Byla 3K-3-151/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Zigmo Levickio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Yglė“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4

5I. Ieškinio pagrindas ir dalykas

6Ieškovas UAB „Yglė“ teismo prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 3144 kv. m ploto valstybinės žemės, esančios 13 609 kv. m ploto žemės sklype Vilniuje, Ozo g. 10 (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1, 2, 3-8, 20, pirkimo-pardavimo sutartį 2004 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-8335-01 nurodytomis sąlygomis.

7Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2004 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą dėl 3144 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies Vilniuje, Ozo g. 10, pardavimo ieškovui už 533 065 Lt. Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas parengti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 8 d. pervedė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą 20 procentų žemės sklypo kainos, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos (2006 m. sausio 25 d.) atsakovas nesudarė žemės pirkimo-pardavimo sutarties.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. spalio 28 d. įsakymu nusprendė parduoti UAB „Yglė“ žemės sklypo dalį išsimokėtinai, pirkėjui iš karto sumokant 20 procentų nustatytos žemės kainos, kitą sumą - per tolesnius keturiolika metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas tik 2005 m. rugsėjo 8 d. pervedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 106 613 Lt, išreikšdamas sutikimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. po to, kai 2004 m. lapkričio 12 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimas, įpareigojantis atsakovą perskaičiuoti žemės vertę pagal teisės aktų nustatytą žemės įvertinimo metodiką.

11Padaryta išvada, kad ieškovas pasibaigus teisės normos galiojimui ketina įgyvendinti teisę, kuri jos galiojimo laiku nebuvo pažeista, t. y. pervesdamas į atsakovo sąskaitą pirminę įmoką tik 2005 m. rugsėjo 8 d. ieškovas išreiškė savo sutikimą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jau po to, kai įsigaliojo nauja 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 redakcija, įpareigojusi atsakovą atlikti žemės vertės perskaičiavimą.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikino ir, priėmusi naują sprendimą, ieškinį patenkino.

13Nustatyta, kad atsakovo 2004 m. spalio 28 d. įsakymo teisiniais pagrindais, be kita ko, buvo nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260.

14Konstatuota, kad ieškovas įgijo teisę į žemės sklypo įsigijimą dar iki 2004 m. lapkričio 12 d., t. y. iki įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 redakcija, kurios pagrindu ieškinys buvo atmestas.

15Sprendžiant klausimą ar ieškovo įgyta teisė buvo pažeista ar ne, nustatyta, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog apie priimtą atsakovo įsakymą ieškovui buvo pranešta iki 2004 metų pabaigos, ir tai suponavo apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad ieškovo galimybė įgyvendinti savo teisę iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 pakeitimo buvo pažeista, taip pat kad neteisinga yra atsakovo pozicija, jog ieškovas nesumokėjo sklypo kainos dalies per protingą terminą, kurį jis sieja su Vyriausybės nutarimo naujos redakcijos įsigaliojimu.

16Nustatyta, kad atsakovo įsakyme žemės sklypo kainos sumokėjimo terminas nebuvo apibrėžtas. Įsakymo 4 punkte esanti nuoroda į tai, kad pirkėjas 20 procentų žemės kainos sumoka iš karto, nustato tik mokėjimo tvarką, bet ne įmokos terminą, o įsakymo 5.1 punkte nustatoma ieškovo pareiga šią sumą sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, tačiau sutarties projektas nebuvo parengtas, ji nepasirašyta.

17Atsakovo įsakymo priėmimo dieną galiojusios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 23, 24 punktai įpareigojo Žemėtvarkos skyrių parengti sutarties projektą iki įsakymo priėmimo, o įsakymą priėmus, per 5 darbo dienas pranešti pirkėjui, kad jis turi sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytą žemės kainą sutartyje nurodytoje banko įstaigoje, nurodyti sąskaitos numerį ir sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Šios pareigos atsakovas neįvykdė ir užkirto ieškovui galimybę įgyvendinti savo teisę iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 naujos redakcijos įsigaliojimo.

18Padaryta išvada, kad ieškovas įgijo teisę įsigyti žemės sklypą atsakovo įsakymo priėmimo metu galiojusių normatyvinių aktų sąlygomis ir ši teisė nebuvo įgyvendinta iš esmės dėl atsakovo netinkamo savo pareigų įvykdymo. Ieškovas įsakymo nustatyta tvarka pradinę žemės sklypo kainos įmokos dalį sumokėjo ir todėl turi teisę reikalauti sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nurodyto įsakymo nustatytomis sąlygomis.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismas neatsižvelgė į reikšmingą bylos aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas yra viešosios nuosavybės teisės objektas. Viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti privačių asmenų nuosavybėn tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Kadangi valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privačių asmenų nuosavybėn yra susijęs su viešojo intereso apsauga, tai įstatyme tokiam perleidimui nustatyti specialūs reikalavimai. Santykiams, susijusiems su valstybės ar savivaldybės turto perleidimu, negali būti taikoma nuostata, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymuose nenurodytų pagrindų, nes valstybės ar savivaldybės turtu disponuoti galima tik įstatyme įsakmiai nustatytais atvejais. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000.

22Teismas suabsoliutino dispozityvumo principą, neatsižvelgdamas į nuosavybės teisės objekto, taip pat į teisinio santykio subjekto specifiką.

232. Siekdamas įgyvendinti teisę atsakovo įsakyme nustatytomis sąlygomis pirkti valstybinės žemės sklypo dalį, ieškovas turėjo teisės normų nustatyta tvarka sumokėti žemės sklypo kainą. Kadangi įsakyme nebuvo nurodytas žemės sklypo kainos sumokėjimo terminas, tai reiškia, kad ji turėjo būti sumokėta per protingą terminą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 20 proc. žemės sklypo kainos sumokėjo praėjus beveik vieneriems metams nuo įsakymo priėmimo datos, pasikeitus žemės sklypo kainai. Toks terminas nelaikytinas protingu.

243. Atsakovo įsakymo pagrindu pareiga jam parduoti žemės sklypo dalį už apskaičiuotą ir įsakyme nurodytą kainą būtų atsiradusi tuo atveju, jeigu ieškovas būtų įvykdęs pareigą iš karto sumokėti 20 proc. nustatytos kainos vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Mokėjimo už valstybinės žemės sklypus, perkamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tvarkos 5.1 punktu. Ieškovas neįgyvendino iš įsakymo kilusios teisės ir, pasikeitus žemės sklypo pardavimo kainai, tokios teisės neteko, be to, atsakovui atsirado pareiga valstybinės žemės sklypą parduoti už kainą, nustatytą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

25Teisės norma, panaikinanti ankstesniąją, reiškia, kad panaikinta norma neveikia į ateitį, bet nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis CK 1.7 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2001).

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, iš esmės pasisakydamas dėl 2 ir 3 skundo argumentų.

27Dėl 2 kasacinio skundo argumento teigiama, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 28 d. įsakymo 4 punkte esanti nuoroda į tai, kad pirkėjas 20 proc. žemės kainos moka iš karto, nustato tik mokėjimo tvarką, bet ne įmokos terminą. Šio įsakymo 5.1 punkte nustatoma ieškovo pareiga šią sumą sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, tačiau sutartis ne tik nebuvo pasirašyta, bet nebuvo parengtas net jos projektas. Pagal atsakovo įsakymo priėmimo dieną galiojusios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 23, 24 punktus, Žemėtvarkos skyrius įpareigotas parengti sutarties projektą iki įsakymo priėmimo, o įsakymą priėmus per 5 darbo dienas po jo priėmimo pranešti pirkėjui, kad jis turi sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytą žemės kainą sutartyje nurodytoje banko įstaigoje, taip pat nurodyti sąskaitos numerį bei sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Šios pareigos atsakovas neįvykdė.

28Dėl 3 kasacinio skundo argumento nurodoma, kad atsakovo įsakyme nurodyta žemės sklypo dalies pardavimo kaina, kurios dalį ieškovas yra sumokėjęs, nustatyta remiantis atsakovo įsakymo priėmimo metu galiojusiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 30-1500 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų Kalvarijų g. 53 ir Ozo g. 10 pardavimo kainų“. Naudojamo valstybinės žemės sklypo vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis 2004 m. spalio 28 d. įsakymo priėmimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Atsakovo įsakymas nėra nei pakeistas, nei panaikintas, todėl vėlesnis aktų (2004 m. lapkričio 11 d. redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“) pakeitimas nedaro negaliojančios šiame įsakyme nurodytos žemės sklypo dalies kainos ir nesuteikia teisės atsakovui vienašališkai ją perskaičiuoti.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

31Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-8335-01 nusprendė parduoti UAB „Yglė“ 3144 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 13609 kv. m ploto žemės sklype Vilniuje, Ozo g. 10, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1, 2, 16, 3-8, 20; žemės sklypo kainą nustatė 533 065 Lt; įpareigojo ieškovą iki valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos už perkamą sklypą sumokėti 20 procentų sklypo kainos pervedant į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą (b. l. 6, 7).

32UAB „Yglė“ 2005 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 106 613 Lt už perkamą žemės sklypą (b. l. 9).

33V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Konstitucinis Teismas savo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka.

35Valstybinės žemės sklypų, kaip viešosios nuosavybės teisės objektų, perleidimas privačių asmenų nuosavybėn ne aukciono būdu yra reglamentuotas įstatymo, o procedūriniai tokio turto perleidimo reikalavimai užtikrina deramą viešųjų interesų apsaugą. Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėtas teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas: „Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. (...) Valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės - jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių“.

36Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

37Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką bei Mokėjimo už valstybinės žemės sklypus, perkamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tvarką, o 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 – Žemės įvertinimo metodiką. Atsakovas, priimdamas 2004 m. spalio 28 d. įsakymą UAB „Yglė“ parduoti žemės sklypo dalį ne aukciono būdu už 533 065 Lt išsimokėtinai, pirkėjui iš karto sumokant 20 procentų nustatytos žemės kainos, kitą sumą - per tolesnius keturiolika metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nustatydamas valstybinės žemės pardavimo kainą rėmėsi duomenimis, pagal Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 15, 17 punktus gautais iš savivaldybės administratoriaus direktoriaus, kuris, atlikdamas jam teisės aktų nustatytas viešojo administravimo funkcijas, taikė pirmiau nurodytą Žemės įvertinimo metodiką su pakeitimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1671. Pažymėtina, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. Šiuo atveju vertinant atsakovo veiksmus pripažintina, kad valstybinės žemės perleidimui ne aukciono tvarka nustatytų procedūrinių reikalavimų nebuvo laikomasi, nes apskrities viršininkas priėmė sprendimą parduoti žemės sklypą, nors Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės administracijos direktoriaus, neparengė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto ir jo nesuderino su pirkėju, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis (Tvarkos 18, 22, 23 punktai). Tokia faktinė situacija ieškovo teisių įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą nuosavybėn įgyvendinimo aspektu reiškia, kad nesusiformavo teisinių prielaidų valstybės nuosavybės perleidimui visuma, nes nepasiektas ketinančių sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį šalių valią atspindintis ir teisės aktų nustatyta tvarka išreikštas susitarimas dėl sutarties sąlygų, tarp jų ir esminės – kainos (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Tai suponuoja, kad Žemėtvarkos skyrius neturi teisinio pagrindo per 5 darbo dienas po tokio apskrities viršininko sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo pranešti pirkėjui, kad jis turi sumokėti valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties projekte nurodytą žemės sklypo kainą sutartyje nurodytoje banko įstaigoje (skyriuje, filiale), nurodyti sąskaitos (-ų) numerį (-ius), sutarties pasirašymo vietą ir laiką (iš anksto suderinus tai su pirkėju) (Tvarkos 24 punktas). Sutarties projekto parengimo ir jo sąlygų derinimo su pirkėju procedūros nevykdymas daro neteisėtą ir niekinį, nesukeliantį teisinių pasekmių valstybei atstovaujančios institucijos sprendimą dėl valstybės turto pardavimo (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip antroji sandorio šalis, turinti turtinį interesą ir suinteresuota sandoriu, per protingą terminą ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tartis dėl numatomos sudaryti sutarties sąlygų, bet ir nesumokėjo apskrities viršininko įsakyme nurodytos žemės kainos dalies. Tai padaryta daugiau kaip po dešimties mėnesių ir įsigaliojus Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimui Nr. 1390 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“, kurio pagrindu valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės kaina, pagal byloje esančius duomenis, yra 1 428 225 Lt (b. l. 36). Minėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui, ir tai yra sudėtinė viešojo intereso dalis, todėl kasacinis teismas konstatuoja, kad atsakovas, jei nėra pagrindų, nustatytų teisės aktuose (pvz., atvejis, reglamentuojamas Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.3 punkte), įsigaliojus Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimui Nr. 1390 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ valstybės turtą turi teisę parduoti tik teisės aktuose reglamentuota kaina, galiojančia sutarties sudarymo metu. Priešingu atveju būtų pažeisti konstituciniai valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo visos visuomenės labui principai. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti, neatsižvelgė į šiuos valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo teisinius aspektus ir priėmė neteisėtą sprendimą, todėl jis panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo UAB „Yglė“ ieškinys atmestas.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ... 4. ... 5. I. Ieškinio pagrindas ir dalykas... 6. Ieškovas UAB „Yglė“ teismo prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus... 7. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2004 m. spalio 28 d. priėmė įsakymą dėl... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. spalio 28 d. įsakymu... 11. Padaryta išvada, kad ieškovas pasibaigus teisės normos galiojimui ketina... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 13. Nustatyta, kad atsakovo 2004 m. spalio 28 d. įsakymo teisiniais pagrindais, be... 14. Konstatuota, kad ieškovas įgijo teisę į žemės sklypo įsigijimą dar iki... 15. Sprendžiant klausimą ar ieškovo įgyta teisė buvo pažeista ar ne,... 16. Nustatyta, kad atsakovo įsakyme žemės sklypo kainos sumokėjimo terminas... 17. Atsakovo įsakymo priėmimo dieną galiojusios Naudojamų valstybinės žemės... 18. Padaryta išvada, kad ieškovas įgijo teisę įsigyti žemės sklypą atsakovo... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija... 21. 1. Teismas neatsižvelgė į reikšmingą bylos aplinkybę, kad ginčo žemės... 22. Teismas suabsoliutino dispozityvumo principą, neatsižvelgdamas į nuosavybės... 23. 2. Siekdamas įgyvendinti teisę atsakovo įsakyme nustatytomis sąlygomis... 24. 3. Atsakovo įsakymo pagrindu pareiga jam parduoti žemės sklypo dalį už... 25. Teisės norma, panaikinanti ankstesniąją, reiškia, kad panaikinta norma... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, iš esmės... 27. Dėl 2 kasacinio skundo argumento teigiama, kad Vilniaus apskrities... 28. Dėl 3 kasacinio skundo argumento nurodoma, kad atsakovo įsakyme... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 31. Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-8335-01... 32. UAB „Yglė“ 2005 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 106... 33. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Konstitucinis Teismas savo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d.... 35. Valstybinės žemės sklypų, kaip viešosios nuosavybės teisės objektų,... 36. Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemę,... 37. Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...