Byla B2-1698-480/2013
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjų Ž. Z. – M. ir „Swedbank“, akcinės bendrovės skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja Ž. Z. – M. prašė panaikinti 2013 m. kovo 15 d. vykusiame BUAB „Adreka“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo (t. 1, b. l. L. 4-7).

3Nurodė, kad 2013 m. kovo 15 d. pakartotiniame BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime 1-juo darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu dėl „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių kainų nustatymo ir patvirtinimo, patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina yra visiškai nepagrįsta, ekonomiškai nenaudinga ir pažeidžia BUAB „Adreka" kreditorių interesus. Kreditorių susirinkimui nustačius nepagrįstai mažas turto pardavimo kainas sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą, tuo pažeidžiant bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Pareiškėjos nuomone, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta negyvenamosios patalpos-parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse 430 000 Lt yra aiškiai per maža ir neatitinka šio turto rinkos vertės, nes trečiųjų asmenų užsakymu UAB korporacija „Matininkai" atliktu nekilnojamojo turto vertinimu šių patalpų rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 19 d. sudarė 520 000 Lt. Be to, pažymėjo, kad kreditoriui AB Ūkio bankas įkeisto nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta daugiau nei dvigubai didesnė, nei šio turto rinkos kaina.

4Pareiškėja „Swedbank“, AB prašė panaikinti BUAB „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus (t. 1, b. l. 71-73).

5Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinus BUAB „Adreka" 2012 m. sausio 6 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo momento, BUAB „Adreka" bankroto byloje nėra įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininką pirmajame kreditorių susirinkime. Tuo tarpu 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime kreditorių susirinkimo pirmininkas nebuvo renkamas ir tokio klausimo darbotvarkėje net nebuvo; kreditorių susirinkime buvo išrinktas pirmininkaujantis kreditorių susirinkimui, kuris pravedė susirinkimą ir taip buvo pažeista ĮBĮ numatyta kreditorių susirinkimo vedimo tvarka. Neesant išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko, nebus asmens, kuris galėtų pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Kadangi BUAB „Adreka" bankroto byloje nėra patvirtinta įmonės kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką. ĮBĮ 24 straipsnis užtikrina kreditoriaus teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios teisės įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su informacijos pateikimu dėl kiekvieno nutarimo projekto. Kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl bankroto administratoriaus ataskaitos ir jos tvirtinimo, tačiau bankas tiek prieš 2013 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkimą, tiek prieš 2013 m. kovo 15 d. pakartotiną kreditorių susirinkimą paštu gavo tik šaukimą į kreditorių susirinkimą ir balsavimo raštu biuletenį. Bankas nėra gavęs administratoriaus veiklos ataskaitos. Bankui bankroto administratorius elektroniniu paštu persiuntė tik elektroninę, nepasirašytą versiją be joje nurodytų priedų. Be to, bankas prieš 2013 m. kovo 5 d. ir prieš 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimus gavo dvi skirtingas bankroto administratoriaus ataskaitos versijas. Pakoreguotą bankroto administratoriaus versiją bankas elektroniniu paštu gavo susirinkimo dieną ir neturėjo jokių galimybių su ja susipažinti ir išreikšti nuomonę. Dėl šių priežasčių visiškai neaišku, dėl kokios administratoriaus veiklos ataskaitos kreditorių susirinkime buvo balsuojama ir kokią administratoriaus veiklos ataskaitą kreditoriai gavo prieš kreditorių susirinkimą ir kokią patvirtino. Iš banko turimo 2013 m. kovo 15 d. protokolo yra visiškai neaišku, ar kreditorių, kurie raštu balsavo prieš 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimą, nuomonės buvo įskaitytos į 2013 m. kovo 15 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis numato, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, tačiau iš 2013 m. kovo 15 d. protokolo 7 ir 8 darbotvarkės klausimais matyti, kad kreditorių susirinkime buvo balsuojama dėl kitos bankroto administratoriaus ataskaitos, nei buvo pateikta 2013 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkimui. Svarstant trečiąjį darbotvarkės klausimą dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimo projekto (2 variantas), kuriame nėra nurodytos kainos, ir kurio pranešime apie pakartotinį kreditorių susirinkimą nebuvo. Kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu buvo nurodyta, kad bankas jau gavo jo balsavimo biuletenyje nurodytą informaciją, tačiau bankas prašytos informacijos negavo, nes elektroninio ir nepasirašyto dokumento atsiuntimas nelaikytinas tinkamu informacijos pateikimu.

6Atsiliepime į Ž. Z. –M. skundą, su kuriuo jis nusutinka, suinteresuotas asmuo BUAB „Adreka“ bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo nurodė (t. 1, b. l. 82-83), kad pradinės BUAB „Adreka" nekilnojamojo turto pardavimo kainos pirmoms varžytynėms buvo nustatytos remiantis turto vertintojo pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje turto vertintojas nustatė, kad patalpų unik. Nr. ( - ) rinkos vertė vertinimo dienai (2012-03-15) yra 470 000 Lt. Remiantis turto vertintojo nustatyta rinkos verte 2012 m. gegužės 18 d. vykusiame BUAB „Adreka" kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) pradinės pardavimo kainos pirmoms varžytynėms 470 000 Lt, antroms varžytynėms – 400 000 Lt. Kainos didinimo intervalas -1000 Lt. Vadovaujantis šiuo nutarimu administratorius paskelbė BUAB "Adreka" turto varžytynes. 2012 m. liepos 20 d. vyko pirmosios parduotuvės su rūsiu ( - ) varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina buvo 470 000 Lt, varžytynės neįvyko, nes į jas neatvyko nei vienas pirkėjas. 2012 m. rugpjūčio 6 d. vyko antrosios parduotuvės su rūsiu ( - ), pradinė turto pardavimo kaina buvo 400 000 Lt, varžytynės neįvyko, nes į jas neatvyko nei vienas pirkėjas. Nepardavus turto iš varžytynių, administratorius 2012-09-24 sušaukė BUAB "Adreka" kreditorių komiteto posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas nustatyti negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) pradinę pardavimo kainą 360 000 Lt. Administratorius apie šio turto pardavimą paskelbė laikraštyje "Lietuvos rytas". Paskelbus šį pardavimą buvo gautas vienas pasiūlymas dėl turto įsigijimo, už šį turtą pasiūlyta 370 000 Lt suma. Kauno apygardos teismas 2012-12-17 nutartimi panaikino 2012-09-24 BUAB "Adreka" kreditorių komiteto nutarimus nuo priėmimo momento, todėl administratorius nebevykdė pardavimų pagal kreditorių komiteto nustatytą tvarką ir kainas. 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta parduotuvės, esančios ( - ) pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse 430 000 Lt., antrose varžytynėse – 400 000 Lt, pradinė pardavimo kaina laisvame pardavime – 370 000 Lt. Kainos didinimo intervalas varžytynėse - 1000 Lt. Nustatyta žiūrovo bilieto kainą - 300 Lt. Administratoriaus nuomone tvirtinti ženkliai didesnes turto pardavimo kainas nėra tikslinga.

7Atsiliepime į „Swedbank“, AB skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Adreka“ bankroto administratorės UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo, prašydamas skundą kaip nepagrįstą atmesti, nurodė (t. 1, b. l. 87-91), kad per laikotarpį nuo bankroto bylos BUAB „Adreka" iškėlimo iki 2013-03-15 įvyko šeši BUAB „Adreka" kreditorių susirinkimai ir kreditorių komiteto posėdis (2012-01-06, 2012-01-23, 2012-05-15, 2012-09-24 kreditorių komiteto posėdis, 2012-11-19, 2013-01-10, 2013-03-05 (neįvykęs susirinkimas), 2013-03-15). 2013 m. kovo 5 d. buvo šauktas BUAB „Adreka" kreditorių susirinkimas ir jam neįvykus 2013 m. kovo 15 d. sušauktas pakartotinis susirinkimas negali būti laikomas pirmu, kadangi vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalimi, pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Tas faktas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino 2012 m. sausio 6 d. įvykusio BUAB "Adreka" pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, tame tarpe ir kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimą, nereiškia, kad bankrutuojančioje įmonėje negali vykti bankroto procedūra, kreditoriai negali rinktis į susirinkimus ir spręsti aktualius klausimus. ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. 2013 m. kovo 15 d. BUAB "Adreka" kreditorių susirinkimas buvo sušauktas administratoriaus. Apie susirinkimo sušaukimą, tiek pradinį, tiek pakartotinį, kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai registruotais laiškais. Susirinkimo sušaukimo tvarka pažeista nebuvo, kadangi šiuo metu nėra patvirtinta. Administratorius ir banko atstovė daug bendravo tiek iki 2013-03-05, tiek ir iki 203-03-15 BUAB "Adreka" susirinkimų. Banko atstovė turėjo visas galimybes išsakyti visas pastabas dėl susirinkimo darbotvarkės, nutarimų projektų, susirinkimo sušaukimo tvarkos ir susirinkimų eigos, tačiau jokių pastabų, pageidavimų, pretenzijų nepareiškė. Todėl pateiktas skundas turėtų būti vertinamas kaip bankroto procedūros vilkinimas, kas prieštarauja bankroto tikslams - operatyvus bankroto bylos vykdymas siekiant maksimalia apimtimi patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Mano, kad administratorius gali pakartotiniam kreditorių susirinkimui pateikti kreditorių reikalaujamą informaciją, kuri nebuvo pateikta su pradine ataskaita bei informaciją apie vykdytus veiksmus per laikotarpį nuo pradinio susirinkimo iki pakartotinio susirinkimo, nes informacijos kreditoriams negali būti per daug. Administratorius su kreditoriais dažnai bendrauja elektroniniu paštu bei telefonu, teikia jiems įvairią informaciją, atsako į pateiktus klausimus. Ši, pateikta, informacija nebūna įforminama oficialiu dokumentu, kuris būtų administratoriaus pasirašomas ir pateikiamas kreditoriui. Pateikiant informaciją svarbu galimybė identifikuoti informaciją pateikusį asmenį. Teikiant administratoriaus ataskaitas „Swedbank“, AB atstovei, jai nekilo jokių abejonių dėl ataskaitą pateikusio asmens identifikavimo, banko atstovė žinojo iš ko gavo ataskaitą, nes tuo pačiu elektroniniu adresu BUAB „Adreka" administratorius ir banko atstovė bendrauja nuolat. Tai patvirtina ir banko atstovės parašytas atsakymas administratoriui ir atsiųsti balsavimo biuleteniai. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nepasirašyto dokumento atsiuntimas nelaikytinas tinkamu informacijos pateikimu.

8„Swedbank“, AB skundas atmestinas.

9

10Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių restruktūrizavimo centras“; Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą (LITEKO, Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. B2-368-480/2012).

11Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino 161 kreditoriaus finansinius reikalavimus.

122012 m. sausio 6 d. BUAB „Adreka" kreditorių susirinkimas svarstė klausimus ir priėmė nutarimus dėl: kreditorių susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimų; kreditorių komiteto rinkimų; įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo ir komiteto darbo reglamento tvirtinimo; informacijos apie bankroto bylą ir jos eigą teikimo tvarkos nustatymo ir jos tvirtinimo; kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžio) šaukimo tvarkos nustatymo ir jos tvirtinimo; administratoriaus atskaitos ir jos tvirtinimo; administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui tvirtinimo; pavedimo sutarties projekto tvirtinimo; įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi suteikimo; įmonės pripažinimo bankrutavusia; turto pardavimo tvarkos nustatymo; turto pradinių pardavimo kainų nustatymo; kitų klausimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino BUAB „Adreka“ 2012 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo momento (LITEKO, civ. byla Nr. 2-1250/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistą (LITEKO, civ. byla Nr. 3K-3-283/2013).

13Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino neteisėtais nuo priėmimo pradžios (ab initio) ir panaikino 2012 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Adreka“ kreditorių komiteto nutarimus, priimtus: 1 darbotvarkės klausimu (dėl „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių pardavimų kainų nustatymo ir patvirtinimo), 2 darbotvarkės klausimu (dėl AB Ūkio bankas įkeisto turto pradinių pardavimų kainų nustatymo ir patvirtinimo), 3 darbotvarkės klausimu (neįkeisto nekilnojamojo turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo) ir 6 darbotvarkės klausimu (neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo ir patvirtinimo) (LITEKO, civ. byla Nr. B2-2580-480/2012).

14Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino BUAB „Adreka“ 2012 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą: „Atsižvelgiant į 2012-10-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį (civ. b. Nr. 2-1250/2012) įpareigoti BUAB „Adreka“ administratorių per 15 d. d. sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame iš naujo būtų svarstomi 2012-01-06 BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime svarstyti klausimai“ (LITEKO, civ. byla Nr. B2-1189-480/2013). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį paliko nepakeistą (LITEKO, civ. byla Nr. 2-1346/2013).

152013 m. kovo 5 d. BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimas neįvyko, nes į susirinkimą atvyko bei raštu balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 5 150 425, 86 Lt, arba 49,93-2 procento visų teismo patvirtintų reikalavimų (t. 1, b. l. 92).

162013 m. kovo 15 d. įvyko pakartotinis BUAB „Srega" kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo nustatyta:

  1. „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymas ir patvirtinimas;
  2. AB Ūkio bankas įkeisto turto pradinių pardavimo kainų nustatymas ir patvirtinimas;
  3. Neįkeisto nekilnojamojo turto pradinių pardavimo kainų nustatymas ir patvirtinimas;
  4. „Swedbank“, AB įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymas ir patvirtinimas;
  5. AB Ūkio bankas įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymas ir patvirtinimas;
  6. Neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymas ir patvirtinimas;
  7. Administratoriaus ataskaita ir jos tvirtinimas;
  8. Kiti klausimai.

17Kreditorių susirinkime dalyvavo (atvyko ir balsavo raštu) BUAB „Adreka" kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 5 253 666,51 Lt, kas sudaro 50,92 % visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų.

18Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21-24 straipsnių nuostatas kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Šiam susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms ĮBĮ bei kitų teisės aktų nuostatoms, o kreditorius, manantis, jog susirinkimo sprendimas pažeidžia minėtus reikalavimus, jį gali skųsti teismui.

19Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011). Teismo vaidmuo, nagrinėjant kreditorių skundus dėl kreditorių nutarimų teisėtumo, yra orientuotas į ĮBĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės bankroto proceso teisėtumo įvertinimą. Nagrinėdamas ginčus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692/2010).

20Sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo, reikšmingi ne vien procedūriniai pažeidimai. Kreditoriai, kurie teikia skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, turėtų savo skundus grįsti ir nutarimų esme, t. y. įvardyti, kokie konkrečiai nutarimai ir kokias jų teises pažeidžia. Priimtų nutarimų, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais, turinys turi būti ydingas ir neatitikti ĮBĮ reikalavimų. Todėl skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo visų pirma ir turėtų būti grindžiami nutarimų turiniu, o ne procedūriniais pažeidimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-825/2010).

21Pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas dėl 2013 m. kovo 15 d. BUAB „Adreka“ pakartotinio susirinkimo nutarimų teisėtumo grindžiamas vien procedūriniais pažeidimais.

22ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮBĮ 22 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimas turi išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas (ĮBĮ 23 str. 14 p.). Bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinus 2012 m. sausio 6 d. įvykusio BUAB „Adreka“ pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, jų tarpe ir kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimą, BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas neišrinktas. Nors 2013 m. kovo 15 d. vykstant pakartotiniam BUAB „Adreka" kreditorių susirinkimui (toliau –kreditorių susirinkimas) paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo įsiteisėjusi, tačiau dėl šios nutarties bankroto administratoriaus paduotas kasacinis skundas buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir įrašytas į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą, rodo, kad galutinio procesinio sprendimo dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo nebuvo. 2012 m. lapkričio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, nurodęs administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą pagal 2012 m. sausio 6 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę, taip pat panaikintas 2013 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pareiškėjo argumentai, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykstantis susirinkimas privalėjo svarstyti ĮBĮ reglamentuotus, pirmajame kreditorių susirinkime spręstinus klausimus, nesuteikia pagrindo vertinti, kad neįtraukus į susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų, buvo pažeistos ĮBĮ normos, reglamentuojančios pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką ir juose svarstytinus klausimus, o tuo pačiu panaikinti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Be to, pareiškėja nenurodo, kokiu būdu administratorius, neįtraukdamas į susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl kreditorių susirinkimo pirmininkų rinkimo, pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 185 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus, kreditoriai turėjo teisę spręsti susirinkime aktualius klausimus. 2013 m. kovo 15 d. administratorius, sušaukdamas BUAB „Adreka“ pakartotinį kreditorių susirinkimą, ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš protokolo turinio, kreditorių susirinkime dalyvavo viena Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G. G., o kiti kreditoriai balsavo raštu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkaujančia išrinkta G. G. būtų išreiškusi nesutikimą dėl jos pirmininkavimo kreditorių susirinkime. Kita kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio kandidatūra negalėjo būti pasiūlyta bei išrinkta, nes kiti kreditoriai tiesiogiai nedalyvavo kreditorių susirinkime. ĮBĮ 23 straipsnio 14 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, tačiau šis įstatymas nenustato aplinkybių, kurioms esant kreditorių susirinkimas negali išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas. Tik ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalis numato išimtis, kuris kreditorius negali būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams; tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. ĮBĮ nenurodo ir neaptaria, kokiais atvejais kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą ir kokiais atvejais kreditorių susirinkimo pirmininkaujantis privalo pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Atsižvelgiant į tai, kreditorių susirinkimo protokolą pasirašiusi jame pirmininkavusi G. G., ĮBĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjo argumentai, kad nesant išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko, nebus asmens, kuris galėtų pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą, yra teisiškai nepagrįsti.

23ĮBĮ įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 str.). Šios galimybės realizavimas yra neatsiejamai susijęs su išankstiniu žinojimu apie visus kreditorių siūlomus nutarimų projektus klausimais, nagrinėtinais pagal darbotvarkę bei teise dėl jų pasisakyti (Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-947/2010). Pareiškėjos nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas 7 darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus ataskaitos ir jos tvirtinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu todėl, kad ji nėra gavusi administratoriaus veiklos ataskaitos, nes tokia nelaiko elektroniniu paštu susirinkimo dieną gautą pakoreguotą bankroto administratoriaus nepasirašytą versiją. Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais sutikti neturi pagrindo. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkimui buvo parengta bankroto administratoriaus ataskaita ir pareiškėja neginčija, jog minėtos ataskaitos nėra gavusi. Nors paminėtas kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nepakako balsų nutarimams priimti, tačiau iš susirinkimo protokolo matyti, kad į šį susirinkimą buvo atvykusi pareiškėjos atstovė D. L., kuri išsakė savo pageidavimus dėl administratoriaus ataskaitos papildymo (t. 1, b. l. 92 a. p.). Teikdamas atsiliepimą į skundą bankroto administratorius nurodė, kad įvykdė banko atstovės prašymą ir pakartotiniam susirinkimui pateikė patikslintą administratoriaus ataskaitą banko prašomais klausimais bei pateikė elektroninio susirašinėjimo su D. L. įrodymus (t. 1, b. l. 122-123), iš kurių matyti, kad banko atstovei papildytą administratoriaus atskaitą jis išsiuntė 2013 m. kovo 15 d. 10:48 val.; į šį laišką banko atstovė atsakė 2013 m. kovo 15 d. 13:44 val. kartu atsiųsdama balsavimo raštu biuletenį, nepareiškusi jokių pretenzijų dėl pateiktos ataskaitos, o tik pažymėjusi, jog papildytą ataskaitą peržiūrės artimiausiu metu. Tai, kad į ankstesnį kreditorių susirinkimą atvykusi ir jame išsakiusi pageidavimus dėl administratoriaus ataskaitos papildymo ta pati banko atstovė turėjo tik kiek daugiau nei 4 val. iki kreditorių susirinkimo pradžios išreikšti nuomonę dėl jos prašomais klausimais ataskaitos papildymo, tačiau jau po 3 val. siųsdama balsavimo raštu biuletenį prieš ataskaitos patvirtinimą, paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji neturėjo jokių galimybių su ja susipažinti ir išreikšti nuomonę, o vertinant laiko trukmę susipažinimui su patikslinta ataskaita, tai yra nepakankamas pagrindas susirinkimo rezultatus pripažinti negaliojančiais, kaip ir aplinkybė, kad kreditorius gavo elektroninę nepasirašytą ataskaitos versiją, nes bankroto administratorius nėra sukūręs elektroninio parašo. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis numato, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę. Teismo vertinimu, administratoriaus ataskaitos patikslinimas kreditoriaus (tos pačios pareiškėjos) išsakytais klausimais nėra ankstesniojo susirinkimo darbotvarkės pakeitimas ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies prasme. Susirinkimo protokolo turinio sisteminė analizė bei balsavimo rezultatai aiškiai parodo, jog kreditorių susirinkime nutarimai buvo priimami ne tik į kreditorių susirinkimą atvykusios Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės balsais (susirinkime turėjusios 51,151 procento balsų), bet ir raštu balsavusių kreditorių nuomonės (balsai) buvo įskaityti į balsavimo rezultatus.

24ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių pateiktų projektų svarstymo tvarkos, tačiau tokia aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, jog bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas – organizuodamas kreditorių susirinkimą, ir teikdamas projektus darbotvarkėje svarstytinais klausimais, gali neinformuoti kreditorių apie gautus kitų kreditorių projektus svarstytinais klausimais. Priešingu atveju gali susiklostyti netoleruotina situacija, kai bankroto administratorius naudojasi įstatymu jam nesuteikta kompetencija spręsti dėl kreditorių pateiktų nutarimų projektų priimtinumo ir tinkamumo. Nors pareiškėja nurodo, kad svarstant trečiąjį darbotvarkės klausimą dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo susirinkime buvo balsuojama dėl nutarimo projekto (2 variantas), kuriame nėra nurodyta kainos, kai pranešime apie pakartotinį kreditorių susirinkimą tokio nutarimo nebuvo, teigti, jog pareiškėja nebuvo informuota svarstomu klausimu ir apie antrą projekto variantą nėra pagrindo, nes 2013 m. kovo 5 d. susirinkimo balsavimo raštu biuletenyje buvo pateiktas 2 nutarimo projekto variantas (t. 1, b. l. 105) tapatus 2013 m. kovo 15 d. protokole pateiktam 2 variantui, kuriame nėra nurodyta pardavimo kaina, atvykusi į neįvykusį kreditorių susirinkimą banko atstovė išsakė savo nuomonę 3 darbotvarkės klausimu dėl neįkeisto nekilnojamojo turto pradinių pardavimo kainų nustatymo ir tvirtinimo, nurodžiusi konkrečias negyvenamojo pastato –kontoros kainas, kurios ir buvo įrašytos į 2013 m. kovo 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo projektą, už kurį balsavo 31,24 procento susirinkime balsavusių kreditorių reikalavimo sumos, o nutarimas kreditorių susirinkime buvo priimtas dėl nutarimo projekto pirmo varianto 68,89 procento susirinkime balsavusių kreditorių reikalavimų sumos. Kreditoriams pranešus apie banko pasiūlytą neįkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą nutarimo projekto 2 variante, dėl jo buvo balsuojama raštu, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, o užprotokoluotas svarstomu klausimu 2 variantas vėl su neįrašyta kaina, teismo vertintinas kaip procedūrinis pažeidimas (labiau rašymo apsirikimas), tačiau nesantis tokio pobūdžio, kad galėtų lemti priimto kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą, nes nei pareiškėja, nei kiti kreditoriai neįkeisto nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos neginčija.

25Kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu kreditoriai jokio nutarimo nepriėmė, todėl teismas administratoriaus pasisakymo nevertina.

26Ž. Z.- M. skundas atmestinas.

27Nors teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose turi kiekvienas kreditorius, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra jo reikalavimai įmonei, kreditoriaus turimi balsai kreditorių susirinkime ir jo galimybės balsuojant daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams tiesiogiai priklauso nuo jo reikalavimų įmonei dydžio. Įstatymas nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 4, 5 d.).

28Pareiškėjos ginčijamas nutarimas 1-juo darbotvarkės klausimu dėl „Swedbank“, AB įkeisto turto pradinių pradavimo kainų nustatymo ir patvirtinimo buvo priimtas kreditorių susirinkime už jį balsuojant 65,79 procento susirinkime balsavusių kreditorių reikalavimų sumos, kai tuo tarpu pati pareiškėja susirinkime turėjo 3,445 balso, o jos kreditorinio reikalavimo dydis nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos yra 1, 745 procento.

29Bankroto procese parduodamas turtas privalo būti parduotas tam, kad būtų galima baigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010). Todėl kreditorių susirinkimas bankroto proceso metu spręsdamas bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Parduodamo turto pardavimo kaina turėtų būti protinga, už kurią būtų realu parduoti bankrutavusios įmonės turimą turtą esamomis ekonominėmis sąlygomis ir ji turi atitikti kreditorių interesus patenkinti finansinius reikalavimus, tuo pačiu užtikrinti operatyvų bankroto procesą.

302013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime 1- juo darbotvarkės klausimu buvo patvirtintos BUAB „Adreka" nekilnojamo turto, įkeisto „Swedbank“, AB turto pardavimo pradinės kainos: negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse 430 000 Lt, antrose varžytynės – 400 000 Lt, pradinė pardavimo kaina laisvame pardavime – 370 000 Lt. Kainos didinimo intervalas varžytynėse - 1000 Lt. Nustatyta žiūrovo bilieto kainą - 300 Lt.

31Kaip nustatyta bylos medžiaga (byloje esančia medžiaga, jau paminėtomis teismo nutartimis, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, administratoriaus atsiliepime į skundą pateikta informacija, BUAB „Adreka“ bankroto bylos Nr. 2B-368-480/2013 duomenimis), pradinės BUAB „Adreka" nekilnojamojo turto pardavimo kainos pirmoms varžytynėms jau buvo nustatytos remiantis turto vertintojo pateikta turto vertinimo ataskaita (t. 1, b .l. 21-37). Administratorius BUAB „Adreka" nekilnojamojo turto vertei nustatyti sudarė sutartį su UAB „Reacon", turto vertintojas M. K.. Turto vertintojas nustatė, kad patalpų unik. Nr. ( - ) rinkos vertė vertinimo dienai (2012-03-15) yra 470 000 Lt. Remiantis šio turto vertintojo nustatyta rinkos verte 2012 m. gegužės 18 d. vykusiame BUAB „Adreka" kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas: negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) pradinė pardavimo kaina pirmoms varžytynėms 470000 Lt, antroms varžytynėms – 400 000 Lt. Kainos didinimo intervalas -1000 Lt. Vadovaujantis šiuo nutarimu administratorius skelbė BUAB "Adreka" turto varžytynes, tačiau neatvykus nei vienam pirkėjui jos neįvyko, o nepardavus turto iš varžytynių, administratorius 2012 m. rugsėjo 24 d. sušaukė BUAB "Adreka" kreditorių komiteto posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas nustatyti BUAB ,, Adreka" nekilnojamo turto, įkeisto „Swedbank“, AB turto pardavimo pradines kainas: negyvenamosios patalpos - parduotuvės su rūsiu ( - ), unikalus Nr. ( - ) pradinė pardavimo kaina 360 000 Lt. Paskelbus šį pardavimą buvo gautas vienas pasiūlymas dėl turto įsigijimo, už šį turtą pasiūlyta 370 000 Lt suma (t. 1, b. l. 85). Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikinus 2012 m. rugsėjo 24 d. BUAB "Adreka" kreditorių komiteto nutarimus nuo priėmimo momento, administratorius nevykdė pardavimų pagal kreditorių komiteto nustatytą tvarką ir kainas.

32Pareiškėja savo skundą dėl nustatytos kainos nepagrįstumo grindžia UAB korporacija „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje šių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 19 d. sudarė 520 000 Lt ( t. 1, b. l. 38-60). Tačiau jau toje pačioje ataskaitoje konstatuota, kad priverstinio pardavimo sąlygomis (marketingo laikotarpis iki 12 mėn.) vertinamo turto vertė siektų 364 000,00 litų ( t. 1, b. l. 39). Nors turto realizavimas bankroto procese skiriasi nuo turto pardavimo iš varžytinių, vykdomo CPK XLIX tvarka, tačiau turto pardavimas vykdant bankroto procedūras iš esmės taip pat yra priverstinis turto realizavimas, nes turtas privalo būti parduotas tam, kad būtų galima baigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, pareiškėjos skundą grindžiančioje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodoma ginčo turto priverstinio pardavimo kaina (364 000 Lt) yra netgi ženkliai mažesnė už kreditorių susirinkime patvirtintą ginčijamą nekilnojamojo turto kainą (430 000 Lt).

33Teismo vaidmuo tokio pobūdžio ginčuose iš esmės nėra nukreiptas į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominio pagrįstumo ir naudingumo vertinimą. Būtent įmonės kreditoriai, veikdami kaip bonus pater familias, yra suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir į šį tikslą nukreiptų sprendimų priėmimu. Teismo manymu, panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tuo tarpu vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios. Pažymėtina, kad pareiškėjai Ž. Z. –M. nekliudoma surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą sumokėtų brangiau, negu nustatė kreditoriai.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu,

Nutarė

35Pareiškėjų „Swedbank“, akcinės bendrovės skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2013 m. kovo 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir Ž. Z. – M. skundą dėl 2013 m. kovo 15 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atmesti.

36Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka,... 2. Pareiškėja Ž. Z. – M. prašė panaikinti 2013 m. kovo... 3. Nurodė, kad 2013 m. kovo 15 d. pakartotiniame BUAB „Adreka“ kreditorių... 4. Pareiškėja „Swedbank“, AB prašė panaikinti BUAB „Adreka“ 2013 m.... 5. Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 25 d. nutartimi... 6. Atsiliepime į Ž. Z. –M. skundą, su kuriuo jis... 7. Atsiliepime į „Swedbank“, AB skundą suinteresuotas asmuo BUAB... 8. „Swedbank“, AB skundas atmestinas.... 9. ... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino 161... 12. 2012 m. sausio 6 d. BUAB „Adreka" kreditorių susirinkimas svarstė... 13. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino... 14. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino BUAB... 15. 2013 m. kovo 5 d. BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimas neįvyko, nes į... 16. 2013 m. kovo 15 d. įvyko pakartotinis BUAB „Srega" kreditorių... 17. Kreditorių susirinkime dalyvavo (atvyko ir balsavo raštu) BUAB... 18. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21-24... 19. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus... 20. Sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo,... 21. Pareiškėjos „Swedbank“, AB skundas dėl 2013 m. kovo 15 d. BUAB... 22. ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas... 23. ĮBĮ įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas kreditorius turi teisę raštu... 24. ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių pateiktų projektų svarstymo tvarkos,... 25. Kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu kreditoriai jokio nutarimo... 26. Ž. Z.- M. skundas atmestinas. ... 27. Nors teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose turi kiekvienas kreditorius,... 28. Pareiškėjos ginčijamas nutarimas 1-juo darbotvarkės klausimu dėl... 29. Bankroto procese parduodamas turtas privalo būti parduotas tam, kad būtų... 30. 2013 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkime 1- juo darbotvarkės klausimu buvo... 31. Kaip nustatyta bylos medžiaga (byloje esančia medžiaga, jau paminėtomis... 32. Pareiškėja savo skundą dėl nustatytos kainos nepagrįstumo grindžia UAB... 33. Teismo vaidmuo tokio pobūdžio ginčuose iš esmės nėra nukreiptas į... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24... 35. Pareiškėjų „Swedbank“, akcinės bendrovės skundą dėl bankrutavusios... 36. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti...