Byla 3K-3-333/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei ,,Ergo Lietuva“ dėl draudimo taisyklių sąlygų pakeitimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja A. A., Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ieškinio esmė

5Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti atsakovo bendrovės 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau – Taisyklės) 3.2.1.6, 6.3, 11.1.1 punktuose nurodytas sąlygas nesąžiningomis; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti Taisyklių: 3.2.1.6 punktą, nurodant, kokius konkrečiai transporto priemonės dokumentus draudėjui palikus transporto priemonėje neišmokama transporto priemonių KASKO draudimo išmoka; 6.3 punktą, nurodant kokiais kriterijai vadovaujantis apskaičiuojant draudimo įmoką draudėjas yra priskiriamas konkrečiai drausmingumo (nedrausmingumo) kategorijai; 11.1.1 punktą, nurodant, nuo kurio momento yra skaičiuojamas pranešimo apie draudiminį įvykį draudikui terminas.

6Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 18 d. gavo vartotojo A. A. prašymą įvertinti UADB ,,Ergo Lietuva“ Taisykles nesąžiningų sąlygų taikymo aspektu. Ieškovas, išnagrinėjęs Taisykles, 2007 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10-49, kuriuo konstatavo, kad Taisyklių 3.2.1.6, 6.3 ir 11.1.1 punktų sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. nėra aiškiai ir suprantamai išreikštos. Taisyklių 3.2.1.6 punkte įtvirtintos sąvokos ,,transporto priemonės dokumentai“ aiškinimas kelia abejonių, nes nėra aiškiai apibrėžta, kokie dokumentai laikytini transporto priemonių dokumentais. Pagal Taisyklių 6.3 punktą nuostatą neaišku, kokiais kriterijais remiantis nustatant draudimo išmoką draudėjas yra priskiriamas konkrečiai drausmingumo (nedrausmingumo) kategorijai, pagal Taisyklių 11.1.1 punktą – nuo kurio momento skaičiuojamas jame nustatytas pranešimo apie draudiminį įvykį draudikui terminas, t. y. neaišku, ar draudiką apie draudiminį įvykį draudėjas turi informuoti per Taisyklėse nustatytus terminus, kurie skaičiuojami nuo draudiminio įvykio įvykimo, ar nuo momento, kai draudėjas sužinojo apie įvykusį draudiminį įvykį. Kadangi draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, Taisyklių sąlygos yra standartinės, t. y. vienašališkai parengtos draudiko, draudėjas pripažįstamas silpnesniąja sutarties šalimi. Dėl šios priežasties draudėjo teisės ir interesai turi būti ginami prioritetiškai, siekiant apsaugoti jį nuo galimų nesąžiningų draudimo sutarties standartinių sąlygų ir taip užtikrinti nelygiaverčių sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Taisyklių 3.2.1.6, 6.3, 11.1.1 punktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoja vartotoją vykdyti neaiškiai ir nesuprantamai išreikštas draudimo sutarties sąlygas. Tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Ieškovas ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalimi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 32 straipsnio 2 dalimi.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas šiame procese yra netinkamas. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, jog ieškovas, siekdamas apginti vartotojo interesus, reiškia ieškinį dėl Taisyklėse įtvirtintų nuostatų atitikties sąžiningumo principams, taikomiems ir paslaugų sandoriuose su vartotojais. Tokia teisė nustatyta ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11, 13 straipsnių nuostatose.

10Teismas iš esmės sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens Draudimo priežiūros komisijos argumentais dėl ginčijamų Taisyklių nuostatų sąžiningumo. Teismas dėl ieškovo argumentų, kad, nesant aiškiai nustatytų įpareigojimų draudėjui laikytis tam tikrų apdrausto turto apsaugos reikalavimų, draudėjas negali būti laikomas atsakingu už jų nesilaikymą; kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; kad draudimo taisyklių sąlygos yra standartinės, t. y. vienašališkai parengtos draudiko, todėl draudėjas pripažįstamas silpnesniąja sutarties šalimi, nurodė, kad teismų praktikoje būtent taip ir taikomos šios nuostatos, tačiau jos taikomos atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje neturėjo pagrindo daryti išvados, kad ginčijamų Taisyklių nuostatos yra nesąžiningos. Draudimo priežiūros komisija pagrįstai argumentavo, kad draudimo sutarties šalys, kaip ir bet kurios kitos sutarties šalys, vadovaudamosi CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, turi teisę savarankiškai nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus tas, kurios nustatytos imperatyviųjų teisės normų, taip pat susitarti dėl draudimo įmokos dydžio. Teismas konstatavo, kad A. A. reiškia savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-914-67/2008, kurioje ir turi būti vertinamas reikalavimų pagrįstumas atsižvelgiant į teisės aktuose ir teismų praktikoje taikomą sąžiningumo principą. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 10-49, kuriuo buvo nustatyta, kad UADB ,,Ergo Lietuva“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 3.2.1.6, 6.3, 11.1.1 punktų sąlygos yra nesąžiningos, buvo priimtas viršijant Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytas kompetencijos ribas ir yra neteisėtas. Tačiau Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10-49 teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme; nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepareiškė reikalavimų dėl šio akto nuginčijimo.

13Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo sąlygų sąžiningumo įvertinimas turi būti atliktas civilinėje byloje Nr. 2-914-67/2008. Teisėjų kolegija nustatė, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos buvo pridėta sustabdyta civilinė byla Nr. 2-914-67/2008, iškelta pagal A. A. ieškinį atsakovui UADB ,,Ergo Lietuva“; ieškinyje A. A. nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje buvo pavogtas automobilis ,,Subaru“ (duomenys neskelbtini), tuo metu priklausantis lizingo bendrovei; 2006 m. spalio 17 d. UADB ,,Ergo Lietuva“ atsisakė išmokėti lizingo davėjui draudimo išmoką, remdamasi tuo, kad buvo pažeistas Taisyklių 3.2.1.6 punktas. 2007 m. sausio 17 d. A. A. kreipėsi į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prie Teisingumo ministerijos prašydamas pripažinti, kad UADB ,,Ergo Lietuva“ Taisyklių 3.2.1.6 punktas pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises; Tarnyba 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 10-49 nustatė, kad UADB ,,Ergo Lietuva“ Taisyklių Nr. 030 3.21.6, 6.3, 11.1.1 punktai neatitinka Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies reikalavimų; UADB ,,Ergo Lietuva“ buvo pasiūlyta pakeisti, panaikinti ar netaikyti šiuose punktuose nustatytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Tarnyba 2007 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UADB ,,Ergo Lietuva“ dėl Taisyklių 3.2.1.6, 6.3 ir 11.1.1 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir įpareigojimo juos pakeisti; civilinė byla Nr. 2-914-67/2008 buvo sustabdyta.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad UADB ,,Ergo Lietuva“ 2007 m. rugpjūčio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 93 buvo patvirtinta nauja Taisyklių Nr. 030 redakcija, kuri įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo teismui. Taigi ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo nesąžiningomis ir įpareigojimo pakeisti jau negaliojančių Taisyklių 3.2.1.6, 6.3, 11.1.1 punktų sąlygas tapo beprasmiškas vartotojų viešojo intereso gynimo požiūriu. Naujos redakcijos Taisyklių atitinkamų punktų atitiktis Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatoms nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentą dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Sprendimo byloje Komisija prieš Ispaniją, C-70/03, taikymo, konstatuodama, kad šis sprendimas nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Apeliantas, remdamasis šiuo sprendimu, nurodė į skirtumą tarp individualių vartotojo ieškinių ir ieškinių, susijusių su bendraisiais vartotojų interesais, į tai, kad pirmuoju atveju turi būti atliekamas jau sudarytos sutarties sąžiningumo vertinimas, o antruoju – sąlygos, kuri galėtų būti įtraukta į dar nesudarytą sutartį, nesąžiningumo vertinimas in abstracto. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas bando analizuoti ja nebegaliojančių Taisyklių atskirų punktų nuostatų sąžiningumą.

15Teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus dėl Taisyklių 3.2.1.6, 6.3, 11.1.1 punktų, pabrėždama, kad apeliantas netiksliai nurodė, jog Tarnyba išnagrinėjo Taisykles nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. A. A. 2007 m. sausio 17 d. prašymu prašė įvertinti tik vieno Taisyklių punkto – 3.2.1.6. – sąžiningumą; šios draudimo sutarties sąlygos sąžiningumą jis ginčija civilinėje byloje Nr. 2-914-67/2008. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vartotojo A. A. interesų gynimas esant iškeltai civilinei bylai dėl draudimo išmokos prisiteisimo neturi viešojo vartotojų intereso gynimo požymių, todėl jo, kaip atskiro vartotojo, konkretus interesas gali būti ginamas visomis procesinio įstatymo nustatytomis priemonėmis tik konkrečioje byloje, iškeltoje pagal jo ieškinį draudimo bendrovei.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

181. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

19Vartotojų teisių gynimo įstatymo (nuo 2007 m. kovo 1 d. pavadinimas – ,,Vartotojų teisių apsaugos įstatymas“) priėmimas rodo, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, kurios pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog valstybė gina vartotojo interesus. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Ieškovas, vadovaudamasis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta procedūra, išnagrinėjo UADB ,,Ergo Lietuva“ Taisykles nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir 2007 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tiek vartotojų prašymu, tiek savo iniciatyva nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu vertina visą vartojimo sutartį, o ne atskirus jos punktus, nes tik tokiu būdu galima tinkamai įvertinti sutarties sąlygų sąžiningumą ir užtikrinti, kad sutartyje nebus sąlygų, kurios būtų nesąžiningos ne tik su prašymu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą besikreipiančiam vartotojui, bet ir visiems analogišką sutartį jau sudariusiems ar sudarysiantiems vartotojams. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes. Tarnyba 2007 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 10-49 konstatavo, kad draudimo taisyklės yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos Vartotojų teisių gynimo įstatymo ir CK nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Tarnyba Taisykles vertino, su ieškiniu kreipėsi gindama ne tik A. A., bet ir visų kitų vartotojų, kurie buvo sudarę su UADB ,,Ergo Lietuva“ sutartis ir kuriems buvo taikomos draudimo taisyklės, interesus, todėl nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu buvo vertintos visos draudimo sutarties sąlygos.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2005 konstatavo, kad vartotojų teisių gynimas turi viešąjį interesą ir valstybė turi būti aktyvi užtikrindama šių teisių gynimo efektyvumą. 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2009 buvo konstatuota, kad bylose, kuriose yra viešojo intereso elementas, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Taigi net ir vieno vartotojo gynimas turi viešąjį interesą, kurį gindama Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą.

212. Remiantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 5 straipsniu ir 7 straipsnio 2 dalimi, taisyklė, kad nesuprantamai išreikštos sutarties sąlygos aiškinamos vartotojo naudai, taikoma tik individualiame procese (dėl konkrečios sudarytos sutarties sąlygų), tačiau netaikoma pareiškus ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, kai siekiama uždrausti ar pakeisti parengtas standartines sutarčių sąlygas, o ne konkrečią sutartį.

22Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismo byloje C-70/3 suformuluota taisyklė negali būti taikoma nagrinėjamu atveju. Nors UADB ,,Ergo Lietuva“ 2007 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 93 buvo patvirtintos naujos UADB ,,Ergo Lietuva“ Transporto priemonių draudimo taisyklės, tačiau tiek A. A., tiek kitiems vartotojams, sudariusiems sutartis iki naujųjų draudimo taisyklių įsigaliojimo, taikoma senųjų draudimo taisyklių redakcija. Be to, remiantis Direktyvos preambulės nuostatomis, Tarnyba privalo užtikrinti, kad vartotojams nesąžiningų sutarčių sąlygų nebūtų tiek dar nesudarytose, tiek jau sudarytose, t. y. vartotojams galiojančiose, sutartyse.

23Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį ir civilinę bylą pagal vartotojo A. A. ieškinį teismo sprendimas turėtų skirtingas teisines pasekmes, nepagrįstas teiginys, kad dėl sutarties sąlygos sąžiningumo teisingausia spręsti nagrinėjant konkrečią bylą.

243. Taisyklių 3.2.16, 6.3, 11.1.1 punktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoja vartotoją vykdyti neaiškiai ir nesuprantamai išreikštas draudimo sutarties sąlygas, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus ir atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.

25IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ prašė kasacinį skundą atmesti, o teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus; priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

271. Ieškovas neteisingai aiškina ir taiko Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nes neatsižvelgia į tai, kad nurodytas teises ieškovas gali įgyvendinti tik laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, ginant vartotojų teises, pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją dalyvauja ne tik Tarnyba, bet ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos; įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad Draudimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus nagrinėja Draudimo priežiūros komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 27 patvirtintuose Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nuostatuose nustatyta, kad, siekiant užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą, draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nuketėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą, Draudimo priežiūros komisija ne tik nagrinėja vartotojų ir draudimo ginčus, kylančius iš draudimo sutarties ir susijusius su ja, bet ir turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (Nuostatų 5, 6.34, 7.10 punktai). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Draudimo priežiūros komisijos kompetencijos atribojimas buvo įtvirtintas ir Vartotojų teisių gynimo įstatyme, galiojusiame ieškovui nagrinėjant A. A. skundą ir 2007 m. vasario 13 d. priimant nutarimą Nr. 10-49. Nėra nuginčytas ir galioja Draudimo priežiūros komisijos 2007 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 1KP-9, kuriuo nustatyta, kad Taisyklių 3.2.1.6 punktas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms ir nepažeidžia vartotojų teisių ir interesų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 10-49 yra priimtas viršijant nustatytą kompetenciją. Ieškovui nėra suteikta kompetencija vertinti draudimo sutarčių sąlygas, o kompetentinga institucija – Draudimo priežiūros komisija – nustatė, kad Taisyklių sąlygos nepažeidžia vartotojų interesų.

282. Ieškovas neteisingai aiškina ir taiko viešojo intereso ir jo gynimo sampratą. Ieškovas šioje byloje gina ne viešąjį interesą, kuris iš viso tapo beprasmišku atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. pradėjus taikyti naujos redakcijos draudimo taisykles, o atstovauja trečiajam asmeniui A. A.

293. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl Taisyklių sąlygų neaiškumo ir nesąžiningumo.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31Dėl viešojo intereso

32CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas. Taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal šį įstatymą turi teisę ginti vartotojų viešąjį interesą.

33Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T., D. Ž. ir kt., bylos Nr. Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. P. Ž., A. Ž., Z. Ž., E. B., bylos Nr. 3K-3-494/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-279/2009). Nors šiose bylose pateiktas viešojo intereso sampratos vertinimas tuo atveju, kai ieškinį pareiškė prokuroras, kasacinis teismas konstatuoja, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą ir tuo atveju, kai ieškinį ginant viešąjį interesą pareiškia ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

34Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 93 buvo patvirtinta nauja Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 redakcija. Remdamasis tuo, šis teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo nesąžiningomis ir įpareigojimo pakeisti jau negaliojančių Taisyklių 3.2.1.6, 6.3, 11.1.1 punktų sąlygas tapo beprasmiškas vartotojų viešojo intereso gynimo požiūriu. Taigi priimtu sprendimu apeliacinės instancijos teismas nepaneigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisės ginti vartotojų viešąjį interesą, o tik konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti nesąžiningomis Taisyklių nuostatas, kurios nebegalioja.

35Kasatorius teigia, kad, teismui pripažinus nesąžiningomis negaliojančių Taisyklių nuostatas, jos nebūtų taikomos visiems vartotojams, kuriems gali būti taikomos negaliojančios Taisyklės. Šis kasatoriaus argumentas yra teisiškas, nes jis atitinka teisės akto galiojimo laike taikymo principą. Tačiau kasatorius nepateikė įrodymų, kad yra ir kitų vartotojų, kurių teisės turėtų būti ginamos taikant negaliojančių Taisyklių ginčijamas nuostatas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vartotojo A. A. interesų gynimas nebeturi viešojo vartotojų intereso gynimo požymių, yra pagrįsta. Kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatavimu, kad atskiras vartotojas (A. A.) teises, kai nebegalioja Taisyklės, galės ginti kitoje civilinėje byloje pagal jo paties pareikštą ieškinį draudėjui UAB draudimo bendrovei ,,Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Šioje byloje teismai pagrįstai nesprendė dėl Taisyklių ginčijamų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir dėl to, kad teismų konstatuotos aplinkybės turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjant trečiojo asmens A. A. ieškinį kitoje civilinėje byloje.

36Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

37Kasatoriaus nurodytos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 5 straipsnyje ir 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymo kasacinis teismas nesvarsto, nes, minėta, nebegaliojančių Taisyklių ginčijamas nuostatas galės vertinti teismas, nagrinėsiantis A. A. ieškinį draudėjui UAB draudimo bendrovei ,,Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Tais pačiais motyvais kasacinis teismas nepasisako dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo byloje Komisija prieš Ispaniją, C-70/03, Rink. P. I-7999 taikymo bei nebegaliojančių Taisyklių ginčijamų nuostatų turinio.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ieškinio esmė... 5. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti atsakovo bendrovės 2005 m. gegužės... 6. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 18 d. gavo vartotojo A. A. prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu... 9. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas šiame procese yra... 10. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens Draudimo priežiūros... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos... 13. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad UADB ,,Ergo Lietuva“ 2007 m. rugpjūčio 2 d.... 15. Teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus dėl Taisyklių 3.2.1.6, 6.3,... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 18. 1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK ir Vartotojų teisių apsaugos... 19. Vartotojų teisių gynimo įstatymo (nuo 2007 m. kovo 1 d. pavadinimas –... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 21. 2. Remiantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl... 22. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad Europos Bendrijų... 23. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal Valstybės... 24. 3. Taisyklių 3.2.16, 6.3, 11.1.1 punktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoja... 25. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UADB ,,Ergo Lietuva“ prašė... 27. 1. Ieškovas neteisingai aiškina ir taiko Vartotojų teisių apsaugos... 28. 2. Ieškovas neteisingai aiškina ir taiko viešojo intereso ir jo gynimo... 29. 3. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl Taisyklių sąlygų neaiškumo ir... 30. Teisėjų kolegija... 31. Dėl viešojo intereso... 32. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais... 33. Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo generalinio... 35. Kasatorius teigia, kad, teismui pripažinus nesąžiningomis negaliojančių... 36. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 37. Kasatoriaus nurodytos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...