Byla 2A-915-560/2017
Dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo AAS „Baltikums“ Lietuvos filialas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ ,,Trakų ligoninė“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo AAS „Baltikums“ Lietuvos filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė K. K. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės VšĮ ,,Trakų ligoninė“ priteisti 1 622,31 Eur turtinės žalos, 14 481,00 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-18 vakare paslydo ir pasitempė kairę koją. Ieškovė iš pradžių gydėsi savarankiškai, vėliau kreipėsi į VšĮ „Trakų ligoninė“. Nuo traumos iki operacinio gydymo praėjo 3,5 mėnesio, todėl dėl suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų, netinkamai diagnozuojant patirtą traumą ir netinkamai skiriant gydymą, ieškovė kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybą prie sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2014-02-14 priėmė įsakymą Nr. T1-215 (toliau – Įsakymas). Įsakymu nustatyta, kad 2012-02-23 – 2012-06-04 ieškovei VšĮ ,,Trakų ligoninė“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai. 2014-03-27 Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovės VšĮ ,,Trakų ligoninė“ skundą dėl Įsakymo, sprendimu Nr. 3R-120(AG-91/02-2014) (toliau – Sprendimas) įsakymą paliko nepakeistą, pašalinusi iš 2014-02-06 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(1.27) (toliau – Ataskaita) 2 punktą. Dėl VšĮ ,,Trakų ligoninė“ darbuotojų veiksmų ieškovė patyrė 1 622,31 Eur turtinę žalą. Taip pat ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 14 481,00 Eur.
  2. Atsakovė VšĮ ,,Trakų ligoninė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei VšĮ ,,Trakų ligoninė“ ją gydžiusių gydytojų buvo nustatytos tinkamos diagnozės ir paskirtas tinkamas gydymas. Ataskaitos išvadose nustatyti pažeidimai susiję tik su netinkamu medicinos praktikos dokumentų tvarkymu teisės aktų nustatyta tvarka, jie neturėjo įtakos 2012-02-23 – 2012-06-04 ieškovei VšĮ ,,Trakų ligoninė“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir liekamiesiems ieškovės sveikatos reiškiniams. Be to, pacientė buityje patyrusi kairės kojos čiurnos traumą pavėluotai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą.
  3. Trečiasis asmuo AAS „Baltikums“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Kadangi ieškovė nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kaip privalomą ikiteisminę instituciją, dėl žalos nustatymo ir įpareigojimo ją atlyginti, ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėtų būti atsisakyta priimti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2016-02-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama žalos atlyginimo iš VšĮ ,,Trakų ligoninė“, kaip vieną iš būtinų atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismas darė išvadą, jog gydytoja radiologė B. O. G. 2012-02-23 ir 2012-04-20 nekokybiškai įvertino pacientės rentgenogramas Nr. 1759-60 ir Nr. 3396-97, tuo tarpu gydytoja ortopedė traumatologė G. R. 2012-02-28 ir 2012-04-11 teisingai įvertino pacientės traumos aplinkybes, traumos mechanizmą ir pakenkimo lygį bei teikė tinkamas rekomendacijas dėl ieškovės gydymo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nėra nustatyta gydytojo P. B. ieškovei teiktų medicininių paslaugų kokybės trūkumų, gydytojas ieškovei diagnozę nustatė teisingai, taip pat taikė teisingą gydymą, su tuo sutiko ieškovė, neskųsdama Sprendimo bei teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus.
  2. Teismas pažymėjo, kad vis dėlto, teikiant ieškovei gydymo paslaugas buvo nustatyti tam tikri teisės aktų pažeidimai – gydytoja radiologė nekokybiškai įvertino ieškovės rentgenogramas ir neaprašė atskilusių kaulinių fragmentų nuo kairio šokikaulio vidinio paviršiaus ar vidinės kulkšnies, nenustatė diagnozės. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nurodyti gydytojos radiologės pažeidimai iš esmės yra susiję su medicininių dokumentų pildymo pažeidimais ir nėra susiję su ieškovei faktiškai nustatyta diagnoze ar skirtu faktiniu gydymu. Teismo vertinimu, nustatyti pažeidimai nėra esminiai, neturėjo įtakos gydymo eigai ir neįrodo neteisėtų ieškovę gydžiusių atsakovės darbuotojų veiksmų.
  3. Teismas pažymėjo, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-10-14 ekspertizės akto (toliau – Ekspertizės aktas) duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad liekamieji reiškiniai turi priežastinį ryšį su atsakovės darbuotojų ieškovei taikytu gydymu. Teismas Ekspertizės duomenis vertino sistemiškai su kitomis bylos aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais. Kaip nurodė pati ieškovė, ji būdama su uždėtu gipsu ir pasiremdama ramentais privalėjo namie atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti mažametį vaiką, dėl ko buvo priversta, jausdama skausmą, judėti namie. Todėl teismas neatmetė galimybės, kad ieškovė nesivadovaudama gydytojų rekomendacijomis dėl patirtos traumos gydymo, nuolatos judėdama ir tokiu būdu atsiremdama ant sužeistos kojos, pakenkė patirtos kojos traumos gydymui. Gydytoja G. R., ieškovei nuėmusi langetę 2012-04-11, paskyrė gydymą ir nurodė rekomendacijas (naudoti šiltas voneles, taikyti gydomąją mankštą, įtrynimus bei riboti fizinį krūvį), tuo tarpu ieškovė neneigė, kad po gydymo buvo užsidėjusi batus su kulniuku, dėl ko galima teigti, kad ieškovė nesilaikė gydytojos nustatytų rekomendacijų, kas galėjo turėti įtakos po traumos atsiradusiems liekamiesiems reiškiniams. Ieškovė neįrodė atsakovės VšĮ ,,Trakų ligoninė” darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant medicinos paslaugas ieškovei, taip pat neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir jai teiktų VšĮ ,,Trakų ligoninė“ gydytojų gydymo paslaugų.
  4. Teismas sutiko, kad ieškovė turėjo prieš teikiant ieškinį teismui kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau sprendė, kad nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus priėmus ieškinį ir bylą nagrinėjant teisme ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, taip pat atlikus ekspertizę byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu nurodytoje proceso stadijoje neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bei būtų iš esmės apsunkinęs proceso dalyvių teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Ieškovė K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Įsakyme nustatyta, kad 2012-02-23 – 2012-06-04 ieškovei VšĮ „Trakų ligoninė“ buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ekspertizės aktas patvirtina ieškovei padarytos žalos faktą ir dydį bei kad nustatyti liekamieji reiškiniai susiję su neadekvačia diagnostika ir taikytu gydymu. Taigi, nors byloje esantys rašytiniai patvirtina tiek atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį, teismas šiuo įrodymus neteisingai vertino ir dėl to priėmė nepagrįsta sprendimą. Byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
  2. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų analizė. Sprendimo motyvai yra neišsamūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus.
  3. Atsakovė VšĮ „Trakų ligoninė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymėjo, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija Sprendimu iš Ataskaitos pašalino 2 punktą, kaip pagrįstą abejonėmis, o likusią dalį paliko nepakeistą, kurioje išnagrinėti atsakovės vidaus veiklos dokumentai ir tarnybos priimti sprendimai yra įstaigos vidaus administravimo klausimai, kurie niekaip nesusiję su tinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Sprendimo apeliantė neskundė.
  4. Ekspertai nekonstatavo tiesioginės ar netiesioginės atsakovo darbuotojų kaltės gydant apeliantę. Jie pateikė prielaidas, kad liekamieji reiškiniai gali būti susiję su diagnostika ir taikytu gydymu, tačiau konkrečių faktinių aplinkybių nenustatė. Be to, teismas nustatė, kad pati apeliantė gydymo metu nesilaikė gydytojų paskirtų rekomendacijų ir tai galėjo turėti įtakos liekamiesiems reiškiniams.
  5. Trečiasis asmuo AAS „Baltikums“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2012-02-18 vakare paslydo ir pasitempė kairę koją, skausmui suintensyvėjus 2012-02-23 kreipėsi į VšĮ ,,Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras“ – chirurgą N. K.. Ieškovei buvo atlikta kairės kojos rentgenograma ir nustatyta diagnozė – kairės kojos sąnario raiščių patempimas (S93.40) bei paskirtas gydymas. 2012-02-28 ieškovė pakartotinai kreipėsi į VšĮ ,,Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras“, prašydama siuntimo pas traumatologą, kuris nustatė diagnozę: kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas (S93.2); vidinės kulkšnies lūžimas (S82.5). Dėl to ieškovei buvo uždėta gipso langetė bei išduotas nedarbingumas. 2012-03-26 gydytojas N. K. nuėmė gipso langetę, tačiau tinimas ir kojos skausmas buvo išlikę, stovėti ir vaikščioti ieškovė negalėjo, todėl 2012-04-11 ieškovė vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris nukreipė ją pas traumatologą. Traumatologė G. R. po nustatytos diagnozės (kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas; vidinės kulkšnies lūžimas) nustatė gydymą – riboti fizinį krūvį, šiltos vonelės, gydomoji mankšta, įtrynimai. Dėl negerėjančios būklės 2012-04-26 ieškovė vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris nukreipė pas traumatologą P. B., kuris nustatė diagnozę – kairės Achilo sausgyslės plyšimą (S86.9) bei nustatė operacinį gydymą ir 2012-05-30 ieškovė buvo operuota – susiūtas Achilo sausgyslės plyšimas.

11Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, o ypatingai – Įsakymą ir Ekspertizės aktą, ir dėl to priėmė nepagrįsta sprendimą. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktų įrodymų visumą, kas apima tiek ieškovės akcentuojamus, tiek kitus esančius byloje įrodymus, pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės VšĮ ,,Trakų ligoninė” darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant medicinos paslaugas ieškovei, taip pat neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir jai teiktų VšĮ ,,Trakų ligoninė“ gydytojų gydymo paslaugų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Įsakymas yra pagrįstas Ataskaita, o Ataskaitos 1. punkte pateikta išvada kitų byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės darbuotoja radiologė B. O. G. atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ataskaitos 1. punkte nurodyti gydytojos radiologės pažeidimai iš esmės yra susiję su medicininių dokumentų pildymo pažeidimais, o ne su ieškovei faktiškai nustatyta diagnoze ar skirtu faktiniu gydymu, todėl yra pagrindas spręsti, jog šie pažeidimai nėra esminiai ir neturėjo įtakos gydymo eigai. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įsakyme užfiksuota aplinkybė, kad ieškovei atsakovės sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nagrinėjamu atveju neimplikuoja atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.
  3. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog neatmetama, kad kairės pėdos jutimo sutrikimai bei kairės pėdos lenkimo jėgos žymus sumažėjimas gali būti susiję su neadekvačia diagnostika ir taikytu gydymu; po ilgalaikės sąnario imobilizacijos gipso įtvaru yra galima sąnario kontraktūra kaip traumos ir gydymo pasekmė. Atsižvelgdamas į šios Ekspertizės akte pateiktos išvados formuluotę, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Ekspertizės akte yra iškelta versija, jog egzistuoja galimybė, kad nurodyti liekamieji reiškiniai galėjo būti netinkamos diagnozės bei gydymo pasekmėmis. Taigi, tam, kad pastaroji versija transformuotųsi į byloje nustatytą aplinkybę, kuria remtųsi teismo procesinis sprendimas, šią aplinkybę turėtų patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė nurodė, jog ji būdama su uždėtu gipsu ir pasiremdama ramentais, privalėjo namie atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti mažametį vaiką, dėl ko buvo priversta, jausdama skausmą, judėti namie, ieškovė taip pat neneigė, kad po gydymo buvo užsidėjusi batus su kulniuku, kas buvo nesuderinama su gydytojų rekomendacijomis. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieškovė neginčijo ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė nesilaikė gydytojų nustatytų rekomendacijų, kas galėjo turėti įtakos po traumos atsiradusiems liekamiesiems reiškiniams. Taigi, byloje esant nustatytoms tik Ekspertizės akte iškeltą versiją paneigiančioms aplinkybėms bei nesant jokių šią versiją patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo teigti, kad atsakovės darbuotųjų neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra įrodyti, šioje byloje nėra, todėl ieškovės argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atmeta.
  4. Ieškovės teigimu, skundžiamo sprendimo motyvai yra neišsamūs ir netinkami. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad skundžiamame sprendime detaliai aprašytas teismo atliktas į bylą pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, nurodyta, kokiais įrodymais remiamasi, o kuriuose užfiksuotomis aplinkybėmis atsisakoma vadovautis, pateikiant tokio atsisakymo aiškius ir išsamius motyvus. Sprendimo motyvų prieštaravimo byloje esantiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas neidentifikavo, o tai, kad ieškovė vertina įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo abejoti nagrinėjamų motyvų tinkamumu. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl neišsamaus ir netinkamo teismo sprendimo motyvavimo atmeta.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  6. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog vadovaujantis CPK 27 straipsnio 8 punktu, ši civilinė byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija paaiškina, kad konstatuotas rūšinio teismingumo pažeidimas, bylai esant išnagrinėtai iš esmės teisingai bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui bei nėra traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

14Ieškovės K. K. apeliacinį skundą atmesti.

15Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai