Byla 1A-133-651/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val

1

2Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajam D. B., jo gynėjui advokatui Vidmantui Žylei, nukentėjusiojo P. G. atstovui advokatui Vytautui Agintui,

3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B., nukentėjusiojo P. G. atstovo advokato Vytauto Aginto, nuteistojo D. B. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

4Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį D. B. išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

5Nukentėjusiojo A. U. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš D. B. nukentėjusiajam A. U. 400 Eur (keturi šimtai) neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

6P. G. civilinis ieškinys dėl 5 222 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų) turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. B. atmestas.

7P. G. prašymas dėl 570 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų) proceso išlaidų (atstovavimo išlaidų) priteisimo iš kaltinamojo D. B. atmestas.

8Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš kaltinamojo D. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 79,67 Eur (septyniasdešimt devyni eurai 67 ct) turtinei žalai atlyginti. Kita Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 113,64 Eur žalos atlyginimo atmesta.

9Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamojo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 155,20 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penki eurai 20 ct) turtinei žalai atlyginti.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11

  1. D. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y.:
    1. D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 17 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje – naktiniame bare „P.“, ( - ), ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė A. U. į pečius, kaklą, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi D. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
    2. Be to, D. B. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2016 m. sausio 17 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje – naktiniame bare „P“, ( - ), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, įžūliai elgdamasis kumščiu vieną kartą sudavė P. G. į veidą, tuo padarydamas jam atvirą nosies kaulų lūžį (su nosies žaizda), sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
  2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, padarė išvadą, kad D. B. nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta liudytojų parodymais, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada dėl A. U. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia.
    1. Dėl P. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog D. B. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, išskyrus nukentėjusiųjų parodymų, patvirtinančių, kad P. G. į veidą smūgį, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė būtent D. B.. Nukentėjusiųjų parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymus, anot teismo, paneigė užfiksuotas vaizdo įrašas. Neįrodžius, kad D. B. padarė šią nusikalstamą veiką, teismas atmetė ir P. G. civilinį ieškinį bei Klaipėdos ligonių kasos civilinio ieškinio dalį, susijusią su P. G. gydymu.
  3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl D. B. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti D. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namie ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namie. Priteisti iš D. B. P. G. 2 152,46 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 570 Eur P. G. atstovavimo išlaidoms atlyginti. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 113,64 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 155,20 Eur dėl P. G. išmokėtų laikinojo nedarbingumo išmokų atlyginimo. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
    1. Nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir teigia, jog byloje įrodyta, kad P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent D. B.. Mano, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų parodymus vertino kritiškai, o liudytojos K. G., kuri yra kaltinamojo draugės draugė, parodymams suteikė dominuojančią reikšmę. Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, tuo tarpu liudytoja K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisme nepatvirtino. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad teismas turėjo vadovautis būtent nukentėjusiųjų parodymais.
    2. Nesutinka su teismu, jog vaizdo įrašas paneigia D. B. kaltę. Anot prokurorės, vien P. G. nurodymas, kad jis iš karto po D. B. suduoto smūgio užsiėmė rankomis nosį, o vaizdo įraše matosi, kad P. G. veidą rankomis užsiima vėliau, nelaikytina esmine aplinkybe vertinant kaltinamojo D. B. veiksmus. Teismas nepagrįstai išteisino kaltinamąjį dėl šios veikos vadovaudamasi tik paties D. B. ir liudytojos K. G. parodymais, nevertindamas jų patikimumo, jų kitimo proceso metu, nelygino jų su kitais įrodymais ir taip nepagrįstai jiems suteikė didesnę reikšmę prieš nukentėjusiųjų parodymus, kuriuos teismas sumenkino, o tai lėmė neteisingas išvadas. Mano, kad byloje esačių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. B. P. G. suduodamas į veidą vieną smūgį, padarė jam atvirą nosies kaulų lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
    3. Pripažinus D. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, turi būti tenkinti ir Teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei P. G. civiliniai ieškiniai.
  4. Nukentėjusysis P. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimo bausmę. Patenkinti nukentėjusiojo P. G. civilinį ieškinį – priteisti iš nuteistojo D. B. 3 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai ir 2 222 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš D. B. 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat tenkinti visiškai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.
    1. Nesutinka su teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Teigia, jog teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas. Teismas nepagrįstai neįvertino nukentėjusiųjų parodymų, kurie yra nuoseklūs. P. G. logiškai paaiškino, kad būtent dėl nuteistojo D. B. smarkaus suduoto smūgio buvo apsvaigęs, todėl nepajuto kito nenustatyto asmens suduotų trijų smūgių, apie kurių sudavimą sužinojo tik iš filmuotos medžiagos. A. U. taip pat parodė, kad P. G. D. B. kumščiu sudavė į nosį, kuriam ėmė tekėti kraujas. A. U. taip pat atpažino iš nuotraukos, kad būtent nuteistasis D. B. sudavė P. G. kumščiu į nosį. Savo parodymus abu nukentėjusieji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo. Liudytoja K. G. parodė, kad iš karto pamatė, kaip D. B. stumdosi ir kumščiuojasi su dviem vaikinais. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog tarp šių asmenų įvyko konfliktas. Anot apelianto, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina šie liudytojos K. G. parodymai, specialistų išvados bei vaizdo įrašas. Pasak apelianto, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi labai stiprus pirmasis smūgis, kuris P. G. staiga parbloškia net apie vieną metrą atgal ir tik vėliau matosi, kaip smūgiuoja kitas neatpažintas asmuo, nuo kurio P. G. bando gintis užsidengdamas galvą. D. B. parodymai, jog niekam smūgių nesudavė, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, todėl jo pozicija vertintina kritiškai. Be to, pažymi, kad byloje yra įrodyta, kad D. B. pats pradėjo konfliktą.
    2. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo ir liudytojų E. D. ir K. G. tarpusavio parodymų prieštaringumą ir vadovaudamasis šiais nenuosekliais parodymais grindė savo išvadą. Nurodo, kad liudytojos K. G. duoti parodymai apie asmenį, kuris pasitraukė iš muštynių, yra nenuoseklūs. Pirma, nurodo, jog matė, kaip jis išėjo iš klubo ir, įsėdęs į taksi, išvažiavo. Vėliau tvirtino, jog nematė, kaip jis išėjo iš klubo. Be to, nenuoseklūs parodymai dėl dalyvavimo įvykyje ir apsaugos iškvietimo. Iš pradžių tvirtino, jog ji buvo tame sūkuryje ir tik vėliau nuėjo kviesti apsaugos, o teismo posėdžio metu tvirtino, kad nepasiliko įvykio vietoje ir nuėjo prie apsaugos. Pažymi, kad liudytojas E. S. paneigė nurodytą aplinkybę, jog apsauga buvo pakviesta. Nurodė, jog atėjo patys. Nesutampa ir nuteistojo duoti parodymai dėl jo paties sužalojimo fakto. Iš pradžių niekam nenurodė, kad jį sužalojo. Liudytojos K. G. ir E. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog D. B. sužalojimų nematė. Pasak apelianto, nėra jokių įrodymų, kad būtent tą vakarą D. B. buvo nuskeltas dantis.
    3. Apelianto teigimu, nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, D. B. padarė kartu su nenustatytu asmeniu ir jie abu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – juos tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Vadovaudamasis teismų praktika dėl bendrininkavimo, tvirtina, kad neatpažintas asmuo, sudavęs nukentėjusiajam P. G. keturis smūgius, ir nuteistasis D. B., suduodamas vieną stiprų smūgį, suvokė savo veikos pavojingumą ir galimas pasekmes, nes smūgiuojant į galvą – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galima neprognozuojamai sutrikdyti sveikatą, todėl turi atsakyti pagal kilusius padarinius. Mano, jog nurodytos priežastys patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp D. B. veiksmų – suduoto smūgio P. G. į apatinę veido dalį ir jam atsiradusių neigiamų pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad nesunkų kūno sužalojimą P. G. patyrė būtent dėl tyčinių D. B. veiksmų.
  5. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas V. Žylė prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. B. išteisinti dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Anot apelianto, teismo padarytos išvados dėl šios veikos neatitinka bylos aplinkybių. Tvirtina, jog D. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, o duomenų, kad šią veiką padarė būtent D. B., byloje nepakanka. Byloje neįrodyta, kad D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, sutrikdė visuomenės rimtį ar įžūliu chuliganišku elgesiu demonstravimo nepagarbą aplinkiniams. Mano, kad nagrinėjamu atveju būtinas veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, kurios priežastiniu ryšiu turi būti susietos su pasekmėmis, t. y. A. U. nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau tai byloje neįrodyta. Nesant tokių duomenų, A. U. padarytas sveikatos sutrikdymas yra tik privataus kaltinimo dalykas.
    1. Nesutinka su teismu, jog kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, užfiksuotas vaizdo įrašas bei liudytojų parodymai. Teismas, nors ir pats nuosprendyje išteisindamas D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad nukentėjusiųjų parodymai vertintini kritiškai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau jais rėmėsi pripažindamas D. B. kaltę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs prieštaringas teismo išvadas, mano, kad D. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra neįrodyta.
    2. Neįrodžius jo kaltės, civiliniai ieškiniai turi būti atmestini nesant civilinės atsakomybės sąlygų.
  6. Teismo posėdžio metu prokurorė R. B. prašė tenkinti apeliacinį skundą ir D. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų parodymus kaip nepatikimus, o išimtinai rėmėsi liudytojų E. D. ir K. G. parodymais.
    1. Nukentėjusiojo P. G. atstovas advokatas V. Agintas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pripažinti D. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėjo, jog D. B. veikė bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, todėl atsako pagal atsiradusias pasekmes.
    2. Nuteistasis D. B. teismo posėdžio metu prašė išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jo gynėjas advokatas V. Žylė taip pat prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Mano, kad nėra įrodyta jo kaltė padarius šią veiką, o A. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra privataus kaltinimo dalykas.
  7. Apeliaciniai skundai atmestini.
  8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
  9. Iš apeliacinių skundų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra ir nukentėjusysis P. G. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria D. B. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir su šia nusikalstama veika susijusių civilinių ieškinių atmetimu. Nuteistasis D. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

12Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo P. G. atstovo advokato apeliacinių skundų

  1. Apeliantai nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria D. B. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad šią nusikalstamą veiką padarė D. B.. Prašo pripažinti D. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir tenkinti civilinius ieškinius, susijusius su šia nusikalstama veika. Abu apeliantai iš esmės nesutinka su apylinkės teismo D. B. veiksmų vertinimu ir tvirtina, jog byloje esantys duomenys, priešingai nei nustatė teismas, patvirtina, jog P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent D. B..
  2. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  3. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas nuosprendyje, priešingai nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, pagrindė detalia įrodymų visumos analize ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą dėl D. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
  4. Abu apeliantai tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino vaizdo įrašą, iš kurio, jų manymu, aiškiai matyti, kad būtent D. B. P. G. sudavė į veidą, tuo padarydamas jam atvirą nosies kaulų lūžį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.
  5. Nustatyta, kad apylinkės teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nustatė, kad asmuo, kurio veido nesimato, yra D. B. ir jis smūgiuoja P. G. link ir smūgis yra suduodamas P. G. į apatinę veido dalį (žemiau nosies, daugiau į smakrą), po šio smūgio P. G. kiek atsilošia, jo rankos yra ištiestos į priekį, o tuo metu matyti, kaip iš šono kitas, šviesiai apsirengęs asmuo, kuris buvo neatpažintas ir dėl jo ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, smūgiuoja iš viršaus P. G. vieną smūgį kumščiu į nosį, po to P. G. užsiima veidą rankomis ir tris smūgius į veido šoną. Pažymėjo, kad būtent šios aplinkybės ir yra nurodytos vaizdo įrašo peržiūros protokole, t. y. kad neatpažintas asmuo trenkė iš viršaus P. G. smūgį į nosį, po to P. G. iš karto užsiima už nosies (t. 1, b. l. 148).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaizdo įrašą, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nurodytomis vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Iš vaizdo įrašo aiškiai matosi, kad D. B., asmuo, kurio veido vaizdo įraše nematyti, suduoda P. G. vieną smūgį į apatinę veido dalį. Daugiau jis smūgių P. G. nesudavė. Kitus smūgius P. G., t. y. pirmąjį – į nosį, kitus į galvą, suduoda asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir vaizdo įrašo apžiūros protokole. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis apeliaciniame skunde iš esmės taip pat patvirtina, jog D. B. sudavė P. G. smūgį į apatinę veido dalį. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų versiją, jog P. G. į nosį sudavė D. B.
  7. Apeliaciniuose skunduose didelis dėmesys skiriamas liudytojų K. G. ir E. D. parodymų analizei. Tvirtinama, jog jie nenuoseklūs, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis grindžiant išvadas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Iš pateiktų apeliaciniuose skunduose argumentų matyti, kad jų parodymų prieštaringumą sieja ne su P. G. D. B. suduotais smūgiais, o su kitomis konflikto aplinkybėmis, tokiomis kaip apsaugos iškvietimu, dalyvavimu konflikte, parodymais apie nepažįstamą asmenį.
    1. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, grįsdamas išvadą, jog ne D. B. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, iš esmės vadovavosi vaizdo įrašu. Teismas aiškiai nurodė, jog liudytojų, kurie tiesiogiai būtų matę įvykį, išskyrus nukentėjusiuosius, nėra. Be to, teismas pažymėjo, kad liudytojų K. G., E. D. bei D. B. parodymai prieštarauja vieni kitiems ir visi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jais nesivadovavo. Esant nurodytiems argumentams, apeliantų motyvai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi nepatikimais ir nenuosekliais šių liudytojų parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.
  8. Nesutiktina su apeliantais, jog teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų parodymus kaip nepatikimus dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi.
    1. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų P. G. ir A. U. parodymus įvertino ir juos atmetė kaip nepagrįstus dviem aspektais: dėl to, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, nes tik jie vieninteliai nurodė, kad P. G. sužalojo D. B., ir dėl to, kad jų parodymai neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Apeliantai nesutinka su teismo argumentu, jog nukentėjusiųjų parodymais negalima vadovautis dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nukentėjusiųjų parodymais, iš dalies sutinka su apeliantais, jog šis motyvas nėra svarus atmesti parodymus, tačiau įvertinus vaizdo įrašą bei nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų parodymus, daryti priešingos išvados negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiųjų parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Nukentėjusysis P. G. parodė, kad po smūgio buvo apsvaigęs, bet sąmonės nebuvo netekęs, jam ėmė kraujuoti iš nosies, kraujas iš nosies tekėjo į gerklę. Tvirtino, jog jis kelis žingsnius atsitraukė, atsirėmė į stalą, porą minučių buvo suklupęs, tada dar pajuto smūgį. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad neatpažintas asmuo P. G. keturis smūgius, iš kurių pirmasis buvo į nosį, sudavė iš karto po D. B. P. G. suduoto smūgio į apatinę veido dalį. Nukentėjusysis P. G. nebuvo suklupęs porą minučių, kaip nurodė. Be to, nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis tik pamatęs vaizdo įrašą suprato, kad jam nenustatytas asmuo trenkė keturis kartus, patvirtina, kad nukentėjusysis P. G. realiai negalėjo aiškiai suprasti, nuo ko ir į kokią vietą gavo smūgius. Nukentėjusysis A. U. taip pat parodė, kad jis konflikto metu nematė, kad kitas asmuo smūgiuotų draugui, tai pamatė tik vaizdo įraše. Nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad D. B. nurodė kaip asmenį, sužalojusį P. G., nes nematė, kaip P. G. smūgius sudavė tyrimo metu nenustatytas asmuo.
    2. Esant išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vadovautis nukentėjusiųjų parodymais, kurie neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų veiksmų, bei nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiųjų parodymus, pagrįstai jais nesivadovavo kaip patikimais ir neginčijamai pagrindžiančiais D. B. kaltę.
  9. Nukentėjusiojo P. G. atstovas advokatas apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl bendrininkų grupės. Nurodo, jog D. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu. Mano, jog abu veikė neapibrėžta tyčia, todėl juos abu tenkino atsiradę bet kokio laipsnio padariniai, neatsižvelgus į jų sunkumą, todėl turi atsakyti pagal atsiradusius padarinius. Remdamasis tuo, mano, kad tarp D. B. veiksmų – suduoto smūgio į apatinę veido dalį ir P. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys.
  10. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos prieštaringos aplinkybės. Pirma, tvirtina, jog veiką padarė bendrininkų grupe ir abu privalo atsakyti pagal atsiradusius padarinius, po to tvirtina, jog būtent tarp D. B. veiksmų, kuriuos apeliaciniame skunde įvardija kaip smūgį į apatinę veido dalį, ir P. G. atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.
    1. Dėl bendrininkavimo nurodytina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme. Padaryta veika yra kvalifikuojama pagal vieną ar kitą BK straipsnį nurodant faktines bylos aplinkybes ir atskleidžiant nusikalstamos veikos požymius. Teismas vadovaujasi būtent kaltinime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
    2. Iš kaltinamojo akto matyti, kad D. B. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 17 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje – naktiniame bare „P“, ( - ), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, įžūliai elgdamasis kumščiu vieną kartą sudavė P. G. į veidą, tuo padarydamas jam atvirą nosies kaulų lūžį (su nosies žaizda), sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 1 d.). D. B. kaltinimas pareikštas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
    3. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, jog D. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-10-14 nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad ikiteisminis tyrimas tyrimo metu nenustatytam asmeniui išskirtas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (t. 1, b. l. 20). Įvertinus šio nutarimo turinį bei tai, jog veikimas bendrininkų grupe darant nusikalstamas veikas nėra nustatytas ir kaip D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovu advokatu, jog D. B. veiksmus reikėtų vertinti kaip padarytus bendrininkų grupe. Todėl apelianto argumentai, susiję su bendrininkų atsakomybe, atmestini kaip nepagrįsti.
    4. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis apeliaciniame skunde, nors ir nurodydamas, jog D. B., veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turi atsakyti už kilusius padarinius, tačiau kartu nurodo, kad P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent D. B. veiksmas – suduotas smūgis P. G. į apatinę veido dalį. Toks argumentų prieštaringumas leidžia manyti, kad, nukentėjusiojo įsitikinimu, vis dėlto už nesunkų sveikatos sutrikdymą privalo atsakyti tik D. B..
  11. D. B. kaltinimas pareikštas tik dėl vieno suduoto smūgio P. G., smūgis, kaip nurodyta kaltinamajame akte, sukėlė P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėta, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta pagal suformuluotą kaltinimą. Taigi byloje buvo būtina įrodyti tik priežastinį ryšį tarp D. B. atlikto veiksmo ir P. G. atsiradusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis bylos duomenimis, konstatuota (14–17 punktai), kad D. B. P. G. sudavė į apatinę veido dalį, o ne į nosį, todėl nėra priežastinio ryšio tarp P. G. atsiradusių padarinių – nosies lūžio.
  12. Esant išdėstytiems argumentams, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, jog byloje neįrodyta, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė būtent D. B.. Nepakakus įrodymų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpcijos principą, visas abejones pagrįstai aiškino kaltinamojo naudai ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
  13. Apeliaciniais skundais Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra ir nukentėjusiojo P. G. atstovo advokatas prašo tenkinti nukentėjusiojo P. G., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius. Prokuratūra taip pat prašo tenkinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį.
  14. Neįrodžius, jog D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė ir P. G. civilinį ieškinį, prašymą priteisti atstovavimo išlaidas bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį, susijusią su P. G. gydymu.
  15. Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Agintas apeliaciniu skundu prašo priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir šį prašymą. Be to, pažymėtina, kad nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
    1. Dėl Prokuratūros apeliacinio skundo reikalavimo tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir iš nuteistojo D. B. priteisti 155,20 Eur P. G. išmokėtų laikinojo nedarbingumo išmokų atlyginimo pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė civilinį ieškinį tik dėl A. U. išmokėtos ligos pašalpos (t. 1, b. l. 127–128). Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkino visiškai, todėl tenkinti apeliacinio skundo šį reikalavimą pakartotinai nėra pagrindo.

13Dėl nuteistojo D. B. apeliacinio skundo

  1. Nuteistasis prašo jį išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Mano, kad duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, byloje nepakanka. Anot apelianto, asmenį patraukiant baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir būtent jos turi būti susietos su atsiradusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, mano, kad neįrodžius D. B. kaltės dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jo veiksmai, kurie sukėlė A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra tik privataus kaltinimo dalykas.
  2. Remiantis bylos medžiaga konstatuota, kad A. U. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 82). Baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla dėl šiame straipsnyje numatytos veikos pradedama privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas viešoje vietoje. Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai). Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013). Taigi būtina nustatyti, kad D. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nustačius šios nusikalstamos veikos sudėtį, į kurią įeina D. B. veiksmai, atitinkantys BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
  3. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai įvertino nuteistojo veiksmus ir pagrįstai D. B. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
  4. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
  5. Atsižvelgus į teisinį šios veikos reglamentavimą, konstatuotina, kad esminis dalykas yra atsiradę padariniai. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad motyvų analizė reikšmės turi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, t. y. nustatant, kaip asmuo suvokė savo veiksmus ar juo pirmiausia suvokė kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba pavartojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016, 2K-66-942/2017).
  6. Veikos padarymo motyvas šiuo atveju svarbus tik nustatant kaltę, nuteistojo savo veiksmų suvokimą ir jis nėra būtinasis nusikalstamos veikos požymis, kaip tvirtina apeliantas. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima manyti, kad apeliantas, nors ir nurodė, kad nusikalstamos veikos požymis yra motyvas – chuliganiškos paskatos, mano, jog nebuvo įrodyta, jog visuomenės rimtį jis sutrikdė įžūliu elgesiu.
  7. BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Būtina nustatyti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų netinkamo elgesio būdų atlikimą. Šiuo atveju konstatuota, kad nuteistasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius sukėlė savo įžūliu elgesiu – viešoje vietoje ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė A. U. į pečius, kaklą, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
  8. Kaltinime nurodytas aplinkybes, priešingai nei tvirtina apeliantas, patvirtina liudytojų parodymai, vaizdo įrašas bei rašytinė medžiaga. Nuteistojo smurtinius veiksmus viešoje vietoje patvirtina vaizdo įrašas. Pats nuteistasis taip pat iš esmės nepaneigė pavartojęs smurtą prieš A. U.. Šį faktą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. G426/2016(03), kurioje konstatuota, kad A. U. nustatytas būtent kaklo sumušimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytoja K. G. taip pat nepaneigė D. B. versijos, jog jis smurtinių veiksmų nevartojo. Liudytoja K. G. patvirtino, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, kad jie susistumdė. Pirmosios apklauso metu liudytoja K. G. parodė, jog matė, kaip D. B. kumščiuojasi su dviem vaikinais (t. 1, b. l. 96). Nors K. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai nėra identiški, tačiau iš jų akivaizdu, kad tarp D. B. ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas ir buvo vartojamas smurtas. Nukentėjusieji taip pat abu tvirtino, kad D. B. smurtavo. Nukentėjusiųjų parodymai atitinka byloje surinktą rašytinę medžiagą, vaizdo įraše užfiksuotus vaizdus, todėl teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.
    1. Apelianto argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis nukentėjusiųjų parodymais, nes pats, išteisindamas D. B. dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiųjų parodymus atmetė kaip nepatikimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog teismas, pasisakydamas dėl BK 138 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiųjų parodymus vertino ta apimtimi, kiek tai susiję su D. B. smūgio sudavimu G. P., t. y. aiškintasi, į kokią veido vietą konkrečiai D. B. sudavė P. G. ir ar jo suduotas smūgis sukėlė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Teismas šiuo atveju nepadarė išvados, jog D. B. apskritai nesudavė P. G.. Taigi teismas, konstatuodamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą, pagrįstai vadovavosi tais pačiais nukentėjusiųjų parodymais, kurie aiškiai patvirtino, jog D. B. smurtavo viešoje vietoje ir A. U. nežymiai sutrikdė sveikatą.
  9. Dėl kaltės nurodytina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.
    1. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėtina, kad tai, jog asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba pavartojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016, 2K-66-942/2017).
    2. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtinta, kad muštynes nuteistasis sukėlė viešoje vietoje stebint kitiems asmenims. Tokie veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad nuteistasis viešąją rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiaisiais naktiniame klube (sukeltos muštynės), kur buvo daug žmonių, patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Visiškai sutiktina su apylinkės teismu, jog fizinio smurto vartojimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, ir objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Nuteistojo nurodytos konflikto priežastys šiuo atveju nesudarė jokio pagrindo smurtauti.
  10. Esant išdėstytiems argumentams, apelianto motyvai dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo būdo ir jo kaltės, padarius jam inkriminuotą veiką, neįrodymo, atmetami kaip nepagrįsti.
  11. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra įrodyta, jog nuteistasis D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Esant įrodytiems visiems nusikalstamos veikos požymiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino A. U., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius bei dalį Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, susijusio su A. U. gydymu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15

16Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo P. G. atstovo advokato Vytauto Aginto bei nuteistojo D. B. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai