Byla 2-1653-943/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovių ieškovams A. B. M., G. J., R. V., N. B. Š., I. S., V. J. R. ir R. K. priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3475-614/2016 pagal ieškovų A. B. M., G. J., V. P. N., L. B., R. G., E. L., R. V., N. B. Š., I. S., J. S., A. R. Š., V. J. R., R. K. ir D. Z. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis jų su atsakove BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restituciją ir lygiomis dalimis iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
  3. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui, ieškovai pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovai A. B. M., G. J., R. V., N. B. Š., I. S., V. J. R., R. K. ir D. Z., pareiškę reikalavimus, susijusius indėlių sertifikatais, atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė civilinės bylos dalį nutraukti bei lygiomis dalimis iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėti ieškovai nurodė, kad jų reikalavimai, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės buvo patenkinti, todėl nebeliko ieškinio dalyko.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovų A. B. M., G. J., R. V., N. B. Š., I. S., V. J. R., R. K. ir D. Z. ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, lygiomis dalimis priteisė iš atsakovių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės BAB banko SNORAS priteisiamos iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų.
  2. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų ir atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis priteisė ieškovui A. B. M. 210,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei G. J. – 210,26 Eur, ieškovei R. V. – 210,26 Eur, ieškovei N. B. Š. – 140,18 Eur, ieškovei I. S. – 175,22 Eur, ieškovei V. J. R. – 700,88 Eur ir ieškovui R. K. – 192,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis kasacinio teismo praktika pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles.

7III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovė BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos arba ją pakeisti, nustatant, kad ieškovams iš atsakovės priteisiama po 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų nenurodant, kad jos priteisiamos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudimo apsauga indėlio sertifikatams taikytina, todėl nelieka aplinkybių, dėl kurių ieškovai galėjo klysti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai nesuklydo, o indėlių sertifikatų įsigijimo sutartys yra galiojančios bei sukuriančios teises ir pareigas. Kadangi ieškovų reikalavimai pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis buvo pertekliniai, atsakovė negali būti įpareigota atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovų reikalavimus iš esmės patenkino ne atsakovė BAB bankas SNORAS, o atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai buvo įvykdyti. Indėlių draudimo išmokų mokėjimas buvo nulemtas kitų priežasčių, nei nurodyta ieškovų ieškinyje.
    3. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovių kaltės, o dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių ir investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 94 straipsnyje reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
    4. Visiems ieškovams buvo suteiktos analogiško pobūdžio ir apimties teisinės paslaugos, todėl jų reali priteistina vertė turi būti vienoda. Kadangi minimali suma, už kurią atstovas sutiko teikti teisines paslaugas sudarė 140,18 Eur, būtent ši suma turi būti priteisiama kiekvienam ieškovui.
    5. Ieškovų reikalavimai pareikšti dėl sandorių, sudarytų iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo, jie nėra susiję su atsakovės bankroto procedūra ir jos bankroto administravimu, todėl teismas nepagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų ir sukūrė nepagrįstą pranašumą prieš kitus atsakovės kreditorius.
  2. Atskirajame skunde atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Dėl to teismas nepagrįstai indėlių draudimo išmokos išmokėjimą sutapatino su ieškinio reikalavimų įvykdymu.
    2. Atsakovė draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo. Todėl atsakovė nėra ir negali būti atsakinga dėl atsakovės BAB banko SNORAS veiksmų ar neveikimo, neperduodant duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias draudimo išmokas.
    3. Atsakovė gavusi atitinkamus duomenis apie indėlininkus ir indėlių sumas išmokėjo draudimo išmokas, todėl byloje nėra įrodymų, kad jos procesinis elgesys buvo netinkamas, atitinkamai nebuvo pagrindo priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsiliepime į atsakovės BAB banko SNORAS atskirąjį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atsakovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti sumažintos, motyvuodama tuo, jog atsakovėms nekilo pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovų atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vien tai, kad po atsakovių pasikeitusios pozicijos nebeliko ginčo dalyko, parodo, kad materialiuoju požiūriu ieškovai bylą laimėjo, t. y. jų reikalavimai buvo patenkinti. Be to, ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl abiejų atsakovių netinkamo procesinio elgesio, pastarosioms nepripažinus ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos.
    2. Aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusių ieškovų teisė į bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Dėl to teismas pagrįstai pripažino atsakovių kaltę dėl pradėto teismo proceso ir priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Be to, nepagrįsta atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicija, kad jai nebuvo kilusi pareiga išmokėti draudimo išmokas, todėl nėra teisinio pagrindo iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad gautų minėtus duomenis iš atsakovės BAB banko SNORAS, o laikėsi su pastarąja suderintos pozicijos, kad ieškovai neturi teisės į draudimo išmokos gavimą.
    3. Byla teisme pradėta po atsakovės bankroto bylos iškėlimo, todėl už išlaidų, patirtų ginant atsakovės interesus, atlyginimą atsakingas bankroto administratorius. Teismas pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
    4. Kiekvieno ieškovo situacija individuali, todėl ir advokato honoraro klausimas su kiekvienu iš ieškovų buvo aptariamas individualiai. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12Dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas

  1. Atskirajame skunde atsakovė BAB bankas SNORAS nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš atsakovės ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes tokios išlaidos susidarė dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, o ne atsakovės kaltės. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodo negalėjusi išmokėti ieškovams draudimo išmokų, kol iš atsakovės BAB banko SNORAS negavo duomenų apie indėlininkus, todėl negalima konstatuoti, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos kaltės.
  2. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  3. Ieškovai kreipėsi į teismą, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovams nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus, o ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovių poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Visgi, draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga, tačiau iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl abiejų atsakovių bendrų veiksmų atsisakant pripažinti jų reikalavimus dėl indėlių sertifikatams taikytinos draudimo apsaugos. Vien faktas, atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas ieškovams galėjo išmokti tik gavusi iš atsakovės BAB banko SNORAS atitinkamus duomenis apie indėlininkus, nepaneigia VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį pasirinktos gynybinės pozicijos, jog ieškovai neturi teisės gauti draudimo išmokas. Be to vien to fakto, kad atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo perduoti atitinkami duomenys apie indėlininkus, negali būti pagrindas šią atsakovę atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kadangi galimybė tai padaryti buvo ir iškėlus civilinę bylą (civilinėje byloje buvo duomenys apie indėlininkus) pasirengimo stadijoje ir pan., tačiau atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Tai reiškia, kad jeigu atsakovės būtų neneigusios, jog ieškovų indėlių sertifikatams taikytina draudimo apsauga, t. y. atsakovė BAB bankas SNORAS įtraukusi ieškovus į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą, ir perdavusi ieškovų duomenis atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis), ieškovai nebūtų kreipęsi į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavę teismo procesą ir tokiu būdu patyrę bylinėjimosi išlaidas.
  5. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis priteisė iš abiejų atsakovių.
  6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016). Dėl to atsakovės BAB bankas SNORAS atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, nes buvus neaiškiam teisiniam reglamentavimui dėl investicijų draudimo sistemos, atsakovės atsisakymas perduoti draudikei duomenis, susijusius su ieškovais, kad pastariesiems būtų išmokėtos draudimo išmokos, nelaikytinas netinkamu procesiniu elgesiu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

13Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų priteisimo iš atsakovės BAB bankas SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų

  1. Kaip matyti iš apeliantės BAB bankas SNORAS atskirojo skundo turinio, pastaroji nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, spręstina dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
  2. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato ir advokato padėjėjo teiktą pagalbą, turi būti vadovaujamasi Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos skirtos apsaugoti proceso šalį nuo priešingos proceso šalies piktnaudžiavimo, t. y. nepagrįstai didelių sumų priteisimo, skirstant bylinėjimosi išlaidas, sumokėtų už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas. Bylą laimėjusiai proceso šaliai iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi atitikti protingumo standartą.
  3. Ieškinio parengimo metu, t. y. 2013 metais, galiojusios Rekomendacijų redakcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių klausimų naujumą, šalių proceso elgesį, etc., o 8 punkte buvo reglamentuota, kad priteistinas užmokestis už ieškinio parengimą negali viršyti 3 000 Lt (868,86 Eur).
  4. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos gali kreiptis į teismą individualiai arba kartu su kitais asmenimis, jeigu toks kreipimasis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (ieškinys parengiamas pagal CPK reikalavimus, laikomasi teismingumo taisyklių, ect.). Kaip matyti iš ieškinio turinio ir reikalavimų, nors teisinis procesinio bendrininkavimo pagrindu paduoto ieškinio pagrindas, kuriuo sutartis buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją tapatus, tačiau ginčijamos sutartys su atsakove sudarytos individualiomis aplinkybėmis, kurios bylą nagrinėjant iš esmės būtų vertinamos pagal FPRĮ 22 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į finansų tarpininko elgesį, be to ieškovų prašomos priteisti sumos skyrėsi dydžiu. Dėl to nepagrįstas apeliantės argumentas, kad visiems ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki 140,18 Eur, t. y. mažiausios sumos, už kurią advokatas sutiko parengti ieškinį ieškovei N. B. Š.. Vertinant šių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei atitikimą bendriesiems teisės principams, svarbu ir tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendžia, jog į šiuos kriterijus byloje nustatant advokatui mokėtino užmokesčio dydį buvo atsižvelgta.
  5. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams individualiai priteisė nuo 140,18 Eur iki 700,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šios išlaidos neviršijo 2013 m. galiojusioje Rekomendacijų redakcijoje nurodytos maksimalios sumos, priteistinos už ieškinio parengimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas sumažinti ieškovams iš atsakovių priteistas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš atsakovės BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
  7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, pagrįstai pripažino ieškovų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šias išlaidas priteisė iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės BAB bankas SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai