Byla 2-1263-1025/2016
Dėl skolos, delspinigių ir išlaidų priteisimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui A. R., vykdančiam individualią veiklą „Stiklo idėjos“ ir jo atstovui advokatui Robertui Skėriui, atsakovui S. T. ir jo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R., vykdančio individualią veiklą “Stiklo idėjos” atsakovui S. T. dėl skolos, delspinigių ir išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 400,00 Eur skolos, 57,60 Eur delspinigių ir 145,20 Eur ikiteisminių išlaidų, iš viso 602,80 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-08-01 šalys sudarė sutartį Nr. 15-102, kurios pagrindu ieškovas, vykdantis individualią veiklą, įsipareigojo atlikti terasos stiklinimo darbus atsakovo nurodytame objekte, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka priimti atliktą darbą ir sumokėti iš viso 2200,00 Eur su PVM. Atsakovas dalimis iš viso sumokėjo 1800,00 Eur, likusių 400,00 Eur nesumokėjo. Atsakovas ne kartą ragintas dėl skolos sumokėjimo, tačiau jis kategoriškai atsisakė sumokėti skolos likutį, teigdamas, jog skola sumokėta. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2015-08-01 sutarties 4.2 punkto nuostatomis paskaičiavo atsakovui 57,60 Eur delspinigius. Atsakovui neatsiskaitant už atliktus darbus, buvo priverstas kreiptis į skolų išieškojimo ir teisines paslaugas teikiančią įmonę dėl skolos išieškojimo iš atsakovo ir dėl to patyrė 145,20 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

3Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Motyvuodamas tuo, kad ieškovo pateikta 2015-08-01 rangos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl ja remtis negalima ir jam jokios pareigos pagal tą sutartį nekyla. Rangos sutarties nepasirašė, nes netiko jos sąlygos, o su ieškovu žodžiu sulygo, jog bendra visų darbų kaina 1800,00 Eur. Darbų atlikimo perdavimo akto taip pat nepasirašė, kadangi žodžiu sulygti darbai nebuvo realiai užbaigti ir perduoti, ieškovas nukrypo nuo savo paties parengto projekto ir technologinių reikalavimų, nes stiklinės terasos viršutinioji fasadinė dalis praktiškai nebuvo užsandarinta su stogine terasos dalimi, o svarbiausia tai, jog viena iš sienų, kuri randasi pietrytinėje terasos dalyje, turėjusi tapti stikline, liko apkalta medžiu, dėl šių priežasčių ir nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto. Mano, jog ieškovas gavo visą apmokėjimą pagal žodinį susitarimą, nors visų darbų, kuriuos turėjo atlikti - taip ir nepadarė. Nesant rangos sutarties patvirtinimo reiškia nėra ir sutarties ir jokio susitarimo tarp šalių, todėl ieškovo reikalavimas dėl 57,60 Eur delspinigių taip pat nepagrįstas. Mano, kad ikiteisminis skolos išieškojimas negalėjo ir neturėjo būti vykdomas, nes ieškovas kreipėsi į išieškotoją bei į teismą pagal teisinio pagrindo neturinčią rangos sutartį.

4Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog su atsakovu buvo vedamos derybos dėl terasos įstiklinimo tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu. Paaiškino, jog 2015-08-01 sutartis Nr. 15-102 buvo išsiųsta atsakovui elektroniniu būdu, nors atsakovas tuo metu jos nepasirašė, tačiau pervedė 900,00 Eur avansą, kurio pagrindu buvo pradėti terasos įstiklinimo darbai. Atsakovas, sumokėdamas avansą, pradėjo vykdyti jam atsiųstą elektroniniu paštu sutartį. Atsakovas jokių trūkumų dėl terasos įstiklinimo nepateikė, mokėjo už atliktus darbus dalimis, 200,00 Eur įmoką sumokėjo vėluodamas. Atsakovas likusios 400,00 Eur sumos už atliktus darbus liko nesumokėjęs, todėl buvo kreiptasi į skolų išieškojimo įmonę, kuri po raginimų atsakovui, pranešė, kad atsakovas tikina, jog yra visiškai atsiskaitęs ir jokių skolų neturi. Atsakovas pas ieškovą buvo atvažiavęs tartis, jog vietoj 400,00 Eur galėtų sumokėti 200,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovo tikslas nuo derybų pradžios buvo, kad darbai būtų atliekami be sutarčių, sąskaitų, nes jis norėjo už atliekamus darbus mokėti be PVM. Ieškovas padarė nuolaidas atsakovui, nes iš pradžių buvo lygtasi dėl 2600,00 Eur, vėliau atsakovas lygosi dėl 2300,00 Eur, galutinė suderinta suma buvo 2200,00 Eur, daugiau nuolaidų nebegalėjo duoti.

5Ieškovo atstovas advokatas R. Skėrys prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog šalys tarėsi, bendravo elektroniniu būdu, ieškovas siuntė specifikacijas, komercinius pasiūlymus, vyko derybos dėl kainos, todėl buvo parengta viena sutartis 2015 liepos mėnesį, po to galutinai sulygus dėl sutarties sąlygų buvo parengta nauja 2015 rugpjūčio mėnesį sutartis, kurios pagrindu atsakovas įmokėjo 900,00 Eur avansą ir vėlesniuose pavedimuose nurodė būtent šios 2015-08-01 sutarties numerį 15-102. Ieškovui atlikus terasos įstiklinimo darbus, atsakovas darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, tačiau jokių trūkumų nenurodė. Atsakovas už atliktus darbus mokėjo dalimis, sutarties laiku nevykdė, nes vėlavo mokėti ieškovui, kas rodo, jo nestabilią finansinę padėtį tuo metu. Atsakovui buvo padarytos nuolaidos, tačiau atsakovas tikėjosi už atliktus darbus sumokėti be mokesčių, tai yra apie 1800,00 Eur, ieškovas nesutiko su tokiu siūlymu, nes ieškovas turi mokėti mokesčius. Ieškovui paraginus pagal sutartį sumokėti numatytą kainą, atsakovas į tai nereagavo, dėl to ieškovas buvo priverstas kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, o vėliau ir į teismą.

6Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog jokios sutarties nepasirašė, pripažino, jog vyko derybos dėl terasos įstiklinimo darbų. Pirminė darbų kaina buvo paskaičiuota apie 2600,00, vėliau, taupumo sumetimais, buvo atsisakyta kai kurių darbų ir kaina žodiniu susitarimu sulygta 1800,00 Eur. Elektoriniu paštu gavęs 2015-08-01 sutartį, jos nepasirašė, nes jo netenkino sutartyje nurodyta 2200,00 Eur kaina, tačiau manydamas, jog ieškovas perrašys sutartį, pagal sutarties sąlygas sumokėjo avansą -900,00 Eur. Nurodė, jog jam sutartis nebuvo aktuali, jam jos nereikėjo, todėl didelės reikšmės, kad ieškovas jos neperrašė, neskyrė, jam svarbu buvo darbai, kad būtų įstiklinta terasa. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą gavo, tačiau nepasirašė, nes vėlgi jo netenkino nurodyta 2200,00 Eur kaina, kitų trūkumų nebuvo, darbai atlikti pagal suderintus brėžinius. Paaiškino, jog su ieškovu bendravo telefonu, elektroninių laiškų neskaitydavo. Už darbus atsiskaitė dalimis, dėl paskutiniosios 200,00 Eur sumos sumokėjimo, jis perspėjo atsakovą, kad įmoką sumokės vėliau. Skolos sumokėjimo raginimus elektroniniame pašte pamatė per vėlai. Skolos išieškojimo įmonė kreipėsi dėl skolos sumokėjimo, tačiau jis paaiškino, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, tai yra sumokėjęs 1800,00 Eur. Patvirtinti, jog buvo sulygta 1800,00 Eur kaina už terasos įstiklinimą niekas negali, nes žodinis susitarimas buvo tarp dviejų asmenų, atsakovo ir ieškovo. Nurodė, jog parekomendavus kitai įmonei, jis kreipėsi į ieškovą, nes būtent ieškovo įmonė stiklina terasas. Jo nuomone, būtent už 1800,00 Eur kainą ir galėjo būti įstiklinta terasa, kitur nesidomėjo ir į kitas įmonės dėl tokių darbų atlikimo nesikreipė. Svarstė pats stiklinti terasą, tačiau paskaičiavo ir nusprendė, kad darbus geriau pavesti atlikti ieškovui.

7Atsakovo atstovas advokatas V. Andrijauskas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog sutartis ir darbų atlikimo aktai nepasirašyti, todėl atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovui prašomos skolos. Mano, jog atsakovas, sumokėdamas avansą, nepradėjo vykdyti 2015-08-01 sutarties, nes buvo dar viena 2015 m. liepos mėnesio sutartis, todėl atsakovui nėra aišku kokia sutartis buvo pradėta vykdyti, nes jos abi vienu numeriu. Atsakovas nesutiko su sutartyje nurodyta kaina, todėl laukdamas sutarties pakeitimo ir norėdamas, kad kuo greičiau būtų atlikti darbai, pervedė ieškovui avansą.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-07-21 atsakovas kreipėsi elektroniniu laišku į ieškovą, kuriame pateikė terasos nuotraukas, nurodė terasos matmenis ir prašė paskaičiuoti terasos įstiklinimo konstrukcijos kainą, tai yra terasą įstiklinus su rėmu ir be jo (18 b. l.). 2015-07-23 ieškovas atsiuntė atsakovo elektroniniu laišku du pasiūlymus su rėmu ir be jo, nurodydamas terasos įstiklinimo specifikaciją ir 2600,00 Eur kainą bei kitą pasiūlymą už 2200,00 Eur kainą (šame pasiūlyme suma be PVM 1818,18 Eur) (19-21 b.l.). 2015-07-30 atsakovas elektoriniu paštu ieškovui nusiuntė duomenis užsakymui ir sutarties sudarymui (22 b.l.). Ieškovas 2015-07-31 atsiuntė atsakovui sutartį Nr. 15-102, kurios 2.1 punkte nurodyta sutarties sumą 2300 Eur su PVM bei pridėjo terasos stiklinimo specifikaciją (24-26 b.l.). 2015-08-01 ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pataisytą sutartį (sumažinta kaina iki 2200,00 Eur su PVM) (27, 11-13 b.l.). Iš ieškovo sąskaitos išrašo nustatyta, jog atsakovas 2015-08-04 pervedė 900,00 Eur avansą pagal sutartį Nr. 15-102 (17 b.l.). 2015-08-13 ieškovas atsiuntė atsakovui terasos stiklinimo suderinimo brėžinį pagal prie sutarties pridėtą specifikaciją (28-29 b.l.). 2015-09-18 ieškovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė darbų pridavimo dokumentus – 2015-09-17 išrašytą PVM sąskaitą –faktūrą serija AR Nr. 0005504 už atliktus darbus 2200,00 Eur, sąskaitoje pažymėta, jog 2015-08-04 sumokėtas 900,00 Eur avansas ir atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas (14-16 b.l.). Atsakovas apmokėjo dalį sąskaitos, tai yra 2015-09-24 sumokėjo 700,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog moka pagal sutartį 15-102 už terasos įstiklinimą (17 b.l.). Ieškovas 2015-10-01 kreipėsi į atsakovą el. paštu ragindamas sumokėti 600,00 Eur skolą (30-31 b.l.). Atsakovas 2015-10-16 sumokėjo 200,00 Eur už įstiklinimą (17 b. l.). Ieškovas 2015-10-28 el. paštu išsiuntė raginimus atsakovui sumokėti 400,00 Eur skolą iki 2015-11-02 pagal 2015-08-01 sutartį Nr. 15-102, atsakovui neatsiskaičius 2015-11-06 el. paštu paragino dar kartą sumokėti skolą bei nurodė, jog buvo siųsti 5 el. laiškai dėl priminimo (34-32 b. l.). Atsakovui nepadengus įsiskolinimo ieškovas 2015-12-10 kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę „UAB „Office managment system“ dėl 400,00 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo, kuri 2015-12-10 ir 2015-12-16 išsiuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą ir delspinigius (35-41 b.l.). Ieškovas, 2016-01-03 mokėjimo nurodymu, apmokėjo išieškojimo įmonės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. OMS 908 už suteiktas teisines paslaugas (43-44 b.l.). Ieškovas, vadovaudamasis 2015-08-01 sutarties Nr.15-102 4.2 punktu, paskaičiavo atsakovui 57,60 Eur delspinigius (42 b. l.).

10Ieškovas nurodo, kad buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, o atsakovas teigia, jog ieškovo sutarties nepasirašė, todėl ja remtis negalima ir jam jokios pareigos pagal sutartį nekyla ir ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti rangos sutartyje nurodytą sumą, nes pasak atsakovo žodžiu buvo sutarta kita darbų kainą.

11CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas.

12Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Sandoris gali būti sudaromas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (CK 1.76 str. 2 d.). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

13Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

14Abi šalys patvirtino, kad pradžioje dėl darbų buvo tariamasi žodžiu telefonu, taip pat nei viena iš šalių neginčija, jog tarp jų vyko susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis. Iš ieškovo pateiktų elektronininių susirašinėjimų matyti, kad būtent atsakovas 2016-07-21 elektoriniu paštu kreipėsi į ieškovą ir pateikė terasos fotonuotraukas, matmenis (aukštis 2,30 m., 3 tarpai po 2.10 m., vienas tarpas 2,50 m) bei prašymą paskaičiuoti kosntrukciją su rėmu ir be rėmo. Ieškovas, gavęs atsakovo užsakymą, taip pat 2015-07-23 elektroniniu paštu pateikė atsakovui du pasiūlymus dėl keturių terasos angų įstiklinimo su kaina bei specifikacija (su rėminiu arba be rėminiu įstiklinimu). Atsakovas 2015-07-30 elektroniniu laišku atsiuntė savo asmeninius duomenis užsakymui. Ieškovas, gavęs atsakovo duomenis būtinus sutarties sudarymui, 2015-07-31 atsiuntė rangos sutartį 2300,00 Eur, atsakovui paprašius padarė nuolaidą ir 2015-08-01 atsiuntė pataisytą rangos sutartį 2200,00 Eur. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šalys vykdė bendradarbiavimą dėl sutarties sudarymo elektorinių ryšių priemonėmis, laiškai buvo siunčiami tais pačiais elektoriniais šalių adresais, abiem šalims toks bendravimo būdas tiko. Taip pat akcentuotina ir tai, jog nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog elektoriniu paštu nebendrauja, jo nesinaudoja ir laiškų neskaito, tačiau būtent pats atsakovas į ieškovą kreipėsi elekrotiniu paštu ir pats pasirinko tokį bendravimo bei sutarties sąlygų derinimo būdą. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog gavo 2015-08-01 sutartį Nr. 15-102 su pridėta terasos stiklinimo specifikacija ir nurodytomis kainomis, tačiau el. paštu ieškovui neatsakė ar sutinka su sutarties sąlygomis, ar ne. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog rangos sutarties 3.1.1. punktas įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sutarties pasirašymo dienos sumokėti avansą.

15Teismui pateiktas banko išrašas patvirtina, jog atsakovas 2015-08-04, tai yra antrą darbo dieną po sutarties gavimo (sutartį gavo 2015-08-01), sumokėjo avansą, o tai rodo, jog atsakovas buvo susipažinęs su sutarties sąlygomis ir joms pritarė, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodė, jog moka būtent pagal sutartį Nr. 15-102. Tokie atsakovo atlikti veiksmai leidžia konstatuoti, jog jis patvirtino, jog sutarties sąlygos, taip pat ir kaina jam tinkama. 2015-08-13 atsakovui buvo siųstas terasos stiklinimo suderinimo brėžinys, tuo laikotarpiu, tai yra nuo sutarties gavimo dienos iki pradedamų darbų, atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog derėjosi dėl kitokios darbų atlikimo apimties bei kainos, teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas pabrėžė, jog jam nebuvo svarbi sutarties pasirašymo aplinkybė, jam buvo svarbiausia, jog ieškovas tinkamai atliktų terasos įstiklinimo darbus.

16Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus, tiek žodžiu, tiek elektorinio ryšio priemonėmis, aptarė sutarties sąlygas, darbų apimtį ir nors viena iš šalių jos nepasirašė (atsakovas) – abi šalys aktyviais veiksmais pradėjo ją vykdyti. Atsakovas per sutartyje nurodytą terminą atlikdamas avansinį mokėjimą ir leisdamas ieškovui pradėti vykdyti darbus, taip pat atlikdamas tarpinius mokėjimus ir nurodydamas sutarties Nr.15-102, akceptavo sutarties sąlygas ir pradėjo iš esmės vykdyti jam 2015-08-01 elektoriniu paštu atsiųstą sutartį Nr. 15-201. Atitinkamai ieškovas, gavęs avansinį apmokėjimą, taip pat pradėjo vykdyti su atsakovu sutartus terasos įstiklinimo darbus. Įstatymas nenumato rangos sutartimis privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių susitarimas buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (CK 1.76 str. 2 d.) bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.) ir tarp šalių šios sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

17Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 str.).

18Ieškovas, pateikdamas specifikacijas ir sutartį, įsipareigojo atlikti terasos stiklinimo darbus, t. y, įstiklinti keturias terasos sieneles, o atsakovas (užsakovas) – primti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Atsakovas sumokėjo avansą, o ieškovas gavęs avansą pradėjo vykdyti atsakovo užsakymą, tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti, ar užsakovo, turinčio pareigą priimti rangovo atliktus darbus ir už juos sumokėti, veiksmai atitiko prievolinės teisės principus ir teisės normų, reglamentuojančių vartojimo rangos teisinius santykius, reikalavimus.

19Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

20Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str.). Pažymėtina, jog pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

21CK 6.662 str. 1 d. nurodyta bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklė, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą kainą.

22Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, pagal sudarytą 2015-08-01 sutartį atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė kaip užsakovas, o ieškovas atsakovo atžvilgiu – kaip rangovas. Tokiu būdu, atsakovui teko įstatyminė pareiga priimti ieškovo atliktus rangos darbus pagal 2015-09-18 pateiktą 2015-09-17 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.694 str. 4 d., Sutarties 3.1.5. p.) bei už juos susimokėti. Ieškovas 2015-09-18 atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė 2015-09-17 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir už atliktus darbus apmokėti PVM sąskaitą faktūrą 2200,00 Eur sumai. Atsakovas gavo ieškovo siųstus dokumentus, darbus faktiškai priėmė, darbais naudojasi ir jokių pretenzijų ar trūkumų nepareiškė.

23Nagrinėjamu atveju byloje nenuginčytas tų darbų, kurie nurodyti ieškovo 2015-09-17 atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte, atlikimo faktas, nenustatyta, kad tų darbų rezultatu atsakovo nebūtų naudojamasi, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tų darbų trūkumus, kurie galėjo būti pagrindas atsisakyti už juos apmokėti ar atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą, nes atitinkamų trūkumų darbų atlikimo akte atsakovo neužfiksuota. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovui būtų reiškęs pretenzijas darbų atlikimo metu ar iš karto po jų, kad ieškovas atliko sutartus darbus nekokybiškai, ar atliko juos nesilaikant susitarimo. Nors atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog žodžiu sulygti darbai nebuvo realiai užbaigti ir perduoti, ieškovas nukrypo nuo savo paties parengto projekto ir technologinių reikalavimų, nes stiklinės terasos viršutinioji fasadinė dalis praktiškai nebuvo užsandarinta su stogine terasos dalimi, o svarbiausia tai, jog viena iš sienų, kuri randasi pietrytinėje terasos dalyje, turėjusi tapti stikline, liko apkalta medžiu, todėl ir nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškimo nurodė, jog visi darbai buvo atlikti tinkamai, jokių trūkumų nėra, o priėmimo perdavimo akto nepasirašė, todėl, kad netiko kaina.

24Darbų kaina - tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.). Iš šalių duotų žodinių bei rašytinių paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, jog tarp šalių vyko derybos dėl kainos. Iš ieškovo duotų paaiškinimų bei rašytinių parodymų nustatyta, jog šalys tarėsi dėl kainos, darbų apminties, t. y. pradžioje buvo pateikti du pasiūlymai 2600,00 Eur ir 2200,00 Eur, pakeitus darbų specifikaciją sutartyje kaina buvo numatyta 2300,00 Eur, tačiau nuolaidų būdu buvo sutarta 2200,00 Eur. Atsakovas patvirtino, jog pradžioje gavo pasiūlymą dėl 2600 Eur, po to derybų metu taupumo sumetimais buvo atsisakyta kai kurių darbų ir teigia, jog žodžiu buvo sutarta kaina 1800,00 Eur. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog atsakovas patvirtino, jog gavo ieškovo siųstus dokumentus, t. y. sutartį su specifikacija, PVM sąskaitą faktūrą, darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose visur užfiksuota darbų kaina 2200,00 Eur su PVM (1818,18 Eur plius 381,82 Eur PVM), su jais susipažino, pretenzijų dėl kainos nereiškė, sumokėdamas avansą, patvirtino, kad ieškovo siųstą pasiūlymą priima ir leido pradėti vykdyti darbus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų iniciavęs sutarties pakeitimą, tuo labiau, kad jau ginčo sutartis buvo pataisyta, šalių ketinimai aptarti ir išreikšta valia, todėl sutartis atsakovui atsiųsta pakartotinai, nurodant galutinę 2200,00 Eur kainą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas per sutarties vykdymo laikotarpį būtų reiškęs pretenzijas dėl darbų kainos, prašęs pakeisti sutarties kainą ir tik kilus klausimui dėl galutinio apmokėjimo, kilo ginčas, jog sutartyje numatyta kaina, anot atsakovo, per didelė. Duomenų, jog šalių sutarti ir atlikti darbai (tokios pat specifiakcijos) gali būti įkainojami kitokia suma, atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovas dėl kainos teikė tik paaiškinimus, o ieškovas į atsakovo nurodytas aplinkybes atsikirtinėjo taip pat paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie atsakovui buvo išsiųsti ir atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, ir tik ieškovui kreipusis į teismą, atsakovas pradėjo neigti šalių sutartą kainą. Į bylą atsakovas nepateikė specialisto ar eksperto išvados, kuri paneigtų ieškovo pasiūlyme su specifikacija nurodytą atliktų darbų kainą. Taigi atsakovas leistinomis įrodinėjimos priemonėmis neįrodė, kad tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas atlikti darbus už 1800,00 Eur ir kad tokių darbų atlikimo vertė galėtų būti 1800,00 Eur. Įvertina ir ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas norėjo, jog darbai būtų atlikti be sutarčių ir be PVM. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam sutartis nebuvo svarbi, svarbiausia, kad būtų atlikti darbai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog sutarties priede, PVM sąskaitoje faktūroje, atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte darbų kaina be PVM yra 1818,18 Eur, t. y. labai panaši į atsakovo nurodomą kainą 1800 Eur. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių sutarta darbų atlikimo kaina buvo 2200,00 Eur (1818,18 Eur plius PVM (381,82 Eur).

25Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybes, kad ieškovo pateiktame darbų atlikimo akte nurodyti darbai buvo atlikti, atsakovui nenuginčijus, kad ieškovas jam pateikė darbų atlikimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai ir sukeliantį atitinkamą atsakovo pareigą įvykdyti prievolę ieškovui pagal Sutartį. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Nepaneigus ieškovo 2015-09-17 darbų atlikimo akte nurodytų darbų atlikimo fakto, kiekio, kaip pareigos atsiskaityti už ieškovo faktiškai atliktą darbą sąlygos, teismas pripažįsta, kad ieškovas turi teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo pagal ieškovo pateiktą atsakovui 2015-09-17 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, tai yra iš atsakovo pareikalauti likusios 400,00 Eur sumos už atliktus darbus. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas atliko darbus su trūkumasi ir neįrodė, kad atliktų darbų kaina yra mažesnė, nei nurodyta sutartyje, darbų priėmimo-perdavimo akte ir atsakovui nekyla pareiga sumokėti atliktų darbų vertę. Ir nors atsakovas yra vartotojas, tačiau savo valia prisimtus įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir laiku, taigi vien tai, kad atsakovas yra vartotojas, neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, sudarant bei vykdant sandorį, priešingu atveju, teismo nuomone, būtų sudaromos sąlygos ginti tik nesąžiningos šalies interesus. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 400,00 Eur skolą už atliktus darbus yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 400,00 Eur skola (CK 6.38, 6.655 str., 6.676 str.).

26Dėl delspinigių.

27Ieškovas, remdamasis rangos sutarties 4.2 punktu, prašo priteisti iš atsakovo 57,60 Eur delspinigių, t. y. už 10 kalendorinių dienų paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos skolos (400,00 Eur) - 0,80 Eur ir už 71 kalendorinę dieną paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos skolos (400,00 Eur) - 56,80 Eur. Atsakovas teigia, jog rangos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš jo delspinigius.

28Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

29Teismui konstatavus, kad rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir jos pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovas, priėmęs atliktus darbus, privalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti už juos (CK 6.38 str. 1 d., CK 6.256 str. 1 d., CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Pagal sutarties 3.1.6. punktą užsakovas įsipareigojo apmokėti rangovui už priduotus gaminius po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros išrašymo, per 2 dienas. Pagal sutarties 4.2. punktą laiku neapmokėjus už paslaugas rangovas pirmas 10 kalendorinių dienų turi teisę iš užsakovo reikalauti 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, už paskesnes dienas – 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.

30Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus, ne kartą ragintas sumokėti skolą, duomenų, jog atsakovas būtų bendradarbiavęs su ieškovu ir siekęs atsiskaityti dalimis pagal susitartą grafiką, nėra. Atsakovui buvo siųsti raginimai, tačiau atsakovas ignoravo juos ir laiku neatsiskaitė už atliktus rangos darbus, ir liko skoloje 400,00 Eur. Atsakovas neįrodė, jog prievolę įvykdė tinkamai. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų nustatytu terminu ir tvarka neįvykdė, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovo ieškovui priteistini delspinigiai (CK 6.38 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 2 d.)

31Teismų praktikoje nėra nustatyto visiems atvejams skirto netesybų dydžio, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra vartotojas, atsakovas didžiąją dalį sumos už atliktus darbus ieškovui yra sumokėjęs, negrąžinta skolos suma nėra didelė bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, jog 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyrą ir vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais pripažintina, jog 0,02 proc. dydžio delspinigiai yra pakankami ieškovo dėl atsakovo prievolės nevykdymo patirtiems nuostoliams atlyginti, todėl ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma mažintina iki protingos sumos po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 81 dieną, t. y. 400,00 Lt x 0,02 % x 81 d.= 6,48 Eur delspinigių (CK 6.71 str., 6.73 str.).

32Dėl ikiteisminio išieškojimo patirtų išlaidų.

33Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, kurias sudaro 145,20 Eur. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog pirmiausia šalys kilusius tarpusavio ginčus turi spręsti ne teismine tvarka, o tarpusavio derybų būdu, ir tik nepavykus kilusio ginčo išspręsti taikiai, tikslinga kreiptis į teismą.

34Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas, bandė skolą susigrąžinti ne teismine tvarka, kreipdamasis į išieškojimo įmonę ir jai už suteiktas ikiteisminio išieškojimo paslaugas sumokėjo 145,20 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas vėlavo sumokėti už paslaugas, ieškovas savarankiškai kelis kartus siuntė raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas tik iš dalies sumokėjo skolą. Dėl to ieškovas dėl atsakovo laiku neatiskaitymo (neteisėti veiksmai) turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka ir dėl to turėjo išlaidų, kurie yra laikytini jo nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Tarp patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovas būtų atsiskaitęs už darbus, ieškovui nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Akivaizdu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent dėl atsakovo kaltės, jo vengimo vykdyti sutartines prievoles, ieškovas patyrė skolos išieškojimo išlaidas, ir šios išlaidos jam privalo būti atlygintos.

35Tačiau teismas, nagrinėdamas išieškojimo išlaidų priteisimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bei įvertinti, ar šios išlaidos yra protingos, būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui išieškojimo paslaugas suteikusi bendrovė du kartus nusiuntė atsakovui raginimą susimokėti skolą, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jos realiai atliktus veiksmus, ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į situacijos sudėtingumą, išieškojimo bendrovės atliktų veiksmų apimtį, teismas konstatuoja, kad ieškovo patirta išieškojimo išlaidų (nuostolių) suma yra per didelė, todėl ji mažintina ir iš atsakovo priteistina 50,00 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teisme (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).

36Dėl procesinių palūkanų.

37Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis nustato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško spendimo įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo, o jų dydį nustato CK 6.210 straipsnis. Kokio dydžio palūkanos priteisiamos, atsižvelgiama į tai ar skolininkas verslininkas ar fizinis asmuo, ir jos priteisiamos kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Taigi skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Ieškovas, kaip fizinis asmuo vykdo individualią veiklą, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo kaip fizinio asmens priteistinos įstatyme numatyto 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kai šalių reikalavimai tenkinami iš dalies, teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos remiantis proporcingumo principu (CPK 93 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

40Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra 20,00 Eur žyminis mokestis ir už advokato teisines paslaugas – 300,00 Eur. Atsakovas už advokato teisines paslaugas patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovo bei atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, konstatuoja, kad jos yra pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Tenkinus ieškinį iš dalies (75 procentai ieškinio reikalavimų) ieškovui proporcingai patenkinų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos 240,00 Eur. Atsakovui iš ieškovo priteistina atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, prorcingai atmestai ieškinio daliai - 35 Eur. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

41Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

42ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo S. T., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 400,00 Eur skolos, 6,48 Eur delspinigių ir 50,00 Eur ikiteisminių išlaidų, iš viso 456,48 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2016-04-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R., a.k. ( - ) vykdančiam individualią veiklai „Stiklo idėjos“, buveinės ir registracijos adresas ( - ), a.s. LT58 7044 0001 1261 6736, AB SEB bankas.

44Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. ( - ) vykdančio individualią veiklą „Stiklo idėjos“, buveinės ir registracijos adresas ( - ), a.s. LT58 7044 0001 1261 6736, AB SEB bankas 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. T., a.k. ( - ) gyv. ( - ).

45Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė,... 2. ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 400,00 Eur... 3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su... 4. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog su... 5. Ieškovo atstovas advokatas R. Skėrys prašė ieškinį tenkinti jame... 6. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 7. Atsakovo atstovas advokatas V. Andrijauskas prašė ieškinį atmesti kaip... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-07-21 atsakovas... 10. Ieškovas nurodo, kad buvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, o atsakovas... 11. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 12. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl... 13. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195... 14. Abi šalys patvirtino, kad pradžioje dėl darbų buvo tariamasi žodžiu... 15. Teismui pateiktas banko išrašas patvirtina, jog atsakovas 2015-08-04, tai yra... 16. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus, tiek... 17. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu,... 18. Ieškovas, pateikdamas specifikacijas ir sutartį, įsipareigojo atlikti... 19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 20. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti... 21. CK 6.662 str. 1 d. nurodyta bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo... 22. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, pagal sudarytą 2015-08-01... 23. Nagrinėjamu atveju byloje nenuginčytas tų darbų, kurie nurodyti ieškovo... 24. Darbų kaina - tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam... 25. Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybes, kad ieškovo pateiktame darbų... 26. Dėl delspinigių.... 27. Ieškovas, remdamasis rangos sutarties 4.2 punktu, prašo priteisti iš... 28. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 29. Teismui konstatavus, kad rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir jos... 30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas vėlavo atlikti... 31. Teismų praktikoje nėra nustatyto visiems atvejams skirto netesybų dydžio,... 32. Dėl ikiteisminio išieškojimo patirtų išlaidų.... 33. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas ikiteisminio... 34. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad... 35. Tačiau teismas, nagrinėdamas išieškojimo išlaidų priteisimo klausimą,... 36. Dėl procesinių palūkanų.... 37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio procesines... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar... 40. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 320,00 Eur... 41. Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,... 42. ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo S. T., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 400,00 Eur skolos, 6,48... 44. Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. ( - ) vykdančio individualią veiklą... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...