nemokumo, o ta aplinkybė, kad 2011 metų pradžioje Lietuvos bankas viešai paskelbė apie banko inspektavimo rezultatus, nepatvirtina, kad bankas turėjo veiklos trūkumų ir / ar buvo nemokus nei obligacijų prospekto išleidimo momentu, nei ginčo sutarčių pasirašymo momentu, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6714.

68Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių

6915.

70Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė B. B. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. kovo 4 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110304V990001 ir 2011 m. spalio 17 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111017V990010. Taip pat ieškovė B. B. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m kovo 4 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9922160.

7116.

72Ieškovė E. L. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. kovo 15 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110315P990010 ir 2011 m. kovo 15 d. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. P9922553.

7317.

74Ieškovas M. S. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110920K990004.

7518.

76Ieškovė J. J. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110929L990010 ir 2011 m. rugsėjo 29 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110929L990011. Taip pat ieškovė J. J. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9954008. Dėl draudimo apsaugos (ne)taikymo

7719.

78Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis draudimo apsauga netaikoma, pats interpretavo ir aiškino Investuotojų direktyvą, nors tik ESTT turi kompetenciją aiškinti Europos Sąjungos teisę.

7920.

80Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantų teiginiu, pažyminčiu, kad ESTT suteikta išimtinė teisė aiškinti Europos Sąjungos teisę, tačiau nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas ir taikydamas nacionalinės teisės aktus, įgyvendinančius Europos Sąjungos teisę, t.y. nagrinėjamu atveju Investuotojų direktyvą, kuri yra netiesioginio taikymo teisės aktas, netinkamai taikė ir interpretavo nacionalinės teisės aktus, įgyvendinančius šią direktyvą, pabrėžiant aplinkybę, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

8121.

82IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai) kaip ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės obligacijos.

8322.

84Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 konstatuojama, kad tuo atveju, jei nuostoliai yra patiriami ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) buvo prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma Investuotojų direktyvoje numatyta kompensavimo sistema.

8523.

86Kasacinis teismas tokios pat pozicijos laikėsi ir ankstesniuose savo sprendimuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs ESTT 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13, nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne, nes jos neatitinka indėlio apibrėžties. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau nagrinėjamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis). Aplinkybė, kad Bankas, platindamas savo išleistas obligacijas, veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, buvo akcentuota taip pat ir kitose analogiškose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

8724.

88Taigi remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai vadovavosi nacionalinės teisės aktu, įgyvendinančiu šią direktyvą, t.y. IĮIDĮ ir nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose, kuriose buvo įvertinta ESTT pozicija nagrinėjamu klausimu, o apeliantų teiginiai prieštarauja teisės normoms bei suformuotai teismų praktikai. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo ar suklaidinimo

8925.

90Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovo veiksmų, kuriais apeliantai buvo suklaidinti, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bankas neįgyvendino jam įstatymo nustatytų pareigų suteikti aiškiai ir suprantamai investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.

9126.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio paties pobūdžio argumentai analogiškų faktinių aplinkybių kontekste, susiję su banko netinkamu pareigų atlikimu ir / ar klientų informavimo stoka, taip pat šių aplinkybių reikšme, sprendžiant panašius ginčus dėl obligacijų sutarčių (ne)galiojimo, buvo vertinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir daugelyje vėliau kasaciniame bei Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtų panašių bylų. Kasacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje 2015-11-17 priimtoje nutartyje padarė išvadą, kad bankas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, kita vertus, pažymėjo ir tai, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotoją, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Kasacinis teismas išaiškino, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

9327.

94Tokių kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant ginčą dėl asmens suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo (CK 1.90 str.), reikalinga įvertinti šias faktines aplinkybes: 1) ar atsakovas (bankas) ieškovui (neprofesionaliam investuotojui) suteikė visą, išsamią ir aiškią informaciją apie obligacijas, be kita ko, ir apie jų draustumą pagal IĮIDĮ; 2) net ir nustačius, kad atsakovas (bankas) nepakankamai aiškiai ir suprantamai atskleidė ieškovui visus galimus obligacijų sandorio sudarymo padarinius, vertintinas asmens priskyrimas vidutiniam vartotojui bei spręstina, ar asmeniui, įsigyjančiam obligacijas, jų draustumas buvo esminė aplinkybė, lemianti apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Tokia išvada grindžiama tuo, jog ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra pakankamai esminis, kuris būtų pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

9528.

96Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad obligacijų pasirašymo sutartyse apeliantai pasirašytinai patvirtino savo susipažinimą su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį pasirašytinai patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus dokumentus. Pažymėtina, kad apeliantų parašų buvimas obligacijų pasirašymo sutartyse, kurių 1.22 punkte nurodyta, jog prieš pasirašydamas sutartį investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, taip pat neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje esantis raštiškas patvirtinimas, jog buvo gautas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymas, leidžia spręsti, kad apeliantai juos gavo. Vertinant aplinkybę, kad apeliantai kartu su apeliaciniu skundu nepateikė kitokių įrodymų – objektyvių duomenų, paneigiančių tokią teismo nustatytą aplinkybę, o vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro teisinių prielaidų pripažinti, kad tokia informacija jam iš viso nebuvo suteikta (CPK 178 str.).

9729.

98Pagal suformuotą teismų praktiką dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis tiek sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

9930.

100Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas aiškinosi ir su apeliantais susijusius duomenis, jų asmenines savybes. Teismas nustatė, kad apeliantė B. B. buvo banko kliente nuo 2002 m. su banko ji buvo sudariusi Terminuoto indėlio sąskaitą, pratęsusi, ji sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis maždaug septynių mėnesių laikotarpio skirtumu. Įsigydama ginčo obligacijas apeliantė į banko sąskaitą įnešė grynuosius pinigus. B. B. pateikė bankui duomenis apie tai, kad nuolat naudojasi internetu, nurodė, kad jos pajamas sudaro lėšos iš darbo santykių ir iš investavimo. Apeliantė taip pat nurodė, kad ji nebijo rizikuoti, jai priimtinas didelis rizikos laipsnis, turi geras žinias apie prekybą, akcijas, kitas investicines paslaugas, turi virš 5 m investavimo patirtį, turi vadovavimo juridiniam asmeniui patirtį, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą statybos inžinerijos srityje, dirbo. Banko bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas.

10131.

102Teismas nustatė, kad apeliantė E. L. yra banko klientė nuo 2006 m., buvo sudariusi su banku Terminuoto indėlio sutartį. Įsigydama ginčo obligacijas E. L. į banko sąskaitą įnešė grynuosius pinigus. Apeliantė nurodė, kad nuolat nesinaudojo internetu ir atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydama, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Apeliantė yra įgijusi išsilavinimą, dirbo Ekrano gamykloje, spaustuvėje. Banko bankroto byloje yra patvirtintas E. L. finansinis reikalavimas.

10332.

104Apeliantas M. S. buvo banko klientas nuo 2011 m., buvo sudaręs Banko mokėjimo sąskaitos sutartį. Nurodė, kad nuolat naudojosi internetu, įsigydamas ginčo obligacijas apeliantas į banko sąskaitą įnešė grynuosius pinigus. M. S. atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydamas, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. Apeliantas turi aukštąjį vadybos išsilavinimą, dirbo vadybininku. Banko bankroto byloje yra patvirtintas M. S. finansinis reikalavimas.

10533.

106Apeliantė J. J. buvo banko klientė nuo 2006 m., buvo sudariusi Banko sąskaitos sutartį, taip pat buvo įsigijusi indėlio sertifikatą. Apeliantė nuolat naudojosi internetu, atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, nurodydama, kad supranta, jog bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos. J. J. turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirbo prekyboje, iš viso banke buvo sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis. Banko bankroto byloje yra patvirtintas J. J. finansinis reikalavimas.

10734.

108Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skunde nurodomi faktai, susiję su žinių ir patirties stoka, nepaneigia aplinkybės, kad jie atitinka vidutinio vartotojo kategoriją, o jų profesinė veikla ir išsilavinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantai galėjo ir turėjo suvokti skirtumus tarp tokių finansinių instrumentų, kaip obligacijos ir indėliai, tarp investicinės veiklos, kuomet įgyjami konkretaus subjekto išleidžiami vertybiniai popieriai, ir paprasto taupymo, vien padedant lėšas į savo vardu banke atidarytą sąskaitą, vadinasi, ir apie obligacijų neapdraudimą. Šioje situacijoje neatidumas ir (ar) nerūpestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Teismų praktikoje pažymima, kad tikėjimasis, jog sudarant rizikingą sandorį jo vykdymo metu nekils rizikos, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradę neigiami padariniai negali būti prilyginami esminiam suklydimui, leidžiančiam nuginčyti sandorį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai nėra suklydę dėl jų su atsakove sudarytų sandorių esmės (esminių sąlygų), nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad obligacijų draudžiamumas nebuvo esminė sąlyga, apsisprendžiant dėl ginčijamos obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės

10935.

110Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų argumentus, kuriais jie siekė įrodyti, jog atsakovė juos apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų ir patikimumo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės veiksmų atitikimo VPĮ nustatytiems reikalavimams.

11136.

112Kasacinis teismas, aiškindamas apgaulės sampratą, yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

11337.

114Bylos duomenys patvirtina, kad obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punkte nustatyta: „Pasirašydamas šią sutartį Investuotojas patvirtina, jog visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia Investuotojo valią. Prieš pasirašydamas Sutartį, Investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka. Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“. Taip pat ieškovai, sudarydami su banku neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte) patvirtino, kad gavo ir susipažino su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Be to, finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra nurodyta, kad obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ar bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių bendrosios dalies 7.7 punkte nurodyta, kad klientai gali gauti informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą finansinių priemonių rizikos aprašyme, gali gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir banko interneto puslapyje.

11538.

116Vertindama šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantai, bankas supažindino apeliantus su finansinių priemonių ir joms būdingų rizikų aprašymu ir obligacijų įsigijimo rizika. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai nebūtų buvę supažindinti su minėtais dokumentais ir juose nustatytomis sąlygomis ir banko darbuotojai būtų naudojęsi apgaulę, siekdami sudaryti su apeliantais obligacijų pasirašymo sutartis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė suteikė apeliantams visą reikalingą informaciją ir tinkamai vykdė pareigas, numatytas FPRĮ 22 straipsnyje, IĮIDĮ 13 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra duomenų, kad banko darbuotojai būtų primygtinai vertę nedelsiant apeliantus pasirašyti ginčo sandorius. Tuo tarpu, apeliantai nesidomėdami obligacijų galimomis rizikomis, buvo neapdairūs ir nerūpestingi, todėl privalo prisiimti visas su rizika, neapdairumu ir nerūpestingumu kilusias pasekmes.

11739.

118Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti apeliantų su atsakovų sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis kaip sudarytomis dėl apgaulės, nes apeliantai, sudarydami ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sandorių esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir riziką.

11940.

120Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai nenurodė, kad patys domėjosi banko finansine padėtimi, tačiau jiems buvo teikiama klaidinga informacija, be to, apeliantai nenurodė, kokia informacija jiems buvo reikšminga pasirašant obligacijų įsigijimo sutartis, kokia pateikta informacija juos būtų atgrasiusi nuo obligacijų įsigijimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina, jog tai, kad bankas viešojoje erdvėje save reklamavo kaip patikimą finansų įstaigą, savaime nelemia, jog bankas apgavo apeliantus ir atliko nesąžiningus veiksmus skatindamas juos įsigyti būtent obligacijas. Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. paskelbė nutarimą apie nurodyto banko veiklos ydingumus, taigi apie banko veiklą informacija buvo prieinama apeliantams sudarant obligacijų pasirašymo sutartis.

12141.

122Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas, išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo tikslą apgauti obligacijų pirkėjus, neišpirkti obligacijų, tyčia klaidinti apeliantus dėl su obligacijomis susijusios rizikos egzistavimo ar jos pobūdžio. Dėl bylos procesinės baigties

12342.

124Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.90 ir (ar) 1.91 straipsnius. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl, nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

12543.

126CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

12744.

128Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

129Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

130Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis... 8. 2.... 9. Nurodė, kad nei vienam ieškovui nebuvo paaiškinta, kad banko siūlomas... 10. 3.... 11. Atsakovė BAB bankas ,,Snoras“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 6.... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai pasirašė... 20. 7.... 21. Po ginčo sutarčių sudarymo iki pat atsakovui iškeliant bankroto bylą,... 22. 8.... 23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad visi... 24. 9.... 25. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m.... 26. 10.... 27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra kitų įrodymų,... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovai B. B., E. L., M. S. ir J. J. prašo panaikinti... 32. 11.1.... 33. Teismas, pripažindamas, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis draudimo apsauga... 34. 11.2.... 35. Teismas nepagrįstai pareigą susižinoti apie obligacijoms taikomas draudimo... 36. 11.3.... 37. Ieškovų klaidingą suvokimą, kad obligacijos yra alternatyvus pinigų... 38. 11.4.... 39. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kuriais ieškovai siekė... 40. 11.5.... 41. Teismas nevertino, ar informaciją apie Lietuvos Banko nustatytus ribojimus,... 42. 12.... 43. Atsakovė BAB bankas ,,Snoras“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį... 44. 12.1.... 45. Situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui priklausančių... 46. 12.2.... 47. Apeliantai neįrodė, kad atsakovė juos suklaidino ar tyčia nuslėpė... 48. 12.3.... 49. Apeliacinio skundo argumentai dėl banko netinkamai atliktos pareigos... 50. 12.4.... 51. Visi apeliantai įsigijo obligacijas už grynuosius pinigus, o ne už... 52. 12.5.... 53. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad banko būklė ginčo sandorių sudarymo... 54. 13.... 55. VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas” su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 56. 13.1.... 57. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad turi būti taikomas... 58. 13.2.... 59. Ginčo obligacijų sutartys savo turiniu ir forma yra visiškai skirtingos nuo... 60. 13.3.... 61. Vien ta aplinkybė, kad bankas bankrutavo, o ieškovai tikėjosi, kad tai... 62. 13.4.... 63. Ieškovai, pasirašydami ginčo sutartis, buvo aiškiai informuoti ir... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 14.... 68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 69. 15.... 70. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė B. B. su atsakove AB bankas SNORAS... 71. 16.... 72. Ieškovė E. L. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. kovo 15 d. sudarė... 73. 17.... 74. Ieškovas M. S. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarė... 75. 18.... 76. Ieškovė J. J. su atsakove AB bankas SNORAS 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarė... 77. 19.... 78. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 79. 20.... 80. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantų teiginiu, pažyminčiu, kad ESTT... 81. 21.... 82. IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas negali būti... 83. 22.... 84. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio... 85. 23.... 86. Kasacinis teismas tokios pat pozicijos laikėsi ir ankstesniuose savo... 87. 24.... 88. Taigi remiantis pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija... 89. 25.... 90. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovo... 91. 26.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio paties pobūdžio argumentai analogiškų... 93. 27.... 94. Tokių kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad... 95. 28.... 96. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad obligacijų... 97. 29.... 98. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl suklydimo sudarytas sandoris... 99. 30.... 100. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas... 101. 31.... 102. Teismas nustatė, kad apeliantė E. L. yra banko klientė nuo 2006 m., buvo... 103. 32.... 104. Apeliantas M. S. buvo banko klientas nuo 2011 m., buvo sudaręs Banko mokėjimo... 105. 33.... 106. Apeliantė J. J. buvo banko klientė nuo 2006 m., buvo sudariusi Banko... 107. 34.... 108. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skunde nurodomi faktai, susiję su... 109. 35.... 110. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų... 111. 36.... 112. Kasacinis teismas, aiškindamas apgaulės sampratą, yra nurodęs, kad apgaulė... 113. 37.... 114. Bylos duomenys patvirtina, kad obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punkte... 115. 38.... 116. Vertindama šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad,... 117. 39.... 118. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti apeliantų su... 119. 40.... 120. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai nenurodė, kad patys... 121. 41.... 122. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas, išleisdamas... 123. 42.... 124. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 125. 43.... 126. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 127. 44.... 128. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas... 129. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 130. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą....