Byla e2-1257-370/2017
Dėl R. Ž. ir R. J. F. finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VM investicija“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. J. F. ir trečiojo asmens Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank, AB Lietuvos skyrių, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1032-864/2017 pagal kreditorės Nordea Bank, AB Lietuvos skyriaus inicijuotą ginčą dėl R. Ž. ir R. J. F. finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VM investicija“ bankroto byloje,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Kreditorius Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria UAB „VM investicija“ bankroto byloje patvirtintas įmonės akcininkės R. J. F. 746 638,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir advokato R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas dėl to, kad jie patvirtinti nesant jokių juos pagrindžiančių įrodymų.
  2. Banko teigimu, iš akcininkės pateikto 2016-01-15 reikalavimo nėra aišku kaip buvo skaičiuojamos palūkanos, tarp ko sudarytos nurodytos paskolos sutartys, kokios palūkanos skaičiuotos, kokie mokėjimai atlikti ir ar jie realiai atlikti. Iš išrašo iš 2015-08-05 Swedbank, AB sąskaitos Nr. ( - ) sprendė, kad akcininkė už vienintelio bendrovės turėto nekilnojamojo turto pardavimą ( - ) iš UAB „Nuomos verslas“ gautų lėšų yra paėmusi 1 270 000 Eur sumą, tokiu būdu suteikiant sau pirmenybės teisę prieš visus kitus kreditorius. Dėl to jos prašymas patvirtinti 746 638,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių jo pagrįstumą, negali būti tenkinamas.
  3. Bankas nurodė, kad advokato R. Ž. reikalavimas, kuris grindžiamas teisinių paslaugų suteikimu, neatitinka teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – rekomendacijos). Pagal rekomendacijas maksimalus priteistinas dydis galėtų būti 2 675,02 Eur.
  4. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. kovo 9 d. nutartimi panaikinus 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį bei kitas teismo 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. spalio 17 d., 2017 m. sausio 16 d. nutarčių dėl finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo dalis, kuriomis patvirtinti R. J. F. ir R. Ž. trečiosios eilės finansiniai reikalavimai UAB „VM investicija“ bankroto byloje, ir įpareigojus BUAB „VM investicija“ bankroto administratorių P. P. bei R. J. F. ir R. Ž. pateikti teismui atsiliepimus į kreditoriaus Nordea Bank, AB Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą bei visą turimą su ginčijamais finansiniais reikalavimais susijusią medžiagą, R. J. F. pateiktame atsiliepime prašyta patvirtinti jos reikalavimą bendrai 746 638,01 Eur sumai.
  5. R. J. F. paaiškino, kad 2010 m. įsigijo 100 proc. UAB „VM investicija“ akcijų, kartu su akcijomis perėmė ir visus buvusių akcininkų turtinius reikalavimus į bendrovę. Vienintelis ir pagrindinis UAB „VM investicija“ turtas buvo UAB „Swedbank lizingas“ lizinguojamas sandėliavimo paskirties pastatas, esantis ( - ). Bendrovė lizinguojamo pastato patalpas nuomojo kitiems juridiniams asmenims, o iš gautų nuomos įmokų dengė lizingo įmokas. Dėl 2008 m. prasidėjusios nekilnojamojo turto krizės akcininkai buvo priversti skolinti įmonei lėšas tam, kad nebūtų nutraukta lizingo sutartis. R. J. F. 2010-2015 m. bendrovei paskolino 670 000 Eur, visos paskolos suteiktos bankiniais pavedimais ir buvo skirtos lizingo įmokoms dengti. 2015 m. sandėlis, esantis ( - ), buvo parduotas, iš gautų lėšų buvo padengtas lizingo likutis, sugrąžinta dalis akcininkų paskolų, iš likusių pinigų turėjo būti padengti visi mokesčiai ir tiekėjų skolos. Negrąžintas paskolas ir negautas palūkanas iš paskolų akcininkė prisiėmė kaip nuostolį dėl nepavykusio verslo projekto. 2015 m. liepos mėn. Nordea bankui, AB inicijavus bylą dėl laidavimo sutarties vykdymo, buvo nuspręsta kelti bankroto bylą, nes dėl taikyto bendrovės lėšų arešto nebuvo galimybės tęsti veiklą.
  6. R. Ž. atsiliepime prašė patvirtinti 7 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „VM investicija“ kreditorių sąraše. Paaiškino, kad 2015-07-07 su UAB „VM investicija“ sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuri buvo nutraukta 2015-12-28. Per sutarties galiojimo laiką buvo teikiamos teisinės paslaugos – konsultacijos, atstovavimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ruošiami procesiniai dokumentai. Už suteiktas paslaugas buvo išrašytos sąskaitos Nr.

    52015-RZ0022 ir Nr. 2015-RZ0047, tačiau sąskaita Nr. 2015-RZ0047 nebuvo apmokėta. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį, nustatytą bendru šalių sutarimu, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

  7. BUAB „VM investicija“ bankroto administratorius P. P. atsiliepime prašė patvirtinti R. J. F. 716 048,99 Eur dydžio reikalavimą ir R. Ž. 7 500 Eur dydžio reikalavimą. Paaiškino, kad ginčijami finansiniai reikalavimai yra pagrįsti įrodymais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi: 1) patvirtino R. J. F. 631 799,08 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „VM investicija“ bankroto byloje kaip trečiosios eilės kreditorę; 2) likusio 114 838,93 Eur dydžio R. J. F. reikalavimo netvirtino; 3) patvirtino R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „VM investicija“ bankroto byloje kaip trečiosios eilės kreditorių; 4) Nordea Bank, AB Lietuvos skyriui iš R. J. F. priteisė 17,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas, pasisakydamas dėl R. J. F. finansinio reikalavimo dalies dėl 74 775,25 Eur pagrindinės skolos ir 345 293,53 Eur palūkanų pagrįstumo, nustatė, kad šis prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas kildinamas iš UAB „VM investicija“ akcininku buvusio V. R. 2004-06-23 paskolos sutarties, pagal kurią akcininkas laikotarpiu nuo 2004-06-14 iki 2007-08-31 įsipareigojo įmonei suteikti 544 775 Eur dydžio paskolą. Teismas, įvertinęs UAB „VM investicija“ buhalterinės programos suvestinę, išrašus iš banko sąskaitos, kvitus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2004-06-14 iki 2007-08-31 V. R. į įmonės sąskaitą pervedė (įnešė) 726 367 Eur kaip paskolos lėšas, 22 879,98 Eur mokėjimo paskirtyse nurodant pagal sutartį, 14 481 Eur – kaip sąskaitos papildymą, 58 269,23 Eur atliko kitus mokėjimus įmonės naudai, t. y. iš viso 821 997,21 Eur sumą. Iš tų pačių duomenų teismas nustatė, kad nuo 2006-03-22 iki 2008-10-27 V. R. susigrąžino 277 221,96 Eur paskolintų lėšų. 2010-10-28 reikalavimo perleidimo sutartimi M. J. R. perleido R. J. F. 544 775,25 Eur reikalavimo teisę pagal 2004-06-23 paskolos sutartį, į kurią reikalavimo teisę M. J. R. buvo įgijusi pagal 2010-10-28 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4943. 2015-07-09 R. J. F. susigrąžino 500 000 Eur paskolą, o 2015-07-10 paskolino įmonei 30 000 Eur. Administratoriaus ir akcininkės skaičiavimais negrąžintos paskolos likutis yra 74 775,25 Eur.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl kitos R. J. F. prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 115 848 Eur, nustatė, kad ji kildinama buvusio UAB „VM investicija“ akcininko V. R. ir sutuoktinės M. J. R. 2010-05-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuomet pardavus nekilnojamąjį turtą UAB „Swedbank lizingas“ buvo pervestos lėšos, vykdant prievoles už UAB „VM investicija“ pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599. Priedas prie 2010-10-28 reikalavimo perleidimo sutarties patvirtina, kad reikalavimo teisė į lėšas, kurios už sutuoktinių turto pardavimą buvo pervestos UAB „Swedbank lizingas“, 2010-10-28 taip pat buvo perleista R. J. F..
  4. Teismas nustatė, kad trečią R. J. F. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį sudaro negrąžintos palūkanos (203 221,23 Eur) pagal 2010-12-27 R. J. F. ir UAB „VM investicija“ sudarytą paskolos sutartį (su priedais), pagal kurią akcininkė laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2014-09-23 paskolino įmonei iš viso 670 000 Eur, kuriuos įmonė įsipareigojo grąžinti iki 2015-12-31 bei mokėti 7,5 proc. dydžio metines palūkanas (2015-06-26 akcininkė susigrąžino 770 000 Eur paskolą (670 000 Eur paskolos ir 100 000 Eur pagal perimtą M. R. 100 000 Eur reikalavimą, kildinamą iš 2014-04-17 žemės sklypo pirkimo sutarties).
  5. Teismas nustatė, kad ketvirtą prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį sudaro 7 500 Eur, kuriuos UAB „VM investicija“ akcininkė 2015 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo advokatui R. Ž. už įmonei teikiamas teisines paslaugas pagal 2015 m. liepos 7 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį.
  6. Teismas, įvertinęs akcininkės ir bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus, sprendė, kad R. J. F. finansinis reikalavimas yra pagrįstas, tačiau nesutiko su reikalavimo dydžio paskaičiavimais ir sprendė, kad skaičiavimais pagrįstas R. J. F. reikalavimas sudaro 631 799,08 Eur sumą (74 775,25 Eur + 228 307,34 Eur + 115 848 Eur + 205 368,49 Eur + 7 500 Eur), todėl ją su tokio dydžio finansiniu reikalavimu įtraukė į įmonės trečiosios eilės kreditorių sąrašą.
  7. Teismas pažymėjo, kad pagal 2004-06-23 paskolos sutartį akcininkė paskaičiavo 345 293,53 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m., nors pagal sutartį palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 2009-01-01. Administratorius 289 546,22 Eur dydžio palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2015-12-01, t. y. už beveik 7 metų laikotarpį, nors pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį palūkanoms taikytinas 5 metų senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad nors administratorius neprašė taikyti ieškinio senaties, tačiau, vadovaudamasis viešuoju interesu, savo iniciatyva taikė ieškinio senatį ir sumažino prašomų patvirtinti palūkanų sumą iki 228 307,34 Eur (už 5 metus, taikant 9 proc. palūkanų normą nuo negrąžintos paskolos sumos).
  8. Teismas taip pat nesutiko tvirtinti 20 408,29 Eur palūkanų, kildinamų iš 2010-05-25

    8pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią buvęs akcininkas su sutuoktine pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir pervedė gautas lėšas UAB „Swedbank lizingas“, vykdant prievoles už UAB „VM investicija“ pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599, dėl to, kad R. J. F. nei pirminiame prašyme, nei vėliau reikalavimo priteisti 20 408,29 Eur palūkanų neteikė.

  9. Teismui nustačius, kad akcininkė neprašė priteisti administratoriaus paskaičiuotų 2 602,74 Eur palūkanų, kildinamų iš 2014-12-17 susitarimo dėl skolos perkėlimo, šios sumos taip pat netvirtino.
  10. Teismui patikrinus akcininkės skaičiavimus pagal 2010-12-27 paskolos sutartį nustatė, kad iš tikrųjų nesumokėtų palūkanų suma sudaro 205 368,49 Eur.
  11. Teismas, spręsdamas dėl R. Ž. finansinio reikalavimo pagrįstumo, nustatė, kad jis kildinamas iš 2015-07-07 UAB „VM investicija“ ir advokato R. Ž. sudarytos teisinių paslaugų sutarties, pagal kurią advokatui buvo pavesta atstovauti įmonei Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015, ir 2015-08-05 bei 2015-12-28 išrašytomis sąskaitomis. Teismas taip pat nustatė, kad 2015-08-12 R. J. F. už UAB „VM investicija“ pervedė advokatui 7 500 Eur, kuriuos advokatas panaudojo 1 000 Eur dydžio 2015-08-05 sąskaitai apmokėti, o iš likusių lėšų (6 500 Eur) sumokėjo žyminį mokestį už UAB „VM investicija“, taigi, neapmokėta liko 7 500 Eur dydžio sąskaita už iki bankroto bylos iškėlimo suteiktas teisines paslaugas.
  12. Teismas, nustatęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesutiko su banko argumentais, kad nagrinėjamu atveju išlaidos advokatui turi būti mažinamos vadovaujantis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, o ne bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas ar ginčas dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Teismas papildomai pažymėjo, kad advokatui už teikiamas teisines paslaugas klientas moka šalių sutartą mokestį, o teisėtai sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, teismas sprendė esant pagrindui patvirtinti R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10

  1. Apeliantė R. J. F. atskirajame skunde teismo prašo padidinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtintą jos finansinį reikalavimą 118 384,03 Eur dydžio suma. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju palūkanos skaičiuotinos tik už 5 metus, šiuo pagrindu mažinant apeliantės prašytą patvirtinti finansinį reikalavimą. 5 metų ieškinio senaties termino taikymas savo iniciatyva (neprašius skolininkui) yra ne viešojo intereso gynimas, o kreditoriaus turtinės teisės suvaržymas, teismui nepaaiškinus, koks konkrečiai viešasis interesas ir nuo ko buvo apgintas.
    2. Teismas savo iniciatyva taikydamas 5 metų ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-859-370/2017). Atsižvelgiant į tai, prašoma kreditorės reikalavimą padidinti 65 373 Eur dydžio suma (paskaičiuoti palūkanas pagal 2004-06-23 paskolos sutartį už 2009 ir 2010 metus).
    3. Nesutiktina su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė tvirtinti 20 408,29 Eur sumą bei 2 602,74 Eur sumą ir šiomis sumomis prašoma padidinti jos bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą. Pažymėtina, kad šias sumas įtraukti į jos finansinį reikalavimą pateikė bankroto administratorius, atstovaujantis visų kreditorių interesus, juolab, kad apeliantė yra Lenkijos pilietė ir jai nebuvo žinoma CK nuostata dėl 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo.
    4. Apeliantė, suklaidinta banko atskirojo skundo, į savo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą neįtraukė 2015-07-10 pervestų 30 000 Eur bendrovei „VM investicija“, kuriuos bendrovė gavo ir panaudojo savo veikloje. Bankroto administratorius šios sumos neneigė, ją įtraukė į apeliantės finansinį reikalavimą, tačiau teismas dėl šios sumos nepasisakė.
  2. Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 631 799,08 Eur dydžio R. J. F. finansinis reikalavimas, taip pat nutarties dalį dėl R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinio reikalavimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Dėl teismo patvirtinto akcininkės finansinio reikalavimo dalies – 74 755,25 Eur negrąžintos paskolos pagal 2004-06-23 paskolos sutartį ir 228 307,34 Eur nesumokėtų palūkanų už 5 metų terminą pagal minėtą sutartį, nepagrįstumo:
      1. Akcininkė ir bankroto administratorius neatskleidė būtinų duomenų tam, kad būtų galima įvertinti akcininkės prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo, susidedančio iš 74 775,25 Eur sumos (negrąžintos paskolos pagal 2004-06-23 paskolos sutartį) ir 228 307,34 Eur sumos (nesumokėtų palūkanų už 5 metų terminą pagal 2004-06-23 paskolos sutartį) pagrįstumą. Administratorius pateikė tik selektyviai atrinktus išrašus iš įmonės banko sąskaitos už tuos laikotarpius, kuriuos įrodinėja akcininkė, bet nepateikė pilnų išrašų, kurie atskleistų visą informaciją apie pavedimus (pvz., nepateikti duomenys iš Swedbank, AB banko sąskaitos ( - ) už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metus (išskyrus 2015 m. liepos 9-10 d.).
      2. Nors pagal 2004-06-23 paskolos sutartį ji turėjo būti pradėta akcininkui grąžinti nuo 2008-12-31, o sumos pervestos (grąžintos) į banko sąskaitą ( - ), į bylą nei akcininkė, nei administratorius nepateikė ne tik pilnų išrašų iš minėtos banko sąskaitos, bet ir informacijos apie bendrovės lėšų išmokėjimus buvusiam akcininkui V. R. ir akcininkei per visus 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metus (išskyrus dėl 2015 m. paimtos 1 270 000 Eur sumos), dėl to nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar lėšos (jų dalis) nebuvo grąžintos anksčiau, ypatingai atsižvelgiant į glaudžius buvusių bei esamų akcininkų ir bendrovės santykius, taip pat tai, kad nuo 2010 m. apeliantė buvo vienintelė įmonės akcininkė, turėjusi visas galimybes kontroliuoti bendrovės veiklą, išsiimti pinigines lėšas ir pan.
      3. Pagal išrašą iš sąskaitos, esančios Swedbank, AB, matyti, kad V. R. 2007-08-31 300 000 Lt ir 200 0000 Lt mokėjimai atlikti pagal „sutartį 2006/01/09“, todėl akcininkė ir administratorius nepagrįstai šias sumas priskiria prie 2004-06-23 paskolos sutarties. Atsižvelgiant į tai akcininkės 74 775,25 Eur dydžio reikalavimas patvirtintas nepagrįstai.
    2. Dėl teismo patvirtino akcininkės 205 368,49 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš palūkanų, susidariusių pagal 2010-12-27 akcininkės ir bendrovės paskolos sutartį, pagal kurią ji neva bendrovei paskolino 670 000 Eur, nepagrįstumo:
      1. Administratoriaus pateikti išrašai iš sąskaitos Nr. ( - ) nepatvirtina fakto, kad akcininkė bendrovei 2011-06-29 būtų pervedusi 20 000 Eur.
      2. Išrašas iš sąskaitos Nr. ( - ) pateiktas administratoriui selektyviai atrinkus mokėjimų datas (pvz., 2010-12-28 – 2010-12-31;

        112011-01-12 – 2011-01-31, nematant tarp šių datų esančiais laikotarpiais vykusių operacijų), todėl neįmanoma nustatyti, ar akcininkės įmokėti pinigai nebuvo išimti ir tokiu būdu paskola nebuvo susigrąžinta daug anksčiau nei nurodo akcininkė.

    3. Dėl teismo patvirtintos akcininkės 115 848 Eur dydžio finansinio reikalavimo sumos, kurią buvęs bendrovės akcininkas V. R. su sutuoktine M. J. R. pagal 2010-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį už savo parduotą nekilnojamąjį turtą pervedė UAB „Swedbank lizingas“, vykdant prievoles už bendrovę pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599, nepagrįstumo:
      1. Nėra įrodymų, kad pagal šią sutartį 115 848 Eur sumą V. R. ir M. J. R. būtų pervedę UAB „Swedbank lizingas“ ;
      2. Nėra pateikta pilnų išrašų iš bendrovės banko sąskaitos, kuriuos patikrinus būtų galima spręsti apie tai, ar minėta suma nebuvo susigrąžinta.
    4. Akcininkė nereiškė reikalavimo dėl 100 000 Eur sumos patvirtinimo, kuri kildinama iš 2014-12-17 susitarimo dėl skolos perkėlimo, sudaryto tarp akcininkės, bendrovės ir J. M. R. (ankstesnės akcininkės). Be to, byloje nėra pateikta pilnų išrašų iš bendrovės banko sąskaitų, iš kurių būtų galima įvertinti, ar 100 000 Eur suma akcininkei nebuvo grąžinta anksčiau.
    5. Nesutiktina su teismo patvirtintu advokato R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, nurodant, kad jis turi būti mažintinas iki 2 675,02 Eur, t. y. tvirtintina ne didesnė suma, nei leidžiama pagal rekomendacijas. Be to, 2015-08-12 akcininkė R. Ž. pervedė 7 500 Eur, iš kurių R. Ž. 1 000 Eur padengė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2015-RZ0022 bei valstybei sumokėjo 6 472,29 Eur dydžio žyminį mokestį. Likusios 27,71 Eur dydžio sumos panaudojimas nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl bent jau šia suma turi būti mažinamas jo finansinis reikalavimas (7 500 Eur – 1 000 Eur – 6 472,29 Eur).
  4. BUAB „VM investicija“, atstovaujama bankroto administratoriaus, teismo prašo: 1) banko skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) tenkinti apeliantės R. J. F. atskirąjį skundą. Nurodo, kad aplinkybės, ar sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, ar ne, pačios savaime nesudaro pagrindo netvirtinti R. J. F. finansinio reikalavimo. Taip pat bankroto administratorius nesutinka, kad tvirtinant finansinius reikalavimus nebuvo pateikta visa reikiama informacija bei duomenys. Priešingai – į bylą yra pateikta 2017-04-10 pažyma dėl finansinių reikalavimų susidarymo bei juos patvirtinantys dokumentai. Administratoriaus teigimu, abstraktus banko argumentas, kad nebuvo pateikti visi reikiami duomenys, jų konkrečiai neįvardijant, nesudaro pagrindo spręsti R. J. F. patvirtintą finansinį reikalavimą esant nepagrįstą.
  5. Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius atsiliepime į R. J. F. atskirąjį skundą, kuriuo prašoma padidinti teismo patvirtintą jos finansinį reikalavimą 118 384,03 Eur suma, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pareigą laiku pateikti ir pagrįsti savo finansinį reikalavimą turi pati akcininkė. Tik atskirajame skunde pateiktas prašymas patvirtinti dalį finansinio reikalavimo turi būti atmestas dėl praleisto termino reikalavimui pateikti.
    2. Teismas pagrįstai taikė 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms pagal 2004-06-23 paskolos sutartį (pažymint, kad byloje nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl paskolos (ne)grąžinimo, kyla klausimas dėl galimybės skaičiuoti palūkanas apskritai). Viešo intereso gynimas suponuoja teismo pareigą ginti bendrovę nuo nepagrįstai jai reiškiamų reikalavimų bei užtikrinti interesų pusiausvyrą tarp kreditorių.
    3. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl 115 848 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo, negali būti tenkinamas reikalavimas patvirtini 20 408,29 Eur sumą, kildinamą iš palūkanų.
    4. Teismas pagrįstai netvirtino 2 602,74 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2014-12-17 susitarimo dėl skolos perkėlimo, akcininkei savo finansiniame reikalavime neprašius patvirtinti šios sumos. Atskirajame skunde pareikštas reikalavimas patvirtinti šią sumą (palūkanas) negali būti tenkinamas, nes neatitinka ĮBĮ nustatytos finansinio reikalavimo teikimo tvirtinti tvarkos. Atitinkama išvada darytina ir dėl atskirajame skunde nurodomos ir prašomos patvirtinti 30 000 Eur dydžio sumos, juolab byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių, jog ši suma buvo bendrovės kur nors panaudota ir akcininkei nebuvo grąžinta.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apimties

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pagal UAB „VM investicija“ direktoriaus J. B. (J. B.) pareiškimą UAB „VM investicija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P. (nutartis įsiteisėjo 2015-12-01).
  3. Bankroto administratorius 2016-02-05 teismo prašė patvirtinti neginčijamus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, kartu ir trečiosios eilės kreditorių advokato R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir R. J. F. 746 638,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad susipažinęs su jais bei sutikrinęs su įmonės apskaitos duomenimis, nustatė, kad jie pagrįsti, todėl tvirtintini. Kartu su prašymu pateikė advokato R. Ž. ir akcininkės R. J. F. prašymų dėl finansinių reikalavimų kopijas.
  4. Advokatas R. Ž. bankroto administratoriui 2015-01-14 teiktą prašymą dėl įtraukimo į UAB „VM investicija“ su 7 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu grindė 2015-07-07 teisinių paslaugų sutartimi Nr. 2015-11 ir neapmokėta 2015-12-28 sąskaita Nr. 2015RZ0047 už suteiktas teisines paslaugas, kuriuos pridėjo prie prašymo.
  5. Akcininkė R. J. F. administratoriui 2016-01-15 teiktame prašyme prašė patvirtinti 746 638,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, kildinamą: 1) pagal 2004-06-23 paskolos sutartį su priedais (74 775,25 Eur skola ir 345 293,53 Eur palūkanos (2006-2015 m.); 2) pagal 2010-12-30 paskolos sutartį su priedais (203 221,23 Eur palūkanų (2011-2015 m.)); 3) pagal 2010 m. birželio mėn. mokėjimą pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599 UAB „Swedbank lizingas“ (115 848 Eur); 4) pagal 2015-08-02 mokėjimą advokatui R. Ž. už UAB „VM investicija“ už žyminį mokestį už priešieškinį ir suteiktą teisinę pagalbą (7 500 Eur). Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su prašymu nebuvo pridėti jos reiškiamą finansinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai.
  6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymas tenkintas, patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 1 484 297,36 Eur dydžio sumai, kartu ir trečiosios eilės kreditorių advokato R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei R. J. F. 746 638,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis (2016-05-23, 2016-06-16, 2016-10-07, 2016-10-17, 2016-11-16, 2017-01-16, 2017-02-01) buvo tikslinamas įmonės finansinių reikalavimų sąrašas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintas Nordea Bank, AB Lietuvos skyriaus 609 599,91 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „VM investicija“ bankroto byloje (392 576,77 Eur panaudotas negrąžintas kreditas, 6 209,53 Eur nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą, 202 394,61 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, 8 419 Eur bylinėjimosi išlaidos). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-567-241/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis palikta nepakeista.
  8. Kreditorius Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius 2017-03-06 atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti R. J. F. bei R. Ž. finansiniai reikalavimai ir jų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, be kita ko, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalis bei kitos teismo (2016-11-16, 2016-06-28, 2016-10-07, 2016-10-17, 2017-01-16) nutarčių dėl finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo dalys, kuriomis buvo patvirtinti R. J. F. ir R. Ž. finansiniai reikalavimai, o minėti asmenys bei bankroto administratorius įpareigoti teismui pateikti atsiliepimus į banko atskirąjį skundą bei visą turimą su ginčijamais finansiniais reikalavimais susijusią medžiagą. Pirmosios instancijos teismui iš naujo įvertinus R. J. F. ir R. Ž. finansinių reikalavimų pagrįstumą, skundžiama nutartimi patvirtintas sumažintas R. J. F. 631 799,08 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Apeliantams R. J. F. ir Nordea bank, AB dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties pateikus atskiruosius skundus, nagrinėjamu atveju spręstinas šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

15Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo

  1. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – ĮBĮ. Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
  2. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti be kita ko lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (ĮBĮ 26 str.).
  3. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratoriaus pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-371-157/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).
  4. Be to, paskirtam bankroto administratoriui turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai, nes tik tokiu atveju gali būti patikrintas reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus (-ių) reikalavimo pagrįstumo padaryti, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus (-ių) reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1098-330/2016).

16Dėl akcininkės R. J. F. finansinio reikalavimo

  1. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas R. J. F. 631 799,08 Eur dydžio finansinis reikalavimas, atskiruosius skundus pateikė tiek akcininkė, prašydama jos reikalavimą padidinti 118 384,03 Eur dydžio suma, tiek Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius iš esmės nesutikdamas su visu teismo patvirtintu akcininkės finansinio reikalavimu (pripažįstama tik 7 500 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma, grindžiama piniginės sumos advokatui R. Ž. sumokėjimu). Atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, vertintinas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas akcininkės finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  2. Kaip minėta, R. J. F., teikdama bankroto administratoriui tvirtinti savo 746 638,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2004-06-23 paskolos sutarties su priedais, 2010-12-30 paskolos sutarties su priedais, 2010 m. birželio mėn. mokėjimu pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599 UAB „Swedbank lizingas“; 2015-08-02 mokėjimu advokatui R. Ž., nebuvo pridėjusi jį pagrindžiančių įrodymų.
  3. Teismui pareikalavus pateikti atsiliepimą į banko atskirąjį skundą bei visus dokumentus, pagrindžiančius finansinio reikalavimo pagrįstumą, akcininkė teismo prašė patvirtinti tokio paties dydžio (746 638,01 Eur) finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Nurodė, kad 746 638,01 Eur dydžio reikalavimas buvo pateiktas pagal 2010-10-28 metais perimtus reikalavimus iš buvusių akcininkų į UAB „VM investicija“ (74 775,25 Eur skola ir 345 293,53 Eur dydžio palūkanos pagal buvusio akcininko V. R. 2004-06-23 paskolos sutartį su priedais, bei 115 848 Eur dydžio suma pagal buvusių akcininkų M. ir V. R. reikalavimą į įmonę pagal 2010-05-25 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią akcininkai, pardavę savo asmeninį turtą, gautas lėšas pervedė UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599) ir jos, kaip akcininkės, įmonei suteiktas paskolas (203 221,23 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m., skaičiuojamų pagal 2010-12-27 paskolos sutartį su priedais, kuria įmonei buvo paskolinta 670 000 Eur suma), taip pat R. Ž. sumokėtos 7 500 Eur sumos už teisines paslaugas, suteiktas UAB „VM investicija“ (ši finansinio reikalavimo dalis, kaip minėta, neginčijama). Taip pat pažymėjo, kad 2014-12-17 susitarimu dėl skolos perkėlimo R. J. F. perėmė M. R. reikalavimą į 100 000 Eur, kuris kilo iš 2014-04-17 žemės sklypo pirkimo sutarties, nurodant, kad šis reikalavimas yra padengtas. Kartu su atsiliepimu pridėti įrodymai, kuriais grindžiamas prašomas patvirtinti 746 638,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas: 2010-10-28 reikalavimo teisių perleidimo sutartis su priedais; 2010-05-25 pastatų pirkimo-pardavimo sutartis; 2014-12-17 susitarimas dėl skolos perkėlimo; 2010-12-27 paskolos sutartis su priedais; išrašas iš advokato R. Ž. depozitinės sąskaitos; 2010-12-27 paskolos sutarties palūkanų skaičiavimo lentelė; 2004-06-23 paskolos sutarties palūkanų skaičiavimo lentelė; 2009-12-23 susitarimas dėl papildomų kliento įsipareigojimų ir sutarties vykdymo tvarkos tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „VM investicija“.
  4. Bankroto administratorius P. P. atsiliepime į Nordea Bank, AB Lietuvos skyriaus skundą nurodė, kad įmonės bankroto byloje tvirtintinas 716 048,99 Eur dydžio R. J. F. reikalavimas, kurį pagrindžia pridedama 2017-04-10 suvestinių duomenų pažyma dėl finansinių reikalavimų susidarymo bei juos patvirtinantys įrodymai. Bankroto administratoriaus skaičiavimais, akcininkės reikalavimas susideda iš 5 dalių: 1) 74 775,25 Eur skolos ir 289 546,22 Eur palūkanų pagal 2004-06-23 paskolos sutartį; 2) 205 368,49 Eur palūkanų pagal 2010-12-27 paskolos sutartį; 3) 115 848 Eur skola ir 20 408,29 Eur palūkanos pagal 2010-05-25 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir mokėjimą UAB „Swedbank lizingas“ už UAB „VM investicija“; 4) 2 602,74 Eur palūkanų pagal 2014-12-17 susitarimą dėl skolos perkėlimo; 5) 7 500 Eur pagal R. Ž. atliktą pavedimą. Pažymėtina, kad 3-ame ir 4-ajame punktuose nurodytų bankroto administratoriaus apskaičiuotų palūkanų akcininkė į prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą nebuvo įtraukusi, tačiau prašė patvirtinti didesnes, nei paskaičiavo bankroto administratorius, palūkanas, skaičiuotinas pagal 2004-06-23 paskolos sutartį.
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad akcininkės teisė į finansinio reikalavimo patvirtinimą yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, tačiau neteisingai apskaičiuotas finansinio reikalavimo dydis, atkreipiant dėmesį į tai, kad nors tiek akcininkė, tiek bankroto administratorius jos finansinį reikalavimą kildino tų pačių duomenų pagrindu, tačiau prašė tvirtinti skirtingo dydžio finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirųjų skundų argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl R. J. F. finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrindą sudarančių rašytinių įrodymų pagrįstumo (nėra ginčijamos paskolų sutartys, reikalavimo teisių perleidimo sutartis), o nesutiktina tik su teismo patvirtintu akcininkės finansinio reikalavimo dydžiu (akcininkė skundžia tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria sumažintas jos bei bankroto administratoriaus prašytas patvirtinti finansinis reikalavimas; Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį (jos dalį) ir klausimą dėl akcininkės finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo iš esmės remiasi tuo, kad į bylą nebuvo pateikti visi duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie R. J. F. finansinio reikalavimo pagrįstumą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nėra kvestionuojamos atskiruosiuose skunduose, plačiau nepasisako.
  6. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal buvusio akcininko V. R. 2004-06-23 paskolos sutartį, sudarytą su UAB „VM investicija“, ir 2010-10-28 reikalavimo perleidimo sutartį, akcininkė R. J. F. prašė patvirtinti 420 068,78 Eur dydžio finansinį reikalavimą (74 775,25 Eur negrąžintos skolos ir 345 29,53 Eur palūkanų). Pagal bankroto administratoriaus pateiktą 2017-04-10 pažymą, kurioje pateiktas akcininkės reikalavimo apskaičiavimas pagal 2004-06-23 paskolos sutartį matyti, kad pagal ją tvirtintinas 364 321,47 Eur dydžio reikalavimas (74 775,25 Eur skola ir 289 546,22 Eur palūkanos). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas akcininkės finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2004-06-23 paskolos sutarties, dydžio pagrįstumą, sprendė, kad prašomos patvirtinti skolos (74 775,25 Eur) likutis, kurį nurodo tiek akcininkė, tiek bankroto administratorius, atitinka į bylą pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašus iš banko sąskaitos, kvitus, tačiau nustatė, kad akcininkė nepagrįstai palūkanas pagal sutartį skaičiavo už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 m., o bankroto administratorius – už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį (CK 1.125 str. 9 d.), todėl, vadovaudamasis 2004-06-23 paskolos sutarties bei priedo prie 2004-06-23 paskolos sutarties nuostatomis, viešuoju interesu bei CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, sumažino prašomų patvirtinti palūkanų, kaip finansinio reikalavimo, dydį iki 228 307,34 Eur (už 5 metus, taikant 9 proc. palūkanų normą nuo negrąžintos sumos).
  7. Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius atskirajame skunde, kvestionuodamas 74 775,25 Eur skolos pagal 2004-06-23 sutartį pagrįstumą nurodo, kad išrašas iš Swedbank, AB banko sąskaitos patvirtina, jog V. R. 2007-08-31 atlikti 300 000 Lt ir 200 000 Lt mokėjimai yra pagal „sutartį 2006/01/09“, todėl šios sumos negali būti priskirtos prie 2004-06-23 paskolos sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas nesudaro pagrindo mažinti skundžiama teismo nutartimi patvirtiną akcininkės finansinį reikalavimą. Rašytinių įrodymų pagrindu (2010-10-28 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp M. J. R., pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4943, ir R. F.) nustatyta, kad naujasis kreditorius (akcininkė) nuosavybėn įgijo 1 881 000 Lt dydžio reikalavimo teisę (544 775,26 Eur). R. J. F. iš įmonės susigrąžinus 500 000 Eur paskolą, o 2015-07-10 įmonei paskolinus 30 000 Eur, lieka 74 775,25 Eur dydžio suma (544 775,26 Eur – 500 000 Eur + 30 000 Eur), kuri atitinka prašomo patvirtinti akcininkės finansinio reikalavimo dydžio pagal 2004-06-23 sutartį, pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra ginčijama ir (ar) pripažinta neteisėta, teisėjų kolegijos vertinimu, tvirtinant akcininkės finansinį reikalavimą, kildinamą 2004-06-23 sutarties ir 2010-10-28 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, ankstesnio akcininko V. R. įneštos piniginės sumos (jų dydis), esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia šios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo. Be to, byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, grindžiama bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, jog buvęs įmonės akcininkas V. R. per laikotarpį nuo 2004-06-14 iki 2007-08-31 į įmonės sąskaitą įnešė 821 997,21 Eur dydžio sumą, t. y. didesnę sumą, nei turėjo pagal 2004-06-23 paskolos sutartį, o pagal 2004-06-23 paskolos sutarties 1.2 punkto nuostatą matyti, kad paskolos davėjas paskolos sumą (544 775 Eur) turėjo pervesti į paskolos gavėjo banko sąskaitą, esančią AB „Parex“ banke, todėl banko argumentai dėl įmonės Swedbank, AB sąskaitoje esančių V. R. atliktų pavedimų, nelaikytini kaip patvirtinantys banko poziciją dėl skolos pagal 2004-06-23 paskolos sutartį dydžio nepagrįstumo (CPK 185 str.).
  8. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su banko atskirojo skundo argumentais, kuriais tiek pagal šią sutartį, tiek kitais pagrindais kildinamas akcininkės finansinis reikalavimas (išskyrus 7 500 Eur dydžio reikalavimą pagal sumokėtas sumas advokatui R. Ž.) kvestionuojamas įrodymų, patvirtinančių, ar pinigų sumos, kuriomis savo finansinį reikalavimą grindžia akcininkė, buvo skolinamos ir grąžinamos, nepakankamumu (nepateikti pilni išrašai iš bendrovės banko sąskaitų, didžioji knyga, iš akcininkės vykdytos nuomos veiklos gautų pajamų panaudojimas, įrodymai patvirtinantys, kad buvę akcininkai UAB „Swedbank lizingas“ būtų pervedę 115 848 Eur sumą ir kt. (atskirojo skundo argumentai, nurodyti šios nutarties 22.1.1 p., 22.1.2 p., 22.2.1 p., 22.2.2, 22.3.1 p., 22.3.2 p.). Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jau įmonei keliant bankroto bylą, įmonės direktorius nurodė, kad viena iš didžiausių įmonės kreditorių – akcininkė R. J. F., o kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktame 2015-10-27 kreditorių sąraše ji nurodyta kaip kreditorė, turinti 565 733,48 Eur dydžio reikalavimą į įmonę, kuris, nors nėra detalizuotas, tačiau bet kokiu atveju apima pagrindines akcininkės prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumas (skolas) (CPK 179 str. 3 d.). Be to, ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą terminą administratoriui perduoti savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, o, kaip minėta, bankroto administratorius, pareikštus finansinius reikalavimus sutikrinęs su įmonės dokumentais, teikia teismui tvirtinti neginčijamus finansinius reikalavimus arba juos ginčija teisme. Atsižvelgiant į tai, kad akcininkė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo finansinį reikalavimą, o dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, kaip minėta, ginčo nėra, taip pat tai, kad bankroto administratorius neginčija akcininkės finansinio reikalavimo kilmės (skiriasi tik sumos pagal skaičiuotinas palūkanas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų spręsti apie akcininkės reikalavimo teisės pagal pateiktus duomenis pagrįstumą, o minėti banko argumentai nagrinėjamu atveju vertintini kaip bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo, į bylą teikiant įrodymus, susijusius su akcininkės finansinio reikalavimo pagrįstumu, kvestionavimas, kuris galėtų būti sprendžiamas kitais ĮBĮ nustatytais pagrindais (atsakomybės taikymas, atstatydinimas ir kt.) (CPK 185 str.). Analogiškos išvados darytinos dėl visų banko atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėtinas duomenų, pateiktų į bylą, nepakankamumas ar jų selektyvus atrinkimas. Papildomai pažymėtina, kad banko argumentus dėl akcininkės tvirtintino 115 848 Eur finansinio reikalavimo nepagrįstumo paneigia ir bylos duomenys, t. y. aplinkybės, kad įmonės bankroto byloje nėra patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas, taip pat galiojantis (nenuginčytas) priedas prie 2010-10-28 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2, kuriame nurodyta, kad naujoji kreditorė (akcininkė) perėmė 400 000 Lt (115 848 Eur) reikalavimo teisę pagal 2010-05-25 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 185 str.).
  9. R. J. F., kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sumažintas palūkanų, skaičiuotų pagal 2004-06-23 sutartį, dydis nuo jos prašytų patvirtinti 345 293,53 Eur, o bankroto administratoriaus paskaičiuotų 289 546,22 Eur iki 228 307,34 Eur, teisėtumą, nurodo, kad teismas ex officio taikydamas 5 metų ieškinio senatį ir šiuo pagrindu mažindamas palūkanas, peržengė kompetencijos ribas.
  10. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su palūkanų pagal sutartį skaičiavimo laikotarpiu ir procentine išraiška, nėra, taip pat, kad akcininkė skaičiavo palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2015 metų, nors pagal sutartį palūkanos skaičiuotinos nuo 2009-01-01 (sutarties 2.2 p.), o bankroto administratorius už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 metų, t. y. už 7 metų laikotarpį.
  11. Bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, suponuojantis teismo aktyvumo pareigą. Pažymėtina, kad įmonės bankrotu siekiama teisės aktų tvarka nustatytos įmonės nemokumo būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 d.), o bankroto proceso tikslas ir paskirtis – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent jau iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Taigi, tiek pagal ĮBĮ normas, tiek pagal teismų praktiką bankroto bylose tvirtinami tik pagrįsti finansiniai reikalavimai, nes nuo jų dydžio priklauso ne tik kiekvieno kreditoriaus turimo finansinio reikalavimo patenkinimo galimybės, bet ir pats bankroto procesas, jo eiga, kadangi patvirtinto finansinio reikalavimo dydis reikšmingas sprendžiant esminius su bankroto procesu susijusius klausimus, kurie, pagal bendrą taisyklę, priimami balsų dauguma, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui, kuris turi ginti tiek įmonės, tiek kreditorių interesus, nereiškiant reikalavimo mažinti palūkanų dydį CK įtvirtintu 5 metų ieškinio senaties terminu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į bankroto bylų specifiką ir viešojo intereso sampratą, palūkanas sumažino CK 1.125 straipsnio 9 dalies pagrindu, o toks procesinis sprendimas nelaikytinas kaip pažeidžiantis teismo kompetencijos ribas, juolab, kad bankroto administratorius atsiliepime į atskiruosius skundus nenurodo jokių objektyvių aplinkybių ir nepaaiškina, dėl kokių priežasčių palūkanos skaičiuotinos už ilgesnį laikotarpį (CPK 185 str., 178 str.).
  12. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad palūkanų mažinimas taikant ieškinio senaties terminą neatitinka teismų praktikos. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-859-370/2017, kuria remiasi akcininkė, be kita ko, kitaip nei nagrinėjamu atveju, buvo sprendžiamas nustatyto palūkanų dydžio pagrįstumo klausimas, be to, šioje nutartyje nėra pateiktas išaiškinimas, jog senaties termino taikymas palūkanų skaičiavimui teismo iniciatyva neatitinka viešojo intereso sampratos.
  13. Kaip minėta, R. J. F. tiek bankroto administratoriui teikdama tvirtinti finansinį reikalavimą, tiek atsiliepime į banko atskirąjį skundą teismo prašė patvirtinti bendrą 746 638,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, pateikdama jo detalizaciją, kuri patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog jos finansinis reikalavimas nebuvo grindžiamas palūkanomis, kildinamomis iš 2010-05-25 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią buvęs akcininkas su sutuoktine pardavė savo nekilnojamąjį turtą ir pervedė gautas lėšas UAB „Swedbank lizingas“, vykdant prievoles už UAB „VM investicija“ pagal 2006-07-26 lizingo sutartį Nr. LT036599, bei iš 2014-12-17 susitarimo dėl skolos perkėlimo. Nesant (nebuvus) atskiro kreditorės (akcininkės) prašymo priteisti palūkanas pagal 2010-05-25 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2014-12-17 susitarimą dėl skolos perkėlimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino šių bankroto administratoriaus CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu apskaičiuotų palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog akcininkė galėtų atsisakyti savo finansinio reikalavimo, jis pirmiausia turi būti ĮBĮ nustatyta tvarka pateiktas tvirtinti, todėl atskirojo skundo argumentai, jog tol, kol ji neatsisakė finansinio reikalavimo, priklausančio pagal CK, teismas privalėjo jį priteisti, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo kompetencija ribojama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, o apeliacinėje instancijoje negalima reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.), akcininkės prašymas padidinti patvirtintą finansinį reikalavimą 20 408,29 Eur suma ir 2 602,74 Eur suma, taip pat 30 000 Eur suma, kurią nurodo pamiršusi įtraukti į prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą buvus suklaidintai banko atskirojo skundo, negali būti tenkinamas. Kita vertus, priešingai nei teigia akcininkė, iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas dėl akcininkės 2015-07-10 atlikto 30 000 Eur dydžio pavedimo pasisakė spręsdamas 74 755,25 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą, t. y. nurodė, kad 2010-10-28 reikalavimo perleidimo sutartimi M. J. R. R. J. F. perleidus 544 775,25 Eur dydžio reikalavimo teisę pagal 2004-06-23 paskolos sutartį, 2015-07-09 R. J. F. susigrąžino 500 000 Eur paskolą, o 2015-07-10 paskolino įmonei 30 000 Eur, todėl pagal paskaičiavimus negrąžintos paskolos likutis sudaro 74 775,25 Eur (544 755,25 Eur – 500 000 Eur + 30 000 Eur).
  14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. J. F. tvirtintino finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ĮBĮ normas, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria patvirtintas 631 799,08 Eur dydžio R. J. F. finansinis reikalavimas (74 775,25 Eur + 228 307,34 Eur + 115 848 Eur + 205 368,49 Eur + 7 500 Eur), paliktina nepakeista (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

17Dėl advokato R. Ž. finansinio reikalavimo

  1. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi patvirtino R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas R. Ž. prašomą patvirtinti 7 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindė 2015-07-07 su UAB „VM investicija“ sudaryta Teisinių paslaugų sutartimi (nutraukta 2015-12-28) ir neapmokėta 7 000 Eur dydžio sąskaita faktūra Nr. 2015-RZ0047. Paaiškinimuose (atsiliepime į atskirąjį skundą) R. Ž. papildomai paaiškino, kad teisinių paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiu įmonei buvo teikiamos teisinės paslaugos (konsultacijos, atstovavimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ruošiami procesiniai dokumentai), o už šias suteiktas teisines paslaugas 2015-08-05 ir 2015-12-28 išrašytos dvi sąskaitos – Nr. 2015-RZ0022, 2015-RZ0047, atitinkamai 1 000 Eur ir 7 000 Eur sumoms, o pastaroji nebuvo apmokėta.
  3. Iš į bylą pateikto išrašo iš R. Ž. SEB banko sąskaitos ( - ) matyti, kad 2015-08-12 R. J. F. advokatui pervedė 7 500 Eur sumą, kuri buvo panaudota 2015-08-05 sąskaitai už teisinę pagalbą Nr. 2015-RZ0022 ir žyminiam mokesčiui apmokėti. Šias aplinkybes patvirtino ir R. J. F., o Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius atskirajame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas 7 000 Eur dydžio advokato R. Ž. finansinis reikalavimas UAB „VM investicija“ bankroto byloje, kildinamas iš neapmokėtos sąskaitos Nr. 2015-RZ0047, prašydamas jo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Advokato R. Ž. finansinis reikalavimas (jo dydžio pagrįstumas) kvestionuojamas dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, kaip neatitinkantis rekomendacijų nustatyto dydžio (mažintinas iki 2 675,02 Eur), todėl prieštaraujantis bankroto bylose vyraujančiam viešajam interesui; antra, mažintinas bent jau 27,71 Eur suma, mokėto žyminio mokesčio dydžiui esant 6 472,29 Eur, o ne 6 500 Eur (7 500 Eur – 6 472,29 Eur).
  4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su banko pozicija dėl R. Ž. finansinio reikalavimo mažinimo iki rekomendacijomis nustatyto dydžio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą svarbi jo kilmė bei jį (jo dydį) patvirtinantys dokumentai. Nagrinėjamu atveju R. Ž. finansinis reikalavimas kildinamasis iš 2015-07-07 šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 2015-11, pagal kurią advokatui R. Ž. pavesta atstovauti UAB „VM investicija“ civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 su Nordea Bank, AB Lietuvos skyriumi Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teismuose (sutartas užmokestis – 100 Eur už 1 darbo valandą) bei jos pagrindu išrašyta sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas, todėl rekomendacijos šiuo atveju netaikytinos. Pažymėtina, kad tokią išvadą suponuoja tiek CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą, tiek pačių rekomendacijų turinys, t. y. rekomendacijų dydžiai taikytini sprendžiant iš šalies, pralaimėjusios teisinį ginčą, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau nėra skirtos laimėjusios šalies ir jos advokato sulygto užmokesčio dydžiui apskaičiuoti, juolab, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas galimas tik teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikus jų apmokėjimo dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus (CPK 93, 98 str., rekomendacijų 1 p.).
  5. Kita vertus, ištyrus įrodymo (2015-12-28 sąskaitos Nr. 2015-RZ0047), kuriuo grindžiamas ir kurio pagrindu patvirtintas R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje, turinį (CPK 177 str., 200 str.) spręstina, jog banko reikalavimas jį mažinti pagrįstas.
  6. Pirma, minėtas išrašas iš banko sąskaitos patvirtina banko atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog iš akcininkės 2015-08-12 advokatui R. Ž. pervestos 7 500 Eur dydžio sumos apmokėjus 1 000 Eur pagal 2015-08-05 sąskaitą Nr. 2015-RZ0022 ir 2015-08-17 sumokėjus 6 472,29 Eur žyminį mokestį, nepanaudotas liko 27,71 Eur (7 500 Eur – 1 000 Eur – 6 472,29 Eur), todėl R. Ž. finansinis reikalavimas mažintinas šia suma.
  7. Antra, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2015-12-28 advokatas R. Ž. išrašė 7 000 Eur dydžio sąskaitą UAB „VM investicija“ už suteiktas teisines paslaugas minėtoje byloje. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas minėto dydžio R. Ž. finansinį reikalavimą, neatkreipė dėmesio į sąskaitoje pateiktą suteiktų paslaugų detalizaciją, joje nurodytų sumų ir bendros sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos neatitiktį, todėl patvirtino nepagrįstai didelį R. Ž. finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje.
  8. Iš 2015-12-28 sąskaitos Nr. 2015-RZ0047 matyti, kad advokatas R. Ž. UAB „VM investicija“ suteikė šias teisines paslaugas: 1) teisinė konsultacija dėl civilinės bylos Nr. e2-5266-431/2015, susipažinimas su medžiaga (10 val., kaina 100 Eur, bendra suma 1 000 Eur); 2) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo surašymas civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 (5 val., kaina 100 Eur, suma 500 Eur); 3) atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo c. b. Nr. e2-5266-431/2015 (5 val., kaina 100 Eur, suma 500 Eur); 4) atsiliepimas į 2015-08-27 atskirąjį skundą c. b. Nr. e2-5266-431/2015 (5 val., kaina 100 Eur, suma 500 Eur); 5) atsiliepimas į 2015-10-27 atskirąjį skundą c. b. Nr. e2-5266-431/2015 (5 val., kaina 100 Eur, suma 500 Eur); 6) dubliko, tripliko surašymas c. b. Nr. e2-5266-431/2015 (5 val., kaina 100 Eur, suma 500 Eur); 7) atstovavimas, raštų rašymas santykiuose su UAB „Nuomos verslas“ advokatais, antstolės V. M. kontora (5 val., kaina 100 Eur, suma 500 Eur).
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios sąskaitos turinį, sprendžia, kad nors joje nurodytos mokėtinos sumos už kiekvieno iš aukščiau nurodytų teisinių veiksmų atlikimą civilinėje byloje Nr. e2-5266-431/2015 atitinka nurodytų valandų kiekio ir kainos santykį (valandų skaičius dauginamas iš teisinių paslaugų sutartyje sulygtos valandinės 100 Eur kainos), tačiau bendra sąskaitos suma (7 000 Eur) neatitinka atskirų sumų už surašytus procesinius dokumentus ar suteiktas kitokio pobūdžio teisines paslaugas, kurios, teisėjų kolegijos skaičiavimu, sudaro 4 000 Eur (1 000 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 500 Eur). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teisėta ir pagrįsta suma pagal šią nepamokėtą sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas sudarytų 4 000 Eur.
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Ž. finansinis reikalavimas pagal į bylą pateiktus duomenis sudaro 3 972,29 Eur (4 000 Eur – 27,71 Eur likę iš akcininkės 2015-08-12 pavedimu pervestų 7 500 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas, keistina, tvirtinant 3 972,29 Eur dydžio R. Ž. finansinį reikalavimą UAB „VM investicijos“ bankroto byloje.
  11. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai tenkino R. J. F. 631 799,08 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „VM investicija“ bankroto byloje, tačiau netinkamai įvertino į bylą pateiktus advokato R. Ž. įrodymus, todėl patvirtino nepagrįstai didelį jo finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl R. Ž. finansinio reikalavimo, patvirtinant 3 972,29 Eur dydžio reikalavimą (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str., 329 str. 1 d.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš dalies tenkinęs banko atskirąjį skundą (patvirtinęs mažesnę R. J. F. finansinio reikalavimo sumą), iš pastarosios proporcingai (15,38 proc.) bankui priteisė 17,52 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal į bylą pateiktą prašymą dėl 113,89 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju keičiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis (mažintinas (tvirtintinas) R. Ž. finansinis reikalavimas iki 3 972,29 Eur), proporcingai (43,25 proc.) bankui ir R. Ž. priteistina 49,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Nordea bank, AB nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančių įrodymų (CPK 93 str., 98 str.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas trečiosios eilės R. Ž. 7 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „VM investicija“ bankroto byloje, pakeisti ir šią nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

21patvirtinti R. Ž. 3 972,29 Eur finansinį reikalavimą BUAB „VM investicija“ trečiosios eilės kreditorių sąraše. Likusią R. Ž. 3 027,71 Eur finansinio reikalavimo dalį atsisakyti tvirtinti.

22Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

23Iš R. Ž. (a. k. ( - ) Nordea Bank, AB Lietuvos skyriui (j. a. k. 303252632) priteisti 49,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Kreditorius Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius teismo prašė... 5. 2015-RZ0022 ir Nr. 2015-RZ0047, tačiau sąskaita Nr. 2015-RZ0047 nebuvo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d.... 8. pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią buvęs akcininkas su sutuoktine... 9. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10.
      1. Apeliantė R. J. F. atskirajame skunde teismo... 11. 2011-01-12 – 2011-01-31, nematant tarp šių datų esančiais laikotarpiais... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos pagal atskiruosius skundus... 15. Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo
        1. CPK 1... 16. Dėl akcininkės R. J. F. finansinio reikalavimo
            17. Dėl advokato R. Ž. finansinio reikalavimo
              18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. CPK 93 straipsnio 5... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria... 21. patvirtinti R. Ž. 3 972,29 Eur finansinį reikalavimą BUAB „VM... 22. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti... 23. Iš R. Ž. (a. k. ( - ) Nordea Bank, AB Lietuvos skyriui (j. a. k. 303252632)...