Byla 2A-751/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-321-560/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Geomatas“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, L. J., tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, notarei L. M., uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turto įvertinimo ataskaitos, parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo akto, buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams BUAB „Geomatas“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, L. J., tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, notarei L. M., UAB DK „PZU Lietuva“, prašydamas pripažinti negaliojančia UAB „Geomatas“ nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), įvertinimo ataskaitą; pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktą Nr. (68)-24-05; pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 28 d. buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2994), patvirtintą Vilniaus miesto 17-jame notarų biure; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – iš atsakovo L. J. priteisiant 156 500 Lt valstybei, pinigus pervedant į VSD sąskaitą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 33 straipsniu, VSD pareigūnui L. J., neturinčiam gyvenamosios patalpos jo tarnybos vietoje, 2005 m. sausio 31 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (70)-33-20 (2005 m. gegužės 2 d. sutarties pakeitimas Nr. (70)-33-43 ir 2006 m. kovo 24 d. sutarties pakeitimas Nr. (70)-33-29) pagrindu darbo laikotarpiui buvo suteiktos 3 kambarių, 70 kv. m. bendrojo (naudingo) ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Ieškovas pažymėjo, kad šias tarnybines gyvenamąsias patalpas, nuosavybės teise priklausiusias valstybei, VSD patikėjimo teise valdė nuo 1994 m. birželio 16 d. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo ir jų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos“, vadovaujantis CK 6.618 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į nuomininko prašymą, panaikintas šių gyvenamųjų patalpų tarnybinis statusas ir jos išbrauktos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-44 „Dėl VSD patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų leidimo parduoti nuomininkui“ minimas gyvenamąsias patalpas leista parduoti VSD pareigūnui L. J. ir 2007 m. kovo 28 d. atsakovai VSD ir L. J. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. M.. Ieškovas pažymėjo, kad šios sutarties pagrindu butas buvo parduotas už 110 500 Lt L. J., kuris pilnai atsiskaitė su Lietuvos valstybe, kurią pagal patikėjimo teisę atstovavo VSD. Ieškovo teigimu, nurodoma buto pardavimo kaina (110 500 Lt) buvo nustatyta remiantis UAB „Geomatas“ 2006 m. gruodžio 1 d. turto vertinimo sutarties Nr. (70)-33-112, sudarytos tarp UAB „Geomatas“ ir VSD, pagrindu. Ieškovas pažymėjo, kad iš VĮ Registrų centro 2007 m. birželio 29 d. rašto Nr.(7.2./1147)s-4506 matyti, jog pagal VĮ Registrų centro atliktą vertinimą šio nekilnojamojo turto vertė 2006 metų gruodžio mėnesiui buvo 197 000 Lt, t.y. ženkliai didesnė už vertę, kurią nustatė UAB „Geomatas“, atlikęs minėto nekilnojamojo turto vertinimą, be to, VĮ Registrų centras 2007 m. birželio 26 d. rašte Nr. (1.39./1130)s-3863 nurodė, kad UAB „Geomatas“ turto vertintojai ir vertinimo užsakovai vadovavosi senesne vidutinių rinkos verčių nustatymo informacija ir nesinaudojo vertinimo datos rinkos bei vidutinės rinkos vertės nustatymo informacija, be to, turto įvertinimo ataskaitoje daug nenuoseklumų, informacijos prieštaravimų, dėl ko atliktas vertinimas kelia pagrįstų abejonių. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Geomatas“ atlikdamas buto, esančio ( - ), įvertinimą 2006 metų gruodžio mėnesiui, konstatavo buto fizinį pašalinamą nusidėvėjimą, t.y. būtiną buto remontą, ir šio buto pardavimo kainą – 110 500 Lt apskaičiavo iš lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatytos buto vertės atimdamas privalomą remonto darbų vertę, nustatytą pagal UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną, tačiau nei TVVPĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje nėra numatytas toks nekilnojamojo turto (buto) vertinimo būdas. Dėl to, ieškovo įsitikinimu, UAB „Geomatas“, atlikdamas buto vertinimą, pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, dėl ko nustatė nepagrįstai žemą buto pardavimo kainą. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad atsakovui L. J. ginčo butas parduotas nepagrįstai pigiai, patvirtina ir byloje atlikta šio nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, kurios metu konstatuota, kad buto rinkos vertė 2007 m. kovo 28 d. buvo 267 000 Lt. Dėl šių aplinkybių, ieškovo įsitikinimu, UAB „Geomatas“ atlikta turto vertinimo ataskaita bei jos pagrindu VSD patvirtintas 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktas Nr. (68)-24-05 pripažintini negaliojančiais. Ieškovo nuomone, minėti teisės aktų pažeidimai, atliekant buto vertinimą, taip pat sąlygojo nepagrįstai mažos, nerealios 2007 m. kovo 28 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 2994, nurodytos kainos nustatymą. Dėl to, ieškovo teigimu, prieštaraujančia norminių teisės aktų reikalavimams ir negaliojančia pripažintina ir 2007 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis CK 1.80 straipsnio pagrindu bei taikytina restitucija piniginiu ekvivalentu – iš atsakovo L. J. priteisiant 156 500 Lt skirtumą tarp kainos, kurią pastarasis sumokėjo sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, ir nekilnojamojo turto ekspertizės metu nustatytos ginčo buto rinkos vertės 2007 m. kovo 28 d.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti negaliojančia UAB „Geomatas“ nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), įvertinimo ataskaitą; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo BUAB „Geomatas“ 3 000 Lt už byloje atliktą ekspertizę ir 169,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad gyvenamosios patalpos, kurios išbrauktos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondo, galėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, ginčas kilo dėl nepagrįstai mažos, neatitinkančios realios rinkos situacijos, protingumo kriterijų bei buto pardavimo kainos nustatymo.

8Teismas nurodė, kad ginčo objektas – butas, esantis ( - ), buvo parduotas kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo (bylai aktuali šio įstatymo 2005 m. liepos 21 d. redakcija) 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – TVVPĮ), jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Teismas pažymėjo, kad šio įstatymo nuostatas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo sukonkretina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtintas Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašas, kurio III skyriuje „Gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių pardavimas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalį“ 13.4.1. punkte numatyta, kad parduodamos gyvenamosios patalpos ir (ar) jų priklausiniai įkainojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtinta Turto vertinimo metodika. Minėtas teisinis reglamentavimas, teismo teigimu, patvirtina, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos jų nuomininkams tik už kainą, kuri turėjo būti apskaičiuota įvertinus patalpas pagal TVVPĮ reikalavimus, minėtų teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos nustatymui.

9Teismas sutiko su atsakovo UAB „Geomatas“ teiginiais, jog turto vertintojas gali taikyti TVVPĮ 7 straipsnyje išvardintų turto vertinimo metodų derinius, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad turto vertintojas bet kokiu atveju gali taikyti savo nuožiūra bet kurį metodą ar bet kurių metodų derinius. Teismas nurodė, kad Turto vertinimo metodikos 9 punktas įpareigoja vertintoją objektyviai nustatyti turto vertę, 21 punktas nustato, kad turto vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje, 22 punktas nustato, kad vertinimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo vertinimo paskirties ir turto tipo, be to, nustato vertintojo pareigą pagrįsti vertinimo metodų parinkimą.

10Teismas pažymėjo, kad vertinant atsakovo UAB „Geomatas“ atliktą ginčo objekto vertinimą, kartu atsižvelgtina į tai, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimas jų nuomininkams, įskaitant ir parduodamo turto kainos nustatymas, vykdomas pagal paminėtas imperatyvias teisės normas, kurių laikymasis yra viešojo intereso objektas, t.y. valstybei priklausančios tarnybinės gyvenamosios patalpos jų nuomininkams nuosavybėn gali būti perleidžiamos tik įstatymų nustatytais būdais ir tvarka; valstybė, parduodama tarnybines gyvenamąsias patalpas jų nuomininkams, siekia gauti artimą rinkos kainai pardavimo kainą.

11Teismas nurodė, kad į bylą pateikta ginčo buto vertės nustatymo ataskaita bei atsakovo UAB „Geomatas“ paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Geomatas“, atlikdamas buto įvertinimą, konstatavo buto fizinį pašalinamą nusidėvėjimą, t.y. būtiną buto remontą, ir šio buto pardavimo kainą – 110 500 Lt apskaičiavo iš lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu nustatytos buto vertės atimdamas privalomą remonto darbų vertę, nustatytą pagal UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei TVVPĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje nėra numatytas toks nekilnojamojo turto (buto) vertinimo būdas. Teismas pažymėjo, kad vertinamojo objekto nusidėvėjimo vertė nustatoma taikant atstatomosios vertės metodą, o ginčo atveju vertintojas šio vertinimo metodo net nebuvo pasirinkęs, toks metodas nebuvo numatytas ir užsakovo bei turto vertintojo pasirašytoje techninėje užduotyje, kai tuo tarpu pagal Turto vertinimo metodikos 20.4. punktą turto vertintojas turi atlikti turto vertinimą tik su užsakovu motyvuotai suderintais metodais.

12Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal TVVPĮ 22 straipsnį metodų parinkimas turi būti pagrindžiamas, o nagrinėjamu atveju UAB „Geomatas“ turto vertinimo ataskaitoje nėra pagrįsta, kodėl buvo skaičiuojamas ginčo turto nusidėvėjimas, t.y. būtinas remontas, to nepatvirtina ir atsakovo atsiliepimuose išdėstyti paaiškinimai. Teismas nurodė, kad minėtoje užsakovo ir turto vertintojo 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytoje techninėje užduotyje buvo numatyti šie turto vertinimo metodai – lyginamosios vertės metodas ir naudojimo pajamų vertės metodai, kuriuos, kaip matyti iš atsakovo parengtos turto vertės ataskaitos, UAB „Geomatas“ ir taikė. Teismo įsitikinimu, ginčo objekto vertė 2006 metų pabaigai patikimai galėjo būti nustatyta lyginamosios vertės metodu, kuris pagal Turto vertinimo metodikos 23.4. punktą ir yra rekomenduojamas taikyti, kai reikia vertinti butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Teismo teigimu, būtinumo, tikslingumo naudoti kitus turto vertės nustatymo metodus UAB „Geomatas“ neįrodė, nepateikė svarbių jų taikymo pagrindimo argumentų. Teismo nuomone, nors atsakovas, kaip nurodyta skundžiamoje turto vertės nustatymo ataskaitoje, taikė turto naudojimo verčių metodą, tačiau šis metodas neturėjo įtakos apskaičiuojant galutinę buto pardavimo rinkos vertę, tuo labiau, šio metodo taikymas nagrinėjamu atveju taip pat yra nepagrįstas, nes pagal TVVPĮ 2 straipsnį jis gali būti naudojamas kaip verslo objekto, duodančio pelną, vertinimui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad UAB „Geomatas“, atlikdamas ginčo turto vertinimą, dirbtinai sumažino parduodamo turto vertę ir tokiu būdu pažeidė TVVPĮ bei Turto vertinimo metodikos nuostatas.

13Teismo teigimu, aplinkybę, kad UAB „Geomatas“ ginčo objekto vertinimą atliko pažeisdamas norminių teisės aktų reikalavimus, patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centro 2007 m. birželio 26 d. raštas Nr. (1.39./1130)s-3863, kuriame nurodoma, kad UAB „Geomatas“ turto vertintojai ir vertinimo užsakovai vadovavosi senesne vidutinių rinkos verčių nustatymo informacija ir nesinaudojo vertinimo datos rinko bei vidutinės rinkos vertės nustatymo informacija, kad turto įvertinimo ataskaitoje daug nenuoseklumų, informacijos prieštaravimų, kad lyginamosios vertės metodo taikymas ir numatomo remonto kaštų atėmimo iš gautos vertės pagrįstumas bei išvados apie vertę formulavimas pagal „atkoreguotą turto vertę“ yra abejotinas.

14Teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta bei atlikta ekspertizė ir 2010 m. rugsėjo 2 d. ekspertizės akte Nr. 1009/02-2 konstatuota, kad parduoto buto rinkos vertės 2006 m. gruodžio 14 d. buvo 260 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad iš ekspertizės akto taip pat seka, kad ginčijamoje ataskaitoje UAB „Geomatas“ pasirinkta vertinimo metodika buvo netinkama, atsakovas padarė visą eilė klaidų ataskaitoje nustatant turto vertę, pažeidė TVVPĮ ir Turto vertinimo metodikos nuostatas. Teismo įsitikinimu, šis ekspertizės aktas tik patvirtina teismo išvadas, kad nei naudojimo pajamų vertės, nei atkuriamosios vertės metodų taikymas nebuvo reikalingas, turto vertė patikimai galėjo būti nustatyta lyginamosios vertės metodu, būtinumo ar bent tikslingumo naudoti kitus turto vertės nustatymo metodus UAB „Geomatas“ ne tik neįrodė, bet nėra pateikta ir svaresnių jų taikymo pagrindimo argumentų, ekspertizės metu nustatyta buto vertė viršija UAB „Geomatas“ nustatytą vertę du kartus. Teismas pažymėjo, kad skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra dalimi besiskiriančias išvadas, tačiau toks akivaizdus turto vertės skirtumas, objektyviai negali būti paaiškinamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas BUAB „Geomatas“ teigia, kad ekspertizė atlikta bei turto vertė nustatyta pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų, neįvertinant svarbių aplinkybių, faktų, tačiau atsakovas pagrįstų įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą, nepateikė, tuo tarpu ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašus įrašytas ekspertas, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti.

15Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Geomatas“ ginčijamoje ataskaitoje pažeidė TVVPĮ 5, 6, 7, 12 ir 21 straipsnių bei Turto vertinimo metodikos 9., 23.4. punktų nuostatas, dėl ko vertinimo ataskaita negali būti laikoma pagrįsta, atitinkančia TVVPĮ 23, 24 straipsnių ir kitų teisės aktų reikalavimų, todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).

16Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas VSD, prieš parduodant ginčo butą L. J. bei vykdydamas teisės aktų reikalavimus, 2006 m. gruodžio 1 d. turto vertinimo darbų sutarties Nr. (70)-33-112 pagrindu pavedė atsakovui UAB „Geomatas“ atlikti buto vertinimą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Geomatas“ bei jo darbuotojai atitiko turto vertintojams keliamus reikalavimus, turėjo būtiną kvalifikaciją, dėl ko atsakovas neturėjo pagrindo abejoti atliktu turto vertinimu bei nustatyta parduodamo turto verte, kuri, remiantis norminių teisės aktų reikalavimais, ir buvo nurodyta ieškovo ginčijamame 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo akte. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas VSD, priimdamas skundžiamą aktą, pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus. Teismo nuomone, to neįrodė ieškovas. Teismo teigimu, vien tai, kad turto vertintojas pažeidė imperatyvias TVVPĮ bei Turto vertinimo metodikos nuostatas bei surašė neatitinkančią norminių teisės aktų reikalavimų vertės nustatymo ataskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo įsitikinimu, priešingai nei teigia ieškovas, prašomas pripažinti 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktas Nr. (68)-24-05 buvo priimtas bei patvirtintas laikantis norminių teisės aktų, todėl nėra pagrindo pripažinti šį 2007 m. vasario 26 d. aktą negaliojančiu.

17Teismas sprendė, kad taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia ir ginčijamą buto pirkimo-pardavimo sutartį.

18Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, butas parduotas už 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo akte nurodytą kainą, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, kad sandoris neatitinka šalių valios ar kad jį sudarė tam įgaliojimų neturintys asmenys, taip pat nepateikė kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Nesant pagrindo pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti restitucijos.

19Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – iš atsakovo L. J. priteisiant 156 500 Lt valstybei, taip pat manė, kad tokie ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes jie neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad tokių ieškovo reikalavimų patenkinimas reikštų dvigubą atsakovo L. J. teisių suvaržymą, kadangi, patenkinus šiuos ieškovo reikalavimus, susidarytų situacija, kuomet L. J. netektų teisinio pagrindo disponuoti (taip pat naudoti ir valdyti) ginčo butu bei privalėtų papildomai sumokėti atsakovui VSD 156 500 Lt, kas prieštarautų paprasčiausiai logikai, todėl tokie ieškovo reikalavimai netenkinti ir šiuo pagrindu.

20Teismas pažymėjo, kad jei dėl buto pardavimo už sutartyje nurodytą kainą yra padaryta žala, jo atlyginimo galėtų būti reikalaujama tik iš kaltų asmenų (turto vertintojo, kitų asmenų, jei jie įtakojo mažesnės vertės, negu tikroji turto vertė, nustatymą, ar suvokdami, kad vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas, nesiėmė priemonių teisingai įvertinti turtą ir pan.), o nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra ne dėl žalos atlyginimo, ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nei buto pardavėjo, nei pirkėjo sąžiningumo nekvestionavo.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant. Apelianto teigimu, teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnio nuostatas. Apelianto teigimu, pripažinęs negaliojančia UAB „Geomatas“ ginčo buto įvertinimo ataskaitą CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas turėjo panaikinti ir ataskaitos pagrindu atsiradusias teisines pasekmes. Apelianto nuomone, nors teismas sprendimu pripažino, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimas jų nuomininkams yra viešasis interesas ir kad valstybė, parduodama šias patalpas, siekia gauti artimą rinkos kainai pardavimo kainą, o jokie teisės aktai nenumato išimčių tarnybinių patalpų kainos nustatymui, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktas Nr. (68)-24-05 buvo priimtas bei patvirtintas laikantis norminių teisės aktų, todėl nėra pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu. Apeliantas nurodo, kad galima sutikti su teismo išvada, jog 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktas Nr. (68)-24-05 atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tik formos požiūriu, o turinio požiūriu šis aktas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms – akto turinys surašytas UAB „Geomatas“ atliktos ginčo buto, esančio ( - ), įvertinimo ataskaitos, kurią teismas pripažino negaliojančia, pagrindu, jame nurodant, kad butas parduodamas už 110 500 Lt. Apelianto teigimu, Valstybės saugumo departamentas turėjo teisėję parduoti ginčo tarnybines gyvenamąsias patalpas, o atsakovas L. J. šias patalpas pirkti, tačiau turėjo būti laikomasi ir įstatymų nustatytos pirkimo-pardavimo kainos nustatymo procedūros. Apeliantas pažymi, kad šios procedūros nebuvo laikytasi, pirkimo-pardavimo kaina nustatyta UAB „Geomatas“ atliktos ginčo buto įvertinimo ataskaitos pagrindu.

23Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.397 nuostatas kaina yra esminė pirkimo-pardavimo sandorio sąlyga, todėl jos nustatymą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apelianto įsitikinimu, teismas, pripažinęs niekine ir negaliojančia turto įvertinimo ataskaitą, turėjo panaikinti ir jos pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, t.y. pripažinti negaliojančiais 2007 m. vasario 26 d. parduodamų patalpų ir jų priklausinių įkainojimo aktą Nr. (68)-24-05 bei 2007 m. kovo 28 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, o teismui tinkamai neišsprendus dėl tokio niekinio sandorio teisinių padarinių, pirkimo-pardavimo sutarties šalis, apelianto nuomone, nepagrįstai praturtėjo.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Valstybės saugumo departamentas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad kaina už butą buvo nustatyta ne VSD ir ne L. J. iniciatyva, o imperatyvių teisės normų pagrindu. Pažymi, kad abejoti buto kainos pagrįstumu bei UAB „Geomatas“ darbuotojų kompetencija atsakovui nebuvo pagrindo, be to, byloje nėra duomenų, jog buto pirkimo-pardavimo sutarties šalys būtų elgęsi nesąžiningai ir, kad toks elgesys galėjo turėti ir/ar turėjo įtakos buto kainos nustatymui.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas BUAB „Geomatas“, VĮ Registrų centro duomenimis, 2011 m. gruodžio 2 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, netrukdo išnagrinėti bylą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Byloje pagal surinktą medžiagą nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 33 straipsniu, VSD pareigūnui L. J., neturinčiam gyvenamosios patalpos jo tarnybos vietoje, 2005 m. sausio 31 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (70)-33-20 (2005 m. gegužės 2 d. sutarties pakeitimas Nr. (70)-33-43 ir 2006 m. kovo 24 d. sutarties pakeitimas Nr. (70)-33-29) pagrindu darbo laikotarpiui buvo suteiktos 3 kambarių, 70 kv. m. bendrojo (naudingo) ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios ( - ). Šias tarnybines gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise priklausiusias valstybei (įregistravimo pagrindas - 1994 m. gegužės 13 d. lėšų gyvenamiesiems namams perdavimo statyti Vilniaus m. savivaldybės VĮ „Kapitalinė statyba“ 1993 protokolas Nr. 62, 1994 m. birželio 6 d. buto perdavimo nuosavybėn aktas), VSD patikėjimo teise valdė nuo 1994 m. birželio 16 d.

282007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo ir jų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos“, vadovaujantis CK 6. 618 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į nuomininko prašymą „Dėl tarnybinio buto pirkimo“, pateiktą laikantis tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo III dalies 13. punktu, panaikintas aukščiau minėtų valstybei nuosavybės teise priklausančių ir VSD patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), tarnybinis statusas ir jos išbrauktos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Minėtas sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į tai, kad VSD neturi biudžetinių asignavimų ar kitų lėšų, būtinų tarnybinių butų einamajam ir kapitaliniam remontui bei gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimui, o aukščiau paminėtų tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomininkas L. J. pageidavo šias patalpas išpirkti.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 3 dalimi, Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 13. ir 14. punktais, 2007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo ir jų išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos“ bei atsižvelgiant į nuomininko L. J. 2007 m. vasario 21 d. prašymą „Dėl tarnybinio buto pirkimo“, 2007 m. kovo 8 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-44 „Dėl VSD patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų leidimo parduoti nuomininkui“ gyvenamąsias patalpas - 3 kambarių butą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. 10/345938), bendras plotas 70 kv. m., unikalus Nr. 1099-4048-6013:0036, esantį ( - ), leista parduoti VSD pareigūnui L. J..

302007 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublika, pagal turto patikėjimo teisę atstovaujama VSD, kurį pagal 2007 m. kovo 14 d. VSD generalinio direktoriaus įgaliojimą Nr. (66)-12-38 atstovavo VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas A. B., ir L. J. sudarė buto pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2994, patvirtintą Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. M.. Pagal šią sutartį Lietuvos Respublika, atstovaujama VSD, pardavė, o L. J. nusipirko 3 kambarių butą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. 10/345938), kurio bendras plotas 70 kv. m., unikalus Nr. 1099-4048-6013:0036, esantį ( - ). Aukščiau minėtos sutarties 2.1. punkte numatyta, kad butas parduodamas už 110 500 litų, kuriuos AB Sampo bankas perves į pardavėjo VSD sąskaitą, po to, kai pirkėjas L. J. įstatymų nustatyta tvarka įkeis AB SAMPO bankui aukščiau nurodytą butą bei įvykdys kitas su AB SAMPO bankas sudarytoje kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas, t.y. iki 2007 m. balandžio 28 d. (pagrindas: 2007 m. kovo 23 d. AB SAMPO bankas pažyma dėl kredito suteikimo Nr. vil0707831). Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad pilnas atsiskaitymas pagal šią sutartį yra patvirtinamas notaro pakvitavimu, kad šios sutarties 2.1. punktas yra įvykdytas ir pirkėjas pilnai atsiskaitė su pardavėju, kad pirkėjas įmokėjo į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pagal sutartį pardavėjui priklausančią pinigų sumą. Notaro išduotas pakvitavimas yra neatskiriama šios sutarties dalis.

31Kaip matyti iš 2007 m. balandžio 24 d. Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarės L. M. liudijimo (notarinio registro Nr. 4037), L. J. įvykdė aukščiau minėtos buto pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2994) 2.1. punkte nustatytus įsipareigojimus, t. y. pilnai atsiskaitė su Lietuvos Respublika, kurią pagal turto patikėjimo teisę atstovavo VSD.

32Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

33Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti galimi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kitų subjektų nuosavybėn perdavimo būdai, vienas iš kurių - valstybinio turto perdavimas šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Šio įstatymo 81 straipsnis nustato pagrindinius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

34Tai reiškia, kad valstybės turtui taikomas specialus teisinis rėžimas.

35Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011 dėl viešojo intereso gynimo nurodyta:

37„Aiškindamas ir taikydamas šias proceso teisės normas, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs dėl CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro teisės pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti; taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad pažeistų valstybės interesų gynimas yra viešojo intereso dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

38Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo tvarka ir sąlygos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas).

39Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis šių pagrindinių principų: 1) visuomeninės naudos principo - valstybės ir savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo principo - sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo principo - valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4) viešosios teisės principas - sandoriai dėl valstybės ir savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir būdais. Nurodytas įstatymas nustato galimus valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kitų subjektų nuosavybėn perdavimo sprendimų priėmimo tvarką bei valstybės turto perleidimo būdus, tarp jų ir valstybinio turto pardavimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei priklausančio turto perdavimo, turi ne tik užtikrinti sandorių, susijusių su valstybei priklausančio turto perdavimu, teisėtumą, bet ir siekti maksimalios naudos visuomenei, kad valstybės turtas būtų parduotas už rinkos vertę, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, užtikrinti efektyvų valstybei priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra teisės klausimas, ar (ne)buvo valstybės institucijų tarnybinės gyvenamosios patalpos parduotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo 13., 13.4. punktai). Teismai nagrinėdami ginčą turėjo nustatyti, ar (ne)buvo pažeistas valstybei priklausančio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo efektyvumo principas ir apgintas viešasis interesas.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko rajono ZŪB „Jurbarkai“, bylos Nr. 3K-3-400/2009; kt.)

41Nagrinėjamoje byloje generalinio prokuroro pavaduotojo ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą ir ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės tuo, kad viešasis interesas buvo pažeistas valstybei priklausantį turtą pardavus nesilaikant nurodytų teisės aktų nuostatų, nes valstybei priklausančio turto vertė neatitiko realios turto vertės ir taip buvo pažeistas valstybei priklausančio turto disponavimo efektyvumo principas. Viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi byloje nagrinėjamų teisinių santykių pobūdis lemia kasacinio teismo teisę, reikalaujant viešajam interesui, peržengti kasacinio skundo ribas, nes iš toliau dėstomų motyvų matyti, kad, teismui neperžengus kasacinio skundo ribų, galėtų būti pažeistos tiek asmens, pirkusio iš valstybės patalpas tiek šias patalpas pardavusios valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis)“.

42Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų nurodyta:

43„Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas - tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-376/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

44Generalinio prokuroro pavaduotojas, patikslinęs ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, laikė, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl buto kainos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, sandoris yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (teisinis ieškinio pagrindas), tačiau prašė panaikinti ne sandorį, o tik jo dalį dėl kainos taikant CK 6.198 straipsnio ir 6.313 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes parduoto buto kaina aiškiai neatitiko protingumo kriterijų, taip pat prašė teismą nepaisant šalių susitarimų pakeisti kaina, atitinkančia protingumo kriterijus, atsižvelgiant į atsakovo A. B. įdėtas lėšas buto kapitaliniam remontui.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindami ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą teismai turėjo išanalizuoti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties turinį. CK 6.397 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Šio kodekso 6.313 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims netaikomos. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.400 straipsnio normų turinio matyti, kad parduodamo nekilnojamojo daikto kaina yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Yglė“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-151/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-362/2009). Pirkimo-pardavimo sutartimi siekiama gauti daikto vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą ir todėl daikto vertės dėsnis reikalauja, kad nustatant kainą atsižvelgiama į daikto vertę rinkoje. Taigi nagrinėjamu atveju parduodamo nekilnojamojo daikto vertė turi būti nustatoma laikantis šio principo kartu atsižvelgiant į teisės normų, reglamentuojančių valstybei priklausančio turto pardavimą, reikalavimus.

46Minėta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims netaikomos CK 6.313 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos taisyklės (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia, kad nagrinėjamu atveju negali būti keičiama vienos iš sutarties šalių nustatyta parduodamų patalpų kaina, nors ji ir aiškiai neatitiktų protingumo kriterijų (CK 6.313 straipsnio 4 dalis). Taigi darytina išvada, kad generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu negali būti keičiama ginčijamoje sutartyje nurodyta kaina, ir tai yra pagrindas konstatuoti ieškinio pagrindo ir dalyko ydingumą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal sutarčių teisėje vyraujantį sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis (žinoma, paisant įstatymų, imperatyviųjų teisės normų), draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Parduodamo nekilnojamojo turto kaina nustatoma šalių susitarimu, tačiau tam tikra šio principo išimtis nustatyta parduodant valstybei priklausantį turtą - parduodamo nekilnojamojo turto kaina nustatoma atsižvelgiant į imperatyviuosius įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju turto kaina nustatoma remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti parduodamos už kainą, apskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2009), o ne kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas - už artimą rinkos vertei kainą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas į parduodamo buto kainą įskaičiavo buto kapitalinio remonto kainą, kurią laikė turinčia įtakos buto rinkos kainos nustatymui, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui A. B. atsirado teisė į tokių išlaidų atlyginimą, ar tai buvo būtinos išlaidos, susijusios su daikto pagerinimu (CK 6.501 straipsnis).

47Pirmiau nurodyti argumentai teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai - be kita ko, pripažinti negaliojančia buto pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl kainos, nustatyti buto kainą 362 900 Lt ir iš pirkėjų priteisti kainų skirtumą - negali sukelti teisėtų padarinių, nes, priešingai, teismo sprendimu tokius ieškinio reikalavimus patenkinus, kilę padariniai prieštarautų pirmiau nurodytoms CK 6.397 straipsnio 1 dalies, 6.156 straipsnio nuostatoms. Tokia procesinė situacija, kai ydingai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, turėjo būti sprendžiama ieškinio priėmimo ar parengiamojo posėdžio metu, ir teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

48Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinys negali būti paliekamas nenagrinėtas, prieš tai nesudarius procesinės galimybės ištaisyti ieškinio trūkumus, nes tai neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą, taip pat užkirstų galimybę apginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis).

49Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų ir iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, taip pat apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažeidė CK 6.397 straipsnio 1 dalies normas, nepagrįstai netaikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio nuostatų, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to priėmė neteisėtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti nei kasacinės, nei apeliacinės instancijų teismuose, todėl, panaikinus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis), suteikiant prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, procesinę galimybę ištaisyti pareikšto ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

50Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos aplinkybių panašumą, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011, pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų ir iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, pažeidė CK 6.397 straipsnio 1 dalies normas, nepagrįstai netaikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio nuostatų, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis), suteikiant prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, procesinę galimybę ištaisyti pareikšto ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

51Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad gyvenamosios patalpos, kurios... 8. Teismas nurodė, kad ginčo objektas – butas, esantis ( - ), buvo parduotas... 9. Teismas sutiko su atsakovo UAB „Geomatas“ teiginiais, jog turto vertintojas... 10. Teismas pažymėjo, kad vertinant atsakovo UAB „Geomatas“ atliktą ginčo... 11. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta ginčo buto vertės nustatymo ataskaita... 12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal TVVPĮ 22 straipsnį metodų parinkimas... 13. Teismo teigimu, aplinkybę, kad UAB „Geomatas“ ginčo objekto vertinimą... 14. Teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta bei... 15. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Geomatas“... 16. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas VSD,... 17. Teismas sprendė, kad taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti... 18. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buto... 19. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus pripažinti buto pirkimo-pardavimo... 20. Teismas pažymėjo, kad jei dėl buto pardavimo už sutartyje nurodytą kainą... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro... 23. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.397 nuostatas kaina yra esminė... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Valstybės saugumo departamentas... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas BUAB „Geomatas“,... 27. Byloje pagal surinktą medžiagą nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos... 28. 2007 m. vasario 26 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-10 „Dėl... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar... 30. 2007 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublika, pagal turto patikėjimo teisę... 31. Kaip matyti iš 2007 m. balandžio 24 d. Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro... 32. Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo... 33. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir... 34. Tai reiškia, kad valstybės turtui taikomas specialus teisinis rėžimas.... 35. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 37. „Aiškindamas ir taikydamas šias proceso teisės normas, kasacinis teismas... 38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos... 39. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar... 41. Nagrinėjamoje byloje generalinio prokuroro pavaduotojo ieškinys pareikštas... 42. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėl byloje pareikštų... 43. „Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal CPK nuostatas tinkamas... 44. Generalinio prokuroro pavaduotojas, patikslinęs ieškinio faktinį pagrindą... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindami ieškinio faktinį bei teisinį... 46. Minėta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims netaikomos CK... 47. Pirmiau nurodyti argumentai teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje... 48. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka... 49. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos... 51. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą...