Byla 2A-2131-254/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės ir Dalės Burdulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-248-571/2012 pagal ieškovo D. P. ieškinį dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, iškeldinimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir atsakovės K. P. priešieškinį dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas, institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (IV t. b. l. 115-117) ir prašė:

  • pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo ir priteisti ieškovui 7 000 Lt neturtinės žalos;
  • paskolos grąžinimo trečiajam asmeniui prievolę pagal 2004-03-10 kreditavimo sutartį Nr. 116 palikti ieškovui;
  • iškeldinti atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;
  • nustatyti ieškovui tokią bendravimo tvarką su sūnumi A. P.: 1) ieškovas kas antrą savaitgalį pasiima sūnų šeštadienį 11 val. iš atsakovės ir grąžina atsakovei sekmadienį 18 val.; 2) per Šv. Kalėdas poriniais metais ir Šv. Velykas neporiniais metais ieškovas sūnų pasiima švenčių išvakarėse 17 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. grąžina atsakovei; 3) ieškovas su sūnumi bendrauja (jį pasiimdamas iš atsakovės) dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš 10 dienų;
  • priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė patikslintu priešieškiniu (IV t. b. l. 142-145) prašė:

  • nustatyti uzufrukto teisę naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu ( - ), iki sūnaus A. pilnametystės;
  • kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovą, atsakovei priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos;
  • nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (150 000 Lt sumai) ir padalinti natūra, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu: 1) ieškovui priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ); 2) atsakovei priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ); 3) ieškovui natūra priteisti automobilį Audi, valst. Nr. ( - ), žoliapjovę, televizorių „Filips“ – iš viso turto už 8 150 Lt sumą; 4) atsakovei priteisti 4 075 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;
  • įpareigoti ieškovą ir atsakovę atsiskaityti su kreditoriumi pagal 2004-03-10 kredito sutartį Nr. 116, jų atsakomybę pripažinus solidaria.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu (V t. b. l. 138-147) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų kaltės; iškeldino atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; nustatė ieškovui tokią bendravimo tvarką su sūnumi A. P. – 1) ieškovas kas antrą mėnesio savaitgalį pasiima sūnų šeštadienį 11 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžina atsakovei sekmadienį 18 val. į jos gyvenamąją vietą; 2) per Šv. Kalėdas poriniais metais ir Šv. Velykas neporiniais metais ieškovas sūnų pasiima švenčių išvakarėse 17 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18 val. grąžina atsakovei į jos gyvenamąją vietą; 3) ieškovas su sūnumi bendrauja, jį pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos, dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš 10 dienų; priteisė iš ieškovo atsakovei piniginę 34 000 Lt kompensaciją. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Lt, o AB DNB Nord bankui – 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš atsakovės ir ieškovo valstybės naudai po 48,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

7Teismas nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama ieškovo neištikimybę, pateikė teismui telefoninių žinučių išklotines, tačiau iš jų negalima nustatyti kokiam asmeniui priklauso telefono numeris. Atsakovė tik pati ranka užrašė, kam numeriai priklauso, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, susirašinėjimas žinutėmis neįrodo ieškovo neištikimybės fakto. Iš 2006-12-13, 2007-02-26, 2008-07-04, 2008-09-10 specialisto išvadų matyti, kad atsakovės atžvilgiu ieškovas šeimoje buvo vartojęs smurtą. Smurtas šeimoje buvo vartojamas ir ieškovo atžvilgiu, ką patvirtina 2009-03-23 ir 2009-11-26 specialisto išvada bei fotonuotraukos. Nustatė, kad ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-29 nuosprendžiu, t. y. jau vykstant skyrybų procesui, pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2009-10-18 ieškovės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Abi šalys pripažino, kad namuose kildavo nuolatiniai barniai ir nesutarimai. Įvertinęs nurodytą, teismas sprendė, kad šalys yra konfliktiškos asmenybės, tarp jų išryškėjo akivaizdus charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumas, nesutarimas dėl bendro gyvenimo principų, skirtingas šeimyninių bendro gyvenimo kriterijų vertinimas, nevienodas sutuoktinių pareigų supratimas, kaltinimai vienas kito neištikimybe, atsakovė viešai įžeidinėdavo ieškovą, jį pastebėjusi viešoje vietoje keldavo konfliktus. Todėl teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nevertino, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau. Dėl to ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje pripažinti nepagrįstais ir atmesti, o kaip pasekmė netenkintinas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8Teismas nustatė, kad žemės sklypas, namas ir kiemo statiniai, esantys adresu ( - ) 2004-01-20 dovanojimo sutartimi buvo padovanoti ieškovui. 2004-03-20, t. y. daugiau nei metai iki šalių santuokos sudarymo, namo rekonstrukcijai ir įrengimui iš banko ieškovas paėmė 82 000 Lt paskolą, kurią mokėjo ir moka vienas. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas šiuos pinigus ne investavo į namą, o rengė žaidimų aikštelę, pirko automobilį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu teismas nustatė, kad automobilis buvo pirktas iki santuokos sudarymo. Ieškovas savo ruožtu pateikė teismui 15 PVM sąskaitų faktūrų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą už 22 174,52 Lt sumą iki santuokos su atsakove sudarymo, įrodė, kad dauguma darbų (komunikacijų įvedimas ir išvedžiojimas, šildymo ir elektros sistemų išvedžiojimas, šildymo katilo nupirkimas, židinio pastatymas, grindų išbetonavimas, sienų apšiltinimas iš lauko ir vidaus, sienų iškalimas gipskartonio plokšte ir paruošimas dažymui) irgi buvo atlikta dar iki šalių santuokos sudarymo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo iš banko iki santuokos sudarymo paimta paskola buvo panaudota namo įrengimui. Tai taip pat patvirtino 2009-12-09 turto vertinimo ataskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad namo vertė nuo jo perėjimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn 2004 metais padidėjo 150 000 Lt suma. Ieškovo ir jo motinos parodymai apie ieškovui paskolintus 20 000 Lt teismo nebuvo vertinti, nes nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, be to, ieškovo motiną teismas laikė suinteresuota bylos baigtimi, ką patvirtino jos pačios parodymai apie konfliktiškus santykius su atsakove. Nustatęs, kad gyvenamojo namo vertė padidėjo 150 000 Lt, nors ieškovas iš banko paėmė tik 82 000 Lt paskolą, teismas sprendė, kad likusi 68 000 Lt suma buvo investuota iš šalių bendrų santuokinių lėšų. Teismas laikė, kad atsakovė turėjo realią galimybę savo darbu ir pinigais prisidėti prie namo įrengimo, nes po sūnaus gimimo gaudavo 1 000 Lt mėnesinių pajamų sūnaus išlaikymui ir užsiiminėjo individualia veikla, t. y. kartu su savo motina pavasarį ir vasarą apželdindavo ir tvarkydavo aplinką, gamindavo pintinėles laidotuvėms, vėlinėms, darė gėlių puokštes, o savo ir N. P. dukrai išlaikyti gaudavo lėšų iš N. P.. Todėl teismas sprendė, kad 68 000 Lt suma dalintina pusiau ir iš ieškovo priteistina atsakovei 34 000 Lt lėšų, įdėtų į namo adresu ( - ) pagerinimą. Teismas nepripažino šio gyvenamojo namo bendrąja jungtine nuosavybe, laikydamas, kad atsakovės įdėta 34 000 Lt suma nėra esminės ir pagrindinės lėšos, kurių dėka namas buvo visiškai įrengtas ir pagerintas, juolab jog namas nebuvo visiškai baigtas ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat nematė pagrindo konstatuoti, jog turtas iš esmės buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis (68 000 Lt suma), kadangi pati namo vertė (75 000 Lt) ir įdėtoji paskola (82 000 Lt), bendroje sumoje sudaro 157 000 Lt, t. y. daugiau kaip du kartus didesnė nei sutuoktinių į namo pagerinimą įdėtos bendros lėšos. Bendrąja jungtine nuosavybe nepripažintas ir žemės sklypas, nes atsakovės atlikti jo pagerinimo darbai nebuvo vieninteliai ir esminiai. Be to, turto vertintojo paaiškinimu sklypas kainos atžvilgiu nėra išsiskiriantis ar strateginėje vietoje.

9Nors atsakovė prašė priteisti ieškovui natūra automobilį Audi 100, žoliapjovę ir televizorių, nepateikė jokių įrodymų apie automobilio registraciją ieškovo vardu. Todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog jis buvo pirktas už bendras šeimos lėšas ir laikytinas šeimos turtu. Be to, dėl šių daiktų vagystės Marijampolės apskrities policijos komisariate vyko ikiteisminis tyrimas, todėl jei tie daiktai ir buvo santuokos metu įsigytas turtas, jis buvo parastas dėl kitų asmenų kaltų veiksmų. Dėl to šis atsakovės prašymas, kaip ir prašymas jai priteisti 4 075 Lt kompensaciją, netenkintas. Teismas nesvarstė santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo klausimo, nes šalys tokio reikalavimo nepareiškė.

10Teismas atsisakė nustatyti atsakovei uzufrukto teisę naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu ( - )e, iki sūnaus A. pilnametystės visų pirma motyvuodamas tuo, kad atsakovės siūlomas patalpų padalinimas sukeltų ieškovui nepatogumų, nes jis neturėtų virtuvės, taip pat į atsakovės pateiktą namo padalinimo projektą nebuvo įtraukta patalpa 1-6 ir į ją ieškovas iš viso negalėtų patekti. Be to, atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką (M. P.), todėl ji taip pat turėtų gyventi šiose patalpose, t. y. M. tėvo pareiga rūpintis savo vaiku ir jam užtikrinti tinkamas mokymosi ir gyvenimo sąlygas, šiuo atveju nepagrįstai būtų apsunkintas ieškovas. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė turi pakankamas pajamas (nuo 3 000 iki 4 000 Lt per mėnesį), be to, gauna 400 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš ieškovo, bei tokią pat sumą, o kartais ir daugiau, M. P. išlaikymui, todėl turi realias galimybes įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Tą patvirtina pačios atsakovės patvirtinimas bylos nagrinėjimo metu apie tai, jog yra pajėgi išmokėti ieškovui kompensaciją, jeigu namas būtų priteistas jai nuosavybės teise. Vien iš ieškovo priteistos 34 000 Lt kompensacijos pakanka Marijampolės mieste įsigyti 1 ar pusantro kambario butą. Kadangi abi šalys pripažino, kad jie iki santuokos sudarymo gyveno atsakovės tėvams priklausančiame name, teismas neatmetė galimybės, kad atsakovė šiame name galėtų pagyventi ir tuo metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sūnui yra tik 6 metai, todėl nustačius uzufruktą, dėl asmeninių tėvų ambicijų mažametis dar 12 metų turėtų stebėti ir išgyventi tėvų ginčus, matyti vartojamą smurtą. Uzufrukto nustatymo klausimas lietė ir kreditorės AB DNB banko teises bei teisėtus lūkesčius, kadangi paskolos sutarties sudarymo metu paskolą suteikė vienišam asmeniui, kuris įkeitė neapsunkintą turtą, o nustačius uzufruktą, ieškovui išliktų pareiga mokėti paskolą, tačiau sutrikus atsiskaitymams banko kaip sąžiningos kreditorės teisės būtų suvaržytos dėl nepilnamečių vaikų iškeldinimo, kurių vienam nustatytas uzufruktas. Tokiu atveju sumažėtų nekilnojamojo turto vertė bei paklausumas. Dėl šių priežasčių teismas nutarė atsakovę iškeldinti iš gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

11Teismas netenkino atsakovės prašymo nustatyti minimalią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, nes byloje nebuvo duomenų apie tai, jog ieškovui būtų apribota tėvo valdžia, jam uždrausta bendrauti su vaiku, nebuvo kitų aplinkybių, dėl kurių ieškovo bendravimas su vaiku galėjo pakenkti vaiko interesams. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko ir tėvo susitikinėjimas gali turėti įtakos jų emociniam ryšiui, teismas laikė tikslinga gerinti jų bendravimą ir sprendė, kad 6 metų vaikas gali pabūti be mamos, nakvoti tėvo namuose ir bendrauti su tėvu kaip įmanoma daugiau. Be to, manė, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitrauks vaiko nuo įprastos jam aplinkos, kadangi ieškovas gyvens namuose, kuriuose iki šiol gyveno vaikas. Remiantis išdėstytais motyvais likusiose dalyse ieškinys ir priešieškinis atmesti.

12Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas vadovavosi tuo, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti dalinai, ieškinys tenkintas didesne apimtimi, tačiau atsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį, į tai, kad su ja augo du nepilnamečiai vaikai ir į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo pakankamai didelės, o banko atstovas bylos nagrinėjime dalyvavo tik vieną kartą, raštus dėl bylos nagrinėjimo ir ieškinio bei priešieškinio tenkinimo teikė visuomet analogiškus.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu (VI t. b. l. 1-6) atsakovė prašo apeliacinį skundą tenkinti ir sprendimą pakeisti:

  • pripažinti, kad ieškovas yra kaltas, dėl santuokos iširimo ir priteisti priešieškinyje nurodytą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti;
  • pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;
  • šį turtą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis: turtą natūra priteisti ieškovui, atsakovei 41 000 Lt suma padidinti priteistos (34 000 Lt) piniginės kompensacijos dalį, iš viso atsakovei priteisiant 75 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją;
  • panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl iškeldinimo;
  • priteisti atsakovei 4 075 Lt piniginę kompensaciją už kilnojamuosius daiktus;
  • nustatyti uzufruktą, t. y. teisę jai ir nepilnamečiams vaikams naudotis atsakovo vardu registruota gyvenamąją patalpa, esančia ( - ), iki vaikų pilnametystės;
  • perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį.

14Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje esantys įrodymai ir liudytojai patvirtina, kad atsakovė nuolat kentė fizinį smurtą. Atsakovė neginčija, kad ieškovui buvo padarytas įdrėskimas galimai jai ginantis, tačiau įdrėskimas negali būti lyginamas su atsakovės patirtais sužalojimais. Faktas, kad atsakovė ištepliojo ieškovo brolio automobilį, dėl ko buvo įspėta, neturi nieko bendro su sutuoktinio pareigomis šeimoje ir negali būti laikomas esminiu dėl santuokos iširimo. Tuo tarpu byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga akivaizdžiai patvirtina ieškovą buvus neištikimu. Konstatavus ieškovo kaltę, atsakovei priteistina neturtinė žala, kuri siejama su patirtu fiziniu smurtu, nepatogumais, stresu ir dvasiniais išgyvenimais;
  2. Teismas liudytojų parodymus vertino nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai. Šalys į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2008 metais, todėl liudytojos B. parodymai dėl aplinkybių, susiklosčiusių 2010 metų vasarą, kurios įvardintos kaip pagrindu santuokai iširti, nevertintini kaip neturintys nagrinėjamam ginčui reikšmės. Ieškovo motinos parodymai taip pat nevertintini, nes jie subjektyvūs, susiję su neapykanta atsakovei, ko pastaroji neslėpė ir teismo posėdžių metu. Liudytoja I. P. parodė apie įvykius 2009 – 2011 metais, kai šalys jau buvo įvardinę santuokos iširimo priežastis, todėl taip pat laikytini nesusijusiais;
  3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad namas, esantis ( - ), nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai, kad šalių sūnus gimė 2005 metų spalio mėnesį, liudija, jog šalys kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2004 metų. Byloje esantys duomenys apie atsakovės vykdomą veiklą, t. y. apželdinimo darbus ir vykdomą verslą, liudija, jog atsakovė gavo pajamas, kurias galėjo investuoti į ginčo namo įrengimą ir pagerinimą. Ieškovas neneigia, kad atsakovės indėlis susijęs ir su vaikų priežiūra, maisto gaminimu, patalpų tvarkymu ir priežiūra. Ieškovas pritarė, kad atsakovė sodino sodinukus ir juos pardavinėjo, prisidėjo prie elektros instaliacijos įrengimo ir aplinkos apželdinimo, kad statyba jiems pradėjus gyventi kartu nebuvo baigta, kad pinigais parėmė ir atsakovės tėvai, kurie faktiškai galėjo ir patys atsakovei namą pastatyti. Atsakovė pačios atliktus apželdinimo darbus įvertino 5 000 Lt. Be to, šalys 1,5 metų gyveno pas atsakovės tėvus už nieką nemokėdami, todėl akivaizdu, jog atsakovė galėjo kiekvieną mėnesį per 1,5 metų prisidėti prie namo tvarkymo po 1 000 Lt, t. y. iš viso 18 000 Lt. Ieškovas neneigė ir nepaneigė, kad atsakovės motina davė jai 5 000 Lt, kuriuos atsakovė investavo į namą. Atsakovė taip pat laikotarpiu nuo 2004 iki 2008 metų pirko išsimokėtinai prekes už 10 793,86 Lt sumą, tačiau pirkimo dokumentai neišlikę. Atsakovas iš esmės neginčijo fakto, jog atsakovės tėvai davė jiems medieną laiptams ir durims pasigaminti, kas sudaro dar 5 000 Lt;
  4. Teismas sprendime neaptarė ir neįvertino aplinkybių apie namo, esančio ( - ), įrengimą. Šalims pradėjus gyventi kartu tai buvo tik suvirintas metalinėmis kontrukcijomis betoninių plokščių statinys, kuris palaipsniui buvo suremontuotas, o skyrybų išvakarėse atsakovės dėka ten buvo pastatytas netgi virtuvinis komplektas, neskaitant visų kitų apdailos darbų, kurių vertę nurodo siekiant 22 000 Lt. Atsakovė negalėjo pateikti savo investicijas patvirtinančių įrodymų, tačiau ieškovas tokių taip pat nepateikė, todėl laikytina, kad teisus tas, kuris pirmas užsiminė apie šio namo įrengimui skirtų daiktų įsigijimo aplinkybes;
  5. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, jog ieškovas dalį paskolos sumos iššvaistė įrengdamas ir vėliau panaikindamas žaidimo aikšteles ir pagerindamas automobilį, dėl ko iš paskolos bebuvo likę 70 000 Lt ar net mažiau;
  6. Teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už kilnojamuosius daiktus, nes ieškovas juos prarado dėl savo kaltės;
  7. Priteisdamas iš ieškovo piniginę kompensaciją, teismas netyrė, ar ieškovas gali ją sumokėti, ir per kokį laikotarpį. Nenustatė iki kada kompensacija privalo būti sumokėta, tuo grubiai pažeisdamas jo nepilnamečio sūnaus teisę į saugią aplinką ir nuolatinį gyvenamąjį būstą;
  8. Nuspręsdamas, kad atsakovė gali pagyventi pas savo tėvus, nusprendė dėl jų teisių jiems nebūnant bylos šalimis;
  9. Sprendimo dalis dėl iškeldinimo naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neteisingai taikė įstatymo normas, jų neaiškino ir neaptarė iškeldinimo pagrindų. Atsakovė apie iškeldinimą nebuvo įspėta, kas yra privaloma pagal įstatymą. Be to, iškeldinta tik atsakovė, o jos vaikai lieka gyventi ginčo name, nors vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove. Nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos gali būti iškeldinti tik asmenys, tas patalpas užėmę savavališkai, tuo tarpu atsakovė ir 2 jos vaikai ginčo name gyvena teismo sprendimu, o ieškovas įpareigotas gyventi atskirai dėl smurtinių veiksmų atsakovės atžvilgiu. Iškeldinimas netaikytinas ir dėl uzufrukto teisės.

15Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t. b. l. 28-31) prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tai, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtųsi atsakovei, nereiškia, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti netinkamai. Teismas neįpareigotas spręsti, kuris sutuoktinis kaltesnis. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovės minėtų liudytojų parodymai apie laikotarpį po santuokos nutraukimo patvirtina ieškovo teiginius apie nesugyvenamą ir konfliktišką atsakovės būdą, nepagarbų ir agresyvų elgesį, pavydo protrūkius, kurie nesibaigė net ir po santuokos nutraukimo. Atsakovės argumentai apie bendro ūkio vedimą, jos pajamas ir indėlį į ginčo namo pagerinimą, ieškovo iš banko gautos paskolos panaudojimą neatitinka tikrovės. Atsakovės dukros išlaikymui skirtos lėšos negalėjo būti ir nebuvo priskirtos atsakovės gaunamoms pajamoms, nes tai lėšos, skirtos išimtinai vaikui. Kadangi tos gaunamos 250 Lt sumos atsakovės dukrai nepakako, ieškovas prie išlaikymo prisidėjo savo lėšomis. Bendrą ūkį su atsakove pradėjo vesti vėliau nei nurodo atsakovė. Atsakovė virtuvės baldus ir įrangą pirko nenaujus ir į bylą nepateikė jokių jų įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų. Be to, šiuos baldus ji pirko jau vykstant skyrybų procesui ieškovui nežinant. Ieškovas neginčija atsakovės nuosavybės teisės į šiuos baldus. Nurodo, kad visą banko gautą paskolą panaudojo namo remontui, taip pat į jį investavo ir už parduotą automobilį BMW gautas lėšas (7 000 Lt). Nepagrįsti atsakovės teiginiai apie apželdinimo darbų ir sodinukų kainą. Vis tik byloje svarbi ne sodinukų kaina, o tai, kiek įtakos jie turėjo sklypo vertės padidėjimui. Byloje pateikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis pagerintas. Šiuo metu atsakovė dalį sklype buvusių augalų iškasė bei grasino, kad jokių augalų nepaliks. Ieškovas neneigia, kad atsakovės indėlis yra, tačiau ne toks žymus ir didelis kaip nurodo atsakovė. Teismas nenustatinėjo ieškovo galimybės sumokėti kompensaciją, nes nustatė, jog jis turi ir kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas atsakovui nevykdant sprendimo gera valia. Termino, per kurį turėtų būti sumokėta kompensacija atsakovei, nenurodymas palankus atsakovei, nes sprendimui įsiteisėjus atsakovė galėtų reikalauti iškart visos sumos. Teismo sprendimas jokių pasekmių atsakovės tėvams nesukelia. Apeliantės argumentai nepaneigia teismo argumentų dėl uzufrukto. Atsakovė privalo būti iškeldinta, nes teismo sprendimu namo savininku pripažintas tik ieškovas. Pažymėjo apeliacinį skundą esant su trūkumais – nenurodytas trečiasis asmuo ir nurodyta netiksli apeliacinio skundo kaina, t. y. nurodyta 41 000 Lt, kai tuo tarpu skunde prašoma priteisti ir 4 075 Lt kompensaciją už kilnojamuosius daiktus.

16Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t. b. l. 32-35) prašo apeliacinį skundą dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šio turto apsunkinimo uzufruktu apeliantės ir jos nepilnamečių vaikų naudai, atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą dalyje, kurioje šie apeliantės reikalavimai atmesti, palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (847 Lt) apeliacinės instancijos teisme. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą bankui įkeistą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje esantys įrodymai teigia priešingai, t. y. tai, kad pagerinimo darbai buvo atlikti iš asmeninių ieškovo lėšų. Tai, kad ginčo turto vertė yra padidėjusi nuo 2004 metų, neįrodo, jog turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad pagerinimo darbai buvo esminiai ir atlikti jos ar abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis. Teismui nusprendus, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turėtų būti nustatytos tokio turto dalys, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių kreditorių teisės. Atsakovei, jei jai būtų priteista dalis turto, taip pat kyla rizika, kad ieškovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, į jai priteistą turtą būtų nukreipta išieškojimas. Teismo sprendimas nesukuria pasekmių atsakovės tėvams, nes jame atsakovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta nenustatyta pas tėvus. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo pagrįstas, nes atitinka nepilnamečių vaikų interesus, kurie nebus pažeisti, jei atsakovė apsigyvens kitame įsigytame ar nuomojame būste. Be to, atsakovės dukros gyvenamuoju plotu turėtų rūpintis atsakovė ir dukters tėvas, o ne ieškovas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

20Šalių santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimu, kuris įsiteisėjo po 2011-09-20 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, kuria sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas buvo perduotas nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė, pareiškusi priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Ieškovas pradiniu (patikslintu) ieškiniu (I t., b.l. 35-37) atsakovės kaltę grindę sutuoktinių pareigos vienas kitą remti pažeidimu (CK 3.27 str.), o vėliau ieškinį patikslino ir nurodė aplinkybę dėl žiauraus sutuoktinės elgesio (2009-09-23, III t., b.l. 79-82). Atsakovė savo priešieškinį grindė prezumpcijomis – žiauriu sutuoktinio elgesiu ir jo neištikimybe. Teismas tiek ieškovą, tiek atsakovę pripažino kaltais dėl santuokos iširimo, kaip pažeidusiais iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis.

21Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

22Atsakovė priešieškinį pateikė 2008-07-22 ir sutuoktinio žiaurų elgesį grindė 2006-12-13, 2007-02-26 ir 2008-07-04 specialistų išvadomis dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (II t., b.l. 5-7), kuriose nurodytos aplinkybės dėl atsakovės sužalojimų, padarytų smūgiuojant kumštimi į galvą, veidą, rankomis suduodant į šonus, įspiriant į koją, tąsant už plaukų, užlaužiant už nugaros rankas ir t.t. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė papildomai pateikė 2008-09-30, 2008-09-10 (I t., b.l. 88, 89), 2008-12-02, 2008-12-08 (I t., b.l. 103,104), 2009-11-26 (II t., b.l. 50) specialistų išvadas dėl jos sužalojimo laipsnio konstatavimo, jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme. Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-299-532/2010 (II t., b.l. 109-114) buvo nuteistas dėl atsakovės sužalojimo 2009-10-18, t.y. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, kuomet tyčia sudavė jai rankomis smūgius į veido bei galvos sritį, krūtinę bei nugarą, dėl ko padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, bendrą sumušimo sindromą, nosies kaulų lūžimą, kraujavimą iš nosies, o taip pat kraujosruvas veide, kas buvo įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodytos specialistų išvados, atsakovo nuteisimas už tyčinį nusikaltimą dėl sutuoktinės sveikatos sužalojimo, liudytojų D. M., R. Ž., J. K. parodymai patvirtina jo žiaurų elgesį su sutuoktine tiek iki jos kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, todėl tai preziumuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.).

23Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2008-06-27. Kaip atsakovės žiauraus elgesio su juo įrodymą pateikė Marijampolės apskrities VPK 2009-04-05 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo per teismo paskirtą terminą sutuoktiniams susitaikyti, kuomet 2009-04-04 atsakovė moliniu puodeliu kelis kartus trenkė ieškovui į galvą (III t., b.l. 4). Taip pat pateikė 2009-03-23 specialisto išvadą (III t., b.l. 5), kurioje nurodyta, kad ieškovui buvo padaryti sužalojimai metaliniu raktu duriant į nugarą ir pagal jo paaiškinimą tai padarė atsakovė. 2009-11-26 specialisto išvadoje dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo masto (II t., b.l. 50) konstatuota, kad atsakovė 2009-11-25 sudavė jam į veidą, apdraskė nagais, dėl to jis patyrė skruoste nubrozdijimus, kaklo kairėje pusėje 1,5x1 cm. kraujosruvą. Visi šie ieškovo sužalojimai buvo padaryti ir konstatuoti jau po bylos iškėlimo, tačiau toks atsakovės elgesys sutuoktinio atžvilgiu tuomet, kai turėjo būti imtasi priemonių santuokai išsaugoti, yra nepriimtinas, atsižvelgiant į šeimos tikslus, todėl taip pat patvirtina jos žiaurų elgesį su sutuoktiniu, kas preziumuoja ir jos kaltę (CK 3.60 str. 3 d.). Pažymėtina, kad VTAT atstovė teisme paaiškino, kad jai yra žinoma, jog abu sutuoktiniai konfliktuoja bei mušasi vaikų akivaizdoje, kas visiškai nesiderina su tėvų asmeninių teisių ir pareigų turiniu (CK 3.165 str.), taip pat rodo abiejų sutuoktinių žiaurų elgesį su savo vaikais.

24Kolegija sutinka su teismo argumentais, kad atsakovė į bylą pateiktais elektroninių laiškų ir SMR žinučių ištraukomis neįrodė ieškovo faktinės neištikimybės, tačiau būdama įsitikinusi savo tiesa, dėl to nuolat konfliktuodavo, viešoje vietoje tuo pretekstu sutuoktinį menkindama, reikalavo jį nutraukti naktinį darbą, tuo supriešindama savo asmeninius interesus su sutuoktinio interesais, todėl taip pat pripažintina pažeidusi CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisines sutuoktinių pareigas vienas kitam. Preziumuojant atsakovo kaltę dėl žiauraus elgesio su sutuoktine, nebūtų teisinga konstatuoti atsakovės kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos sutuoktiniui nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tačiau pagal bylos duomenis atsakovė taip pat žiauriai elgėsi su sutuoktiniu, jį sužalodama ir to neneigė, tik prašė atkreipti dėmesį į sužalojimų sunkumą ir pobūdį. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliantės argumentus, kad sutuoktinį sužalojo galimai nuo jo gindamasi, nes tuo metu jai sužalojimai nekonstatuoti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovas taip pat pažeidė sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, remti moraliai (CK 3.27 str. 1 d.), o abu sutuoktiniai konfliktiškos asmenybės, savo interesų nesugebančios derinti su kito sutuoktinio interesais ir nuolat konfliktuojančios, todėl pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutraukimo ir pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

25Dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo

26Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nekilnojamojo turto, esančio ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo ( - ) asmeninės nuosavybės teisė įregistruota ieškovo D. P. vardu 2004-01-20 dovanojimo sutarčių pagrindu. Šalių santuoka įregistruota 2005-05-21, todėl laiko atžvilgiu šis turtas įgytas iki šalių santuokos sudarymo, be to, jis dovanotas ieškovui, todėl pagal įstatymą pripažįstamas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1, 2 p.). Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu tuo aspektu, kad nepagrįstai gyvenamasis namas ( - ) buvo nepripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, taip pat, neginčydama sprendimo dėl šio turto nepadalinimo natūra, prašo jai priteistą piniginę kompensaciją padidinti iki 75 000 Lt. Apeliantė, pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjo įrodyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011).

27Sprendžiant dėl pirmosios sąlygos - ar turtas buvo pagerintas iš esmės teisiškai reikšminga abiejų šalių neginčijama aplinkybė, kad pagal iki dovanojimo sutarties sudarymo paskutinę turto inventorizaciją (2003-11-19) gyvenamojo namo baigtumas sudarė 77 proc., o santuokos pabaigoje pagal ieškovo užsakymu parengtą vertinimo ataskaitą – 95 proc., todėl pagerinimai sudaro 18 proc. bendro namo baigtumo santuokos nutraukimo pabaigai, todėl šiuo aspektu pripažinti daiktą iš esmės pagerintu nėra pagrindo. Taip pat pagal toliau nurodomus argumentus ir remiantis abiejų šalių pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, nėra pagrindo pripažinti, kad sutuoktiniai santuokoje įgytų lėšų panaudojo daugiau negu šiam turtui sukurti buvo panaudota lėšų, kurios negali būti pripažintos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad apeliacijos objektu esantis turtas be pagrindo nebuvo pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.).

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.R v. G.R. bylos Nr. 3K-3-415/2008 (S), turto rinkos kainos turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis dalijamo turto rinkos kainomis, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančiomis kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal ieškovo užsakymu K. K. įmonės „Turto, verslo vertinimo ir audito biuro“ atliktą ginčo turto įvertinimo ataskaitą, jo rinkos vertė 2011-05-30 (sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2011-09-20) buvo 219 000 Lt., o viso statinio atkuriamieji kaštai sudaro 408600 Lt., o atkuriamoji vertė (pritaikius nusidėvėjimą) – 366106 Lt., taigi, gyvenamajam namui pastatyti buvo sunaudota ši pinigų suma.

29Atsakovės užsakymu UAB „Kovertas“ atliko gyvenamojo namo rinkos vertės nustatymą 2004 m. balandžio mėn. ir pagerinimų (išorės ir vidaus apdailos) kaštų atkūrimo vertę vertinimo dienai -2009-11-26. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinamo turto rinkos vertė 2004 m. buvo 75 000 Lt, o pagerinimų atkūrimo kaštai - 250197 Lt., o atkūrimo vertė (pritaikius nusidėvėjimą) - 225000 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas sutiko su 34 000 Lt kompensacijos paskaičiavimu, teismui naudojant būtent pastarąjį dydį (225 000 Lt – 75 000 Lt - 82 000 Lt : 2). Lyginant viso namo (366106 Lt) ir jo pagerinimo (225000 Lt) atkuriamąsias vertes, darytina išvada, kad pagerinimo vertė bendroje sumoje sudaro 61 proc. Tačiau į gyvenamojo namo pagerinimus dar iki santuokos su atsakove sudarymo ieškovas investavo 82 000 Lt gauto kredito, kurio iki ieškinio pareiškimo teismui padavimo (2008-06-27), iš santuokoje įgytų lėšų buvo grąžinta 7 400 Lt., todėl ieškovo asmeninės lėšos, susijusios su kreditu mažintinos 3700 Lt suma iki 78300 Lt ir tuomet būdami santuokoje sutuoktiniai į turtą investavo 146700 Lt bendrų lėšomis, kas sudaro 40 proc. viso turto atkuriamosios vertės, todėl santuokoje šalių panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neviršijo ieškovo panaudotas lėšas, kurios laikytinos asmenine ieškovo nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti (CPK 178 str., 185 str., CK 3.90 str.). Tačiau atsakovei savo lėšomis pagerinus ieškovo asmeninę nuosavybę, pagrįstai buvo pripažinta teisė į kompensaciją (CK 3.98 str.), kuri kolegijos nuomone, buvo paskaičiuota neteisingai.

30Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio vertino skirtumą tarp rinkos vertės ir atkuriamosios vertės, t. y. gretino skirtingus dydžius, kuomet teisiškai reikšminga aplinkybe yra ginčo turto rinkos vertė santuokos pabaigai (CK 3.119 str.). Nagrinėjamu atveju atkuriamoji vertė (225 000 Lt) yra didesnė už viso turto rinkos vertę (219 000 Lt). Nustačius, kad sutuoktinių bendromis lėšomis santuokoje turtas buvo pagerintas 40 proc., ši dalis jo rinkos vertėje santuokos pabaigai sudarytų 87600 Lt, todėl atsakovei pripažinta teisė ne į 34 000 Lt., o į 9 800 Lt. didesnę - 43 800 Lt. kompensaciją (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliantė kompensaciją skaičiavo nuo atkuriamosios vertės atimdama 82 000 Lt ieškovo asmeninio kredito lėšas (225 000 Lt – 82 000 Lt :2). Tačiau kaip jau minėta pirmiau, viso statinio atkuriamieji kaštai, pritaikius nusidėvėjimą – 366106 Lt., o namo pagerinimo santuokoje kaštai, pritaikius nusidėvėjimą - 225 000 Lt, tačiau tokiomis lėšomis sukurto objekto rinkos kaina santuokos pabaigai tėra 219 000 Lt., todėl kolegija nesutinka su apeliantės paskaičiuotu 75 000 Lt kompensacijos dydžiu. Pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.

31Apeliantės argumentai, kad priteisdamas iš ieškovo piniginę kompensaciją teismas netyrė ar jis gali ją sumokėti, per kokį laikotarpį, nenustatė iki kada kompensacija privalo būti sumokėta, nedaro skundžiamo teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, nes byloje nekilo abejonių dėl ieškovo išsigalėjimo šią kompensaciją sumokėti, kuomet pagal bylos duomenis jis turi daugiau asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir pats nenurodė, kad neišsigalės ją sumokėti pagal teismo sprendimą, kuris vykdytinas iš karto, po jo įsiteisėjimo (CPK 18 str.).

32Dėl kito santuokoje įgyto turto

33Apeliantė laiko, kad santuokoje ieškovas 2008-07-06 dėl savo kaltės prarado automobilį Audi 100 v. n. ( - ) 7 000 Lt vertės, žoliapjovę 1 000 Lt vertės ir televizorių „Filips“ 150 Lt vertės, todėl jai priteistina puse šio turto vertės kompensacija pinigais. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl šių daiktų vagystės kreipėsi į Marijampolės PK KPS SNTP (III t., b.l. 59). Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį, dalintinas turtas kurį sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nei ieškovas, nei atsakovė pareikšdami pradinius reikalavimus šio turto neįtraukė į dalintino turto masę. Atsakovė neginčijo fakto, kad šie daiktai buvo pavogti, tik nurodė, kad jie vėliau atsirado. Šią apeliantės nurodytą aplinkybę paneigia sprendime nurodyti duomenys – 2012-03-27 Marijampolės PK raštas, kuriame konstatuota, kad pavogti daiktai nesurasti (V t., b.l. 107). Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-06-17 VĮ „Regitra“ duomenimis (I t., b.l. 7), sutuoktinių vardu įregistruotų transporto priemonių nebuvo, o apeliantė nepateikė jokių duomenų, pastarąjį faktą paneigiančių, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.

34Dėl uzufrukto nustatymo

35Šalių santuokoje gimė sūnus A. P., gim. ( - ). Vaikas yra nepilnametis ir gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name ( - ). Pažymėtina, kad santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių, tačiau šis režimas lieka galioti kitų įstatymo saugomų subjektų – nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vaiko atžvilgiu šeimos turto teisinis režimas pasibaigia jam sulaukus pilnametystės. Nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Pagal CK 3.86 straipsnio 2 dalį, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Taigi CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad uzufrukto nustatymas neatitinka nepilnamečio šalių sūnaus interesų, kuomet vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški, iškilusius nesutarimus jie sprendžia smurtaudami vienas prieš kitą, be to, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, į ką atkreipė dėmesį byloje išvadą teikianti institucija (I t., b.l. 95), todėl vaiko teisė į gyvenamąjį būstą gali būti užtikrinta ne tik ieškovo nuosavybės teise į gyvenamąjį plotą, bet ir jo tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad tokią pareigą turi tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, kuri byloje įrodinėjo, jog jos turtinė padėtis yra gera, pajamos per mėnesį svyruoja nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt., todėl apeliantė turi finansinių išteklių prisidėti prie sūnaus aprūpinimo gyvenamuoju būstu, net neatsižvelgiant į jai priteistiną piniginę kompensaciją. Be to, ieškovo mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis galėtų būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti sūnaus teisę į būstą (CK 3.192 str., 201 str.). Šiuo atveju uzufruktas neproporcingai apribotų ieškovo kaip turto savininko teises, nes dėl labai konfliktiškų vaiko tėvų tarpusavio santykių jis negalėtų naudotis savo nuosavybe ilgą laiką. Ieškovas kito pritaikyto nuolat gyventi gyvenamojo ploto neturi ir to neneigė atsakovė, todėl siūlė jam apsigyventi mansardoje, kuri nepritaikyta naudotis atskirai nuo pirmojo aukšto, kuomet gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi dviems šeimoms. Kolegija sutinka su trečiuoju asmeniu, kad uzufrukto nustatymas gali paliesti ir ieškovo kreditoriaus interesus, kadangi gyvenamasis būstas įkeistas paskolos grąžinimui užtikrinti, tačiau tai nesuvaržytų banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nors dėl suvaržymo uzufruktu ir mažiau palankiomis sąlygomis, jeigu ieškovas nevykdytų tinkamai prievolės pagal kredito sutartį.

36Dėl iškeldinimo

37Apeliantė ieškovui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje apsigyveno kaip sutuoktinė, įgijusi teisę naudotis šeimos turtu. Pagal CK 3.86 straipsnio 1 dalį, jai šeimos turto teisinis režimas pasibaigė nutraukus santuoką, todėl apeliantės iškeldinimui turi būti taikomos normos, reglamentuojančios neatlygintinio naudojimo sutarties šalių teisę bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 str. 1 d.). Kolegija sutinka su apeliante dėl šio įspėjimo, kaip pagrindinės sąlygos vienašališkai nutraukiant sutartį, tačiau šiuo atveju panaudos, o ne nuomos, kaip nurodė apeliantė. Įspėjimas yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga ir dėl to, kad taip elgtis šalį įpareigoja CK 6.4 straipsnis (šalių pareiga elgtis sąžiningai) ir 6.38 straipsnio 3 dalis (šalių pareiga bendradarbiauti). Kad gyvenamasis namas ( - ) nėra šalių bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nebus padalintas natūra, konstatuotas tik skundžiamu teismo sprendimu, kuriam įsiteisėjus ieškovas, kaip turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), tačiau pirmiau nurodyta tvarka, jei apeliantė šią jo teisę ginčys. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl apeliantės iškeldinimo, jį argumentavo tik atsisakymu nustatyti uzufruktą, tačiau neatsižvelgė į įstatymo reglamentuotas panaudos nutraukimo sąlygas, todėl sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

39Byloje dalyvaujantys asmenys iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios paskaičiuotinos pagal dokumentus, kuriais šalys jas pagrindė. Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, 7 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsakovės iškeldinimo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo apmokėjo 627 Lt žyminiu mokesčiu (139 Lt x 3 + 210 Lt, I t., b.l. 1, IV t., b.l. 119), apeliacinį skundą apmokėjo 3 164 Lt žyminiu mokesčiu (IV t., b.l. 1), taip pat patyrė 6 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (IV t., b.l. 86-87) arba iš viso patyrė 9791 Lt bylinėjimosi išlaidų. Jo ieškinys buvo patenkintas visiškai tik bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo dalyje arba 25 proc., todėl jis turi teisę į 2447,75 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės.

40Atsakovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dėl 50 000 Lt neturtinės žalos, dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo (atsakovei tenkančio turto dalies vertė 79075 Lt) bei uzufrukto nustatymo apmokėjo 2372,25 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista (100 Lt + 2000 Lt, II t., b.l. 1, IV t., b.l. 133, 146). Ji taip pat patyrė 1 500 Lt turto vertinimo išlaidų (II t., b.l. 58-60), 3 530 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (II t., b.l. 116-19, IV t., b.l. 85) ir 650 Lt už ginčo namo kadastro bylos parengimą (V t., b.l. 74) arba iš viso 8052,25 Lt. Jos priešieškinis tenkintas tik dalyje dėl 43 800 Lt. kompensacijos priteisimo, kas sudaro 14 proc. visų reikalavimų, todėl ji turi teisę į priteisimą iš ieškovo 1127,32 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 363 Lt už žemės sklypo pasidalinimo plano parengimą (V t., b.l. 76) nesusijusios su jos priešieškinio reikalavimų patenkinimu.

41Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų vertino tik išlaidas advokato pagalbai apmokėti, be to, nurodė, kad ieškovas už advokato pagalbą sumokėjo 9 000 Lt, kai byloje pateikti dokumentai patvirtina tik 6 000 lt išlaidas. Kolegija įvertinusi pirmiau nurodytas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįsto byloje pateiktais įrodymais (CPK 79 str.), įvertinusi patenkintų bei atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, taip pat remdamasi teismo teise pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kuomet ieškiniai bei priešieškiniai buvo ne kartą tikslinami, taip didinant bylinėjimosi išlaidas, kolegija sprendžia, kad byloje patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, todėl sprendimo dalis dėl priteisimo ieškovui 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės panaikintina, paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo valstybei iš šalių lygiomis dalimis.

42Trečiasis asmuo ieškovo pusėje patyrė 137 Lt už apeliacinį skundą (IV t., b.l. 137) bei 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti dėl atsiliepimų į ieškinius ir priešieškinius surašymo (V t., b.l. 32-40) arba iš viso 1 952 Lt. Šias išlaidas jis prašė priteisti tik iš atsakovės. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės priteista 1 000 Lt suma pagrįstai, todėl sprendimas šioje dalyje paliktina nepakeistu.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1,2 d.). Apeliantė apeliacinį skundą apmokėjo 1530 Lt žyminiu mokesčiu. Apeliantės apeliacinis skundas buvo tenkintas, iš keturių jos reikalavimo dalių (iškeldinimo (25%), neturtinės žalos atlyginimo (25%), turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo (25%) bei kompensacijos už kilnojamąjį turtą priteisimo (25%) tik dalyje dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo ( - ) bei iš dalies (6%) dėl reikalavimo padidinti priteistą 34 000 Lt kompensaciją 41 000 Lt suma arba jos apeliacinis skundas tenkintas tik 31%, todėl iš ieškovo apeliantei priteistina 474 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš apeliantės ieškovui priteistina 690 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (69%). Atlikus šių sumų įskaitymą, iš apeliantės ieškovui priteistina 216 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

44Trečiasis asmuo AB DNB Nord už atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą patyrė 847 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (69%) iš apeliantės trečiajam asmeniui priteistina 584 Lt šioms išlaidoms atlyginti (CPK 98 str.).

45Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktą,

Nutarė

46Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti.

47Panaikinti sprendimo dalį, kuria iškeldinta atsakovė K. P. iš gyvenamojo namo ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir ieškovo D. P. ieškinį šioje dalyje atmesti.

48Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės K. P. ieškovui D. P. priteista 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. P. atsakovei K. P. priteista 34 000 Lt piniginė kompensacija ir ją padidinti iki 43 800 (keturiasdešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų) litų.

50Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti iš apeliantės K. P. ieškovui D. P. 216 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

52Priteisti iš apeliantės K. P. trečiajam asmeniui AB DNB Nord (į.k. 112029270) 584 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (IV t. b. l. 115-117)... 5. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (IV t. b. l. 142-145) prašė: 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu (V t.... 7. Teismas nurodė, kad atsakovė, įrodinėdama ieškovo neištikimybę, pateikė... 8. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, namas ir kiemo statiniai, esantys adresu... 9. Nors atsakovė prašė priteisti ieškovui natūra automobilį Audi 100,... 10. Teismas atsisakė nustatyti atsakovei uzufrukto teisę naudotis žemės sklypu... 11. Teismas netenkino atsakovės prašymo nustatyti minimalią ieškovo ir sūnaus... 12. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas vadovavosi... 13. Apeliaciniu skundu (VI t. b. l. 1-6) atsakovė prašo apeliacinį skundą... 14. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas... 15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t. b. l. 28-31) prašo... 16. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t. b. l. 32-35) prašo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 19. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo... 20. Šalių santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-04... 21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais... 22. Atsakovė priešieškinį pateikė 2008-07-22 ir sutuoktinio žiaurų elgesį... 23. Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2008-06-27. Kaip... 24. Kolegija sutinka su teismo argumentais, kad atsakovė į bylą pateiktais... 25. Dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo... 26. Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino... 27. Sprendžiant dėl pirmosios sąlygos - ar turtas buvo pagerintas iš esmės... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos... 29. Atsakovės užsakymu UAB „Kovertas“ atliko gyvenamojo namo rinkos vertės... 30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio vertino... 31. Apeliantės argumentai, kad priteisdamas iš ieškovo piniginę kompensaciją... 32. Dėl kito santuokoje įgyto turto ... 33. Apeliantė laiko, kad santuokoje ieškovas 2008-07-06 dėl savo kaltės prarado... 34. Dėl uzufrukto nustatymo... 35. Šalių santuokoje gimė sūnus A. P., gim. ( - ). Vaikas yra nepilnametis ir... 36. Dėl iškeldinimo... 37. Apeliantė ieškovui nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo ... 39. Byloje dalyvaujantys asmenys iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo patyrė... 40. Atsakovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dėl 50... 41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi... 42. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje patyrė 137 Lt už apeliacinį skundą (IV... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Trečiasis asmuo AB DNB Nord už atsiliepimą į apeliantės apeliacinį... 45. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą... 47. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iškeldinta atsakovė K. P. iš gyvenamojo... 48. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės K. P. ieškovui D. P.... 49. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo D. P. atsakovei K. P. priteista 34... 50. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 51. Priteisti iš apeliantės K. P. ieškovui D. P. 216 Lt išlaidų advokato... 52. Priteisti iš apeliantės K. P. trečiajam asmeniui AB DNB Nord (į.k....