Byla 2A-70-560/2019

Dėl pakartotinio sodininkų bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo ir 2018 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei SB „Žaluma“ dėl pakartotinio sodininkų bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais SB „Žaluma“ 2016-04-03 pakartotinio susirinkimo priimtus nutarimus. Nurodė, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarka, dėl ko nei ieškovė, nei jos atstovas J. M. susirinkime nedalyvavo, nes apie jį nebuvo informuoti. 2016-04-03 pakartotiniame susirinkime priimti nutarimai turi esminę reikšmę ieškovės interesams.

72.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Prašė taikyti trijų mėnesių ieškinio senatį ieškovės reikalavimui, nes ieškovė turėjo galimybę gerokai anksčiau sužinoti apie SB „Žaluma“ 2016-04-03 pakartotinį susirinkimą ir jame priimtus nutarimus. Apie 2016-04-03 šaukiamą pakartotinį susirinkimą buvo paskelbta bendrijos skelbimų lentose, laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ bei SB „Žaluma“ internetiniame puslapyje. 2016-04-03 pakartotiniame susirinkime priimti nutarimai nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, nes su ieškiniu ieškovė pateikė dokumentus, kurie nesusiję su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis, t. y. su ieškinio pagrindu. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai nurodė tariamus pažeidimus dėl balsų skaičiavimo komisijos neišrinkimo, revizijos komisijos pirmininko ar nario reikiamo išsilavinimo neturėjimo. Bendrijos pirmininkas J. N. ir bendrijos valdyba vykdo aktyvią veiklą bendrijos interesams užtikrinti, priešingai, nei ieškinyje teigė ieškovė.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-24 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad apie šaukiamą 2016-03-13 SB „Žaluma“ narių susirinkimą 2016-02-24 buvo paskelbta „Valstiečių laikraštyje“ bei SB „Žaluma“ interneto svetainėje www.sb-zaluma.lt. Taip pat atsakovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos SB „Žaluma“ skelbimų lentos, kuriose yra skelbimai apie šaukiamą 2016-03-13 bendrijos narių susirinkimą. Skelbimai apie šaukiamą 2016-03-13 bendrijos narių susirinkimą ir 2016-04-03 pakartotinį susirinkimą SB „Žaluma“ skelbimų lentose buvo patalpinti iš anksto ir bendrijos nariai galėjo su jais susipažinti. Kadangi informacija apie susirinkimus buvo paskelbta „Valstiečių laikraštyje“, SB „Žaluma“ interneto svetainėje ir skelbimų lentose, nebuvo pagrindo kiekvieną bendrijos narį apie šaukiamus susirinkimus informuoti raštu arba pasirašytinai. 2016-03-13 SB „Žaluma“ narių susirinkime dalyvavo 50 narių ir tie dalyvavę bendrijos nariai per 2 savaites galėjo išplatinti informaciją apie vykusį ir numatomą pakartotinį bendrijos narių susirinkimą.

134.

14Įvertinus aplinkybę, kad bendrijoje tuo metu buvo 665 nariai, šių 39, galimai nemačiusių skelbimų bendrijos narių skaičius nėra reikšmingas. Paprastai sodininkų ar daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose yra tik dalis aktyvių asmenų, o kiti tampa aktyvūs nebent tuo atveju, kai asmeniškai paliečiami jų interesai. Šaukiant 2016-04-03 pakartotinį susirinkimą nebuvo būtinumo siųsti kiekvienam bendrijos nariui SMS žinutę su informacija apie šaukimus bendrijos narių susirinkimus, nes skelbimas buvo patalpintas SB „Žaluma“ interneto svetainėje. Pažymėtina, kad SMS žinučių siuntimas susijęs su papildomomis išlaidomis, kurias turėtų padengti visi bendrijos nariai ir kurių tikrai galima išvengti, ypač kai bendrijos nariai yra aktyvūs ir domisi bendrijos veikla.

155.

162016-04-03 pakartotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad vienbalsiai patvirtinti balsų skaičiavimo komisijos nariai A. M. ir V. G.. 2016-04-03 pakartotiniame susirinkime 12 darbotvarkės klausimu buvo aptarti J. M. prašymai, kuriems pakartotiniame susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma nebuvo pritarta. Šis bendrijos narių susirinkimo nutarimas (net ir jo nuginčijimo atveju) nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo aptarti ieškovės tėvo J. M., o ne ieškovės prašymai. Esminė aplinkybė yra ta, jog beveik absoliuti dauguma 2016-04-03 pakartotiniame susirinkime dalyvavusių bendrijos narių balsuodami nepritarė J. M. prašymams. Ieškinyje nurodyta, kad 2016-04-03 pakartotinio susirinkimo nutarimai pažeidė ieškovės interesus, nes ji nedalyvavo pakartotiniame susirinkime, kuriame buvo išspręstas klausimas, susijęs su ieškovės žemės sklypo ribomis. Nėra aišku, kuo pasireiškė ieškovės interesų pažeidimas.

176.

18Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta informacija, kad ieškovė N. D. atvyko į Lietuvą 2016-07-18 ir išvyko iš Lietuvos 2016-09-12, prieš tai išvyko iš Lietuvos 2014-08-25. Pagal aplinkybių visumą realiai suinteresuotu ir iniciavusiu ginčą asmeniu yra J. M., kuris, kaip minėta, yra aktyvus bendrijos narys ir, sprendžiant iš jo aktyvios veiklos, J. M. negalėjo nežinoti nei apie šaukimą 2016-03-13 SB „Žaluma“ narių susirinkimą, nei apie 2016-04-03 pakartotinį susirinkimą. Tai patvirtina ir J. M. 2016-10-03 skundo, adresuoto Vilniaus apygardos prokuratūrai turinys, kuriame jis pats nurodė savo paties adresuotą prokuratūrai 2016-06-23 prašymą su aplinkybėmis dėl, J. M. teigimu, neteisėtai pravesto 2016 m. SB „Žaluma“ narių ataskaitinio rinkiminio susirinkimo. Todėl tikrai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo 2016-04-03 pakartotinio susirinkimo organizavimo ieškovė ir jos atstovas žinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą bendrijos susirinkimą ir jo nutarimus. Teismas sprendė, jog pareiškus ieškinį 2017-05-18, t. y. daugiau kaip po vienerių metų po ginčijamo bendrijos narių susirinkimo nutarimų priėmimo 3 mėnesių ieškinio senaties terminas yra reikšmingai praleistas, todėl ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

197.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-13 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovės SB „Žaluma“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė SB „Žaluma“ bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 1 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo sprendimu atsakovei priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau sprendime nėra išspręstas klausimas dėl atsakovės patirtų 800 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, pateikto atsiliepimo apimtį ir turinį, kai atsakovei svarbiausia reikėjo atsikirsti į ieškovės nurodytus procedūrinius pakartotinio sodininkų bendrijos susirinkimo galimus pažeidimus, kas, manytina, nebuvo labai sudėtinga teisiniu požiūriu, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, be kita ko, į aplinkybę, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba byloje, sprendė, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies.

21III.

22Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

238.

24Ieškovė N. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-01-24 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas spėliojimo būdu nusprendė, jog asmenys, kurie nematė skelbimo yra ne patys aktyviausi, sudarydamas nuomonę, jog kiti asmenys, kurie skelbimą matė, įrodo, jog skelbimas skelbimų lentoje buvo. Atsakovas pateikė fotonuotrauką, tačiau nėra įrodymų, kada tai buvo fotografuota, ant pačių skelbimų nėra datų, kada jie buvo surašyti ir viešai prikabinti skelbimų lentoje, nėra pasirašyti, nėra bendrijos antspaudo. Iš šio skelbimo turinio negalima tiksliai suprasti apie kokį susirinkimą jis skelbia. Bendrijos nariai neturi pareigos pranešti kitiems bendrijos nariams apie pirmąjį bendrijos susirinkimą ir pakartotinio susirinkimo datą.

259.

26Teismas neatskleidė bylos esmės, nesigilino į bylos aplinkybes. Nėra objektyvių duomenų, kad skelbimas apie bendrijos susirinkimą iš tikrųjų buvo iškabintas skelbimų lentoje prieš susirinkimą, skelbimas yra neinformatyvus, nepasirašytas, jame nėra papildomo įrašo apie tai, kokiuose laikraščiuose yra paskelbta apie susirinkimą, dėl ko ieškovė nebuvo informuota apie susirinkimą, o pirmos instancijos teismas neįsigilinęs į bylos aplinkybes nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atmetė.

2710.

28Atsakovas SB „Žaluma“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, apie bendrijos narių susirinkimą buvo paskelbta tiek skelbimų lentoje, tiek laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, netgi SB „Žaluma“ internetiniame puslapyje. Nuotraukų padarymo data aiškiai matosi, iš anksto skelbimą pakabinus skelbimų lentoje, visi bendrijos nariai su juo galėjo susipažinti, šias aplinkybes visiškai teisingai nustatė teismas. Teisės aktai nenumato reikalavimo, jog skelbimas apie bendrijos susirinkimą turi būti pasirašytas, jame turi būti bendrijos antspaudas. Jokie reikalavimai, susiję su skelbimu apie planuojamą bendrijos narių susirinkimą, nebuvo pažeisti. Nei skelbimo būdas, nei terminai, nei reikalavimai susirinkimo kvorumui nepažeisti.

2911.

30Su ieškiniu pateikti kai kurių bendrijos narių pasisakymai, kad jie telefonu negavo trumposios žinutės apie susirinkimą ar kad skelbimo nematė skelbimų lentoje, neturi jokios reikšmės. Apie susirinkimą buvo tinkamai pranešta. Tai, kad bendrijos nariai neskaito skelbimų, nesilanko bendrijos internetiniame puslapyje ir nesidomi bendrijos veikla, nesudaro pagrindo teisėtų bendrijos sprendimų pripažinti negaliojančiais. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad buvo svarstyti ieškovės tėvo prašymai, susiję su žemės sklypais, prieštarauja su ieškiniu pateiktuose dokumentuose paties J. M. nurodytiems faktams. Apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįsta kokios aplinkybės yra nenustatytos, nėra jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo. Nenurodoma kokias teisines pasekmes ieškovei sukėlė 2016-04-03 susirinkime priimti nutarimai. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir nėra jokio pagrindo jo atnaujinti.

3112.

32Ieškovė N. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2018-02-13 papildomą sprendimą ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, savo subjektines teises gynė sąžiningai. Mano, jog teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai būtų nepažeisti ir atsižvelgus į tai, kad atsakovei surašyti atsiliepimą nebuvo sudėtinga, iš jos atsakovės naudai būtų priteistina 150 Eur.

3313.

34Atsakovas SB „Žaluma“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistų išlaidų dydį, nes byloje esančio atsiliepimo parengimas reikalavo kvalifikuoto, kruopštaus advokato darbo. CPK nenumato, kad sumažinti išlaidas galima dėl kitos šalies turtinės padėties. Jos galėtų būti sumažintos ar kitaip paskirstytos tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis. Ieškovei gyvenant užsienyje neįmanoma vertinti jos realios materialinės padėties. Ieškovė nuslėpė tiek išvykimą iš Lietuvos, tiek, tikėtina, slepia savo faktines pajamas. Nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo 2018-02-13 papildomo sprendimo.

35IV.

36Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

37Apeliaciniai skundai atmetami.

3814.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

40Dėl rašytinių paaiškinimų

4115.

42J. M. 2018-06-28, 2018-08-06, 2018-11-14, 2019-01-02 ir 2019-01-04 pateikė rašytinius paaiškinimus (prašymus) su priedais, kuriuose iš esmės pateikiami nauji ir patikslinami apeliaciniame skunde jau nurodyti argumentai.

4316.

44Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus.

4517.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad J. M. rašytinius paaiškinimus (prašymus) su priedais prie apeliacinio skundo atsisakytina priimti.

47Dėl byloje nustatytų aplinkybių

4818.

49Byloje nustatyta, kad 2016-03-13 turėjo įvykti SB „Žaluma“ narių susirinkimas, kuriame turėjo būti svarstomi klausimai - bendrijos valdybos ataskaita, finansinės veiklos ataskaita už 2015 metus, revizijos komisijos akto už 2015 metus tvirtinimas, nario mokesčio sumažinimas, valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, revizijos komisijos ir revizijos pirmininko rinkimai, pajamų – išlaidų sąmatos 2016 metams tvirtinimas, bendro naudojimo žemės sklypų panaudojimas ir tvarkymas, bendrijos veiklos ilgalaikio plano tvirtinimas. J. M. prašymų aptarimas. 2016-03-13 susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu, nes susirinkime dalyvavo 50 narių iš 665 arba 7,52 proc. bendrijos narių. 2016-04-03 įvyko SB „Žaluma“ narių pakartotinis susirinkimas, kuriame balsavo 73 bendrijos nariai arba 10,98 proc. bendrijos narių. Pakartotinis susirinkimas įvyko pagal 2016-03-13 susirinkimo dienotvarkę, kurios 12 klausimu aptariant J. M. prašymus susirinkimo protokole nurodyta, kad prašymai didžia dalimi yra susiję su nepagrįstais finansiniais reikalavimais ir prieštarauja bendrijos vidaus tvarkos taisyklėms. Protokole nurodyta, kad „už“ balsavo 1, „prieš“ – 71 ir „susilaikė“ - 1. Kaip paaiškino SB „Žaluma“ pirmininkas J. N., šie rezultatai reiškia, kad didžioji dauguma susirinkime dalyvavusių bendrijos narių nepritarė J. M. prašymams.

50Dėl apeliacinio skundo argumentų

5119.

52Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5320.

54Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, jog bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie vyksiantį susirinkimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse taip pat yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

5521.

56Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šių nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino visus įrodymus, pateiktus byloje bendrijos narių susirinkimo sušaukimo organizavimo tvarkos tinkamumui pagrįsti, todėl tinkamai nustatė aplinkybę ir padarė išvadą, jog susirinkimas buvo organizuotas tinkamai. Apeliantė teigdama, kad susirinkimas nebuvo organizuotas tinkamai, tai grindžia teiginiais, jog neva nėra įrodymų, kada daryta fotonuotrauka, kurioje yra atvaizduotas skelbimas, ant skelbimų nėra datų, jie nėra pasirašyti, nėra bendrijos antspaudo, jame nėra įrašo apie tai, kokiuose laikraščiuose yra paskelbta apie susirinkimą, ieškovė nebuvo informuota apie susirinkimą ir jog teismas nesigilino į bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi apeliantė nenurodo, kuo remiantis ji mano, jog nuotrauka daryta kitu metu, nei teigia atsakovas, jog ant skelbimo yra privaloma nurodyti datą, pasirašyti ar uždėti bendrijos antspaudą. Apeliantė nurodo, jog teismas nesigilino į bylos aplinkybes, tačiau nenurodo kokios aplinkybės, jos teigimu, nebuvo analizuotos ir vertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė apskritai nenurodo, kokios jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o susirinkimų nutarimų neteisėtumą grindžia vien tuo, jog ji nebuvo tinkamai apie juos informuota. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog skelbime nėra įrašo apie tai, kokiuose laikraščiuose yra paskelbta apie susirinkimą (kaip to reikalauja SB „Žaluma“ įstatų“ 37.8 punktas), tačiau įvertinus tai, jog pati apeliantė nenurodo, kokią tai įtaką turėjo jos interesams ir kaip jos teisės buvo pažeistos, toks neesminis pažeidimas gali būti vertinamas kaip formalus susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas, nesuteikiantis pagrindo panaikinti skundžiamus bendrijos narių susirinkimų nutarimus, juolab, kad apie būsimus susirinkimus buvo skelbiama tiek laikraštyje, tiek skelbimų lentoje, tiek sodininkų bendrijos internetiniame puslapyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, jog apeliantė praleido ieškinio senaties terminą, kas jau sudaro pagrindą atmesti ieškinį, tačiau apeliantė tokių teismo išvadų apeliaciniame skunde neginčijo ir dėl jų nepasisakė.

5722.

58Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

5923.

60Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Dėl papildomo sprendimo

6224.

63Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikus vėliau. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.).

6425.

65Teismas, taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, turi galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kaip šiuo atveju pirmos instancijos teismas ir padarė – atsižvelgęs į ginčo pobūdį, pateikto atsiliepimo apimtį, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 800 Eur iki 300 Eur. Apeliantė nesutinka su papildomo sprendimo dalimi, nurodydama, jog priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir turi būti mažintinos iki 150 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas jau sumažino atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė nepateikė jokių naujų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą keisti pirmos instancijos teismo papildomą sprendimą ir dar labiau mažinti atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo pakeitimo netenkinamas.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

6726.

68Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 590 Eur.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

70Ieškovės N. D. apeliacinius skundus atmesti.

71Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir 2018 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

72Iš ieškovės N. D. atsakovo SB „Žaluma“ naudai priteisti 590 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.