Byla 3K-3-126/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto pripažinimo bedrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, naudojimosi butu tvarkos nustatymo, įkeldinimo į butą bei atsakovo priešieškinį ieškovei, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. S., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu A. S. susituokė 1997 m. liepos 26 d., santuokos metu 1998 m. balandžio 20 d. gimė sūnus D. S. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, butas, esantis ( - ), atsakovo įgytas iki santuokos įregistravimo, tačiau santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, bendromis lėšomis atlikta buto rekonstrukcija ir kapitalinis remontas, ieškovė šiems darbams atlikti panaudojo 76 000 Lt asmeninių lėšų, santuokos metu kartu su atsakovu bendrai pirko baldus ir kitus namų ūkio daiktus. Ieškovė teismo prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; pagal CK 3.90 straipsnį pripažinti butą, esantį ( - ), bendrąja jungtine nuosavybe; padalyti santuokoje įgytą turtą, 57/100 dalis buto pripažinti ieškovės nuosavybe ir jai priteisti dalį kilnojamųjų daiktų – virtuvės ir miegamojo kambario baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus, iš viso turto už 99 650 Lt; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 47/100 buto dalis, kitą dalį santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų – vonios baldus, spintą ir kitus daiktus bei A. Smirnovo individualią įmonę ir J. Smirnovos individualią įmonę, iš viso turto už 76 750 Lt. Ieškovė taip pat sutiko su tuo, kad iš atsakovo būtų priteista piniginė kompensacija už butą ir kitus buities daiktus, jeigu juos bus nuspręsta nuosavybės teise priteisti atsakovui.

5Atsakovas A. S. priešieškinyje teigė, kad butą, esantį ( - ), nusipirko iki santuokos ir iki jos atliko visus remonto ir rekonstrukcijos darbus, ieškovė lėšų tam nedavė, rekonstrukcija atlikta už UAB „Alfenika“ ir UAB „Feniks“ pinigus, už kurių pinigus taip pat nupirkti baldai, buitinė technika ir kiti daiktai. Atsakovas teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir su juo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę K., nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas pripažino butą, esantį ( - ), šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą padalijo taip: atsakovui nuosavybės teisėmis priteisė minėtą butą, o ieškovei iš atsakovo už šį butą 110 809,42 Lt kompensaciją. Teismas taip pat priteisė atsakovui A. Smirnovo individualią įmonę ir J. Smirnovos individualią įmonę; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovo iki santuokos už 50 000 Lt įsigytas butas, esantis ( - ), buvo iš esmės pagerintas po santuokos sudarymo santuokinėmis lėšomis, gautomis iš įmonių veiklos ir 76 000 Lt ieškovės asmeninėmis lėšomis, buto vertė padidėjo iki 130 089 Lt, todėl pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas buto vidutinę rinkos vertę – 196 193 Lt – apskaičiavo remiantis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2004 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2004 m. lapkričio 1 d.“ nuostatomis. Teismas nustatė, kad bendra santuokos metu susidariusi skolos suma yra 17 650,84 Lt (T. 1, b. l. 39-41), dalytinų kilnojamųjų daiktų bendra vertė yra 11 200 Lt, šio turto neužtenka skoloms apmokėti, todėl 6 450,84 Lt suma mažinama kito dalytino turto – buto vertė iki 189 742,16 Lt (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santykiai įtempti, neretai į tarpusavio konfliktus yra įtraukiamas ir vaikas, laikė, jog ginčo butą natūra tikslinga priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant už jį kompensaciją, kuri apskaičiuotina nuo buto vidutinės rinkos vertės, įvertinus tai, kad ieškovė įdėjo 76 000 Lt asmeninių lėšų. Teismas nustatė 110 809,42 Lt kompensacijos dydį, nurodė, kad šalių santuokos metu buvo įregistruota J. Smirnovos individuali įmonė, kuri pagal CK 110 straipsnio 1 dalį yra civilinių teisių objektas, o pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu pradėjo verstis abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo. Teismas laikė, kad J. Smirnovos individuali įmonė priteistina atsakovui, nes jis daugiau dalyvavo jos veikloje, o ginčo dėl A. Smirnovo individualios įmonės nėra.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2005 m. liepos 27 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 4 d. sprendimą, panaikino sprendimo dalį dėl J. Smirnovos individualios įmonės priteisimo atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir motyvais butą, esantį ( - ), pripažinti šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatė didesnę šio buto vertę – 338 000 Lt, tačiau laikė, kad nėra pagrindo pakeisti ieškovei priteistiną kompensaciją, nes atsakovui, įsigijusiam šį butą iki santuokos, turėtų tekti didesnė jo dalis. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrų skolų balansą, o santuokos metu įgyti namų apyvokos daiktai vertintini kaip sutuoktinis turtas (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad individuali įmonė vertinama tik kaip fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla, o teisinių santykių subjektas tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje pripažįstamas individualios įmonės savininkas, bet ne įmonė, todėl naikintina teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui priteista ieškovei priklausanti įmonė, nes ji yra ieškovės verslo teisinė forma.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutarties dalį ir priimti joje naują sprendimą – visiškai atmesti ieškovės reikalavimus dėl buto, esančio ( - ), pripažinimo šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio buto ir kilnojamojo turto padalijimo. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

111. Teismas pažeidė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip įstatymų leidėjas analizuojamoje materialinės teisės normoje nustatė kito sutuoktinio, kuris nėra turto savininkas, galimybę tapti bendraturčiu. Teismas pripažino ginčo butą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe nenustatęs, o preziumavęs faktą, kad ieškovė, kaip sutuoktinė, iš esmės savo lėšomis prisidėjo prie esminio buto pagerinimo. Teismas, nustatydamas šią aplinkybę, neteisingai vertino įrodymus, visų pirma neteisingai vertino deklaraciją, kuri nėra oficialus dokumentas (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

122. Teismas neteisingai taikė CK 3.87 ir 3.88 straipsnių nuostatas. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tuo tarpu kilnojamasis turtas, kurį teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo įgytas ne sutuoktinių, o UAB „Alfenika“. CK 3.88 straipsnis nustato išsamų turto, kuris pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, sąrašą, o turtas, įgytas uždarosios akcinės bendrovės už šios bendrovės lėšas ir įsigytas bendrovės vardu, nepriklausomai nuo to, kad šios bendrovės akcijas nuosavybės teise turi vienas sutuoktinis, nėra priskiriamas prie šio turto. Akcinių bendrovių įstatymo ir CK normos netapatina akcininko su bendrove, nustato, kad bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai neatsako pagal bendrovės prievoles savo turtu. Teismas neteisingai aiškina CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad pajamos iš verslo akcinėje bendrovėje gali būti tik dividendai. Turtas buvo įsigytas ne už dividendus, o už įmonės lėšas, ne šalių, bet bendrovės vardu, be to, ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. S. prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ji grindžia šiais teisiniais argumentais:

141. Teismas nepažeidė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, esant dviem sąlygoms: pirma, jei nustatoma, kad turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas; antra, turtas pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas pagrįstai pripažino ginčo butą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes teisingai nustatė, kad butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas tiek šalių bendromis lėšomis, darbu, tiek ieškovės asmeninėmis lėšomis.

152. Kasacinio skundo argumentas dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinio aiškinimo yra nepagrįstas. Kasaciniame skunde nurodant, kad turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, jog santuokos metu turtas buvo pagerintas kito sutuoktinio lėšomis, nepagrįstai susiaurina šios teisės normos prasmę ir neatitinka jos turinio. Turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jei nustatoma, kad santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas ne tik kito sutuoktinio (kuris nėra turto savininkas), bet ir abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu.

163. Teismai teisingai taikė CK 3.88 straipsnio nuostatas, nes jame įtvirtintu sąrašu nesiekiama nurodyti visų galimų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto rūšių, bendrąja jungtine nuosavybe gali tapti ir kitoks sudarius santuoką įgytas turtas (CK trečiosios knygos komentaras, p. 184).

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Teismai pripažino atsakovo iki santuokos įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, nustatė, kad butas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, darbu ir kito sutuoktinio lėšomis. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad turto vertė išaugo nuo 50 000 Lt (1996 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis) iki 338 000 Lt (rinkos kaina turto padalijimo metu), atlikus po santuokos sudarymo buto rekonstrukciją ir gerokai padidinus plotą (nuo 63,174 kv. m iki 114 kv. m), įrengiant buto antrąjį aukštą palėpėje virš buto. Teismų taip pat nustatyta, kad, be bendrų santuokinių lėšų, buto rekonstrukcijai panaudotos ir kito sutuoktinio (ieškovės) 76 000 Lt asmeninių lėšų, tai patvirtina brangaus turto deklaracija. Butas natūra paliktas atsakovui, ieškovei priteista kompensacija pinigais, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog butas atsakovo buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Kilnojamieji daiktai (baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, santechnikos prietaisai) teismų sprendimais pripažinti santuokiniu turtu, nors, atsakovo teigimu, jie įgyti jo bendrovių UAB „Alfenika“ ir UAB „Feniks“ lėšomis. Teismai pažymėjo, kad atsakovas, būdamas šių įmonių vienintelis akcininkas, turėjo teisę nuspręsti juos perduoti šeimos poreikiams.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisės taikymo klausimais, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

22Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis) bei normų, nustatančių sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.87, 3.88 straipsniai), aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

23Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio (kuris nėra turto savininkas) lėšomis ar darbu. Pagrįstai atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad toks šios teisės normos aiškinimas neatitinka jos turinio ir susiaurina šios teisės normos prasmę. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami kasatoriaus iki santuokos sudarymo įgytą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatė, kad iki santuokos sudarymo kasatoriaus įgytas butas po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieškovės asmeninėmis lėšomis. Įstatyme – CK 3.90 straipsnio 1 dalyje – reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl esminio ginčo buto pagerinimo, nustatė, kad po santuokos sudarymo buvo atliktas buto kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, gerokai padidintas plotas (nuo 63,174 kv. m iki 114 kv. m), įrengtas virš buto antrasis aukštas palėpėje, buto vertė išaugo nuo 50 000 Lt (1996 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis) iki 338 000 Lt (rinkos kaina turto padalijimo metu). Buto vertės padidėjimą lėmė atliktas remontas ir rekonstrukcija, o ne vien jo pasiūla ir paklausa rinkoje (Turto ekspertizės akto įvertinimo ataskaitos Nr. 05-04-111-128 10 lapas; T. 5, b. l. 3-13).

24Teismų sprendimais nustatyta, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas šalims esant santuokoje: šalys susituokė 1997 m. liepos 26 d. (T. 1, b. l. 6), leidimas statybai ir rekonstrukcijai vykdyti kasatoriui išduotas 1997 m. liepos 3 d. (T. 1, b. l. 164), buto statybos ir rekonstrukcijos darbai priimti eksploatacijon 1999 m. vasario 23 d. (Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma Nr. S-P-156). Bylos duomenimis, buto remonto ir rekonstrukcijos darbai atlikti šalių santuokos metu. Taip pat teismų sprendimais nustatyta, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir vieno sutuoktinio (ieškovės) asmeninėmis 76 000 Lt lėšomis. Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo 2004 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 2050/05-5152 duomenimis (T. 2, b. l. 66), kasatorius yra įmonių UAB „Alfenika“, „Feniks“, „Angija“ steigėjas ir vienintelis akcininkas. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal 3.88 straipsnio 3-4 punktus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas, nepriklausomai nuo to, kokia veikla ar verslu užsiėmė vienas ar abu sutuoktiniai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog ji yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija sutuoktinių gali būti ginčijama, tačiau šioje byloje įstatyme (CK 3.88 straipsnio 2 dalyje) įtvirtinta prezumpcija nėra paneigta. Be to, kasatoriaus paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad šalys 1997 m. vasario 16 d. sudarė bažnytinę santuoką, nuo šios santuokos sudarymo gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį (T. 3, b. l. 114), šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė (T. 2, b. l. 99). Šalių buvimas bažnytinėje santuokoje ir jos abiejų pripažinimas, leidžia jų tarpusavio santykiuose nustatant dalį bendrojoje nuosavybėje taikyti turto lygių dalių principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. A. R., bylos Nr. 3K-7-563/2005). Bylą nagrinėję teismai byloje nustatytiems faktams kvalifikuoti tinkamai taikė CK 3.88 straipsnio nuostatas ir pagrįstai iš įmonių veiklos gautas pajamas, panaudotas buto remontui, rekonstrukcijai ir kitoms reikmėms, laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-4 punktai, 2 dalis). Taip pat teismų nustatyta, kad, be bendrų santuokinių lėšų, buto rekonstrukcijai panaudotos ir ieškovės 76 000 Lt asmeninių lėšų, kaip įrodymas šiai aplinkybei patvirtinti pateiktas kasatoriaus Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai brangaus turto ir turto deklaracijos (T. 1, b. l. 153-162). Deklaracijos teismų pripažintos rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnis). Įrodymai civiliniame procese yra bet kokia įstatymo nustatyta tvarka surinkta, ištirta ir įvertinta informacija, galinti patvirtinti reikšmingus bylai faktus. Aptariamas rašytinis įrodymas teismų įvertintas tinkamai, kitais įrodymais nėra paneigtas, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą juo remtis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Byloje surinkti įrodymai įvertinti nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos teismų išaiškintos ir taikytos tinkamai. Turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jei nustatoma, kad santuokos metu jis buvo iš esmės pagerintas ne tik kito sutuoktinio (kuris nėra turto savininkas), bet ir sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu bei kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis. Padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, atsakovui paskirta didesnė jo dalis, atsižvelgiant, kad santuokiniame turte yra jo iki santuokos įgyto turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Namų apyvokos daiktai ir įranga, nustačius, kad nuo pat įgijimo buvo naudojami šeimos buitiniams poreikiams tenkinti, pagal paskirtį įmonių veiklai negali būti naudojami, įgyti iš įmonės gautų pajamų, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai teismų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 3-4 dalys).

25Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme numatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis) naikinti skundžiamą nutartį.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. S., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad su atsakovu A. S.... 5. Atsakovas A. S. priešieškinyje teigė, kad butą, esantį ( - ), nusipirko... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį ir... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 11. 1. Teismas pažeidė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad turtas,... 12. 2. Teismas neteisingai taikė CK 3.87 ir 3.88 straipsnių nuostatas. Pagal CK... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė J. S. prašo kasacinį skundą... 14. 1. Teismas nepažeidė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias... 15. 2. Kasacinio skundo argumentas dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinio... 16. 3. Teismai teisingai taikė CK 3.88 straipsnio nuostatas, nes jame įtvirtintu... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Teismai pripažino atsakovo iki santuokos įgytą turtą bendrąja jungtine... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 22. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami materialinių teisės... 23. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1... 24. Teismų sprendimais nustatyta, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas... 25. Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme numatyto... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1... 27. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...