Byla 2A-572-264/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-22009-962/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Indasta“, akcinei bendrovei „Kauno energija“, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo raštų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė AB „Žemaitijos pieno investicija“ patikslinusi savo reikalavimus prašė: panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8SD-4576-(14.8.7.), 2016-10-20 tapatų raštą Nr. 155-317-(9.5) bei kitus raštus, kuriais atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalis kaip neteisėtus ir nepagrįstus; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indasta“, įmonės kodas 302716777, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio ( - ) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0344, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Indasta“, įmonės kodas 302716777, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio ( - ) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“.
    2. Nurodė, kad ieškovė iš UAB „Indasta“ įsigijo pastatus, kurie stovi ant valstybinės žemės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę pakeisti nuomos santykio šalis, t.y. žemės nuomos sutartis, nustatant „nuomininku“ AB „Žemaitijos pieno investicija“, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.
    3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti.
    4. Nurodė, kad pastatai – boilerinės, nors ir įregistruotos atskirais statiniais, tačiau nėra ir nebuvo savarankiškai funkcionuojantys statiniai, nes pagal paskirtį ir funkcijas yra inžinerinių tinklų (šilumos tiekimo tinklų) sudedamoji dalis ir greta esančių gyvenamųjų namų priklausiniai.
    5. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, ieškovei priklausančios boilerinės, esančios ne gyvenamajame name ir už pastato įvado, negali būti laikomos gyvenamųjų namų sistemos įrenginių sudedamąja dalimi ir šių namų priklausiniu. Be to, ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteikti unikalūs numeriai, todėl minėtų pastatų pripažinimas šalia esančių gyvenamųjų namų priklausiniais yra visiškai nepagrįstas.
    6. Trečiasis asmuo UAB „Indasta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
    7. Išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktoje išvadoje nurodė, kad nekilnojamojo turto registre pastatai, esantys ( - ) ir ( - ) yra įregistruoti kaip savarankiški statiniai. Kauno miesto valdybos 1998 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 73 buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ) detalusis planas, 1998 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 517 – žemės sklypo ( - ) detalusis planas. Šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti žemės sklypai pastatų eksploatavimui, kurie taip pat yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovė neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypus, tokiu būdu suvaržomos jos, kaip pastatų savininkės, teisės.
  1. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino.
    2. Panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 27 raštą Nr. 8SD-4576-(14.8.7.) bei 2016-10-20 raštą Nr. 155-317-(9.5), kuriais atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalis.
    3. Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Indasta“, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio ( - ) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“.
    4. Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2000-0344, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Indasta“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio ( - ) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“.
    5. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei AB „Žemaitijos pieno investicija“ 500 Eur žyminio mokesčio.
    6. Priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei 16,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
    7. Dėl pastatų – boilerinių priskyrimo inžineriniams tinklams. Teismas nustatė, kad pagal STR 1.01.03:2017 nuostatas ieškovės pastatai – boilerinės yra priskirtinos 7.8 punkte nurodytiems negyvenamosios paskirties energetikos gamybos paskirties pastatams. Būtent taip – kaip gamybos, pramonės pastatai jos yra registruotos viešame registre. Atsakovė šio įrašo teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl teismas atsakovės argumentus, kad ieškovės pastatai – boilerinės yra ne pastatai, o inžineriniai tinklai, atmetė, kaip nepagrįstus.
    8. Nurodė, kad ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris, todėl teismas atsakovės teiginį, kad minėti pastatai turėtų būti pripažinti šalia esančių gyvenamųjų namų priklausiniais, laikė visiškai nepagrįstu ir prieštaraujančiu įstatymų nuostatoms.
    9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pastatai yra gyvenamųjų namų priklausiniai, kadangi remiantis pateiktomis LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, ieškovei priklausančios boilerinės, esančios ne gyvenamajame name ir už pastato įvado, negali būti laikomos gyvenamųjų namų sistemos įrenginių sudedamąja dalimi ir šių namų priklausiniu. Be to, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 4.2.2 punktą, pastatai, kuriuose įrengti gamtinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apskaitos, valymo, odoravimo, pašildymo įrenginiai ir/ar kompresoriai, transformatorinės, transformatorių pastotės, skirstomieji punktai, srovės keitikliai, kitų rūšių energijos perdavimui ar skirstymui skirti pastatai laikomi energijos perdavimui ar skirstymui naudojamais pastatais ir, pagal šio reglamento 7.8 p., priskiriami savarankiškų negyvenamųjų pastatų gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui.
    10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypus ( - ) bei ( - ) tokiu būdu suvaržomos jos, kaip pastatų savininkės, teisės. Tuo tarpu atsakovės siekis pripažinti pastatus priklausiniais paneigtų ieškovės teisėtai įgytas nuosavybės teises į pastatus, nors pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, kaip nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, nėra ginčijama.
    11. Dėl valstybinės žemės nuomos. Teismas, remdamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad ieškovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkė, turi įstatymo garantuojamą ir ginamą teisę ne aukciono būdu nuomoti šiais statiniais užstatytus ir jiems eksploatuoti būtinus valstybinės žemės sklypus.
    12. Teismas sprendė, kad 2000 m. kovo 29 d. ir 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomoti akcinei bendrovei „Kauno energija“ devyniasdešimt devyneriems metams statiniai (boilerinės) nuosavybės teise priklausė akcinei bendrovei „Kauno energija“ ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 45 punktą, todėl ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Indasta“ įsigijus pastatus – boilerines, kurie, atitiko minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 45 punktą ir pasikeitus tik šių pastatų savininkui, laikytina, kad šie pastatai – boilerinės ir toliau atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 45 punktą, todėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove priežastys laikytinos nepagrįstomis, juo labiau, kad atsakovė 2015-12-29 sutikimais Nr. 8ST-1778-(14.8.5) ir Nr. 8ST-1769-(I4.8.5) (b.l. 37,38) sutiko pakeisti valstybinės žemės nuomos santykio šalis ir ieškovui suteikti žemės sklypų nuomos teises valdyti ir naudoti boilerines pagal paskirtį, taip išreikšdama kompetentingo viešojo subjekto valią ir tokiu būdu sudarydama sąlygas atsirasti kitam juridiniam faktui – boilerinių įsigijimo sandoriui sudaryti, t. y. sukūrė teisines pasekmes – teises ir pareigas, tame tarpe teisę į žemės sklypų nuomą, kuri neatskiriama nuo daiktų valdymo ir naudojimo teisės.
    13. Dėl administracinių funkcijų perėmimo, viešojo intereso. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su ieškove susitarimą nuomininku įrašant AB „Žemaitijos pieno investicija“ reikštų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių funkcijų perėmimą. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Nuomos santykius reguliuoja privatinės, bet ne viešosios teisės normos. Nors atsakovė teigė, jog dėl ieškovės pareikštų reikalavimų vyrauja viešasis interesas, tačiau teismas vertino, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog tenkinus ieškinį viešasis interesas būtų paneigtas ar sumenkintas.
    14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
  1. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o nusprendus apeliacinio skundo netenkinti, prašo nepriteisti ar sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo panašaus pobūdžio bylose formuojamos teisminės praktikos.
    2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į imperatyvias teisės aktų nuostatas, pagal kurias be aukciono gali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas ne tik užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, bet ir su tikslu šį statinį eksploatuoti toliau pagal jo tiesioginę paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-638-798/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017). Kadangi AB „Žemaitijos pieno investicija“ neketina naudoti boilerinių pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 28 punktu, nenaudojamam pastatui valstybinė žemė be aukciono negali būti išnuomojama.
    3. Valstybinė žemė be aukciono nėra nuomojama laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų ir neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, tarnaujančių pagrindiniam statiniui, eksploatavimui.
    4. AB „Žemaitijos pieno investicija“ nuosavybės teise priklausančios boilerinės negali būti laikomos savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, nes jos pagal savo savybes buvo skirtos tarnauti (tiekti šilumos energiją) greta esantiems gyvenamiesiems namams, dėl ko jų eksploatacijai valstybinė žemė be aukciono negali būti išnuomota. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad boilerinės nelaikytinos priklausiniais, nes jos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir joms yra suteiktas unikalus numeris, prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 134/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).
    5. Teismas skundžiamu sprendimu pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą, kas tokį teismo sprendimą daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimų įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus tenkinimas reiškia teismo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių funkcijų perėmimą. Valstybinės žemės savininkas yra Lietuvos valstybė, kuri valstybine žeme gali disponuoti ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2008; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 180/2008). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1606/2012). Įstatymai dažniausiai teismui nesuteikia viešojo administravimo įgalinimų (LVAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008).
    1. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Žemaitijos pieno investicija“ prašo netenkinti apeliacinio skundo. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktus, jog boilerinėse nevykdoma ūkinė - komercinė veikla, išvados daromos prielaidomis, spėlionėmis, kurios neatitinka realios situacijos bei nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Byloje esantis įrodymų visetas akivaizdžiai įrodo, kad boilerinės naudojamos, tam, kad būtų paruoštas karštas vanduo, jis paskirstytas ir tokiu būdu būtų užtikrintas šilumos ir karšto vandens tiekimas vartotojams (antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; AB „Kauno energija“ įrodymai, atsiliepimas; 2016 m. balandžio 22 d. boilerinėms išduotos šilumos įrenginių projektavimo sąlygos).
    2. Priklausiniu gali būti laikomas tik toks daiktas, kuris atlieka tam tikras funkcijas daikto naudai, priešingai, boilerinės skirtos aptarnauti ne daiktus (objektus), bet subjektus - tiekti šilumą namo gyventojams, taigi boilerinių pagalba įgyvendinami (vykdomi) prievoliniai paslaugų santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.). LR Nekilnojamo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. nurodoma, jog nekilnojamo registro dalyku gali būti tik suformuoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai turintys jiems suteiktą unikalų numerį, bylos duomenys tik patvirtiną faktą, jog abu pastatai įregistruoti su atskirais unikaliais numeriais objektai, todėl nėra pagrindo teigti, jog statiniai nėra savarankiški daiktai.
    3. CPK 5 str. 1 d. suteikia teisę kiekvienam subjektui ginti pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, CK 1.138 str. 1 d. nustato, jog teismas turi teisę įstatyme numatytais būdais ginti pažeistas materialines teises, vienas iš būdų - teisinio santykio pakeitimas. Teismas savo kompetencijos ribose ir įstatymo nustatyta tvarka pakeitė ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atlikti teisinio santykio pakeitimus - pakeičiant vieną valstybinės žemės nuomos santykio šalį kita.
    4. Atsakovė sutikimais patvirtino ieškovės valią sudaryti boilerinių pirkimo - pardavimo sutartis, tokiu būdu sudarė sąlygas atsirasti kitam juridiniam faktui - šių statinių sandoriui sudaryti bei sąlygas teisinių pasekmių atsiradimui - ieškovės teises ir pareigas ne tik į nupirktus objektus, bet ir teises į žemės sklypus.
    5. Naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).
    1. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovės teiginys jog boilerinės nėra naudojamos pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. jos negamina, neperduoda ir neskirsto šilumos energijos yra prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams, kurie nebuvo nuginčyti (antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Be to, atsakovės atstovė negalėjo nurodyti ar atsakovės atstovai apskritai buvo nuvykę apžiūrėti ginčo pastatų ir ar įsitikino, kad jie tikrai nėra naudojami pagal paskirtį. AB „Kauno energija“ turimais duomenimis abi boilerinės yra naudojamos ir per jas praeinančiais tinklais yra tiekiamas termofikacinis vanduo (šiluma) vartotojams. Teismas pagrįstai sprendė, jog boilerinės yra naudojamos pagal paskirtį.
    2. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančios boilerinės negali būti laikomos savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Šie atsakovės teiginiai ne tik, kad neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos (atsakovės nurodytų bylų Ratio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl jos nesukuria precedento, kuriuo privalėtų vadovautis teismas), bet prieštarauja teisės aktų nuostatoms (LR Šilumos ūkio įstatymo, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatoms). Teismas pagrįstai vertino, kad boilerinės negali būti laikomos daugiabučių namų priklausiniais.
    3. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris, vien dėl šios priežasties atsakovės teiginys, kad minėti pastatai turėtų būti pripažinti šalia esančių gyvenamųjų namų priklausiniais yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymų nuostatoms.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

    1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
    2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
    3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės, reikalingos ieškovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams – boilerinėms tinkamai eksploatuoti, nuomos sutarčių pakeitimo.

9Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

    1. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ) (esantis ( - ), kadastro Nr. ( - )) bei unikalus Nr. ( - ) (esantis ( - ), kadastro Nr. ( - )), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir patikėjimo teise yra valdomi Nacionalinės žemės tarnybos (I tomas, b.l. 25-26, 27-28). 2000 m. sausio 25 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N19/2000-0059 (I tomas, b.l. 35-36) bei 2000 m. kovo 29 d. Nr. N19/2000-0344 sutartimi (b.l. 33-34) tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgalioto asmens ir AB „Kauno energija“ buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis 99 metams buvo išnuomoti nurodyti žemės sklypai. 2015 m. liepos 24 d. Susitarimu dėl 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0344 pakeitimo Nr. 8SŽN-253 (b.l. 41-42) ir 2015 m. liepos 24 d. Susitarimu dėl 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059 pakeitimo Nr. 8SŽN-254 (b.l. 43-44) žemės nuomininku pagal minėtas sutartis tapo UAB „Indasta“ (b.l. 25-26, 27-28). 2015 m. gruodžio 29 d. Sutikimais Nr. 8ST-1778-(14.8.5.) ir 8ST-1769-(14.8.5.) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas UAB „Indasta“ išdavė sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypų nuomos teisę (b. l. 37,38) pagal sudarytas Sutartis, kurie reikalingi pastato – boilerinės eksploatavimui. Sutikimuose nurodė, kad naujasis pastato – boilerinės savininkas ir valstybinės žemės nuomininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. 2016 m. sausio 27 d. UAB „Indasta“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (I tomas, b.l.11-24) ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ įsigijo du pastatus – boilerines (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )) (I tomas b. l. 29-30, 31-32). 2016 m. birželio 23 d. AB „Žemaitijos pieno investicija“ pateikė NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą sudaryti Valstybinės žemės nuomos sutartis (I tomas, b.l. 8). 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. 8SD-4576-(14.8.7.) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas netenkino AB „Žemaitijos pieno investicija“ prašymo (I tomas, b.l. 9-10).

10Dėl pastatų – boilerinių pobūdžio.

    1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad boilerinės nelaikytinos priklausiniais, nes jos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir joms yra suteiktas unikalus numeris, prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai. Taip pat nurodo, kad AB „Žemaitijos pieno investicija“ nuosavybės teise priklausančios boilerinės negali būti laikomos savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, nes jos pagal savo savybes buvo skirtos tarnauti (tiekti šilumos energiją) greta esantiems gyvenamiesiems namams, dėl ko jų eksploatacijai valstybinė žemė be aukciono negali būti išnuomota. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.
    2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kokie nekilnojamieji daiktai jame registruojami. Be kita ko, tai gali būti statiniai, butai daugiabučiuose namuose ir patalpos. Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi nekilnojamajam daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti, bet jie nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, ir savininko valia.
    3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. Dl-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Pagal STR 1.01.03:2017 nuostatas pastatai – boilerinės yra priskirtinos 7.8 punkte nurodytiems negyvenamosios paskirties energetikos gamybos paskirties pastatams (gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).
    4. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 4.2.2 punktą, pastatai, kuriuose įrengti gamtinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apskaitos, valymo, odoravimo, pašildymo įrenginiai ir/ar kompresoriai, transformatorinės, transformatorių pastotės, skirstomieji punktai, srovės keitikliai, kitų rūšių energijos perdavimui ar skirstymui skirti pastatai laikomi energijos perdavimui ar skirstymui naudojamais pastatais ir, pagal šio reglamento 7.8 p., priskiriami savarankiškų negyvenamųjų pastatų gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui.
    5. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įrašytų duomenų patikimumo principas – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
    6. VĮ registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad pastatas – boilerinė (u.n. ( - )) kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995 m. sausio 5 d., o pastatas – boilerinė (u.n. ( - )) kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registre pastatai – boilerinės (u.n. ( - ); u.n. ( - )) įregistruoti kaip gamybos, pramonės paskirties pastatai (I tomas, b.l.29-32).
    7. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 29 d. Sutikimuose Nr. 8ST-1778-(14.8.5.) ir 8ST-1769-(14.8.5.) (I tomas, b. l. 37,38) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas nurodė, kad naujasis pastato – boilerinės savininkas ir valstybinės žemės nuomininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tai rodo, kad dar 2015 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui nekilo abejonių dėl pastatų – boilerinių kaip atskirų statinių (o ne priklausinių) pobūdžio. Be to, minėti sutikimai patvirtino ieškovės valią sudaryti boilerinių pirkimo - pardavimo sutartis, tokiu būdu sudarė sąlygas atsirasti kitam juridiniam faktui - šių statinių sandoriui sudaryti bei sąlygas teisinių pasekmių atsiradimui - ieškovės teises ir pareigas ne tik į nupirktus objektus, bet ir teises į žemės sklypus.
    8. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris, todėl atsakovės teiginys, kad minėti pastatai turėtų būti pripažinti šalia esančių gyvenamųjų namų priklausiniais yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymų nuostatoms.
    9. Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 134/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013) teigdama, kad boilerinės negali būti laikomos savarankiškai funkcionuojančiais statiniais.
    10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą kasacinio teismo praktiką nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007 buvo nagrinėjamas ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies, kuria atsakovas trečiajam asmeniui pardavė troleibusų apsisukimo žiedo aikštelę; civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004 buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į rūsį; civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006 buvo nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo atstatyti neteisėtai nugriautą estakadą; civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008 buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės į betono aikštelę pripažinimo bei šios aikštelės teisinės registracijos atsakovo vardu panaikinimo; civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 buvo nagrinėjamas ginčas dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu; civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas daugiabučiame gyvenamajame name. Įvertinus šiose civilinėse bylose nagrinėjamų ginčų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytų bylų Ratio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl jos nesukuria precedento, kuriuo būtų privalėjęs vadovautis pirmosios instancijos teismas.

11Dėl valstybinės žemės nuomos.

    1. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, nurodo, kad AB „Žemaitijos pieno investicija“ neketina naudoti boilerinių pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į imperatyvias teisės aktų nuostatas, pagal kurias be aukciono gali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas ne tik užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, bet ir su tikslu šį statinį eksploatuoti toliau pagal jo tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.
    2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/421/2017, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349-313/2016, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).
    3. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
    4. Taigi, nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima turint žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, šie pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003).
    5. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pastatai – boilerinės (unikalus Nr. ( - ), esanti ( - )ir unikalus Nr. ( - ), esanti ( - )) (I tomas b. l. 29-30, 31-32) 2016 m. sausio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties (I tomas, b.l.11-24) pagrindu nuosavybės teise priklauso AB „Žemaitijos pieno investicija“. Duomenų, kad pastatai – boilerinės neatitiktų Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomų kvalifikacinių reikalavimų nenustatyta. Minėti pastatai – boilerinės yra žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir patikėjimo teise yra valdomi Nacionalinės žemės tarnybos (I tomas, b.l. 25-26, 27-28). Byloje esantis antstolio S. U. 2017 m. rugsėjo 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 136 patvirtina, kad pastatuose, esančiuose ( - ) bei ( - ), vykdoma gamybos (perdavimo) veikla, t.y. eksploatuojami pastatuose esantys vamzdynai (pagal tikslinę paskirtį), kuriais tiekiamas (ruošiamas) karštas vanduo bei šiluma į aplinkinius gyvenamuosius namus, taip pat matyti slėgio matuokliai, kiti inžineriniai – techniniai priklausiniai (kranai, sistemos nuorinimo ventiliai ir kt.), vamzdžiai karšti, tvirtinama, kad abu pastatai skirti tinkamai eksploatuoti inžinerinius įrenginius, esančius pastatų viduje pagal jų paskirtį (I tomas, b.l. 77-78). Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. išvadoje (I tomas, b.l.118-120) yra nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistams patikrinus boilerines, buvo nustatyta, kad jos yra neprižiūrėtos, tačiau aplinkybių, kad jų nėra galimybės naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį, nebuvo nustatyta.
    6. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Prieš ieškovei įgyjant pasatus – boilerines (2016 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis), 2015 m. gruodžio 29 d. Sutikimais Nr. 8ST-1778-(14.8.5.) ir 8ST-1769-(14.8.5.) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas UAB „Indasta“ išdavė sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypų nuomos teisę pagal sudarytas Sutartis, kurie reikalingi pastato – boilerinės eksploatavimui (I tomas, b. l. 37–38). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra naudojamos pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre pastatų paskirtį.
    7. Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui, t.y. ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra atskiras, tinkamai įrengtas statinys, turintis apibrėžtą panaudojimo paskirtį bei naudojamas pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre jo paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkė, turi įstatymo garantuojamą ir ginamą teisę ne aukciono būdu nuomoti šiais statiniais užstatytus ir jiems eksploatuoti būtinus valstybinės žemės sklypus (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64-259/2018).

12Dėl teismo administracinių funkcijų perėmimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

    1. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą, nes teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai.
    2. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs civilinio proceso nuostatą – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant bylas ir priimant sprendimas, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.
    3. Nustačius ieškovės teisių pažeidimą, kai atsakovė atsisakė pakeisti žemės nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059 ir 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0344 šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“. Toks teismo parinktas ieškovės teisių gynimo būdas atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintus teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisingumo civilinėse bylose vykdymo ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 5, 6 ir 7 straipsniai, CK 1.138 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

    1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliacinio skundo netenkinti apeliantė prašo nepriteisti ar sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkinęs visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisė 500 Eur sumokėto žyminio mokesčio, valstybei 16,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, o valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Be to, apeliantė nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą perskirstyti pirmosios instancijos teismo tarp šalių paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.
    3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61)..
    4. Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

14Dėl bylos procesinės baigties.

    1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė, trečiasis asmuo nereiškė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
    2. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiama 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927 5,44 Eur (penkis Eur ir 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai