Byla 1A-740-493-2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, išteisintajam T. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Gudonienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-10-22 apie 12 val., ( - ) progimnazijoje, ( - ), šaukdamas ant nukentėjusiosios U. B., gim. 2002 m., kitų vaikų akivaizdoje, vadindamas ją melage, dėl anksčiau teisme duotų parodymų civilinėje byloje Nr. ( - ), nurodė, jog ji kalta, kad jo motiną ištiko insultas bei grūmodamas pirštu liepė kitą kartą teisme pakeisti parodymus ir sakyti, jog jis išlaiko ją, t. y. U. B., nurodydamas „žiūrėk, pasakyk taip, o ne kitaip“, t. y. tokiais veiksmais siekė paveikti mažametę liudytoją U. B., gim. 2002 m., kad ši nagrinėjant civilinę bylą Nr. ( - ), dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, pakeistų teisme jau duotus parodymus bei duotų melagingus parodymus, t. y. kad sekančio civilinės bylos posėdžio metu paliudytų, jog nuo 2011 metų, tėvams pradėjus gyventi atskirai, jis pilnai išlaikė nepilnametę dukrą U. B., t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

5Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu T. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Lina Gudonienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: T. B. pripažinti kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) baudą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Apeliantė nurodo, kad teismas, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, neteisingai įvertindamas nukentėjusios mažametės U. B. parodymų patikimumą ir nepagrįstai nevertindamas mažametės parodymus patvirtinančių kitų duomenų bei nenustatydamas T. B. veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, kas lėmė neteisingą padarytų veikų teisinį įvertinimą. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, teismo posėdyje ištyręs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, padarė nepagrįstas, todėl ir neteisingas išvadas, vadovavosi išimtinai kaltinamojo T. B. parodymais, tačiau niekaip nevertino tiek nukentėjusiosios mažametės U. B. parodymų, tiek liudytojų J. B., K. K., K. J., S. N. parodymų, kurie iš esmės patvirtina mažametės nukentėjusios parodymų patikimumą ir objektyvumą. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios U. B. parodymai šioje byloje yra itin reikšmingi, taigi įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini įrodymais.

7Apeliantė skunde teigia, kad, nors kaltinamasis T. B. posėdžio metu visiškai paneigė kaltinime išdėstytas aplinkybes, nurodydamas, kad nešaukė, nevadino melage, nereikalavo pakeisti parodymus, neturėjo tikslo reikalauti tokių parodymų, kadangi išlaikymą vaikui teikia, o apeliacinėje instancijoje mergaitė apklausiama nebuvo, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, išlaikymą T. B. teikia vaikui tik nuo tos dienos, kai teismas pradėjus civilinę bylą dėl vaiko išlaikymo jį įpareigojo tai daryti, be to kaltinamasis pats patvirtinimo, jog jis žinojo, kad apeliacinėje instancijoje tokių bylų nagrinėjimas galimas ne tik rašytine, bet žodine tvarka, taigi galimybė dar kartą apklausti vaiką buvo, juolab, kad T. B. tą dieną, kai atvyko pas dukrą į mokyklą, ir, kaip nurodė nukentėjusioji bei jos atstovė ir apklausti liudytojai, šaukdamas reikalavo pakeisti parodymus ir kitame teisme sakyti, jog jis ją išlaiko, jau ruošė apeliacinio skundo projektą, taigi numatė, kad byla bus dar nagrinėjama apeliacinėje instancijoje.

8Skunde nurodoma, jog, atskleidžiant nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnyje, tyčios turinį, reikia pabrėžti, jog kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, jog šis pateiktų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių bei paties B. vertinimų, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, vietą, laiką ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju – tėvas atvyksta į mokyklą pertraukos metu, draugų akivaizdoje šaukia ant dukros, dėl ko ji pravirksta, bei kaltindamas melagyste, nurodo ką sakyti kitame teisme, t. y. pakeisti jau duotus parodymus.

9Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta nei vieno objektyvaus duomens, kuris patvirtintų kaltinamojo T. B. poziciją, priešingai, tiek nukentėjusiosios, tiek jos atstovės bei liudytojų parodymai visiškai ar iš dalies paneigia kaltinamojo duotus parodymus. Be to, kaltinamasis nepaneigė tos aplinkybės, jog yra dukrai užsiminęs, kad meluoti negražu, o tuo labiau teisme. Tokie kaltinamojo parodymai kelia abejonių dėl jų objektyvumo ir todėl jie negali būti laikomi teisingais ir patikimais. Teismas neįvertino to, kad teisiamojo posėdžio metu T. B. parodė, jog pas dukrą į mokyklą atėjo po to, kai išgirdo jam nepalankų pirmosios instancijos sprendimą civilinėje byloje ir tuo metu jau ruošė apeliacinį skundą. T. B. teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimą pabrėžė, jog jam buvo žinoma, kad tokios bylos nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje tiek rašytine, tiek žodine tvarka, kas įrodo, jog jis turėjo galimybę apeliaciniame skunde prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl poveikio pagrindiniam liudytojui civilinėje byloje, apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą rašytine tvarka.

10Apeliantės teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje T. B. veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl pagrįstai manytina, kad kaltinamasis T. B. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus. Įrodymai, gauti teisėtu būdu, papildo vienas kitą bei sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančią daryti išvadą dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

11Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

12Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Gudonienės apeliacinis skundas atmestinas.

13BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

14Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka ne su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas T. B., nebuvo padaryta.

16BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingą informaciją liudytojas gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, siekia, jog šis baudžiamojoje byloje pateiktų melagingą informaciją, ir tokio liudytojo elgesio nori.

17BK 233 straipsnis atsakomybę sieja su poveikiu liudytojui, kad šis teisme duotų melagingus parodymus ir taip būtų trukdoma teisingumo vykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. B. veiksmai – atėjimas į mokyklą pas mažametę dukterį, kalbėjimas pakeltu tonu ir pavadinimas melage – negali būti vienareikšmiai vertinami kaip siekis priversti duoti melagingus parodymus. Tokie veiksmai nesuponuoja tiesioginio spaudimo nukentėjusiajai ir reikalavimo pakeisti parodymus, taigi negali būti vertinami kaip atitinkantys BK 233 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos požymius.

18Vienas iš BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių yra kaltininko siekis priversti kitą asmenį duoti melagingus parodymus, taigi nurodyti aplinkybes, neatitinkančias tikrovės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios motinos (atstovės pagal įstatymą) vyko teisminis ginčas dėl išlaikymo nukentėjusiajai priteisimo. Nukentėjusioji buvo apklausiama kaip liudytoja civiliniame procese pirmosios instancijos teisme, kur nurodė mananti, kad tėvas jai išlaikymo neteikia. Tačiau iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties turinio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas vis tik pripažino, jog T. B. pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą tam tikra apimtimi vykdė, tuo buvo įsitikinęs ir pats kaltinamasis. Šios aplinkybės, viena vertus, sudaro pagrindą manyti, kad tėvo reikalavimas, jog dukra nurodytų, kad buvo išlaikoma, negali būti vertinamas kaip vertimas duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės. Kita vertus, byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad toks reikalavimas apskritai buvo išreikštas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nereikalavo iš dukters duoti parodymus teisme, jog jis ją išlaiko, tik pasakė pastabą, jog meluoti negražu, tuo labiau teisme. Kad T. B. liepė mergaitei sakyti „taip, kaip jis sako“, nurodė nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tokius U. B. parodymus patvirtino jos įstatyminė atstovė J. B., tačiau ji pati pokalbio tarp T. B. ir U. B. negirdėjo, be to, jos ir kaltinamojo santykiai konfliktiški, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal J. B. pareiškimą, todėl šie parodymai negali būti laikomi patikimais. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, tačiau liudytojų K. K., K. J. ir S. N. parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių. Apklausiama pirmos instancijos teisme, K. K. nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu U. B. sakė ne tai, kad ji blogai liudijo teisme, o pavadino melage. Liudytoja K. J. nurodė negirdėjusi, ką U. B. sakė jos tėvas, atėjęs į mokyklą. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos S. N. parodymų matyti, kad ji pokalbio tarp T. B. ir U. B. negirdėjo, o kad tėtis šaukė, jog ji blogai liudijo teisme, jai nurodė pati U. B..

19Pažymėtina, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o bylos duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamojo veiksmai buvo apgalvotas ketinimas paveikti nukentėjusiąją, kad ši duotų melagingus parodymus, juolab, kad T. B. buvo įsitikinęs, jog U. B. melavo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad tuo metu, kai T. B. lankėsi U. B. mokykloje, civilinė byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme bylos įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir liudytojai iš naujo nėra apklausiami.

20Taigi apeliacinio skundo argumentai atmestini ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. B. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Linos Gudonienės apeliacinį skundą atmesti.

24Kolegijos primininkas

25Arūnas Paštuolis

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-10-22 apie 12 val., ( - )... 5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu T. B. pagal BK... 6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo... 7. Apeliantė skunde teigia, kad, nors kaltinamasis T. B. posėdžio metu... 8. Skunde nurodoma, jog, atskleidžiant nusikalstamos veikos, numatytos BK 233... 9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei... 10. Apeliantės teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti... 11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą... 12. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo... 13. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo... 14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad... 15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi... 16. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama... 17. BK 233 straipsnis atsakomybę sieja su poveikiu liudytojui, kad šis teisme... 18. Vienas iš BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties... 19. Pažymėtina, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas... 20. Taigi apeliacinio skundo argumentai atmestini ir sutiktina su pirmosios... 21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo... 24. Kolegijos primininkas... 25. Arūnas Paštuolis...