Byla 2-2655/2013
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2349-480/2013, kuria netenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) V. R. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2013 m. kovo 15 d. vykusiame BUAB „Adreka“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo bei pavesti BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo. Skunde nurodė, jog 2013 m. kovo 15 d. įvykusiame pakartotiniame BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu dėl „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių kainų nustatymo ir patvirtinimo, patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina (430 000 Lt, 400 000 Lt ir 370 000 Lt) yra visiškai nepagrįsta, ekonomiškai nenaudinga, pažeidžia pareiškėjo, BUAB „Adreka“ ir jos kreditorių interesus. Pasak pareiškėjo, kreditorių susirinkimui nustačius nepagrįstai mažas turto pardavimo kainas, sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą, tuo pažeidžiant bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 430 000 Lt yra aiškiai per maža ir neatitinka šio turto rinkos vertės. Šis turtas yra vertintas nepriklausomų ekspertų: UAB „Reacon“ vertinimu šių patalpų rinkos vertė yra 470 000 Lt, UAB korporacijos „Matininkai“ atliktu nekilnojamojo turto vertinimu – 520 000 Lt. Susirinkime dalyvavę kreditoriai, spręsdami BUAB „Adreka“ turto pradinės pardavimo kainos pagrįstumą, į nepriklausomų ekspertų nustatytas šio turto rinkos vertes neatsižvelgė, dėl ko nustatė žymiai mažesnę, ekonomiškai nepagrįstą pradinę pardavimo kainą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinį, sprendė, jog ginčijamo nutarimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista. Teismas nustatė, jog analogiško turinio skundas, grindžiamas tais pačiais rašytiniais įrodymais, buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1698-480/2013 ir joje 2013 m. gegužės 30 d. priimta nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, jog minėtoje byloje priimta ir įsiteisėjusi nutartis nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią. Įvertinęs paminėtoje byloje priimtos nutarties turinį teismas pažymėjo, jog nurodytoje civilinėje byloje konstatuotos aplinkybės, kad pradinės BUAB „Adreka“ nekilnojamojo turto pardavimo kainos pirmoms varžytynėms jau buvo nustatytos remiantis turto vertintojo pateikta turto vertinimo ataskaita. Administratorius BUAB „Adreka“ nekilnojamojo turto vertei nustatyti sudarė sutartį su UAB „Reacon“. Turto vertintojas nustatė, kad patalpų, esančių ( - ), rinkos vertė yra 470 000 Lt. Remiantis nustatyta rinkos verte 2012 m. gegužės 18 d. vykusiame BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas nustatyti šio turto pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse – 470 000 Lt, antrosiose varžytynėse – 400 000 Lt. Nurodytoje byloje teismas nustatė, jog vadovaujantis šiuo nutarimu administratorius skelbė BUAB „Adreka“ turto varžytynes, tačiau neatvykus nei vienam pirkėjui, jos neįvyko, o nepardavus turto iš varžytynių, administratorius 2012 m. rugsėjo 24 d. sušaukė kreditorių komiteto posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas nustatyti nekilnojamojo turto, įkeisto „Swedbank“, AB turto pradines pardavimo kainas: negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), pradinę pardavimo kainą – 360 000 Lt. Paskelbus šį pardavimą, buvo gautas vienas pasiūlymas dėl turto įsigijimo, už šį turtą pasiūlyta 370 000 Lt. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikinus 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių komiteto nutarimus nuo jų priėmimo momento, administratorius nevykdė pardavimų pagal kreditorių komiteto nustatytą tvarką ir kainas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje skundas dėl nustatytos kainos nepagrįstumo buvo grindžiamas UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, t. y. ta pačia turto vertės nustatymo pažyma, kuria remiasi ir pareiškėjas V. R. nagrinėjamoje byloje. Tačiau toje pačioje ataskaitoje konstatuota, kad priverstinio pardavimo sąlygomis vertinamo turto vertė siektų 364 000 Lt. Vadovaudamasis šia nurodytoje byloje nustatyta aplinkybe, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamuoju nutarimu nustatyta kaina yra žymiai didesnė už vertinimo ataskaitoje nurodytą priverstinio pardavimo kainą. Pirmosios instancijos teismas svarbiomis laikė aplinkybes, jog turtą buvo bandoma realizuoti, tačiau buvo gautas tik vienas pasiūlymas turtą įsigyti už 370 000 Lt kainą, o varžytynės, kuriose buvo nustatyta parduodamo turto 430 000 Lt kaina, paskelbtos neįvykusiomis.

7Apibendrinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog parduodamo turto kainos nėra per žemos ir nėra ekonomiškai nepagrįstos. Teismas akcentavo aplinkybę, jog varžytynių metu parduodamo turto kaina gali padidėti, o pareiškėjas, siekdamas aukštesnės kainos gavimo, gali reklamuoti parduodamą turtą bei apie turto realizavimą informuoti potencialius pirkėjus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Pareiškėjas (kreditorius) V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, priimtą klausimu „Swedbank“ AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymas ir patvirtinimas“, ir pavesti BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimui šį klausimą svarstyti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog parduodamo turto kaina nėra per maža ir yra ekonomiškai pagrįsta. Aplinkybę, jog turto kaina yra per maža, patvirtina atliktas turto vertinimas. Susirinkime dalyvavę kreditoriai turėjo atsižvelgti į turto vertinimo ataskaitas.
  2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog tai yra ne pirmas bandymas bendrovės turtą pardavinėti žemesnėmis nei rinkos kainomis. Tokie kreditorių nutarimai buvo panaikinti.
  3. BUAB „Adreka“ bankroto procese iki ginčijamo nutarimo priėmimo ginčo turto realizavimo procedūra nebuvo vykdoma.

10BUAB „Adreka“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog nekilnojamojo turto pardavimo kainos pirmosioms varžytynėms buvo nustatytos vadovaujantis turto vertintojo pateikta turto vertinimo ataskaita. Remiantis šia ataskaita, pirmosioms varžytynėms nustatyta 470 000 Lt, o antrosioms – 400 000 Lt kaina, tačiau nei pirmosios, nei antrosios varžytynės neįvyko, neatvykus nei vienam pirkėjui. Nepavykus šio turto parduoti nurodytomis kainomis, 2012 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas nustatyti šio turto pardavimo kainą 360 000 Lt. Po šio nutarimo priėmimo buvo gautas tik vienas pasiūlymas ginčo turtą pirkti už 370 000 Lt, tačiau turtas nebuvo realizuotas, kadangi teismas panaikino nutarimą, kuriuo buvo nustatyta pardavimo kaina. Atsiliepime nurodoma, jog ginčijamu nutarimu parduodamo turto kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į atlikto turto vertinimo ataskaitą, nesėkmingus bandymus parduoti turtą bei į aplinkybę, jog buvo gautas vienintelis pasiūlymas turtą įsigyti už 370 000 Lt. Administratoriaus vertinimu, nagrinėjamu atveju netikslinga nustatyti aukštesnes turto pardavimo kainas. Pasak administratoriaus, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ginčo turtas iki ginčijamo nutarimo priėmimo nebuvo realizuojamas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) V. R. skundą dėl BUAB „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 1 (pirmuoju) klausimu („Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymas ir patvirtinimas“), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai).

13CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau -ĮBĮ).

14ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

15ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

16ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūriniai veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

17Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas (kreditorius) ginčija 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos BUAB „Adreka“ nekilnojamo turto, įkeisto „Swedbank“, AB, pradinės pardavimo kainos: negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 430 000 Lt, antrose varžytynės – 400 000 Lt, pradinė pardavimo kaina laisvame pardavime – 370 000 Lt. Kainos didinimo intervalas varžytynėse – 1 000 Lt. Nustatyta žiūrovo bilieto kaina - 300 Lt (toliau tekste – ginčijamas nutarimas) (b. l. 21-33). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo nutarimo priėmimo aplinkybes, kreditorių, dalyvavusių priimant nutarimą, finansinių reikalavimų ir bendros bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos santykį, už ginčijamo nutarimą balsavusių kreditorių bendrą finansinių reikalavimų sumą, sprendė, jog skundžiamojo nutarimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista. Apeliacinis teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo.

18Kaip minėta, pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde nurodė, jog ginčijamas nutarimas, kuriuo nustatyta UAB „Adreka“ priklausančių ir kreditoriui „Swedbank“, AB įkeistų patalpų, esančių ( - ), pardavimo kaina (pirmose varžytynėse – 430 000 Lt, antrose varžytynėse – 400 000 Lt, laisvame pardavime – 370 000 Lt), yra neteisėtas, kadangi nutarimu nustatyta pradinė šių patalpų pardavimo kaina yra žymiai mažesnė nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Apelianto nuomone, tokia patalpų kaina yra ekonomiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės vadovavosi civilinėje byloje Nr. B2-1698-480/2013 pagal pareiškėjų Ž. Z. – M. ir „Swedbank“, AB skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo priimtoje 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nurodytoje civilinėje byloje buvo konstatuotas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuris ginčijamas ir šioje byloje, teisėtumas, jog tas nutarimas kitoje byloje buvo ginčijamas analogiškais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, pagrindais bei argumentais, jog nurodytoje civilinėje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, pripažino, kad tas sprendimas turi prejudicinę galią, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas nesutikimą su skundžiamąja nutartimi iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl kreditorių nutarimo nurodytais argumentais, neneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kitoje civilinėje byloje Nr. B2-1688-480/2013 nustatytų aplinkybių prejudicialumo.

19Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, įsitikino, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo reikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačių pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės prejudiciniais faktais pripažintinos tada, kai jos toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2007, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; kt.). Apeliacinis teismas, išanalizavęs apelianto poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl kreditorių nutarimo bei atskirajame skunde, taip pat civilinėje byloje Nr. B2-1688-480/2013, kurioje priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatytas ir įvertintas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nustatytinų aplinkybių prejudicialumo. Apeliacinis teismas pastebi, jog tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitoje byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pateiktų skundų dalykas ir įrodinėtinos aplinkybės sutampa. Iš pridėtos kitos civilinės bylos (Nr. B2-1698-480/2013) duomenų nustatyta, jog pareiškėja Ž. Z. – M. skundu ginčijo to paties (2013 m. kovo 15 d.) kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu teisėtumą. Pareiškėja įrodinėjo, jog ginčijamu nutarimu nustatytos BUAB „Adreka“ turto (patalpų, esančių ( - )) pardavimo kainos yra per mažos dėl jų neatitikimo vertinimo ataskaitose nurodytai turto vertei. Skundo argumentus pareiškėja grindė UAB „Reacon“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ atliktų turto vertinimų ataskaitomis, aplinkybe, jog ginčo patalpos yra nuomojamos, o tai būsimam jų savininkui užtikrina komercinę naudą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantas savo argumentus grindžia tik UAB „Reacon“ turto vertinimo ataskaita (kuria savo skunde vadovavosi ir pareiškėja Ž. Z. – M.). Apeliacinis teismas sprendžia, jog nurodytoje kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės visiškai apima šioje nagrinėjamoje byloje įrodinėtinas aplinkybes. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto procesiniuose dokumentuose (skunde ir atskirajame skunde) nėra nurodyta naujų aplinkybių, keičiančių nagrinėjamą ginčo situaciją, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių nutarimo teisėtumo įvertinimo, pagrįstai vadovavosi kitoje civilinėje byloje Nr. B2-1698-480/2013 nustatytais faktais. Apeliantui aptariamu atveju nenurodžius naujų, kitoje civilinėje byloje Nr. B2-1698-480/2013 nevertintų, aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas skundžiamo kreditorių nutarimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadų, kurios būtų priešingos padarytoms kitoje nurodytoje civilinėje byloje, ir spręsti, ar ginčijamu nutarimu nustatyta realizuotino turto kaina yra per maža arba ekonomiškai nepagrįsta.

20Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.

21Kiti pareiškėjo (kreditoriaus) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2013 m. kovo 15 d. vykusiame BUAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo... 7. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Pareiškėjas (kreditorius) V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 10. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti... 13. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 14. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo... 15. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės... 16. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas (kreditorius)... 18. Kaip minėta, pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde nurodė, jog... 19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atskirojo... 20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apelianto argumentai... 21. Kiti pareiškėjo (kreditoriaus) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 23. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą....