Byla 2K-408/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš V. Ž. priteista: A. D. ir D. M. po 7 000 Lt neturtinei žalai ir po 1 250 Lt proceso išlaidoms atlyginti; 2 596,08 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą.

4Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. nutartis, kuria nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Sergiejaus Butos apeliacinis skundas atmestas. Iš V. Ž. priteista po 500 Lt nukentėjusiesiems D. M. ir A. D. byloje dalyvavusio atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6V. Ž. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 18 d., apie 11 val., Šilutės r., Pašusčių k., viešoje vietoje – UAB „Laimutės svečių namai“ pastate, pašalinių asmenų akivaizdoje, mažareikšme dingstimi, veikdamas kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu, vardu Tomas, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo du žmones dėl chuliganiškų paskatų: V. Ž. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam D. M. į galvą, o šiam nuo smūgio parkritus, gulinčiam, kartu su minėtu nenustatytu asmeniu spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas; abu nubėgę į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis A. D., tęsė nusikalstamus veiksmus: nenustatytas asmuo, vardu Tomas, sudavė A. D. vieną kartą lazda į galvą, o nukentėjusiajam bandant įsikibti į šalia stovintį V. Ž., dar tris kartus smogė lazda į galvą, po to, A. D. nugriuvus ir gulint ant grindų, V. Ž. vandens šautuvu, o Tomas medine lazda sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas; tokiais veiksmais V. Ž. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nukentėjusiesiems D. M. ir A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus išteisinti; arba nustačius pirmosios instancijos teismo šališkumą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu nesant jo veikoje šio nusikaltimo objektyviojo požymio – viešosios vietos. Remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-205/2010, 2K-796/2007, 2K-670/2002, kasatorius teigia, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog ji padaryta viešoje vietoje, t. y. tokioje vietoje, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl pripažino vieša vieta pašaliniams neprieinamą vietą – uždaram renginiui (pobūviui) išnuomotus svečių namus, kuriuose laiką leido tarpusavyje pažįstami asmenys, tarp kurių ir kilo konfliktas. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad įvykio vieta laikytina viešąja. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teiginiai prieštarauja viešosios vietos nustatymo sampratai, nes UAB „Laimutės svečių namai“ gali būti laikomi viešąja vieta tik plačiąja prasme, jeigu juose yra kitų svečių, tačiau neįvertinta tai, kad tokiu atveju, kai pastatas ir visa aptverta teritorija yra išnuomojamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir šioje vietoje negali lankytis bet kas ir bet kuriuo metu, nes tuo metu vyksta uždaras renginys, skirtas konkretiems žmonėms. Nagrinėjamu atveju pašalinių žmonių pastate nebuvo ir negalėjo būti, nes jie neturėjo teisės ten patekti, dėl to kasatorius mano, kad minėti svečių namai negali būti laikomi vieša vieta.

9Kartu kasatorius pažymi, kad pirmą kartą šią bylą kasacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. vasari 26 d. nutartyje vertindamas viešosios tvarkos pažeidimą baudžiamojo įstatymo prasme, neįvykdė šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymo, realių paskatų taip ir neatskleidė. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad teismai viešąją vietą aiškino plečiamąja ir sunkinančia kaltinamojo padėtį prasme, visiškai neatsižvelgė į konkrečias aplinkybes, neišsiaiškino subjektyviosios nusikaltimo pusės – paskatų.

10Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – pripažįstamas tada, kai nustatoma, jog kaltininkas veiką padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kasatoriaus nuomone, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tokio požymio šiuo atveju nėra, nes įvyko buitinis konfliktas, kurio iniciatoriai – patys nukentėjusieji, supykę už tai, kad kažkas tariamai kažko įpylė į gėrimus jų merginoms. Nukentėjusysis D. M. pirmas puolė kasatorių, tačiau pastarasis teigia su niekuo nesimušęs. Be to, pasak kasatoriaus, D. M. mušė ne jis, o tyrimo nenustatytas asmuo Tomas už tai, kad nukentėjusieji iš vakaro jį sužalojo ir įmetė į tvenkinį. Nurodytas aplinkybes patvirtina kasatoriaus bei liudytojų G. Z., I. M., M. M. parodymai, iš dalies A. D., D. M., A. Z. ir D. R. parodymai, kuriuos šie būdami nenuoširdūs ir derindami prie bylos eigos keitė. Nuteistasis V. Ž. kasaciniame skunde analizuoja liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, duotus atskirose proceso stadijose, nurodo jų nenuoseklumą bei prieštaravimus. Teigia, jog liudytojos A. Z. parodymai skiriasi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, jog V. Ž. sudavė D. M. ranka, o teisme nurodė, kad alkūne. Šios liudytojos parodymai, kad pirmą smūgį sudavė V. Ž., skiriasi nuo D. M., kuris teigė girdėjęs iš A. D., kad jam A. Z. sakiusi, jog pirmą smūgį D. M. neva sudavė Tomas. Bet teisme D. M. nurodė, jog tai jam pasakiusi pati A. Z.. Be to, pagal A. Z. parodymus, smūgį sudavęs vaikinas buvo su tatuiruote, o Tomas jų gal neturėjęs, tuo tarpu liudytojai I. M., G. Z., taip pat ir kasatorius, patvirtino minėtą vaikiną turėjus ant rankų tatuiruotes, o V. Ž. tatuiruotė ant mentės negalėjo matytis, nes jis vilkėjo marškinėlius. A. Z. parodymus apie tai, su kuo ji buvusi kambaryje (teigė, kad su V. Ž.), paneigė liudytojai D. R. ir G. Z. (nurodė, kad su vaikinu, vardu Tomas). Liudytoja D. R. teisme nurodė, kad dar iki įvykio pažinojo V. Ž., tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė apie jį tik girdėjusi. Nors D. R. tvirtino su savo draugu nukentėjusiuoju A. D. nesipykę, tačiau liudytojas M. M. teigė matęs priešingai. D. R. parodymai apie A. D. suduotų smūgių skaičių (penkiolika) neatitinka specialisto išvados, kuria nustatyti ne mažiau kaip keturi smūgiai. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino šališkai, nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Be to, teismas nemotyvavo, kokie duomenys pagrindžia kasatoriaus kaltę, o kurie yra atmestini, neišdėstė veikos kvalifikavimo motyvų ir nepagrįstai nustatė nusikaltimą kvalifikuojančius požymius – chuliganiškas paskatas ir dviejų asmenų sužalojimą, nuteisdamas kasatorių už nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims sukeltas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas šių 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų pažeidimų neištaisė, nors apeliaciniame skunde jie buvo nurodyti. Šiuo atveju apeliacines instancijos teismas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartyje nustatytą nurodymą atliko įrodymų tyrimą, tačiau šis įrodymų tyrimas nieko naujo neatskleidė, išskyrus besikečiančius nukentėjusiųjų ir A. Z. parodymus, tačiau teismas vis tiek išsamiai neišanalizavo bei nemotyvavo, kodėl kaltinantys duomenys (A. D.. D. M.. A. Z. ir D. R. parodymai) yra pripažintini įrodymais, o teisinantys duomenys (G. Z., I. M., M. M., S. B., K. L. parodymai) atmestini. Nepašalinus šių visų prieštaravimų negalėjo būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

11Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad kaltinamojo kaltės neigimą vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Šį teiginį kasatorius grindžia tuo, kad kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, nurodydamas visas ar tik dalį aplinkybių, arba visai jų neduoti. Taip įvertindamas kaltinamojo parodymus teismas rodo šališkumą, nes toks įvertinimas yra ne teisinio, o asmeninio pobūdžio. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus galima ir privaloma motyvuotai paneigti byloje surinktais įrodymais. Kartu kasatorius cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartyje išdėstytų motyvų dalį bei teigia, kad teismas nevertina visų liudytojų parodymų, rodo šio teismo šališkumą.

12Be to, kasatorius pažymi, kad antrą kartą šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir buvo šališkas, nes atsisakė kaip daiktinį įrodymą prie bylos pridėti jo pateiktą vandens šautuvą, kuris buvo naudojamas įvykio metu. Remdamasis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, 289 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis tvirtina, kad jis turi teisę teikti byloje įrodymus, todėl teismas minimą vandens šautuvą turėjo priimti.

13Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti.

14Prokuroras, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-261/2009, 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-309/2009) ir šioje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais nurodo, kad teismai pagrįstai nustatė, jog V. Ž. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, t. y. svečių namuose UAB „Laimutės svečių namai“, pašalinių žmonių akivaizdoje. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad renginys buvo uždaras ir visi jame dalyvavę asmenys buvo pažįstami, nes šventės metu dirbo barmenė, dalyvavo daug svečių, kurie galėjo laisvai atvykti ir išvykti iš teritorijos. Ta aplinkybė, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu Tomas, rodo, kad vakarėlis nebuvo uždaras, ne visi jame dalyvavę asmenys buvo pažįstami. Dėl kasatoriaus veiksmų, atsirado neigiami padariniai - sutrikdyta visuomenės rimtis, tvarka. Konfliktas įvyko 10 val. ryte, jo metu kilęs triukšmas pažadino G. Z., M. M.. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2008). Prokuroras mano, kad teismai teisingai kvalifikavo kasatoriaus veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

15Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo argumentu, kad nuteistojo veikoje nėra nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šie, veiką kvalifikuojantys, požymiai ginčijami ne teisės taikymo aspektu, o nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nors kasatorius teigia, kad konfliktas kilo nukentėjusiųjų iniciatyva, teismai, išanalizavę byloje surinktus duomenis, tai patvirtinančių aplinkybių nenustatė. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytojai G. Z., I. M., M. M., S. B., K. L. nematė konflikto pradžios. Teismas rėmėsi liudytojų A. Z. ir D. R. bei nukentėjusiųjų parodymais, jog konfliktą inicijavo kasatorius su tyrimo nenustatytu asmeniu be jokios aiškios priežasties. Be to, įvykio aplinkybėmis kasatoriaus parodyta aiški nepagarba nukentėjusiajam A. D. purškiant vandeniu jam į veidą rodo elementarių moralės normų nepaisymą, niekinamą požiūrį į aplinkinius. Nėra pagrindo abejoti teismų išvada, jog kasatoriaus veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Tuo tarpu veikos teisiniam vertinimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą reikšmingos aplinkybės nustatytos liudytojų I. M., M. M., G. Z., K. L., A. Z., D. R., nukentėjusiųjų A. D. ir D. M. parodymais, M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadomis ir kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir nurodė juos apkaltinamajame nuosprendyje. Kartu prokuroras pažymi, kad teismai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies, ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, savo išvadas grindė duomenimis, ištirtais teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas itin išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atsakė į visus esminius skundo argumentus, išvadas motyvavo ir pagrindė.

16Prokuroras taip pat pažymi, kad teismo išvada kasatoriaus neprisipažinimą laikyti baudžiamosios atsakomybės vengimu padaryta priimant apkaltinamąjį nuosprendį, paskutinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl nekaltumo prezumpcija nepažeista ir negalima teigti, jog teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę.

17Kartu prokuroras teigia, kad nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas dėl rungimosi principo pažeidimo. Tai, kad teismas nepridėjo prie bylos kasatoriaus pateikto vandens šautuvo, nesutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teismas pakankamai argumentavo, kodėl vieni prašymai tenkinami, o kiti atmetami. Juo labiau kad įrodymų tyrimo apimtis yra teismo prerogatyva, o šalys tik gali teikti šiuo klausimu teismui pasiūlymus.

18Kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

20Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatyti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir tuo pagrindu nustatyti naujas faktines bylos aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas nukentėjusiųjų D. M. ir A. D. parodymų patikimumas, sau palankia linkme interpretuojami ir vertinami liudytojų A. Z., G. Z., I. M., M. M., D. R. ir kt. parodymai, t. y. ginčijamas nuosprendžio ir nutarties pagrįstumas, paliekami nenagrinėti.

21Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (tokių kasacinės instancijos teismas šioje byloje ir nenustatė), savaime nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2013).

22Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies bei 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktų taikymo

23Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jį pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, nesant jo veiksmuose visų būtinų šių nusikalstamų veikų požymių, t. y. neteisingai nustatę, kad veika padaryta viešoje vietoje, be to, neatsižvelgę į tai, kad kasatoriaus elgesio paskatos buvo ne chuliganiškos, o asmeninio pobūdžio.

24Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012). Tuo tarpu nustačius, kad viešosios tvarkos pažeidimo padarymo metu nesunkiai sutrikdoma sveikata dviem ar daugiau žmonių, veika kvalifikuojama ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

25Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu V. Ž. kartu su nenustatytu asmeniu smurtavo prieš nukentėjusiuosius D. M. ir A. D., kilo UAB „Laimutės svečių namai“ patalpose. Į šias patalpas bet kada, taip pat ir veikos padarymo metu, galėjo patekti minėtų svečių namų darbuotojai, kiti uždaroje šventėje dalyvavę svečiai, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko, nes įvykį matė liudytoja A. Z., be to, išgirdę triukšmą netrukus į įvykio vietą atėjo tiesiogiai jame nedalyvavę S. B., G. Z., I. M., M. M., A. V.. Dėl fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiuosius fakto minėti asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, dėl to UAB „Laimutės svečių namai“ patalpos, nepaisant to, kad jose vyko uždara šventė, teismų pagrįstai pripažinta vieša vieta.

27Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neatsižvelgė į jo elgesio paskatas, nes nepaisė to, jog įvykio išvakarėse tarp jo, nenustatyto asmens, vardu Tomas, ir nukentėjusiųjų buvo kilęs konfliktas. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Be to, į kaltininko elgesio paskatas atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnio 1 dalis) ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, leidžia daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuotina ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011 ir kt.). Šią bylą pirmą kartą nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be kita ko, nurodė ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas V. Ž. chuliganiškas paskatas, tokios savo išvados nemotyvavo ir neištyrė bei nenustatinėjo aplinkybių, susijusių, su, tikėtina, anksčiau tarp nuteistojo, nenustatyto asmens, vardu Tomas, ir nukentėjusiųjų įvykusiu konfliktu. Taigi, kasacinės instancijos teismas nustatė apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą, susijusį su išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir jų įvertinimu. Antrą kartą bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatų, įvykdė pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartyje išdėstytą nurodymą. Teismas apklausė nuteistąjį V. Ž., nukentėjusiuosius D. M. ir A. D. bei liudytojus I. M., M. M., G. Z., A. V., ekspertą R. P. P., pateikė išsamų šių asmenų parodymų vertinimą, patikrino įvykio išvakarėse tarp nuteistojo, nenustatyto asmens vardu Tomas, ir nukentėjusiųjų kilusio konflikto aplinkybes ir padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistasis V. Ž. smurtą prieš abu nukentėjusiuosius naudojo ne dėl išvakarėse tarp jų kilusio konflikto, o norėdamas pastaruosius pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi apeliacinės instancijos teismas teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, išsamiai ištyrė reikšmingus bylos įrodymus, dalį jų atmetė ir padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistojo V. Ž. paskatos buvo ne asmeninio pobūdžio, o chuliganiškos (mažareikšmės). Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti.

28Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad abiejų instancijų teismų galutiniuose procesiniuose sprendimuose išdėstytos išvados pagrįstos, atitinkančios faktines bylos aplinkybes, pagal jas baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, t. y. V. Ž. veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir dviejų asmenų nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 284 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai).

29Dėl teismų šališkumo

30Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų šališkumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų teisėjų asmeninį tendencingumą. Objektyviuoju požiūriu teismų šališkumo šioje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti. Kasaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto nuteistojo V. Ž. parodymų įvertinimo, kaip siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, negali būti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas – nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu, atlikdamas įrodymų, tarp jų ir paties nuteistojo parodymų, vertinimą. Tuo tarpu faktas, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos nuteistojo pateiktą įrodymą (vandens šautuvą), taip pat nėra pakankamas konstatuoti šio teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas šį nuteistojo gynėjo prašymą išsprendė protokoline nutartimi, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, prieš tai išklausęs proceso dalyvių nuomonės. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.

31Konstatuotina, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismo sprendimų naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš V. Ž. priteista: A. D. ir D. M. po 7 000 Lt neturtinei žalai ir po 1 250... 4. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. V. Ž. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. Ž. pateikia alternatyvius prašymus:... 8. Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu... 9. Kartu kasatorius pažymi, kad pirmą kartą šią bylą kasacine tvarka... 10. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstas ir nusikalstamos veikos... 11. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad... 12. Be to, kasatorius pažymi, kad antrą kartą šią bylą nagrinėjant... 13. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Prokuroras, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr.... 15. Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo argumentu, kad nuteistojo veikoje... 16. Prokuroras taip pat pažymi, kad teismo išvada kasatoriaus neprisipažinimą... 17. Kartu prokuroras teigia, kad nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas dėl... 18. Kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 21. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvių... 22. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies bei 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktų... 23. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai pritaikė... 24. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje... 25. Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu V. Ž. kartu su... 27. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK... 28. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad abiejų instancijų teismų... 29. Dėl teismų šališkumo... 30. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų... 31. Konstatuotina, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti....