Byla I-3713-414/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823 ir įpareigoti skirti jam antrinę teisinę pagalbą.

3Pareiškėjas skunde (b. l. 6-9; 27) nurodė, kad pagal 2013 m. kovo 5 d. prašymą jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba toje pačioje byloje dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu. Antrinė teisinė pagalba buvo skirta parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme. Atsakovas suteikęs teisinę pagalbą ir skyręs advokatę G. M. atstovauti Kauno apygardos teisme, vėliau atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir skirti advokatą kasaciniam skundui parengti. Pareiškėjas nesutinka, kad jam buvo suteiktas kreditas jo vykdytai ūkinei veiklai, nes į teismą buvo kreiptasi dėl neteisėto vienašališko AB „Citadelė“ banko sutarties nutraukimo. Visi teismai, kurie nagrinėjo ieškinį, neturėjo duomenų apie paraišką kreditui gauti, todėl nenagrinėjo komercinės-ūkinės veikos aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisine pagalbą, argumentai mažai susiję su jo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo esme, todėl su tokiu sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

4Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog 2007 m. lapkričio 12 dieną pareiškėjas, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, sudarė su AB „Citadele“ kreditavimo sutartį Nr. VE/1762/002, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas kreditas. 2009 m. vasario 3 d. susitarimu Nr. VE/1762/002.1 dėl 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. VE/1762/002 sąlygų pakeitimo, AB „Citadele“ pareiškėjui papildomai suteikė kreditą, skirtą esamų pradelstų mokėti sumų pagal kreditavimo sutartį Nr. VE/1762/002 padengimui bei būsimų mokėjimų mokėjimui. 2009 m. vasario 3 d. pareiškėjas ir AB „Citadele“ papildomai susitarė dėl papildomų pareiškėjo prievolių pagal 2007 m. lapkričio 12 d. sutartį Nr. VE/1762/002 užtikrinimo priemonių, t. y. pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekseli gauto kredito sumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - ir LAT) 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012 konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir AB „Citadele“ 2007 m. lapkričio 12 d. sudaryta kreditavimo sutartimi Nr. VE/1762/002 pareiškėjui suteiktas kreditas skirtas pareiškėjo vykdytai ūkinei komercinei veiklai, o pareiškėjas sutarties sudarymo metu buvo UAB „Kietmedis“ ir UAB „Pramogų era“ direktorius. Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutartyje Nr. VE/1762/002 nustatytų sąlygų ginčijimo, kreditavimo sutarties pagrindu išduoto 2009 m. vasario 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ginčijimo. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014 Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeitė, o kitus pareiškėjo ieškinio reikalavimus atmetė. 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą skundžiant kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014. Atsiliepime pažymėta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kadangi LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012 nustatė, jog 2007 m. lapkričio 12 d. sudaryta kreditavimo sutartimi Nr. VE/1762/002 pareiškėjui suteiktas kreditas jo vykdytai ūkinei komerciniai veiklai, pareiškėjo reikalavimas skųsti kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014, kurioje nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013, kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, atsakovas, vadovaudamasis Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5Skundas tenkintinas iš dalies.

6Ginčas yra kilęs dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823 (b. l. 55), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą A. B., pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovą skirti jam advokatą kasaciniam skundui parengti. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

7Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymu (b. l. 32-34) kreipėsi į Kauno tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014 apskundimui kasacine tvarka. Kauno tarnyba 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823 nusprendė atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, jog pareiškėjo reikalavimas kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos ir šią aplinkybę patvirtina LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kurių pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą įrodinėti nereikia (prejudiciniai faktai).

8LR Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Minėto Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

9Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Šio principo įgyvendinimui, Įstatyme nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (Įstatymo 11 str. 6 ir 7 d.). Taigi, teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Nagrinėjamai bylai yra aktualus Įstatymo 7 dalies 4 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

10Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, analizuojant Kauno Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumą, pirmiausia būtina atskleisti sąvokos „ūkinė komercinė veikla“ reikšmę bei turinį. Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr. Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011).

11A. B. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, siekdamas kasacine tvarka ginčyti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014. Civilinis ginčas tarp ieškovų A. B. ir L. D. bei atsakovo AB „Citadele“ bankas kilo dėl tarp šalių sudarytos 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. VE/1762/002 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), 2009 m. vasario 3 d. susitarimo Nr. VE/1762/002.1 (toliau – ir Susitarimas) sąlygų bei su minėta Kreditavimo sutartimi ir Susitarimu susijusių 2009 m. vasario 6 d. ir 2007 m. lapkričio 14 d. hipotekos sutarčių ir Kreditavimo sutarties pagrindu išduoto 2009 m. vasario 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiais. Dėl minėto ginčo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pagrindinė Kreditavimo sutartis ir Susitarimas nepripažintini vartojimo sutartimis. Teismai rėmėsi LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-189/2012), kurioje, nagrinėjant A. B. ir L. D. kasacinį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadelė“ banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir L. D., pagrindinė Kreditavimo sutartis buvo nelaikoma vartojimo sutartimi, ir šią aplinkybę pripažino prejudicinę reikšmę turinčiu faktu.

12LAT, pasisakydamas dėl kitose administracinėse ar civilinėse bylose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios (CPK 182 str. 2 p.), yra pažymėjęs, kad spręsdami faktų pripažinimo prejudiciniais klausimą, teismai turi nustatyti: 1) ar abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys ir kokiu procesiniu statusu; 2) ar reikšmingi faktai šioje byloje buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ir kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes. Tokią teismo diskrecijos teisę gali nulemti kitokie nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindas ar dalykas ar kitokios aplinkybės nei nustatyta nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2014; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014 ir pan.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

13Nagrinėjamu atveju LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-189/2012) buvo analizuojama, ar Kreditavimo sutartis gali būti laikoma vartojimo sutartimi ir nebuvo analizuojama ar Kreditavimo sutartį ir Susitarimą galima priskirti pareiškėjo vykdomai ūkinei komercinei veiklai, kuriai nustatyti būtini pirmiau minėti požymiai – veiklos tęstinumas, savarankiškumas, atlygintinumas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje nustatytos aplinkybės Kreditavimo sutarties ir Susitarimo nelaikant vartojimo sutartimi, negali būti vertinamos kaip prejudicinę reikšmę turinčios nustatytos aplinkybės, jog Kreditavimo sutartis ir Susitarimas yra priskirtinos pareiškėjo vykdomai ūkinei komercinei veiklai. Dėl to atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo reikalavimas kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos ir vertinti, jog ši aplinkybė, kaip prejudicinę reikšmę turintis faktas, yra nustatyta LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi.

14Pažymėtina, kad ir pats civilinis ginčas, kuriame pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti, iš esmės yra dėl Kreditavimo sutarties ir Susitarimo pripažinimo arba nepripažinimo vartojimo sutartimi. Be to, Kauno tarnyba 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-905-1102 (b. l. 12) jau teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Kreditavimo sutarties pagrindu išduoto 2009 m. vasario 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir pareiškėjo prašymo nesiejo su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos (Įstatymo 11 str. 7 d. 4 p.), nors Kauno tarnybai priimant 2013 m. kovo 6 d. sprendimą LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012 jau buvo priimta. Taigi, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog jam antrinė teisinė pagalba bus teikiama ir tą pačią bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Nors valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklą reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai tokie, kaip antai, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, kad Kauno Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, savo išvadų dėl, jos nuomone, pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos tinkamai nemotyvavo, neįvertino pareiškėjo veiksmų ūkinės komercinė veiklos požymių aspektu, nors tik šių požymių visuma (tęstinumas, savarankiškumas ir atlygintinumas) sudaro pagrindą pripažinti fizinį asmenį verslininku – ūkinės komercinės veiklos vykdytoju.

16Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.

17Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą skirti jam advokatą, tačiau teismas negali kištis į viešojo administravimo subjekto, Kauno tarnybos, veiklą pareiškėjo prašomu būdu, todėl šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

18Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą Kauno tarnybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823 (ABTĮ 89 str. 2 d.) ir Kauno tarnybą įpareigoti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20A. B. skundą tenkinti iš dalies

21Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-N-3193-3823 panaikinti ir įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Kauno... 3. Pareiškėjas skunde (b. l. 6-9; 27) nurodė, kad pagal 2013 m. kovo 5 d.... 4. Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog 2007 m. lapkričio 12... 5. Skundas tenkintinas iš dalies.... 6. Ginčas yra kilęs dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės... 7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymu... 8. LR Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės... 9. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra draudimas... 10. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką,... 11. A. B. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, siekdamas kasacine... 12. LAT, pasisakydamas dėl kitose administracinėse ar civilinėse bylose... 13. Nagrinėjamu atveju LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr.... 14. Pažymėtina, kad ir pats civilinis ginčas, kuriame pareiškėjas prašo... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. rugsėjo 23 d.... 16. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.... 17. Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą skirti jam advokatą, tačiau... 18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad yra... 19. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 20. A. B. skundą tenkinti iš dalies... 21. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio... 22. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...