Byla e2A-1000-275/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Vilktukas”, UAB „Randers REB international”

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Laimos Gerasičkinienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui D. Z., ir ieškovų AB „Lietuvos draudimas“, If P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui D. Z. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Vilktukas”, UAB „Randers REB international”, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

  1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-07-07 nutartimi dvi šios teisme nagrinėtos civilinės bylos buvo sujungtos į vieną ir 2016-08-11 nutartimi sujungtas bylas perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
  2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 4 427,38 EUR žalos atlyginimą, 5 procentus procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-06 ( - ), užsidegus transporto priemonei IVECO DAILY, v/n ( - ), kurios savininkas yra D. Z., buvo apgadinta transporto priemonė MAN 12.163, v/n ( - ) Transporto priemonė MAN 12.163 buvo apdrausta ieškovo draudimo bendrovėje, ieškovas atlikęs žalos administravimą išmokėjo draudėjui 4 427,38 EUR draudimo išmoką. Kadangi gaisro židinys buvo atsakovui priklausančioje transporto priemonėje, todėl ieškovo manymu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas elgėsi nerūpestingai bei turi atlyginti atsiradusią žalą.
  3. Atsakovas D. Z. atsiliepime į ieškinį, nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, pakeisti byloje netinkamą atsakovą D. Z., tinkamu – UAB „Vilktukas“. Nurodė, jog sutinka, kad yra pilnai įrodytas ir neginčijamas žalos atsiradimo faktas, tačiau jis pats neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nerūpestingumo. Jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, automobilis buvo paliktas uždaroje UAB „Vilktukas“ autoserviso teritorijoje, užsakius atlikti aptarnavimo – tepalų keitimo darbus, taip paliktas automobilis negalėjo savaime kelti pavojaus kitų asmenų turtui. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog gaisras kilo dėl atsakovo automobilio gedimo, o ne dėl kitų, trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Alytaus gelbėjimo tarnybos akte nurodytos galimos gaisro priežastys yra spėjamos, bet nėra išaiškintos. Įvykio metu automobilio valdytoju turto patikėjimo teise buvo UAB „Vilktukas“, todėl pastarasis, kaip paslaugos teikėjas atsako už teikiamos paslaugos kokybę ir privalo atlyginti dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo atsiradusią žalą.
  4. Antruoju teisme esančiu bendru ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir If P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, ieškiniu, ieškovai prašė priteisti iš atsakovo D. Z. ieškovo AB „Lietuvos draudimas” naudai – 11 142,76 EUR žalos atlyginimą, 472,80 EUR kompensuojamų palūkanų bei 5 procentų procesines palūkanas; priteisti iš atsakovo D. Z. ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, naudai – 438,22 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-06 apie 08.30 val. kilo gaisras UAB „Vilktukas” teritorijoje stovinčioje transporto priemonėje IVECO DAILY, v/n ( - ), šio gaisro metu buvo sugadintos greta stovėjusios transporto priemonės: vilkikas Mercedes Benz, v/n ( - ), puspriekabė „Krone“, v/n EK772 bei sunkvežimis MAN, v/n ( - ) Gaisro likvidavimo metu buvo apgadintas sunkvežimyje MAN, v/n ( - ) buvęs krovinys. Įvykio metu vilkikas Mercedes Benz, v/n ( - ), ir puspriekabė „Krone“, v/n EK772, buvo apdrausti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo bendrovėje. Ieškovas atlikęs žalos administravimą iš viso išmokėjo draudėjui 11 142,76 EUR draudimo išmoką. Įvykio metu sunkvežimyje MAN, v/n ( - ) buvęs krovinys buvo apdraustas ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, Krovinių draudimu, todėl šis ieškovas išmokėjo iš viso 438,22 EUR žalą.
  5. Atsakovas D. Z. pateikė teismui atsiliepimą į šį bendrą ieškovų ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pakeisti byloje netinkamą atsakovą D. Z. tinkamu – UAB „Vilktukas“. Atsiliepime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir ankstesniame atsiliepime į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį. Papildomai teismui pažymėjo, kad ieškovas If P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, žalos kroviniui atsiradimo faktą sieja ne su gaisru, o su jo gesinimo darbais, todėl šiuo atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio, ne dėl gaisro yra atsiradusi ši žala. Pažymėjo, kad UAB „Vilktukas” darbuotojai nuo pat gaisro pradžios nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų užgesinta pradėjusi degti transporto priemonė, kad tikėtina, jog savalaikiai pradėjus gesinimo darbus, nebūtų atsiradusi kitoms transporto priemonėms ir jų kroviniams jokia žala. Atsakovas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju būtent UAB „Vilktukas“ darbuotojų veiksmai, jų neveikimas buvo neteisėti, kad UAB „Vilktukas“ nesilaikė pareigos elgtis apdairiai, ir jai turėtų kilti deliktinė civilinė atsakomybė.
  6. Trečiasis asmuo UAB „Randers REB international” pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ginčo kilusio gaisro metu sunkvežimyje MAN, v/n ( - ) buvo apgadintas trečiojo asmens krovinys, kuris buvo apdraustas draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS. Dėl šio įvykio draudimo bendrovė trečiajam asmeniui išmokėjo 438,22 EUR žalos atlyginimą.
  7. Trečiasis asmuo UAB „Vilktukas” pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį su savarankiškais reikalavimais, kuriuo palaiko ieškovų ieškinius, praė juos tenkinti bei taip pat priteisti iš atsakovo 579,24 EUR nuostolių atlyginimo, kurie susidarė dėl ieškovo AB “Lietuvos draudimas” taikytos išskaitos išmokant draudimo išmoką dėl UAB “Vilktukas” apgadintų transporto priemonės Mercedes Benz, v/n ( - ) bei puspriekabės “Krone”, v/n EK 772. Papildomai pažymėjo, jog IVECO DAILY, v/n ( - ), buvo atgabenta į trečiojo asmens teritoriją savaitgalį (2015-04-04), kad 2015-04-06 buvo antroji šv. Velykų diena - ne darbo diena, dėl šios priežasties, trečiasis asmuo negali būti atsakingas už minėtos transporto priemonės techninę būklę bei jos saugumą, kad už tai yra atsakingas atsakovas. Vėliau trečiasis asmuo pateikė teismui patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo atsisako reikalavimų dėl 579,24 EUR nuostolių atlyginimo, nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų, prašo tenkinti tik ieškovų ieškinius.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinius atmetė.
  2. Priimdamas sprendimą teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl padarytos žalos dydžio, bet ginčas kilo dėl to, kas yra atsakingas už kilusį gaisrą ir jo metu padarytą žalą. Atsakovas nesutiko, jog gaisro židinys buvo jo transporto priemonėje, nesutiko, kad gaisras įvyko dėl elektros instaliacijos gedimo jam priklausančiame automobilyje, jis pabrėžė, kad gaisro metu nebuvo savo automobilio valdytoju, kad jo automobilis buvo UAB „Vilktukas” žinioje, šios bendrovės autoserviso saugomojoje teritorijoje, kad automobilį perdavė UAB „Vilktukas” atlikti užsakytiems automobilio techninio aptarnavimo darbams, kad įvykio metu jo automobilis laukė remonto atlikimo.
  3. Nustatė, kad žala transporto priemonėms buvo padaryta gaisru, todėl konstatavo, kad draudikams perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamoje byloje reikalaujama gaisru padarytos žalos atlyginimo, todėl joje pabrėžtina priežastinio ryšio svarba. Teismas pažymėjo, jog šioje situacijoje yra reikšminga aplinkybė, kuri byloje neginčijamai nustatyta, kad gaisro metu atsakovo D. Z. transporto priemonė IVECO DAILY, v/n ( - ), buvo išėjusi iš atsakovo valdymo, ji nebuvo atsakovo D. Z. žinioje (valdyme), faktiškai pagal susitarimą jo transporto priemonė buvo perduota techniniam aptarnavimui - konkrečiai tepalų keitimo darbams atlikti, trečiajam asmeniui UAB „Vilktukas“. Gaisras irgi įvyko ne atsakovo žinioje esančioje teritorijoje, bet trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ saugojamoje teritorijoje, automobilis buvo paliktas UAB „Vilktukas“ teritorijoje su šios bendrovės sutikimu, apmokamai iš atsakovo lėšų paslaugai atlikti. Atsakovas paliko savo automobilį neveikiančioje pozicijoje, stovintį, be eigos. Tokios padėties automobilį į savo aikštelę priėmė ir joje laikė UAB „Vilktukas“. Dėl to, faktiškai atsakovo automobilis buvo UAB „Vilktukas“ žinioje ir valdyme. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Vilktukas“, būdamas remonto ir kitų techninių paslaugų teikėju ir priėmęs atsakovo automobilį mokamai paslaugai atlikti turėjo pareigą rūpintis šios transporto priemonės saugumu. Tai, kad tokią prievolę UAB „Vilktukas“ turėjo rodo ir faktinės aplinkybės, trečiasis asmuo UAB „Vilktukas“ buvo užrakinęs atsakovo automobilį aptvertoje ir saugomoje savo stovėjimo aikštelėje, į kurią patekti pašaliniai asmenys negali. Dėl to, šiuo atveju ne atsakovas, bet ieškovas, veikdamas trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ pusėje ir atitinkamai perėmęs jo kaip atsakovo transporto priemonės valdytojo, kurio žinioje kilo gaisras, teises turi įrodinėti, kad jo draudėjo UAB „Vilktukas“ kaltės nėra. Taigi, teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti, gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurioje žinioje buvo tas objektas, kuriame kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, t. y. UAB „Vilktukas“.
  4. Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju ieškovai nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą permetė atsakovui, nurodydami, jog tik atsakovas turi įrodyti visas aplinkybes, jog gaisro židinys nebuvo jam priklausančiame automobilyje ir kad nebuvo jo kaltės. Tačiau dėl aukščiau nustatytų aplinkybių, šiuo atveju ieškovams reikėjo įrodyti, kad gaisro židinys yra konkrečioje atsakovo automobilio vietoje, kad atsakovas šio gaisro židinio objekto yra vieninteliu valdytoju. Atsižvelgus į faktinę situaciją, kai įvykio metu atsakovas nebuvo faktiniu automobilio valdytoju, ieškovams reikėjo įrodyti, jog ginčo atveju nebuvo ir faktinio valdytojo, kuriam buvo perduotas automobilis, kaltės, kad šiuo atveju yra tik atsakovo, kaip automobilio savininko kaltė.
  5. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktoje medžiagoje nurodyta labiausiai tikėtina ginčo gaisro priežastis – atsakovo automobilio elektros instaliacijos gedimas. Teismas pažymėjo, jog elektros instaliacijos gedimo tikimybės atsakovo automobilyje atmesti negalima, bet byloje nėra duomenų, jog toks gedimas iš tiesų būtų įvykęs ir, kad toks gedimas sąlygojo tiriamojo gaisro kilimą, nes nėra duomenų, jog buvo atlikta nuodugni automobilio elektros instaliacijos ir kitų įrangos gedimų požymių paieška. Duomenų, kad buvo siekiama nustatyti šio automobilio buvusį tvarkingumą bylos medžiagoje, nėra. Jokių duomenų apie automobilio veikimą bet kokiame (normaliame ar avariniame) darbo režime bylos medžiagoje nėra. Bylos medžiaga sudaro galimybę konstatuoti, kad tiriamojo įvykio atveju buvo tinkama materialinė bazė gaisrui kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant tikslingą arba atsitiktinį gaisro sukėlimą žmonių veiksmais, kadangi įvykio vietoje buvo įvairių degių medžiagų, kurių degimas galėjo kilti nuo įvairių uždegimo šaltinių. Tai galėjo būti įvairūs buitinio pobūdžio uždegimo šaltiniai (degtukai, buitiniai žiebtuvėliai, smilkstančios cigaretės ir pan.) arba bet kokie galingesni šaltiniai. Jokio uždegimo šaltinio veikimo materialių pėdsakų ir/ar požymių bylos medžiagoje neužfiksuota. Teismas pažymėjo, jog ekspertas pateikė tik tikėtinas išvadas, tačiau tikslios gaisro židinio vietos nustatyti negalima dėl nesurinktų duomenų.
  6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nepilnai, neišsamiai, nenuodugniai ištyrė visas kilusio gaisro aplinkybes, į tai, kad pareigūnės išvada padaryta tik išdėstant savo nuomonę, šios nuomonės neargumentuojant tyrimu, ir vadovaujantis protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, konstatavo, kad yra neteisinga remtis vien tik šios pareigūnės išdėstytu vertinimu ir jos nuomone. Byloje nesant kitų įrodymų, paneigiančių kilusias abejones dėl to ar gaisro židinys buvo atsakovo mikroautobuse, ar gaisras atsitiko atsakovo transporto priemonėje, ar gaisro priežastimi buvo elektros instaliacijos ar kitas gedimas, neatmetus ir netyrus kitų galimų gaisro kilimo versijų, nesurinkus duomenų iš vaizdo kamerų apie užsidegimo momentą ir konkrečią vietą, neapklausus asmenų, buvusių ar galėjusių būti gaisro metu UAB „Vilktukas“ teritorijoje, atsižvelgus į tai, kad UAB „Vilktukas“ gavęs draudimo išmoką nėra šališkas, turi akivaizdų interesą, kyla pagrįstos abejonės, byloje atsiradę prieštaravimai nepatvirtina atsakovo kaltės.
  7. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovai, dvi draudimo bendrovės pasyviai įrodinėjo bylos aplinkybes, visą įrodinėjimo pareigą susijusią su atsakovo ginčijamomis aplinkybėmis dėl gaisro židinio ir jo priežastis, perkėlė atsakovui. Teismas įvertinęs visų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad šiuo atveju šių deliktinės atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, ginčo situacijoje nėra, šių sąlygų ieškovai neįrodė. Byloje nustatytas žalos faktas, tačiau nenustačius nors vienos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, žalos faktas negali būti pagrindas ieškinių tenkinimui.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo ir prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir priimti šioje byloje naują sprendimą- AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimus tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nuomone, ieškovui atsirado pareiga byloje įrodyti, jog ginčo atveju nėra UAB „Vilktukas“ atsakomybės pagrindų, t. y. kad UAB „Vilktukas“ veiksmai neįtakojo atsiradusios žalos, o už įvykį yra atsakingas tik atsakovas D. Z. – minėto automobilio savininkas. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos.
  2. Byloje nėra duomenų apie atsakovo D. Z. ir UAB „Vilktukas“ susitarimą dėl transporto priemonės Iveco Daily remonto darbų, šių darbų pradžios ir pabaigos. Taigi teismas padarė išvadą, kad UAB „Vilktukas“ gaisro metu buvo faktinis minėtos transporto priemonės valdytojas, neturėdamas tam jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo. Atsakovas šių aplinkybių neįrodė, nors jos yra esminės. Atsakovas privalėjo įrodyti momentą, kada jis perdavė valdymo teises UAB „Vilktukas“, o UAB „Vilktukas“ jas priėmė. Šiuo nebuvo aplinkybė, kad transporto priemonė Iveco Daily gaisro metu stovėjo UAB „Vilktukas“ priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog valdymo teisės šiai bendrovei buvo perduotos ir ji turėjo pareigą saugoti, prižiūrėti minėtą transporto priemonę. UAB „Vilktukas“ 2015-05-14 rašte paneigė šią aplinkybę, nurodydamas, kad jis neturėjo jokių įsipareigojimų dėl minėtos transporto priemonės priežiūros ar saugojimo. Taigi esant ginčui šiuo klausimu, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad transporto priemonės valdymas buvo perduotas UAB „Vilktukas“, tačiau to padaryta nebuvo, o teismas, priimdamas sprendimą, į tai visiškai neatsižvelgė.
  3. Skundžiamame sprendime teismas taipogi nurodė, kad apeliantė neįrodė gaisro kilimo priežasties ir atmetė Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisro tyrimo medžiagą kaip įrodymą. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė nustatė gaisro židinį ir tikėtiną gaisro priežastį, t. y. kad gaisras kilo atsakovui priklausančioje transporto priemonėje Iveco Daily“, v/n ( - ) dėl automobilio elektros instaliacijos gedimo. Skundžiamame sprendime pats teismas nurodė, kad ekspertas ekspertizės akte padarė pakankamą tikimybinę išvadą, jog tiriamojo gaisro židinio zona buvo mikroautobuse IVECO. Nepaisant to, jog ekspertas nurodė, jog gaisro kilimo priežastis tiksliai nenustatyta elektros instaliacijos gedimo tikimybės atsakovo automobilyje atmesti negalima. Netinkamai vertindamas šių įrodymų visetą Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė proceso teisės normas.
  4. Atsakovas D. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Sutinka, kad pilnai įrodytas ir neginčijimas yra žalos atsiradimo faktas, tačiau atsakovo manymu iš jo pusės nėra atlikta jokių neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad ieškovai neįrodė ir net nebandė įrodinėti, kad atsakovo veiksmuose yra įstatymams priešingo veikimo ar neveikimo požymių, tačiau bando įrodyti, kad vien tas faktas, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis automobilis užsidegė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis elgėsi nerūpestingai. Bet su tokią ieškovų poziciją negalima sutikti, kadangi atsakovo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nebuvo jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad automobilis gali savaime užsidegti, be to automobilis buvo paliktas uždaroje UAB „Vilktukas“ teritorijoje tokiu būdu ir tvarka, kad jis negalėjo savaime kelti pavojų kitų asmenų turtui. Iš to seka, kad byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko yra neįmanomas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o tai, savo ruožtu, reiškia, kad civilinės deliktinės atsakomybės taikymas yra neįmanomas.
  5. Pažymi, kad šioje situacijoje yra reikšminga aplinkybė, kuri byloje yra neginčijamai nustatyta, kad gaisro metu atsakovo transporto priemonė IVECO DAILY, v/n ( - ), buvo išėjusi iš atsakovo valdymo, ji nebuvo atsakovo žinioje (valdyme), faktiškai pagal susitarimą jo transporto priemonė buvo perduota techniniam aptarnavimui - konkrečiai tepalų keitimo darbams atlikti, trečiajam asmeniui UAB „Vilkiukas“. Gaisras irgi įvyko ne atsakovo žinioje esančioje teritorijoje, bet trečiojo asmens UAB „Vilkiukas“ saugojamoje teritorijoje, automobilis buvo paliktas UAB „Vilkiukas“ teritorijoje su šios bendrovės sutikimu, apmokamai iš atsakovo lėšų paslaugai atlikti. Atsakovas paliko savo automobilį neveikiančioje pozicijoje, stovintį, be eigos. Tokios padėties automobilį į savo aikštelę priėmė ir joje laikė UAB „Vilkiukas“. Faktiškai atsakovo automobilis buvo UAB „Vilkiukas“ žinioje ir valdyme. Įvykio dieną atsakovas savo žinioje neturėjo savo transporto priemonės, dėl objektyvių priežasčių, jos negalėjo prižiūrėti ir vienaip ar kitaip įtakoti jos būklės. Taigi UAB „Vilkiukas“, būdamas remonto ir kitų techninių paslaugų teikėju ir priėmęs atsakovo automobilį mokamai paslaugai atlikti turėjo pareigą rūpintis šios transporto priemonės saugumu. Tai, kad tokią prievolę UAB „Vilkiukas“ turėjo rodo ir faktinės aplinkybės, trečiasis asmuo UAB „Vilktukas“ buvo užrakinęs atsakovo automobilį aptvertoje ir saugomoje savo stovėjimo aikštelėje, į kurią patekti pašaliniai asmenys negali. Dėl to, šiuo atveju ne atsakovas, bet ieškovas, veikdamas trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ pusėje ir atitinkamai perėmęs jo kaip atsakovo transporto priemonės valdytojo, kurio žinioje kilo gaisras, teises turi įrodinėti, kad jo draudėjo UAB „Vilktukas“ kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurioje žinioje buvo tas objektas, kuriame kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Šiuo atveju atsakovas byloje įrodė, jog ginčo įvykio metu, jo automobilis nebuvo jo žinioje, jis jį buvo palikęs UAB „Vilkiukas“ saugomoje autoserviso teritorijoje su UAB „Vilktukas“ žinia sutartam techniniam aptarnavimui atlikti. Tokiu būdu pagal teismų praktiką įrodinėti aplinkybes, jog gaisras kilo ne dėl jo kaltės turėtų ne tik to automobilio savininkas, bet ir automobilio valdytojas gaisro metu, t. y. UAB „Vilktukas“. Kadangi ieškovai išmokėję šiam juridiniam asmeniui draudimo išmokas ir nereikšdami jam, t. y. UAB „Vilktukas“ reikalavimų, tai esant tokiai situacijai, kai šis juridinis asmuo ieškiniuose nebuvo įtrauktas atsakovu, o atsakovu patrauktas tik aš, todėl ieškovui atsirado pareiga byloje įrodyti, jog ginčo atveju nėra šio trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ atsakomybės pagrindų, t. y. kad UAB „Vilktukas“ veiksmai neįtakojo atsiradusios žalos, o už įvykį yra atsakingas tik atsakovas D. Z. - minėto automobilio savininkas.
  6. Ieškovai neįrodė, kad gaisras atsakovo automobilyje kilo būtent dėl jo kaltės, o ne, pavyzdžiui, dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Į bylą nėra pateiktas ekspertizės aktas ar specialisto išvada, kurie neginčijamai įrodytų, kad gaisras kilo dėl paties automobilio gedimo, kuris atsakovui galėjo ir turėjo būti žinomas. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kartu su 2016-05-23 ieškiniu pateiktame Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015-04- 39 akte dėl kilusio gaisro Nr. 38 (218) kaip gaisro kilimo priežastis nurodytas elektros instaliacijos gedimas yra spėjamas, o ne išaiškintas.
  7. Byloje atlikus teismo ekspertize, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-20 ekspertizės akte šios pareigūnės (A. V.) surašyti dokumentai buvo nurodyti kaip faktiškai vieninteliai pradiniai duomenys ekspertiniam tyrimui. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie UAB “Vilktukas” teritorijos stebėjimo sistemą, jos užfiksuotų vaizdų kokybę, nėra ir pačių tiriamojo įvykio vaizdų įrašų. Ekspertas pažymėjo šios pareigūnės papildomojo paaiškinimo teiginį, kad “iki kylant gaisrui jokie darbai, kuriuos galėjo dirbti įmonės darbuotojai, vykdomi nebuvo” ir konstatavo, kad tai sudaro pagrindą neatmesti prielaidos, kad tiriamojo įvykio metu įmonėje buvo ne tik apsaugos, bet ir gamybinių darbuotojų. Ekspertas ekspertizės akte padarė tik pakankamą tikimybinę išvadą, jog tiriamojo gaisro židinio zona buvo mikroautobuse IVECO, kartu nurodydamas, jog trūksta medžiagos tikslios gaisro židinio vietos nustatymui, pažymėjo, kad bylos medžiagoje elektros instaliacijos gedimo atsiradimas niekaip neargumentuotas ir netirtas, traktuojamas kaip savaimingai atsiradęs.
  8. Atsakovo manymu, jog ginčo gaisro kilimo vieta, jo židinys nėra akivaizdus ir aiškus, gaisro metu atsakovas nebuvo mikroautobuso valdytoju, negalėjo daryti poveikio elektros instaliacijai, tiesiogiai atsakovas nesukėlė gaisro, atsakovo automobilis buvo trečiojo asmens UAB “Vilktukas” saugomoje, užrakintoje aikštelėje, šios bendrovės žinioje dėl apmokamų paslaugų atsakovui suteikimo. Vertinant šią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nėra pagrindo konstatuoti konkrečiai atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovui perdavus savo automobilį į autoservisą, techniniam aptarnavimui atlikti, negalima konstatuoti kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nenustatyta, kad atsakovas savo elgesiu turėjo galimybę įtakoti žalos nebuvimą, ar turėjo galimybę daryti įtaką, kad būtų išvengta gaisro, t. y. nenustatyta, kad atsakovas padarė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.
  9. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, kas yra atsakingas už kilusį gaisrą ir jo metu padarytą žalą.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-04-06, ( - ), įvyko gaisras, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės IVECO DAILY, v/n ( - ), kurios savininkas yra D. Z., transporto priemonės MAN 12.163, v/n ( - ) Mercedes Benz, v/n ( - ) ir puspriekabė „Krone“, v/n EK772, kurios buvo apdraustos pas ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Taip pat sudegė transporto priemonėje MAN 12.163, v/n ( - ) buvęs krovinys, kuris buvo apdraustas ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvoje per If P&C Insurance AS filialą, draudimo bendrovėje krovinių draudimu. Šio įvykio gaisro tyrimą atliko Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri pateikė gaisro tyrimo medžiagą. Iš šios medžiagos matyti, jog 2015-04-06 buvo surašytas aktas dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta, jog gaisras kilo krovininiame mikroautobuse IVECO DAILY, v/n ( - ), kuris priklauso atsakovui D. Z.. Gaisro kilimo priežastimi nurodyta transporto priemonės IVECO DAILY, v/n ( - ), elektros instaliacijos gedimas. Byloje taip pat buvo nustatyta, jog transporto priemonė buvo išėjusi iš atsakovo valdymo, ji buvo perduota techniniam aptarnavimui- konkrečiai tepalų keitimo darbams atlikti, trečiajam asmeniui UAB „Vilktukas. Įvykio metu, transporto priemonė buvo trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ autoserviso saugomoje teritorijoje. Be to, byloje buvo atlikta gaisro ekspertizė, ją atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras kuris 2017-03-20 surašė ir teismui pateikė ekspertizės aktą. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateikta išvada, jog 2015-04-06 UAB „Vilktukas“ teritorijoje kilusio gaisro tikėtina židinio zona buvo automobilyje IVECO DAILY, tačiau tikslios gaisro židinio vietos nustatyti negalima dėl duomenų stokos, nėra duomenų, kad bet koks elektros instaliacijos gedimas automobilyje IVECO DAILY buvo įvykęs ir koks gedimas sąlygojo tiriamojo gaisro kilimą.
  3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ reiškė ieškinį atsakovui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui bei rėmėsi įstatyme nustatytomis civilinės atsakomybės taisyklėmis. Teisėjų kolegija įvertinusi šios bylos įrodymus dėl gaisro vietos – automobilių stovėjimo aikštelė, automobilio užsidegimo jam stovint, daro išvadą, jog atsakovo stovintis automobilis įvykio metu nebuvo didesnio pavojaus šaltinis. Nejudanti transporto priemonė gali sudaryti kliūtį ir trukdyti eismui, tačiau šioje byloje nebuvo paneigta, kad tokia nejudanti transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Šioje byloje yra pagrindas nelaikyti jos didesnio pavojaus šaltiniu. Todėl žala, jeigu ji atsiranda dėl nejudančios transporto priemonės, yra atlyginama CK 6.263 straipsnio pagrindu. t. y. įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.
  4. Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas, jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šioje byloje sustojęs automobilis tokios veiklos nevykdė ir įprastai stovintis automobilis nekelia itin didelės žalos atsiradimo rizikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nustatė tik tikėtiną gaisro priežastį- elektros instaliacijos gedimą, dėl ko manytina įvyko trumpas jungimas, laidai yra nematomi, todėl numanyti ir pastebėti gaisro kilimo pavojaus automobilyje, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neturėjo galimybės.
  5. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Šiuo atveju atsakovo automobilis stovėjo trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ serviso saugomojoje teritorijoje tepalų keitimo darbams atlikti, todėl tai nelaikytinas veikla, susijusia su didesniu pavojumi aplinkiniams.
  6. Pagal minėtą teisės normą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą neatsižvelgiant į jo kaltės, kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Minimo straipsnio taikymui būtina sąlyga yra ta, kad žala turi būti padaryta didesniu pavojaus šaltiniu, kuris turi sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų. Pabrėžtina, kad bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Todėl dėl itin griežtų teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų didesnio pavojaus šaltinio valdytojui būtina nustatyti, ar veikla, dėl kurios galbūt atsirado žala, yra susijusi su objektu, kuris turi teisinį pagrindą būti kvalifikuojamas kaip didesnio pavojaus šaltinis.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-13/2012). Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir šios bylos įrodymus dėl atsakovo automobilyje gaisro kilimo priežasties darytina išvada, jog byloje neįrodyta, jog atsakovo stovintis automobilis galėjo sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų, t. y. jo sprogimo galimybę.
  8. Kelių eismo taisyklių 15 p. redakcijoje galiojusioje ginčo įvykio metu, imperatyviai buvo įtvirtinta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovui priklausantis automobilis buvo techniškai netvarkingas, nes jam buvo atlikta ir galiojo valstybinė techninė apžiūra, o pažyma apie gaisro priežastį įrodo, jog elektros instaliacijos gedimas, t. y. laidų gedimas, yra nepastebimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, nors ir nagrinėjant ginčą, kylantį iš pervežimo teisinių santykių, tačiau buvo konstatuota, jog gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011 buvo konstatuota, jog gaisras, įvykęs automobilio priekinėje dalyje, variklio skyriuje, dėl elektros instaliacijos gedimų, laikytinas paslėptu automobilio trūkumu. Paminėtos nutartys šioje byloje tik patvirtina atsakovo paaiškinimus, jog elektros instaliacijos, t. y. laidų, gedimas yra nepastebimas ir atsakovas perduodamas trečiajam asmeniui UAB „Vilktukas“ transporto priemonę techniniam aptarnavimui- konkrečiai tepalų keitimo darbams atlikti, negalėjo žinoti ar tai numatyti, kad automobilis užsidegs.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 yra konstatavęs, jog nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir tai, kad ši nepriklausė nuo jo elgesio. Tokia pat įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė dėl gaisro priežasties taikytina ir kilus gaisrui stovinčiame automobilyje. Atsakovas nebuvo baustas už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Šioje byloje nustačius, jog atsakovo automobilyje gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, kuris yra nepastebimas, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo, gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, todėl atsakovo veiksmuose neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
  10. Tačiau, teisėjų kolegija išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus dėl trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ atsakomybės nagrinėjamu atveju, su jais nesutinka ir pažymi, jog kaip nustatyta CK 6.246 straipsnio 1 dalyje - civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Šioje byloje liko neįrodyta atsakovo kaltė ir jo neteisėti veiksmai, taip pat kaip ir liko nenustatyta trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ kaltė bei neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad automobilis gaisro kilimo momentu buvo trečiojo asmens UAB „Vilktukas“ valdyme, nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti jo atsakomybę už šį įvykį. Tam, kad šiam asmeniui galėtų būti taikoma atsakomybė, taip pat turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė reikalavimų trečiajam asmeniui, neįrodinėjo ir jo atsakomybės, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai dėl UAB „Vilktukas“ atsakomybės, pašalinami, kaip teisiškai nepagrįsti.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir aiškiai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, ko pasekoje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, laiko juos išsamiais ir teisingais bei jų neatkartoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  12. Esant išdėstytiems motyvams, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apelianto skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
  14. Atsakovas D. Z. prašo priteisti jam 200 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau paminėtą įstatymo nuostatą, į tai, jog apelianto apeliacinis skundas buvo atmestas, atsakovui iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliantui AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi jo pateiktas skundas buvo atmestas.

10Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai