Byla e2A-1082-826/2019
Dėl nuostolių atlyginimo ir termino atnaujinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-995/2019 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams J. Ž., J. Ž., D. S. dėl nuostolių atlyginimo ir termino atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (2018 m. lapkričio 15 d. patikslino), prašydama: 1) priteisti iš atsakovės J. Ž. jai 36 500,00 Eur nuostolių; 2) atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalies nurodytą trijų mėnesių terminą reikalavimams atsakovei J. Ž. pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2707 ir 2017 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 981 ir priteisti J. Ž. iš atsakovės D. S. 3189/9593 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Palangoje; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

71.1.

8Nurodė, kad 2012 m. kovo 29 d. atsakovės J. Ž. sutuoktinis E. Ž., miręs ( - ), sudarė su ja sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią E. Ž. jai įsipareigojo už 25 000,00 Lt (7 240,50 Eur) parduoti žemės sklypą ar sklypus, į kurį (-iuos) bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2011 m. spalio 20 d. Nr. l6S-263 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.. Pagal šią sutartį notarinę pirkimo– pardavimo sutartį turėjo sudaryti ne vėliau kaip per 90 dienų po to, kai bus sutvarkyti visi anksčiau minėto turto nuosavybės dokumentai. Ji pinigus sumokėjo visus iš karto. Papildomai E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. patvirtino testamentą, kurio 1 punkte nurodyta, kad testatoriui priklausantis žemės sklypas (ai), į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos po 2012 m. kovo 29 d. (žemė buvo valdyta A. D.-B.; bendra dar neatkurtos žemės valdos dalis sudaro 3,5854 ha (pagrindas 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimas Nr. 16S-263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.“, arba teisę atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, lygią 3,5854 ha (žemė buvo valdyta A. D.-B.) paliekama L. M.. Ji investavo lėšų į žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, suformavimą ir turi sklypų bylas, apmokėjo kitas įvairias išlaidas.

91.2.

10NŽT 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 12S-(14.12.3)-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. Ž.“, kuriuo 2016 m. vasario 24 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,48 ha sklypą ( - ), ir 1 ha sklypą, esantį ( - ), Klaipėdos r. Ji 2017 m. pavasario pabaigoje sužinojo, kad ( - ) E. Ž. mirė ir jo sudarytas testamentas buvo pakeistas. Pagal naująjį visą turtą paveldėjo atsakovė. Atsakovė apie savo vyro įsipareigojimus jai žinojo, nes dalyvaudavo susitikimuose, vyko kartu pas notarą, tačiau atsisakė geruoju išspręsti kilusį ginčą, paveldėtą turtą padovanojo ir perpardavė tretiesiems asmenims. Savo patirtus nuotolius vertina 36 500,00 Eur suma, t. y. E. Ž. nuosavybės teise grąžintų žemės sklypų, kurių bendras dydis 9,2838 ha (unikalus Nr. ( - )– 7,4838 ha + unikalus Nr. ( - )- 1,8000 ha), šios dienos rinkos verte. Žemės sklypų vertę nustatė UAB „Ober-Haus“.

111.3.

12Teismui nusprendus, jog ji praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui, prašė jį atnaujinti, nes praleido dėl objektyvių priežasčių.

132.

14Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2707 ir 2017 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 981 bei priteisti J. Ž. iš atsakovės D. S. 3189/9593 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Palangoje, ir dėl šių dalių bylą nutraukė.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

163.

17Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismo motyvai:

183.1.

19Nustačius, jog įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleistas dėl objektyvių priežasčių, yra pagrindas jį atnaujinti. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie savo sutuoktinio įsipareigojimus ieškovei, nuslėpė faktą nuo ieškovės, kad jis mirė.

203.2.

21Tarp šalių 2012 m. kovo 29 d. buvo sudaryta preliminari žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, nes buvo susitarta dėl žemės pardavimo ieškovei ateityje konkrečiomis sąlygomis.

223.3.

23Nėra pagrindo 2012 m. kovo 29 d. Sutartį pripažinti negaliojančia, nes sudaryta dėl akių, siekiant nuslėpti tikrąsias Sutarties šalis. Šalys sutartį pasirašė laisva valia, realiai ją pradėjo vykdyti, t. y. E. Ž. ją pasirašė, išdavė įgaliojimą vykdyti, patvirtino testamentą, ieškovė sumokėjo visą pinigų sumą.

243.4.

25Nėra pagrindo 2012 m. kovo 29 d. Sutartį pripažinti negaliojančia dėl formos nesilaikymo. Aplinkybė, kad Sutartyje E. Ž. pasirašė, nurodydamas savo vardą ir pavardę, nėra pagrindas išvadai, jog ji nepasirašyta ar E. Ž. parašas yra suklastotas, ar asmuo nesuprato pasirašomos sutarties turinio. Atsakovė klausimą dėl Sutarties ydingumo iškėlė praėjus daugiau nei penkeriems metams, tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių priteisimo.

263.5.

27Nustatė, kad ieškovė kelia reikalavimus dėl žemės sklypų, dėl kurių šalys susitarė. Teismo nuomone, jeigu šalys būtų susitarusios dėl žemės sklypo, kaip antai Anaičių g., Palangoje, į kurį E. Ž. nuosavybės teisės sutarties pasirašymo metu buvo atkurtos, pirkimo– pardavimo ateityje, E. Ž. nebūtų poreikio išduoti įgaliojimą L. M. tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimu, bei surašyti testamentą, jame nurodant ieškovei paliekamo žemės sklypo konkretų plotą bei pagrindą. Šalių sudaryta Sutartis aiški.

283.6.

29Nustatė, kad ieškovė perdavė E. Ž. visą Sutartyje nustatytą pinigų sumą remdamasi pažodiniu Sutarties aiškinimu, Sutarties 3 p. Byloje ieškovės pateikta Sutartis yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią Sutartį faktą. Atsakovė šio teiginio nenuginčijo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas R. M. bei atsakovės duoti paaiškinimai Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-796/2018.

303.7.

31Sutarties 5 ir 6 punktuose nėra nurodytas konkretus nuostolių dydis. Teismo nuomone, atsižvelgus į sisteminio sutarčių sąlygų aiškinimo principus, tikruosius šalių ketinimus, vertinant sutartyje panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas lingvistiniu, loginiu būdu, į tai, kad sutarties šalys vien jau už vienašališką pavedimo panaikinimą nusimatė 32 000,00 Lt mokestį bei kompensaciją, kuri lygi grąžintinos žemės rinkos kainos dydžiui, pripažintina, kad šiuo atveju šalys, kurių pagrindinis tikslas buvo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas ateityje, susitarė ir dėl tokio paties nuostolių dydžio atlyginimo, aptarto Sutarties 4 punkte, jei pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta.

323.8.

332015 m. vasario 11 d. NŽT sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteiktas E. Ž., o kitas saugomas Klaipėdos rajono skyriuje. Ieškovė apie šį sprendimą nieko nežinojo, nes jo negavo, o E. Ž. jos apie tai neinformavo. Jis po metų laiko testamentą panaikino. Šios aplinkybės pagrindžia, kad E. Ž. ir atsakovė neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Per visą laiką jie leido ieškovės giminaičiams naudotis šia žeme, gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius laikotarpiu nuo 2014 iki 2016 m., tai sudarė prielaidas ieškovei pagrįstai tikėtis sutarties vykdymo. Ieškovė atliko žemės sklypų matavimus, kadastrines bylas.

343.9.

35Ieškovė nuostolių dydį grindė suma, lygia E. Ž. nuosavybės teise grąžintų žemės sklypų, kurių bendras dydis – 9,2838 ha (unikalus Nr. ( - )– 1,8000 ha + unikalus Nr. ( - )– 7,4838 ha) – verte, nustatyta UAB „Ober-Haus“. Ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti sutartyje nustatytą ir jos sumokėtą pinigų sumą ir baudą. Sutartyje nurodytas pinigų mokėjimas bei baudos dydis yra įskaičiuotas į reikalavimą atlyginti nuostolius. Atsakovai nepateikė jokių leistinų įrodymų, paneigiančių nekilnojamojo turto vertę, nurodytą UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte. Teismas vadovaujasi UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akte nurodyta J. Ž. grąžintų žemės sklypų turto verte.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

374.

38Atsakovė J. Ž. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

394.1.

40Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą. Jį galima atnaujinti dėl objektyvių priežasčių, bet tik tuo atveju, jei nebuvo praleistas trejų metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovė nesikreipė į ją dėl sutarties vykdymo. Remtis jos ir liudytojo parodymais teisme nėra pagrindo, nes jie vertinami kritiškai, jie suinteresuoti bylos baigtimi. Jis pripažino, kad ieškovė yra tik statytinė, tikrasis naudos gavėjas šioje byloje yra jis. Ji nežinojo apie sutarties sudarymą. Tą patvirtina jos notariškai patvirtinti parodymai, liudytojų M. M., notarės paaiškinimai. Apie savo vyro prievolę ieškovei nebuvo informuota, vadinasi, visos prievolės pagal 2012 m. kovo 29 d. Sutartį pasibaigė E. Ž. mirus. Nuo Sutarties sudarymo iki pat kreipimosi į teismą ieškovė elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, pakankamai nesidomėjo pagal Sutartį atkuriamomis nuosavybės teisėmis, nors turėjo galiojantį generalinį įgaliojimą. Aplinkybė, kad buvo sudarytas testamentas, neatleido ieškovės nuo pareigos domėtis žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimu. Ieškovė žinojo, jog E. Ž. turėjo teisę bet kada pakeisti testamentą. Jai išduotas įgaliojimas galiojo iki E. Ž. mirties, tai ji turėjo teisę susipažinti su NŽT 2015 m. vasario 11 d. priimtu sprendimu.

414.2.

42Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji neįrodė, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Ieškovė ir liudytojas patvirtinto, kad Sutartis yra tariamas sandoris, nes ji neturėjo tokių piniginių lėšų, jai nebuvo reikalingi gautini žemės sklypai. Liudytojas pats su savimi sudaryti sandorio negalėjo, tad ieškovė buvo statytinė. Teismas jokio vertinimo ex officio neatliko ir be jokių motyvų konstatavo, jog Sutartis nėra apsimestinis sandoris.

434.3.

44Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Sutartis yra galiojanti, nes nevertino jos autentiškumo. Parašai Sutartyje ir Testamente skiriasi, teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat, negalima ja remtis įrodant pinigų perdavimo E. Ž. fakto. Kitų duomenų, jog ieškovė perdavė jam pinigus, teismui nepateikta. E. Ž. Sutarties sudarymo metu buvo garbingo amžiaus, jam buvo 79 metai. Jų namuose ji niekada nematė tokios didelės pinigų sumos, jokio turto jos sutuoktinis tuo metu neįgijo. Atsižvelgiant į teismų praktiką, vien aplinkybė, jog Sutarties tekste nurodymas, jog E. Ž. gavo pinigus prieš pasirašant Sutartį, nėra pakankama konstatuoti, kad jie buvo realiai perduoti. Ieškovė neįrodė, jog tokią pinigų sumą ji realiai turėjo.

454.4.

46Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Sutartį, nes pagal jos 1 p. E. Ž. niekada neįsipareigojo sudaryti pagrindinės sutarties dėl žemės sklypų ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Sutarties 1 p. numatyta, kad bus ateityje perleidžiamas sklypas, į kurį nuosavybės teisės atkuriamos pagal 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimą Nr. 16S-263, kurio 1.4 p. nurodoma, kad atkuriamos nuosavybės teisės į sklypą, esantį ( - ), Palangoje. Taigi buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, esantį ( - ), Palangoje, o ne sklypus, esančius ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Nuosavybės teisės į sklypus, esančius ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir ( - ) (unikalus Nr. ( - )), buvo atkurtos tik pagal 2015 m. NŽT sprendimus. Ieškovė L. M., teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad Sutarties tekstą pasiūlė ji, o E. Ž. tik jį pasirašė. Visi Sutarties neaiškumai turėtų būti aiškinami L. M. nenaudai.

474.5.

48Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Ieškovė už žemę sumokėjo 2012 m. kovo 29 d., tad jai negali būti priteisiama žemės vertė šios dienos duomenimis. Ieškovė neįrodė netiesioginių nuostolių. Sprendime nepagrįstai konstatuota E. Ž. ir J. Ž. kaltė, nesąžiningumas jiems iš tikrųjų neketinant pasirašyti pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir jos bei buvusio sutuoktinio vengimą sudaryti pagrindinę sutartį per 90 dienų nuo visų turto nuosavybės dokumentų sutvarkymo. Pati ieškovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nesikreipė į ją ar E. Ž. su reikalavimu vykdyti Sutartį. Ji turėjo įgaliojimą ir galėjo susipažinti su visais priimtais sprendimais. Pagal preliminarią sutartį terminas sudaryti sutartį buvo praleistas, tad prievolė pasibaigė jos nesudarius.

494.6.

50Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir rėmėsi liudytojų parodymais. Ieškovės liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi. Jos liudytojas M. M., kuris pagal įgaliojimą tvarkė visus dokumentus po E. Ž. mirties, patvirtino, kad ji su ieškove niekada nebendravo, ji į ją nesikreipė. Tik 2017 m. ieškovė atsirado, skambino, sakė, jog atvažiuos, bet neatvažiavo.

515.

52Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

535.1.

54Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, pagrįstai vertino, kad terminas pareikšti reikalavimus įpėdiniui praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos paaiškinimus, duotus kitoje civilinėje byloje. Ji nebuvo informuota apie E. Ž. mirtį ir objektyviai neturėjo galimybės anksčiau pareikšti įpėdiniui reikalavimų. Jai išduotas įgaliojimas, sudarytas testamentas leido pagrįstai tikėtis apie jos informavimą.

555.2.

56Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino visas su atsakovės teiginiais susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (suformuotų kadastrinių bylų), ieškovės paaiškinimų bei liudytojo R. M. parodymų matyti, jog buvo atliekami konkretūs veiksmai (susiję su žemės perkėlimu, atmatavimu, dokumentų paruošimu), leidžiantys atkurti nuosavybės teises į žemę E. Ž. vardu. Ginčo Sutartis buvo realiai vykdoma. Vien šios aplinkybės pašalina bet kokių teiginių apie apsimestinio sandorio sudarymą pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad ji realiai sumokėjo pinigus, tai patvirtina sudaryto sandorio realumą. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai bandė įrodinėjimo pareigą dėl pinigų perdavimo perkelti jai.

575.3.

58Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį. Remtis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu nėra pagrindo, nes šis sprendimas neįsiteisėjęs. Byloje nustatyta, kad Sutartis sudaryta buvo, atsakovė apie jos sutuoktinio sandorį žinojo, ji buvo sąžiningoji sandorio šalis, laiku nesikreipė dėl sutarties įsipareigojimų dėl objektyvių priežasčių, ji sumokėjo E. Ž. 25 000,00 Lt. E. Ž. po metų laiko pakeitė savo testamentą, tai patvirtina, jog jis su atsakove neketino vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

595.4.

60Pirmosios instancijos teismas byloje išvadas padarė ir sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, t. y. rėmėsi ne liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais. Iš sprendimo turinio matyti, kad atsakovės paaiškinimai buvo atmesti, nes jie prieštaravo tiek rašytiniams, tiek kitų byloje buvusių liudytojų parodymams. Atsakovės pozicija byloje buvo gynybinė, ji buvo paneigta byloje esančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados yra visiškai pagrįstos.

616.

62Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

65Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

667.

67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

688.

69CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

709.

71Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių iš preliminariosios sutarties neįvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

72Faktinės bylos aplinkybės

7310.

74Ieškovė L. M. (pirkėja) ir E. Ž. (pardavėjas) 2012 m. kovo 29 d. sudarė Sutartį, pagal kurią E. Ž. įsipareigojo parduoti žemės sklypą arba sklypus, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2011 m. spalio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 16S-263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.“, ir įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip per 90 dienų po to, kai bus sutvarkyti visi anksčiau minėto turto nuosavybės dokumentai. 2012 m. kovo 29 d. Sutartyje nurodyta, kad L. M. sumoka E. Ž. visą sutartą nurodyto turto kainą, t. y. 25 000,00 Lt, prieš pasirašant šią sutartį. E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. pasirašė notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo L. M. atstovauti jam visose įstaigose ir organizacijose, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir jos teritoriniuose padaliniuose, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose, tvarkant dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemės sklypą (-us) atkūrimu, pasirinkti žemės sklypo atkūrimo būdą, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus dėl žemės sklypo perkėlimo į įgaliotinio pageidaujamą vietovę, taip pat savo nuožiūra nustatyta kaina ir sąlygomis parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos po šio įgaliojimo patvirtinimo dienos, ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas buvo išduotas penkeriems metams, t. y. iki 2017 m. kovo 29 d. E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. pasirašė testamentą, kuriuo jam priklausysiantį žemės sklypą (-us), į kurį (-iuos) nuosavybės teisės bus atkurtos po 2012 m. kovo 29 d. (žemė buvo valdyta A. D. B.; bendra dar neatkurtos žemės valdos dalis sudaro 3,5854 ha) arba teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, lygią 3,5854 ha (žemė buvo valdyta A. D.-B.), palieka L. M.; pagrindas – 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimas Nr. 16S-263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.“. 2013 m. gegužės 24 d. sutuoktiniai J. Ž. ir E. Ž. pasirašė ir notaras patvirtino bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį J. Ž. ir E. Ž. visą jiems nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas turtines teises ir pinigines lėšas, kur jos bebūtų, kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų, kurios priklausys jiems jų mirties atveju, palieka savo sutuoktiniui. E. Ž. mirė 2015 m. spalio 31 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog 7,4838 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. ( - ), 1,8000 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), Klaipėdos r. sav., unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė E. Ž. vardu įregistruota jau po jo mirties ( - ) E. Ž. palikimą po jo mirties priėmė J. Ž. ir jai nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus buvo įregistruota 2016 m. balandžio 20 d.

7511.

76Nustatyta, kad 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimu Nr. 16S-263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2984 ha žemės, esančios ( - ), Palangoje; šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 3,5854 ha žemės, bus atkurtos vėliau. NŽT 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 12S-(14.12.3.)-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į E. Ž., gimusiam 1930 m. rugsėjo 27 d., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,5354 ha žemės,0,85 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (-ius) turėtajam 7,4838 ha (vertė –2 697,00 Eur (9 311,00 Lt)) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (-us), 1800 ha (vertė - 936,00 Eur (3 232,00 Lt)) miškų ūkio paskirties sklypą (-us) / ūkinių miškų sklypus, esantį (-čius) Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajone, ( - ).

7712.

78Ieškovė remdamasi 2012 m. kovo 29 d. tarp jos ir E. Ž. sudaryta Sutartimi prašė priteisti jai 36 500,00 Eur nuostolius. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai motyvuodamas tuo, kad atsakovė su savo mirusiu sutuoktiniu E. Ž. neketino vykdyti pasirašytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, nes buvo pakeistas testamentas, ieškovė apie tai neinformuota, o nuostolių dydis nustatytas Sutartyje. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog netinkamai aiškintos faktinės aplinkybės, remtasis liudytojų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimais. Ji apie vyro įsipareigojimus ieškovei informuota nebuvo, o jam mirus, pasibaigė ir visos prievolės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

79Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti

8013.

81Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareikšti reikalavimą įpėdiniui. Priimdama palikimą neperėmė E. Ž. tariamų įsipareigojimų pagal 2012 m. kovo 29 d. Sutartį, nes ieškovė per įstatymo nustatytus terminus neinformavo apie savo kreditinį reikalavimą, todėl E. Ž. prievolė pagal šią Sutartį pasibaigė šiam mirus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė turėjo įgaliojimą, galėjo gauti visus dokumentus, į ją ji nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

8214.

83CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

8415.

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmės yra nuosekli ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

8616.

87Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. Ž. mirė ( - ), todėl vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ieškovė turėjo iki 2016 m. sausio 31 d. pareikšti J. Ž. savo reikalavimus, kylančius iš 2012 m. kovo 29 d. Sutarties. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad per šį terminą ji į atsakovę nesikreipė jokia forma (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių.

8817.

89Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

9018.

91Po E. Ž. mirties atsakovė perėmė visus jo sudarytus ir pasirašytus dokumentus, tai taip pat sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė buvo informuota apie vyro įsipareigojimų ieškovei turinį. Remiantis liudytojų R. M., notarės S. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė notaro kontoroje, kada E. Ž. pasirašė 2012 m. kovo 29 d. Sutartį, testamentą ir įgaliojimą, buvo kartu. Taip pat atsakovė pripažino, jog po vyro mirties pavasarį pas ją buvo atvažiavę Žemaičiai, taip pat liudytoja Lidija. Taip pat nurodė, kad kitą kartą pas ją buvo atėję trys vyrai ir kaip liudytoja apklausiama L. M., kurių ji neįsileido. Tai buvo po vyro mirties pavasarį. Atsakovė nurodė, jog L. M. jai skambindavo, norėjo ateiti, ji sakydavo jai ateiti vienai. Ieškovė apie E. Ž. mirtį ir parduodamą turtą sužinojo 2017 m. iš skelbimo apie jos tvarkytų žemės sklypų pardavimą. Ji skambino atsakovei, kuri iš pradžių pažadėjo viską sutvarkyti, po to davė kito asmens, vardu Martynas, telefono numerį, nurodžiusi, kad šis asmuo jai padeda tvarkyti žemės reikalus, ir su juo ieškovė bendravusi apie du mėnesius. Ieškovė kartu su svainiu buvo atvažiavusi pas atsakovę į namus, tačiau ji jų neįsileido, po to atsakovė pradėjo vengti kontakto. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. neneigė, kad su ieškove bendravo telefonu dėl atsakovės paveldėtų žemės sklypų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės L. M. prašymą ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą atnaujino kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

92Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

9319.

94Atsakovė J. Ž. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą 2012 m. kovo 29 d. Sutartį pripažinti negaliojančia dėl to, kad sandoris buvo apsimestinis, sandorio šalys buvo kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

9520.

96CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 465-686/2016).

9721.

98Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-473/2014).

9922.

100Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

10123.

102Atsakovė nurodė, jog liudytojas M. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sudarant 2012 m. kovo 29 d. Sutartį ieškovė nebuvo tikroji sandorio šalis, ji buvo tik statytinė, o tikroji sandorio šalis buvo jis, kuris siekė įgyti nuosavybę į žemės sklypus, į kuriuos E. Ž. turėjo būti atkurta nuosavybės teisė. Iš bylos duomenų matyti, kad visus pasirengimo veiksmus pagrindiniam žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti (kitaip tariant, atlikti visus būtinus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo) įsipareigojo atlikti būtent būsimas pirkėjas (ieškovė) ir šiuo tikslu E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. išdavė jai įgaliojimą. Pagal CK 2.134 straipsnį atstovui draudžiama atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su pačiu savimi, todėl tokį įgaliojimą išdavus M. M. jis nebūtų galėjęs, atstovaudamas E. Ž., sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio su pačiu savimi. Dėl šios priežasties buvo pasirinktas kitas veikimo būdas – apsimestinių sandorių sudarymas per tariamą atstovę (ieškovę). Taigi Sutartį sudarius su statytine – ieškove, ji, veikdama įgaliojimo pagrindu, nuosavybės teisę į žemės sklypus būtų perleidusi M. M.. Atsakovė, nurodydama šias aplinkybes, nepateikia įrodymų, jog E. Ž., sudarydamas 2012 m. kovo 29 d. Sutartį, šių aplinkybių nežinojo ir su jomis nesutiko (CPK 12, 178 straipsniai). E. Ž. patvirtino įgaliojimą L. M., pagal kurį ji galėjo jam atstovauti visose įstaigose ir organizacijose, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir jos teritoriniuose padaliniuose, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose, tvarkant dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemės sklypą (-us) atkūrimu, pasirinkti žemės sklypo atkūrimo būdą, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus dėl žemės sklypo perkėlimo į įgaliotinio pageidaujamą vietovę, taip pat savo nuožiūra nustatyta kaina ir sąlygomis parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos po šio įgaliojimo patvirtinimo dienos, ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Išduodamas tokį įgaliojimą ir jo nepanaikindamas E. Ž. suprato ir sutiko, jog ateityje L. M. gali parduoti jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.

10324.

104Be to, jis sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį žemės sklypą (-us), į kurį (-iuos) nuosavybės teisės bus atkurtos po 2012 m. kovo 29 d. (žemė buvo valdyta A. D.-B.; bendra dar neatkurtos žemės valdos dalis sudaro 3,5854 ha) arba teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, lygią 3,5854 ha (žemė buvo valdyta A. D.-B.), palieka L. M.; pagrindas 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimas Nr. 16S-263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.“. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys susitarė dėl žemės, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės E. Ž., perleidimo ateityje. Teismas pažymi, jog įstatymas nedraudžia asmenims perleisti žemės, kurios savininkais jie tapo ar taps pagal Atkūrimo įstatymą. Taip pat iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (suformuotų kadastrinių bylų), liudytojo M. M. parodymų matyti, jog buvo atliekami konkretūs veiksmai (susiję su žemės perkėlimu, atmatavimu, dokumentų paruošimu), leidžiantys atkurti nuosavybės teises į žemę E. Ž. vardu. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sudaryta Sutartis nebuvo pradėta vykdyti, negalėjo būti vykdoma ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai).

10525.

106Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios aplinkybės patvirtina, jog vienašaliai E. Ž. sudaryti sandoriai (įgaliojimas ir testamentas) turėjo užtikrinti, kad 2012 m. kovo 29 d. Sutartis atsitikus nenumatytoms aplinkybėms galės būti realiai ieškovės įvykdyta. Todėl negalima pripažinti, kad 2012 m. kovo 29 d. Sutartis buvo apsimestinis sandoris ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti ne žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

10726.

108Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Sutartis yra galiojanti. E. Ž. buvo 79 metų, Sutarties turinį pasiūlė ieškovė, jo parašai ant Sutarties ir testamento skiriasi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10927.

110Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Įstatyme nustatyta privaloma rašytinė preliminariosios sutarties forma, jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 2 dalį, 6.159 straipsnis) preliminarioji sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti sutartį išreiškia raštu.

11128.

112Iš byloje pateiktos 2012 m. kovo 29 d. Sutarties originalo, kurį į bylą pateikė ieškovė, nustatyta, jog Sutarties sąlygos surašytos ant vieno lapo abiejų pusių, po visu tekstu yra ranka parašytas E. Ž. vardas ir pavardė, skiltyje „parašas“ yra nurodyta „E. Ž.“. Pažymėtina, kad parašui nebūtinai turi būti vartojami vardo ir pavardės simboliai, jų trumpiniai, asmens valiai pareikšti ir jai raštu patvirtinti parašas gali būti sudarytas vien tik iš vardo arba vien tik iš pavardės, arba iš vardo ir pavardės. Atsakovė savo argumentus dėl parašo suklastojimo nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), neprašė skirti byloje ekspertizės parašo suklastojimo faktui nustatyti. Be to, E. Ž. valią sudaryti Sutartį patvirtina byloje nustatytos aplinkybės dėl įgaliojimo ir testamento sudarymo ieškovės naudai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp šalių oferta ir akceptas buvo, pagrindo pripažinti sudarytą Sutartį tarp šalių negaliojančia nėra.

113Dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

11429.

115Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2012 m. kovo 29 d. tarp jos ir E. Ž. sudaryta sutartis yra preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

11630.

117CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.

11831.

119Kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir nuosekliai aiškinama, kad preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Kaip išaiškino kasacinis teismas, būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

12032.

121Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Iš bylos medžiagos nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog sudarant 2012 m. kovo 29 d. Sutartį dar nebuvo pabaigta žemės atkūrimo procedūra (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimas Nr. 16S-263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. Ž.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2984 ha žemės, esančios ( - ), Palangoje; šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 3,5854 ha žemės – bus atkurtos vėliau. Todėl šalys ir susitarė, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta tada, kada bus pabaigta žemės grąžinimo procedūra ir žemė bus įregistruota E. Ž. vardu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

122Dėl pinigų sumokėjimo fakto

12333.

124Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad E. Ž. iš ieškovės gavo 25 000,00 Lt. Vien remtis Sutarties nuostatomis negalima, ji tokių pinigų niekada nematė, o ieškovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis buvo gera ir ji turėjo tokią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

12534.

126Paprastai dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas pinigų perdavimo jų gavėjui faktas, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193–6.195 str.), aiškinant rašytinio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas, sutarties šalių elgesį ir atliekamus veiksmus po sutarties sudarymo.

12735.

128CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2014). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

12936.

130Sutarties 2 punkte nurodyta: „Aš, L. M.“ sumoku E. Ž. visą sutartą anksčiau minėto turto kainą, t. y. 25 000,00 Lt prieš pasirašant šią sutartį“, o šios Sutarties 3 punkte numatyta: „Aš, E. Ž., užtikrindamas savo įsipareigojimų įvykdymą, priėmiau man sumokėtus 25 000,00 Lt iš L. M. prieš pasirašant šią sutartį, ir dėl atsiskaitymo už anksčiau minėtą turtą jokių pretenzijų pirkėjui neturiu ir ateityje nereikšiu“. Ieškovės paaiškinimai sutampa su rašytiniais įrodymas, E. Ž. parašas ant 2012 m. kovo 29 d. Sutarties, kurioje nurodyta, kad pinigus gavo, byloje nėra nuginčytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Po šio sandorio E. Ž. išdavė ieškovei įgaliojimą ir sudarė testamentą. E. Ž., būnant jam gyvam, išduoto įgaliojimo nepanaikino. Taip pat Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-686-796/2018 teismo posėdžio metu J. Ž. patvirtino, kad L. M. ji pažįsta. Ieškovė ir liudytojas R. M. nurodė, kad pati J. Ž. dalyvavo notaro kontoroje L. M. pasirašant Sutartį ir pinigai buvo sumokėti jai matant. Be to, liudytoja notarė S. Ž. nurodė, kad ji E. Ž. ir J. Ž. pažinojo, nes jie ne vieną kartą naudojosi jos, kaip notarės, teikiamomis paslaugomis, jie visada kartu ateidavo, vienas E. Ž. be sutuoktinės žinios jokių reikalų netvarkydavo, viską darydavo kartu. Apeliantė nurodė, jog liudytojai yra suinteresuoti ir jų parodymais nebuvo pagrindo remtis. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl abejoti jų paaiškinimais pirmosios instancijos teismui pagrindo nebuvo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog už įsigyjamus žemės sklypus sumokėjo 25 000,00 Lt.

131Dėl nuostolių atlyginimo

13237.

133Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės jai 36 500,00 Eur nuostolių. Šis dydis įvertintas E. Ž. nuosavybės teise grąžintų žemės sklypų šios dienos verte. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad Sutartimi šalys nusimatė nuostolių atlyginimo klausimą nesudarius pagrindinės sutarties. Ieškovė nuostolių dydį pagrindė UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu, atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, paneigiančių nekilnojamojo turto vertę. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad gali būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Ieškovė už žemę sumokėjo 2012 m. kovo 29 d., tad jai negali būti priteisiama žemės vertė šios dienos duomenimis. Ieškovė neįrodė netiesioginių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13438.

135Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Vienas iš preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 1 p. šalys susitarė, kad turto pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per 90 dienų po to, kai bus sutvarkyti visi turto nuosavybės dokumentai. Toks susitarimas vertinamas kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). NŽT 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 12S-(14.12.3.)-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ atkūrė nuosavybės teises į E. Ž., gim. 1930 m. rugsėjo 27 d., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,5354 ha žemės,0,85 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (-ius) turėtajam 7,4838 ha (vertė –2 697,00 Eur (9 311,00 Lt)) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (-us), 1800 ha (vertė - 936,00 Eur (3 232,00 Lt)) miškų ūkio paskirties sklypą (-us) / ūkinių miškų sklypus, esantį (-čius) Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajone, Veiviržėnų seniūnijoje, ( - ) kaimuose. Ginčo byloje nėra, kad per 90 dienų nuo šio sprendimo priėmimo šalys notarinės sutarties nesudarė (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

13639.

137CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (CK 6.193-6.195 straipsniai).

13840.

139Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Sprendžiant klausimą dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti, ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

14041.

141Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sisteminio sutarčių sąlygų aiškinimo principus, tikruosius šalių ketinimus, vertindamas Sutartyje panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas lingvistiniu, loginiu būdu, į tai, kad šalys vien jau už vienašališką pavedimo panaikinimą nusimatė 32 000,00 Lt mokestį bei kompensaciją, kuri lygi grąžintinos žemės rinkos kainos dydžiui, sprendė, jog ieškovei turi būti priteista 36 500,00 Eur nuostolių, kurių dydis lygus E. Ž. nuosavybės teise grąžintų žemės sklypų, kurių bendras dydis 9,2838 ha (unikalus Nr. ( - ) – 7,4838 ha + unikalus Nr. ( - )- 1,8000 ha), vertė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė pati nebuvo aktyvi nors turėjo E. Ž. įgaliojimą, nuosavybės atkūrimo procedūromis nesidomėjo. Jai priteistinų nuostolių dydis nepagrįstai didelis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14242.

143Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 3K-382/2006 nurodyta, jog pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

14443.

1452012 m. kovo 29 d. preliminarioje sutartyje šalys numatė, jog iškovė įsipareigoja savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis padėti pabaigti sutvarkyti žemės nuosavybės teises pardavėjui patvirtinančius dokumentus. Pardavėjui vienašališkai panaikinus pavedimą po to, kai pirkėjas jau pradėjo pavedimą vykdyti, pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 32 000,00 Lt mokestį ir privalės sumokėti kompensaciją, kuri yra lygi grąžintos žemės rinkos kainos dydžiui. Rinkos kainą nustato įmonės „Ober haus“ turto vertintojai. Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad prieš pasirašant šią sutartį, šalys susitarė, kad, jeigu pardavėjas sąmoningai trukdys pirkėjui tvarkyti nuosavybės dokumentus arba jeigu dėl pardavėjo nesąžiningų ir įstatymui prieštaraujančių veiksmų (apgaulės būdu ar neteisėtai įsigyti nuosavybės teisės į minėtą turtą atkūrimo dokumentai ir pan.) pirkėjas negalės įvykdyti anksčiau minėto įsipareigojimo – baigti sutvarkyti minėto turto nuosavybės dokumentus, arba dėl tų pačių priežasčių nebus galima sudaryti pagrindinės minėto turto pirkimo pardavimo sutarties ir pasirašyti minėto turto perdavimo–priėmimo aktą, pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui padarytus nuostolius. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad jeigu viena ar kita šalis nepagrįstai vengs sudaryti pagrindinę minėto turto pirkimo– pardavimo sutartį ir pasirašyti minėto turto perdavimo–priėmimo aktą, tai kaltoji šalis įsipareigoja atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

14644.

147Byloje nustatyta, kad E. Ž., būdamas įsipareigojęs sudaryti šio turto pirkimo-pardavimo sutartį per 90 dienų po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus, į ieškovę dėl pagrindinės sutarties sudarymo nesikreipė ir apie priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos neinformavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog E. Ž. veiksmai, t. y. testamento naujo sudarymas ir šio fakto nuslėpimas nuo ieškovės, avanso pagal preliminarią sutartį negrąžinimas, patvirtina jo nesąžiningumą ir neketinimą sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Jo sutuoktinė, atsakovė, dalyvavusi pasirašant pas notarą 2012 m. kovo 29 d. Sutartį, pagal testamentą paveldėjusi visą jo turtą, būdama tinkamai informuota apie jos vyro įsipareigojimus ieškovei, jos apie E. Ž. mirtį neinformavo ir negrąžino ieškovės sumokėtų pinigų. Šios aplinkybės patvirtina E. Ž. ir J. Ž. kaltę, nesąžiningumą jiems iš tikrųjų neketinant pasirašyti pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties.

14845.

149Vertinant ieškovės elgesį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliko visus būtinus, nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus veiksmus, investuodama ne tik savo pinigines lėšas, bet ir laiką. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Iš ieškovės į byloje pateiktų dviejų nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad žemės sklypai suformuoti 2014 m. kovo 14 d., buvo nustatytos žemės sklypų ribos ir surašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai, aktuose nurodytas žemės sklypo savininkas E. Ž., o pasirašyta ieškovės L. M.. Nors ieškovė turėjo jai išduotą įgaliojimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2015 m. vasario 11 d. NŽT sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui E. Ž.“ buvo įteiktas pačiam E. Ž., o ne jo įgaliotai atstovei L. M.. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų šias nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstyta, laikytina, jog nenustatyti ieškovės veiksmai, dėl kurių ji vengė ar nenorėjo sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.

15046.

151Nustačius, kad E. Ž. ir atsakovė kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, sprendžiant klausimą dėl nuostolių priteisimo turėjo būti vadovaujamasi Sutarties 6 punktu, pagal kurį šalys susitarė, jog jeigu viena ar kita šalis nepagrįstai vengs sudaryti pagrindinę minėto turto pirkimo– pardavimo sutartį ir pasirašyti minėto turto perdavimo–priėmimo aktą, tai kaltoji šalis įsipareigoja atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pažymėtina, kad pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Nekvestionuotina, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai), t. y. turėtos išlaidos (pvz., kelionės išlaidos, advokato honoraras, dokumentų parengimo išlaidos ir pan.), nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

15247.

153Byloje nustatyta, jog ieškovė E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. Sutarties sudarymo metu sumokėjo 25 000,00 Lt. Ginčo byloje nėra, jog 2012 m. kovo 29 d. ieškovės E. Ž. sumokėta pinigų suma tuo metu buvo reali siekiamo įsigyti žemės sklypo kaina (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kitų duomenų, kuria pagrįstų jos turėtus nuostolius dėl šios sutarties neįvykdymo, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad žemės kaina per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos dėl rinkos pokyčių padidėjo, įvertinus, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, nėra pakankamas pagrindas iš atsakovės J. Ž. priteisti neįsigytų žemės sklypų šios dienos rinkos vertę. Be to, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas užsitęsė pakankamai ilgą laiką. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. Sutarties sudarymo metu sumokėta 7 240,00 Eur (25 000,00 Lt) pinigų suma yra laikytinas ieškovės patirtomis išlaidomis, tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie netiesioginių nuostolių turėjimą, vykdant E. Ž. išduotą įgaliojimą (CPK 12, 178 straipsniai).

15448.

155Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis keistina, priteistinų nuostolių dydį mažinant nuo 36 500,00 Eur iki 7 240,50 Eur (25 000,00 Lt). Jie vertinti kaip tiesioginiai ieškovės turėti nuostoliai.

156Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

15749.

158Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

15950.

160Ieškovė pateikė duomenis, kad ji sumokėjo 773,00 Eur žyminio mokesčio, 1 800,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (200,00 Eur už susipažinimą su ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, 1 000,00 Eur – už teismų praktikos analizę, prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, ieškinio bei patikslinto ieškinio, prašymo dėl liudijimo išdavimo, užklausų NŽT rengimą, 600,00 Eur – už pasiruošimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose), 605,00 Eur už žemės sklypų rinkos vertės nustatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

16151.

162Atsakovė J. Ž. pateikė duomenis, kad ji sumokėjo 400,00 Eur advokatui R. Č. už konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose, notarinius parodymus, kelionės į Palangą išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išlaidos pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

16352.

164Tenkinus ieškovės ieškinį 20 procentų, iš atsakovės ieškovei priteistina 635,60 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei J. Ž. iš ieškovės 320,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 315,60 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

16553.

166Plungės apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už ieškinį, sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovė 2018 m lapkričio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį ir padidino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iki 36 500,00 Eur. Ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio primokėjimo už ieškinį, tai už patikslintą ieškinį ieškovė žyminio mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos), turėjo būti iš viso apmokėtas 773,00 Eur žyminiu mokesčiu už turtinį reikalavimą ir 38,00 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso 811,00 Eur. Ieškovė sumokėjo 350,00 Eur, todėl iš jos į valstybės biudžetą priteistina nesumokėta likusio žyminio mokesčio dalis – 461,00 Eur.

16754.

168Pažymėtina, kad atsakovė D. S. ir ieškovė sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiai atsakovei nekėlė, tai teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

169Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17055.

171CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

17256.

173Atsakovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, Kitų duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

17457.

175Teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 673,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo. Priėmus procesinį sprendimą atsakovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 673,00 Eur. Atsižvelgus į tai, kad tenkinta 80 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 618,40 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės į valstybės biudžetą – 54,60 Eur.

17658.

177Ieškovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jų pagrįstumą nepateikė, todėl klausimas dėl jų paskirstymo nespręstinas.

178Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

179atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

180Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalis dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

181Ieškinį tenkinti iš dalies.

182Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovės J. Ž. 7 240,50 Eur nuostolių.

183Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovės J. Ž. 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

184Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. 461,00 Eur žyminį mokestį bei 7,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

185Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

186Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. į valstybės biudžetą 618,40 Eur.

187Priteisti valstybei iš atsakovės J. Ž. į valstybės biudžetą 54,60 Eur.

188Nutartis neskundžiama.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (2018 m. lapkričio 15 d.... 7. 1.1.... 8. Nurodė, kad 2012 m. kovo 29 d. atsakovės J. Ž. sutuoktinis E. Ž., miręs (... 9. 1.2.... 10. NŽT 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 12S-(14.12.3)-12 „Dėl... 11. 1.3.... 12. Teismui nusprendus, jog ji praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių... 13. 2.... 14. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi priėmė ieškovės... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 3.... 17. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 18. 3.1.... 19. Nustačius, jog įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti... 20. 3.2.... 21. Tarp šalių 2012 m. kovo 29 d. buvo sudaryta preliminari žemės sklypų... 22. 3.3.... 23. Nėra pagrindo 2012 m. kovo 29 d. Sutartį pripažinti negaliojančia, nes... 24. 3.4.... 25. Nėra pagrindo 2012 m. kovo 29 d. Sutartį pripažinti negaliojančia dėl... 26. 3.5.... 27. Nustatė, kad ieškovė kelia reikalavimus dėl žemės sklypų, dėl kurių... 28. 3.6.... 29. Nustatė, kad ieškovė perdavė E. Ž. visą Sutartyje nustatytą pinigų... 30. 3.7.... 31. Sutarties 5 ir 6 punktuose nėra nurodytas konkretus nuostolių dydis. Teismo... 32. 3.8.... 33. 2015 m. vasario 11 d. NŽT sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių... 34. 3.9.... 35. Ieškovė nuostolių dydį grindė suma, lygia E. Ž. nuosavybės teise... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 37. 4.... 38. Atsakovė J. Ž. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 39. 4.1.... 40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą. Jį galima... 41. 4.2.... 42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji neįrodė, jog buvo... 43. 4.3.... 44. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Sutartis yra... 45. 4.4.... 46. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Sutartį, nes pagal jos 1 p.... 47. 4.5.... 48. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistinų nuostolių... 49. 4.6.... 50. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir rėmėsi liudytojų... 51. 5.... 52. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 53. 5.1.... 54. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes,... 55. 5.2.... 56. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino visas su atsakovės... 57. 5.3.... 58. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai nustatė... 59. 5.4.... 60. Pirmosios instancijos teismas byloje išvadas padarė ir sprendimą priėmė... 61. 6.... 62. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 65. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 66. 7.... 67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 68. 8.... 69. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 70. 9.... 71. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 72. Faktinės bylos aplinkybės... 73. 10.... 74. Ieškovė L. M. (pirkėja) ir E. Ž. (pardavėjas) 2012 m. kovo 29 d. sudarė... 75. 11.... 76. Nustatyta, kad 2011 m. spalio 20 d. NŽT sprendimu Nr. 16S-263 „Dėl... 77. 12.... 78. Ieškovė remdamasi 2012 m. kovo 29 d. tarp jos ir E. Ž. sudaryta Sutartimi... 79. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių... 80. 13.... 81. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 82. 14.... 83. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per... 84. 15.... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytos... 86. 16.... 87. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. Ž. mirė ( - ), todėl vadovaujantis CK... 88. 17.... 89. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei... 90. 18.... 91. Po E. Ž. mirties atsakovė perėmė visus jo sudarytus ir pasirašytus... 92. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu... 93. 19.... 94. Atsakovė J. Ž. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 95. 20.... 96. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 97. 21.... 98. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento... 99. 22.... 100. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dažniausiai simuliacija, t. y.... 101. 23.... 102. Atsakovė nurodė, jog liudytojas M. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog... 103. 24.... 104. Be to, jis sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį žemės sklypą (-us),... 105. 25.... 106. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos... 107. 26.... 108. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 109. 27.... 110. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai... 111. 28.... 112. Iš byloje pateiktos 2012 m. kovo 29 d. Sutarties originalo, kurį į bylą... 113. Dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo... 114. 29.... 115. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2012 m. kovo 29 d. tarp jos ir... 116. 30.... 117. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 118. 31.... 119. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir nuosekliai aiškinama, kad... 120. 32.... 121. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti... 122. Dėl pinigų sumokėjimo fakto... 123. 33.... 124. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas... 125. 34.... 126. Paprastai dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą,... 127. 35.... 128. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 129. 36.... 130. Sutarties 2 punkte nurodyta: „Aš, L. M.“ sumoku E. Ž. visą sutartą... 131. Dėl nuostolių atlyginimo... 132. 37.... 133. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš... 134. 38.... 135. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 136. 39.... 137. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo... 138. 40.... 139. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165... 140. 41.... 141. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sisteminio sutarčių sąlygų... 142. 42.... 143. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr.... 144. 43.... 145. 2012 m. kovo 29 d. preliminarioje sutartyje šalys numatė, jog iškovė... 146. 44.... 147. Byloje nustatyta, kad E. Ž., būdamas įsipareigojęs sudaryti šio turto... 148. 45.... 149. Vertinant ieškovės elgesį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 150. 46.... 151. Nustačius, kad E. Ž. ir atsakovė kalti dėl pagrindinės sutarties... 152. 47.... 153. Byloje nustatyta, jog ieškovė E. Ž. 2012 m. kovo 29 d. Sutarties sudarymo... 154. 48.... 155. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 156. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 157. 49.... 158. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 159. 50.... 160. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji sumokėjo 773,00 Eur žyminio mokesčio, 1... 161. 51.... 162. Atsakovė J. Ž. pateikė duomenis, kad ji sumokėjo 400,00 Eur advokatui R.... 163. 52.... 164. Tenkinus ieškovės ieškinį 20 procentų, iš atsakovės ieškovei... 165. 53.... 166. Plungės apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovei buvo... 167. 54.... 168. Pažymėtina, kad atsakovė D. S. ir ieškovė sprendimo dalies dėl... 169. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 170. 55.... 171. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai... 172. 56.... 173. Atsakovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, Kitų... 174. 57.... 175. Teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 673,00 Eur... 176. 58.... 177. Ieškovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų... 178. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 179. atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 180. Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalis dėl... 181. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 182. Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovės J. Ž. 7 240,50 Eur nuostolių.... 183. Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovės J. Ž. 315,60 Eur bylinėjimosi... 184. Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. 461,00 Eur žyminį mokestį bei 7,46... 185. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 186. Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. į valstybės biudžetą 618,40 Eur.... 187. Priteisti valstybei iš atsakovės J. Ž. į valstybės biudžetą 54,60 Eur.... 188. Nutartis neskundžiama....