Byla 2A-792-653/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „K2 LT“ ir UAB „Termorem“ apeliacinį skundą dėl 2013-04-22 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Litvent“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivira“ ieškinį atsakovams UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas prašė pripažinti 2011-11-22 sudarytą trišalę skolos perkėlimo sutartį negaliojančia ir pritaikyti restituciją - grąžinti šalis į pradinę padėtį, t.y. įpareigoti UAB „TERMOREM“ grąžinti iš UAB „K2 LT“ pagal trišalę skolos perkėlimo sutartį gautus 24 930 Lt atgal UAB „K2 LT“, taip pat ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas BUAB „Litvent“ naudai.

52011-11-22 atsakovai, UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ bei ieškovas -

6BUAB „Litvent“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį. Minėtos sutarties esmė - UAB „Litvent“ skola UAB „TERMOREM“ naudai buvo perkelta UAB „K2 LT“, o UAB „K2 LT“ skola UAB „Litvent“ naudai buvo įskaityta, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Pagal sutartį atsakovas, UAB „K2 LT“, 2011-12-01 sumokėjo UAB „TERMOREM“ 24 930 Lt. UAB „Litvent“ vienu metu (ginčijama sutartimi) du kartus pažeidė likusių kreditorių teises, kadangi UAB „Litvent“ pagal ginčijamą sutartį iš esmės patenkino vieno kreditoriaus - atsakovo UAB „TERMOREM“ finansinį reikalavimą, nes žinodamas, kad ateityje nebegalės atsiskaityti su atsakovu perkėlė savo prievolę kitam asmeniui - UAB „K2 LT“, kuris yra veikiantis juridinis asmuo, be to, tarp

7UAB „Litvent“ ir UAB „K2 LT“ atsiradę priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti. Nesudarius ginčijamo sandorio UAB „TERMOREM“ finansinis reikalavimas būtų įtrauktas į BUAB „Litvent“ kreditorių su jų finansiniais reikalavimais sąrašą ir tenkinamas LR ĮBĮ nustatyta tvarka, o lėšos gautos iš UAB „K2 LT“ būtų įtrauktos į bendrą BUAB „Litvent“ turto masę ir iš jų tenkinami visų kreditorių finansiniai reikalavimai proporcingai. UAB „Litvent“ jau iki 2011-11-22 turėjo pradelstų įvykdyti turtinių prievolių kitiems kreditoriams, 2011-11-22 neįvykdytų reikalavimų suma sudarė l 449 937,93 Lt. Be to, 2011-11-22 UAB „Litvent“ buvo nemokus, nes 2011-12-27 UAB „Litvent“ vadovas, A. G., pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Litvent“, kuriame pats nurodė, kad UAB „Litvent“ yra nemokus ir rėmėsi 2011-11-30 bendrovės finansiniais duomenimis. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodė, kad jis apie sutartį sužinojo 2012-06-23, o bankroto byla UAB „Litvent“ buvo iškelta 2012 -05-17, todėl ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Skolininkas, sudarydamas trišalę skolos perkėlimo sutartį žinojo, kad ši sutartis pažeis kitų kreditorių, kurie taip pat turėjo vykdytinus reikalavimus, žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „Litvent“ turi neįvykdytų turtinių prievolių kitiems kreditoriams, kurie jau yra pradėję priverstinį išieškojimą iš UAB „Litvent“ turto ir lėšų, kadangi iki 2011-11-22 trišalės skolos perkėlimo sutarties UAB „Litvent“ turtui buvo taikomi areštai, kurie yra registruojami viešame VĮ Centrinė hipotekos įstaiga Turto arešto aktų registre. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo puslapyje www.sodra.lt yra vieša informacija apie įmonių įsiskolinimus VSDFV biudžetui. Panaikinus prašomą sandorį šalys turėtų būti grąžintos į pradinę padėtį iki sandoris buvo sudarytas, UAB „Termorem“ turėtų grąžinti iš UAB „K2 LT“ pagal trišalę skolos perkėlimo sutartį gautus 24 930 Lt atgal UAB „K2 LT“.

8Atsakovai UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad trišalė skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 22 d., kai prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo parengtas tik 2011 m. gruodžio 23 d. ir bankroto byla ieškovui iškelta tik 2012-03-08. Taigi, 2011-11-22 trišalės skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek ir kokio dydžio kreditorinių reikalavimų dar turėjo ieškovas. BUAB „Litvent“ taip pat sumažino savo reikalavimus ir jo interesai nebuvo pažeisti. Ginčijamas sandoris nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir interesų, kadangi BUAB „Litvent“, sudarydami trišalį susitarimą ne tik įvykdė savo finansinius įsipareigojimus, bet tuo pačiu ir sumažino savo kreditorinius reikalavimus. Taigi sandoris buvo naudingas BUAB „Litvent“. 2012-07-27 teismo nutartimi patvirtinto kreditorių reikalavimų suma 984 561,44 Lt, kai tuo tarpu ginčijamo sandorio suma siekia 24 930 Lt, tai sudaro nežymią dalį – apie 2 procentus įsiskolinimų sumos. Vertinant šią aplinkybę akivaizdu, kad minėtas susitarimas neturėjo įtakos ieškovo turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Sutarties sudarymas neturėjo įtakos ieškovo mokumui, lyginant pradelstų įsipareigojimų dydį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo. Ieškovas vos prieš mėnesį, 2011 m. spalio mėn. sumokėjo pagal rangos sutartį atsakovui avansą 15000 Lt, todėl atsakovui pagrįstai nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl ieškovo mokumo ar būtinybės jį specialiai tikrinti, patiriant papildomas išlaidas. Ieškovo reikalavimas įpareigoti UAB „TERMOREM“ grąžinti iš UAB „K2 LT“ pagal trišalę skolos perkėlimo sutartį gautus 24 930 Lt atgal UAB „K2 LT“ nesukels teisinių pasekmių pačiam ieškovui.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

102013-04-22 Vilniaus m. apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 22 d. trišalę skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Litvent“ ir atsakovų UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“, nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją, grąžinti šalis į ankstesnę padėtį ir įpareigoti atsakovą

11UAB „TERMOREM“, įm.k. 300143880, grąžinti 24 930 Lt sumą, kurią atsakovas

12UAB „TERMOREM“ gavo 2011 m. lapkričio 22 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties pagrindu iš atsakovo UAB „K2 LT“, atgal atsakovui UAB „K2 LT“.

13Teismas nustatė, kad UAB „Litvent“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „K2 LT“, kaip užsakovas, 2011 m. spalio 7 d. sudarė sutartį Nr. 11/10/L1. Tarp ieškovo UAB „Litvent“ (užsakovo) ir atsakovo UAB „TERMOREM“ (rangovo) 2011 m. spalio 6 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 11/10-02.

14UAB „Litvent“, UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ 2011 m. lapkričio 22 d. pasirašė Trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią, šalys atsižvelgdamos, kad UAB „Litvent“ (skolininkas) yra skolingas UAB „TERMOREM“ (kreditorius), o UAB „K2 LT“ (naujasis skolininkas) yra skolingas UAB „Litvent“ (skolininkui) už vamzdyno izoliavimo ir skardinimo darbus adresu Metalistų g. 3, Kėdainiai, pagal PVM sąskaitą-faktūrą, susitarė, jog UAB „Litvent“ (skolininkas) perkelia UAB „K2 LT“ (naujasis skolininkas), o UAB „K2 LT“ priima iš skolininko 24 930 Lt skolą kreditoriui UAB „TERMOREM“; UAB „TERMOREM“ (kreditorius) sutiko, kad UAB „Litvent“ 249300 Lt skolą perkeltų UAB „K2 LT“ (naujam skolininkui); o UAB „K2 LT“ (naujasis skolininkas) pagal šią sutartį jam perkeltą 249300 Lt skolą įsipareigojo grąžinti

15UAB „TERMOREM“ sumokėdamas banko pavedimu iki 2011 m. lapkričio 29 d. Vykdant minėtą trišalę skolos perkėlimo sutartį atsakovas UAB „K2 LT“ 2011 m. gruodžio 1 d. sumokėjo

16UAB „TERMOREM“ 24 9300 Lt. Ginčijama 2011 m. lapkričio 22 d. trišale skolos perkėlimo sutartimi ieškovo BUAB „Litvent“ 24 930 Lt skola atsakovui UAB „TERMOREM“ buvo perkelta ieškovo skolininkui UAB „K2 LT“, o priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai tarp ieškovo

17BUAB „Litvent“ ir atsakovo UAB „K2 LT“ buvo užskaityti.

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Litvent“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, nutartis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d. Šioje nutartyje teismas nustatė, jog pagal 2011 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis, ieškovas turėjo turto už

191 004 664 Lt, kreditoriniai įsiskolinimai – 1 565 048, iš jų pradelsti – 1 449 937,93 Lt, tai yra įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pusantro karto viršijo įmonės turtą. Ieškovo vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2011 m. gruodžio 27 d., pareiškimo surašymo data 2011 m. gruodžio 23 d.

20Teismas sprendė, kad UAB „Litvent“ ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo įsiskolinusi kreditoriams ir nemoki. 2011-11-30 UAB „Litvent“ balanso duomenimis įmonės turtas

212011 einamaisiais finansiniais metais buvo 1 004 664 Lt, kreditoriniai įsiskolinimai – 1 565 048, iš jų pradelsti – 1 449 937,93 Lt, tai yra įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pusantro karto viršijo įmonės turtą. Ginčijamas sandoris sudarytas 2011-11-22, todėl teismas darė išvadą, kad jau iki 2011-11-22 ieškovė turėjo didelių pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, ką patvirtina ir byloje esantis kreditorių sąrašas. Ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, negalėjo atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija. Darbuotojams pradelsti įsipareigojimai atsiradę nuo 2011 m. kovo mėn. UAB „Litvent“ jau iki 2011-11-22 turėjo pradelstų įvykdyti turtinių prievolių kitiems kreditoriams – UAB „Italinox Baltic“, IĮ „Arkam“, UAB „Klaipėdos magma“, UAB

22„MG Solutions“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Žvanga“ ir kt. teismas konstatavo, kad bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad jau iki ginčijamos sutarties sudarymo 2011 m. lapkričio 22 d., ieškovas turėjo nemokumo požymių, bei pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių, taip pat atkreipė dėmesį, kad įsiskolinimai įmonės darbuotojams yra atsiradę nuo 2011 m. kovo mėn. Pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Litvent“ iškėlimo ieškovo direktorius nurodė, kad įmonė tik iki 2010 metų rudens sėkmingai vykdė veiklą; ieškovas nebegali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat su Valstybine mokesčių inspekcija; teismai yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones, įmonės sąskaitos areštuotos, todėl įmonė nebegali vykdyti veiklos. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčijamas

232011-11-22 sandoris buvo sudarytas, kai ieškovo turtinė padėtis buvo sunki, t.y. įmonė faktiškai buvo nemoki. Be to, jis buvo sudarytas trumpą laiką prieš bankroto bylos iškėlimą (pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Litvent“ iškėlimo surašytas 2011 m. gruodžio 23 d., priimtas Vilniaus apygardos teisme 2011-12-29). Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu (CPK 178 str.). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose ieškovui buvo reiškiami reikalavimai pagal neįvykdytas prievoles (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovo kreditoriai buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo į teismus, dėl priverstinio išieškojimo. 2011-11-30 UAB „Litvent“ balanso duomenimis, t.y. praėjus 8 dienoms po ginčijamo sandorio sudarymo, įmonės turtas

242011 einamaisiais finansiniais metais buvo 1 004 664 Lt, o pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai –

251 449 937,93 Lt, taigi akivaizdu, kad šios skolos buvo atsiradusios jau iki 2011-11-22. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi buvo patvirtinta 141 884,98 Lt pirmos eilės,

26142 485,38 Lt – antros eilės, 700 191,08 Lt – trečios eilės kreditorių, su kuriais buvo neatsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo, reikalavimai. Teismas konstatavo, kad būdamas nemokumo situacijoje, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamu sandoriu - 2011 m. lapkričio 22 d. su atsakovais sudaryta trišale skolos perkėlimo sutartimi ieškovas UAB „Litvent“ patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB „TERMOREM“ visą reikalavimą, ir sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą, o ypač darbuotojų, su kuriais pirmiausia turėjo atsiskaityti, tačiau sutartimi pirmenybę suteikė atsikaitymui su kreditoriumi – UAB „TERMOREM“. Tokie veiksmai yra vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Aplinkybė, kad ieškovas po ginčijamo sandorio sudarymo liko neskolingas UAB „TERMOREM“, o ieškovo įsipareigojimai taip pat buvo sumažinti, kitų kreditorių teisių pažeidimo neeliminuoja, nes ginčijamu sandoriu perkėlus skolą, sumažėjo ieškovo turtas (reikalavimo teisių apimtis), o atsakovas UAB „TERMOREM“ gavo savo reikalavimo patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius, tarp jų ir pirmesnės eilės kreditorius (pvz., įmonės darbuotojus). Tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo skolininko UAB ,,K2 LT“ teisės ir paties ieškovo, kaip ūkio subjekto, teisės, kitų ieškovo kreditorių teisų pažeidimo fakto nepaneigia. Dėl šių priežasčių atsakovo UAB „TERMOREM“ argumentai, kad 2011-11-22 skolos perkėlimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Litvent“ nemokumo ir tai, 2012-07-27 teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma 984 561,44 Lt, kai tuo tarpu ginčijamo sandorio suma siekia 24 930 Lt, o tai sudaro nežymią dalį – apie 2 procentus įsiskolinimų sumos, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės negali turėti.

27Nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo kreipėsi 2012-11-29 (b.l. 2). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad terminas nėra praleistas.

28Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju

29UAB „Litvent“ turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Skola kitam kreditoriui ir pareiga ją sumokėti negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju – trišalę skolos perkėlimo sutartį, kai ieškovas faktiškai perkėlė skolą kreditoriui savo skolininkui, taip su pasirinktinu vienu kreditoriumi atsiskaitydamas. Teismas sprendė, kad ginčijamą sandorį šalys sudarė laisva valia, nesant teisinei prievolei.

30Atsakovų nurodoma kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012 nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skiriasi bylos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tarp trijų šalių nebuvo jokio susitarimo kaip būtinos sąlygos apmokėjimui už darbus – kad pradinis užsakovas (UAB „K2 LT) tiesiogiai atsikaito su subrangovu (UAB „TERMOREM“). Sutartyse buvo nustatyta šalių atsiskaitymo tvarka, o šalys nepateikė įrodymų, kad ši tvarka buvo pakeista šalims susitariant, kad užsakovas už subrangovo atliktą darbą su juo atsiskaitytų tiesiogiai, bet ne per generalinį rangovą. Šalys sudarė savarankišką sandorį - skolos perkėlimo sutartį, kurios pasirašymas pagal sutarčių sąlygas nebuvo nulemtas sutartinių santykių. Ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, išvengiant prievolių įvykdymo kitiems ieškovo kreditoriams, turintiems reikalavimo teisę.

31Atsakovo UAB „TERMOREM“ argumentai, kad trišalių sutarčių sudarymas yra įprasta atsakovo verslo praktika neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Be to, atsakovas UAB „Termorem“ įrodinėdamas, kad tokios sutartys yra įprasta atsakovo verslo praktika į bylą pateikė trišales tarpusavio atsiskaitymo sutartis, sudarytas su kitais ūkio subjektais, tačiau ginčo šalys sudarė skolos perkėlimo sandorį, kuris akivaizdu, yra kitos rūšies sandoris negu susitarimas dėl trišalio apmokėjimo sąlygų kaip rangos sutarčių pakeitimas.

32Be to, 2011-10-26 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo uždrausta disponuoti ieškovui turimomis turtinėmis teisėmis, todėl sutarties laisvės principas jokiu būdu nesuteikia teisės sudaryti sutartis, prieštaraujančias įstatymui ir pažeidžiančias kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Taigi faktas, kad ieškovas turėjo pareigą atsikaityti su savo kreditoriumi UAB „TERMOREM“ nereiškia, kad jis privalėjo sudaryti skolos perkėlimo sutartį, kuria sudarytos sąlygos atsiskaityti visiškai tik su pasirinktu kreditoriumi UAB „TERMOREM“, faktiškai perleidžiant turėtą reikalavimo teisę į savo skolininką UAB „K2 LT“, tokiu būdu prarasdamas šią reikalavimo teisę ir minėtam kreditoriui suteikdamas pirmenybę prieš kitus kreditorius, turinčius reikalavimo teisę, tarp jų pirmesnės eilės kreditorius.

33Vertinant UAB „Litvent“, kaip skolininko, sąžiningumą pagal teismų praktikoje suformuluotus kriterijus teismas konstatavo, kad jis, sudarydamas ginčijamą sandorį, žinojo apie pradelstus finansinius įsipareigojimus darbuotojams ir kitus įsipareigojimus, pats pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad įmonė iki 2010 metų rudens sėkmingai vykdė veiklą; ieškovas nebegali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat su Valstybine mokesčių inspekcija; teismai yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones, įmonės sąskaitos areštuotos, todėl įmonė nebegali vykdyti veiklos; bendrovė turi pradelstų įsiskolinimų darbuotojams.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki 2011-11-22 trišalės skolos perkėlimo sutarties sudarymo ieškovo kreditoriai siekė išieškoti skolas teismuose, taip pat buvo taikyti turto areštai, o 2011-10-26 teismo nutartimi buvo pritaikytas ir ieškovo turinių teisių areštas. Ieškovui buvo uždrausta disponuoti turimomis turtinėmis teisėmis, todėl ieškovas negalėjo sudaryti trišalės skolos perleidimo sutarties.

35Teismas darė išvadą, kad jau 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovai UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ galėjo žinoti apie tai, kad UAB ,,Litvent“ turi finansinių įsiskolinimų. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys duomenys apie registruotą UAB Litvent“ turto areštą. Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Akivaizdu, kad ieškovui visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, ieškovas privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies – ieškovo patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų. Atsakovai galėjo pasinaudoti LR Valstybinio socialinio draudimo fondo viešai skelbiama informacija apie bendrovės vykdomus mokėjimus VSDF biudžetui ar turimus įsiskolinimus, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė. Atsakovai turėjo suabejoti ieškovo mokumu jau ginčo susitarimo sudarymo metu, kai atsiskaityti už skolininką – ieškovą, negalintį atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinktas kitas skolininkas – UAB „K2 LT“.

36Atsakovai, būdami verslininkai, sudarydami sandorį, nagrinėjamu atveju turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, ar tokiu sandoriu nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Todėl šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

37Teismas konstatavo, kad atsakovai suprato, jog UAB ,,Litvent“ turi finansinių sunkumų, o 2011-10-26 areštuotas ieškovo turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos. 2011-10-26 teismo nutartimi buvo jau areštuotos ieškovo piniginės lėšos ir turtinės teisės, o 2011-11-22 šalys susitarė sudaryti 2011-11-22 skolos perkėlimo sutartį taip, kad būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti visiškai tik su pasirinktu kreditoriumi UAB „TERMOREM“, tokiu būdu išvengiant prievolių įvykdymo kitiems ieškovo kreditoriams, turintiems reikalavimo teisę.

38Nagrinėjamu atveju kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

39Pripažinus 2011 m. lapkričio 22 d. trišalę skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, sumokėta pinigų suma iš UAB „TERMOREM“ grąžintina atsakovui UAB „K2 LT“, kaip pagal negaliojantį sandorį gauti pinigai (CK 6.145 str.). Atsakovas UAB „TERMOREM“ turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Litvent“ 24 930 Lt sumai, turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą IBĮ nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl iki to laiko kreditoriniai reikalavimai gali būti ir tikslinami.

40Tai, kad ieškovas šiuo ieškiniu neprašo priteisti pinigų BUAB „Litvent“ naudai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas pažymi, kad byloje pagal nuginčytą sandorį į BUAB „Litvent“ turto masę bus sugrąžinta BUAB „Litvent“ reikalavimo teisė į skolininką UAB „K2 LT“ 24 930 Lt sumai, ir nepaisant, kad ši suma yra gana nedidelės vertės, palyginti su bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje į BUAB „Litvent“ suma, kreditoriai galės nukreipti savo reikalavimų dalinį patenkinimą į susigrąžintas šios skolininkės lėšas pagal nuginčytą sandorį ir taip galės būti apginti kreditorių teisėti interesai.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

42Apeliantas UAB „K2 LT“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

43Apeliantai nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „K2 LT“ elgėsi nesąžiningai, nepaaiškinant kuo tai grindžiama ir koks buvo neteisėtas motyvas sudarant trišalę sutartį. UAB „K2 LT“ nuolat domėjosi ieškovo padėtimi, pirko iš jo darbus ir paslaugas. Santykiai buvo tęstinio pobūdžio, todėl neprieštaravo, kad atsiskaitymas vyktų ginčo sutarties pagrindu. Atsakovas nežinojo, kad pažeis ieškovo ar kreditorių interesus. Atsakovas sąžiningai pateikė užsakymą darbus atlikti ir už jį su ieškovu atsiskaitė, darbus priėmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas šioje byloje pateikė įrodymus apie ieškovo 2011-11-22 gautą 20 000 Lt avansą iš UAB „K2 LT“ prieš pat ginčo sandorio sudarymą. Jei atsakovas būtų nesąžiningas, jis nebūtų mokėjęs ieškovui avanso bei galėjo pasirinkti kitą rangovą. Atsakovas UAB „K2 LT“ itin vertina verslo reputaciją, turi aukščiausią kredito reitingą, vykdo įsipareigojimus.

44Teismas nevertino šalių tarpusavio turėtų stabilaus pobūdžio teisių ir pareigų. Vien iš duomenų bazės pateikiamos informacijos negalima daryti išvadų apie šalies finansinę būklę: versle svarbu ir pasitikėjimas, reputacija bei įprasta verslo praktika. Atsakovas neturėjo jokių nesąžiningų interesų, nes UAB „K2 LT“ atsiskaitė už atliktus ir priimtus darbus.

45Sudarius ginčijamą sutartį buvo atsiskaityta su kreditoriumi UAB „Termoren“ ir gautos pajamos iš UAB „K2 LT“. Tuo buvo siekiama UAB „Litvent“ veiklos tęstinumo bei santykių stabilumo bei spręsti įmonės veikloje buvusius atsiskaitymo sutrikimus, kurie atsirado dėl pasaulinės ekonominės krizės, o ne dėl įmonės kaltės. Kiekviena įmonė gali susidurti su normalia komercine rizika.

46Sutartis buvo sudaryta siekiant tolesnės galimybės pirkti būtinas prekes ar paslaugas, vykdant statybos veiklą. Negalima teigti, kad esant sunkiai padėčiai įmonė iš karto turi skelbti bankrotą.

47UAB „Litvent“ vadovas ieškojo galimybių kaip susigrąžinti skolas ir tarėsi ne su vienu kreditoriumi, o ieškodamas bendro sutarimo su kreditoriais. Jei būtų veikiama priešingais įmonei interesais, galbūt būtų sudaromos dvišalės skolos perkėlimo sutartys. Vadovas siekė sumažinti įmonės įsipareigojimus ir sureguliuoti įmonės balansą.

48Ginčo sutartis neįtakojo įmonės nemokumo. Dėl bankroto buvo kreiptasi tik 2011-12-23, t.y. po ginčo sutarties sudarymo.

49Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti įrodytas UAB „K2 LT“ nesąžiningumas. Šios aplinkybės teismas netyrė. Realiai darbus atliko UAB „Termorem“ – UAB „Litvent“ subrangovas, todėl UAB „K2 LT“ tiesiogiai sumokėjo tam, kas realiai atliko darbus. Tai, kad buvo keli turto areštai nesuponuoja prielaidos, kad UAB „K2 LT“ buvo nesąžininga. Pinigai pagal ginčo sutartį buvo pervesti, prievolė nebuvo sumažinta, nebuvo jokių dalinių mokėjimų, nebuvo iniciatyvos kelti bankroto bylą, nebuvo sukelta dirbtinio nemokumo situacijos, UAB „K2 LT“ negalėjo žinoti apie UAB „Litvent“ galimai esančias bylas teismuose.

50Apeliantas UAB „Termorem“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

51Nurodė, kad sandorio šalys buvo sąžiningos, elgėsi pagal normalią verslo praktiką. Teismas neteisingai įvertino apelianto pateiktas kitas trišales sutartis dėl skolos perkėlimo, teismas neįvertino sutarčių esmės. Vien konstatavimas, kad atsakovai nepatikrino viešųjų duomenų nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovas buvo nesąžiningas. UAB „Termorem“ niekaip nebuvo susijęs su ieškovo įmone, todėl negali būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Be to, ieškovas vos prieš mėnesį iki ginčijamo sandorio 2011-10-17 it 11 d. sumokėjo pagal rangos sutartį atsakovui UAB „Termorem“ avansą (15 000 lt), todėl atsakovui nekilo abejonių dėl ieškovo mokumo. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad prieš pat sudarant ginčijamą sutartį atsakovas UAB „K2LT“ sumokėjo ieškovui 20 000 Lt avansą. Jeigu sandorio šalys būtų nesąžiningos, jos nebūtų prieš pat ginčijamą sandorį vykdę avansinių mokėjimų su ieškovu, o ieškovas nebūtų mokėjęs avanso atsakovui. Sandorio sudarymo metu ieškovas elgėsi taip, kad sumažintų savo kreditorinius reikalavimus ir galėtų toliau vystyti veiklą. Sutarties sudarymo metu nebuvo jokios informacijos apie ieškovo bankroto bylos grėsmę, nežinojo kiek kreditorių turėjo ieškovas. Sandoris neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovas ginčo sutartimi sumažino savo reikalavimus ir jo interesai nebuvo pažeisti, sandoris buvo naudingas ieškovui.

52Sutarties sudarymas neturėjo įtakos ieškovo mokumui, lyginant pradelstų įsipareigojimų dydį.

53Ieškovas buvo skolingas atsakovui UAB „Termorem“, todėl ieškovas turėjo prievolė įvykdyti savo įsipareigojimus. Dėl to teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

54Ieškovas neprašė priteisti pinigų ieškovo naudai, todėl teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Atsakovui neaišku kaip jam būtų atlyginta už atliktus ir priimtus darbus.

55Atsakovas UAB „Termorem“ pateikė atsiliepimą į UAB „K2LT“ apeliacinį skundą – su skundu sutiko, prašė jį tenkinti.

56Atsakovas BUAB „Litvent“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

57Nurodė, kad atsakovai, būdami verslininkais, privalėjo pasidomėti ir labiau tikėtina, kad jie žinojo, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir įskaitymas patenkins išimtinai UAB „Termorem“ interesus. Apeliantas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad nuolat domėjosi ieškovo finansine situacija, todėl neabejotinai turėjo žinoti apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją sandorio sudarymo metu.

58IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Apeliaciniai skundai atmestini.

60Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

61Apeliantas UAB „Termorem“ išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

62Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo, dėl sandorio sudarymo privalomumo, sutarties teisėtumo.

63Apeliantas UAB „K2 LT“ nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepaaiškino kuo grindžiama išvada, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai. Priešingai, teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir motyvuotai konstatavo, kad atsakovai ginčijamą sandorį sudarė ieškovui esant nemokumo situacijoje, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamu sandoriu, ko pasiekoje ieškovas UAB „Litvent“ patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB „TERMOREM“ visą reikalavimą, ir sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą, o ypač darbuotojų, su kuriais pirmiausia turėjo atsiskaityti, tačiau sutartimi pirmenybę suteikė atsikaitymui su kreditoriumi – UAB „TERMOREM“. Tokius veiksmus teismas pagrįstai vertino kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Iš byloje esančių rangos sutarčių matyti, kad atsakovai neturėjo nei sutartinės, nei įstatyminės pareigos atsiskaitymą su ieškovu atlikti ginčo sutartyje numatytu būdu. Be to, apeliantas pats nurodė, jog sutartiniai santykiai su ieškovu buvo tęstinio pobūdžio, jog apeliantas nuolat domėjosi ieškovo padėtimi. Iš to seka, kad apeliantas žinojo ir turėjo žinoti apie ieškovo turtinę padėtį, todėl sudarydamas sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, suprato kokių tikslų siekia ieškovas. Kadangi, kaip minėta, šie tikslai buvo neteisėti, atsakovas turėjo tą suvokti, todėl sudarė sandorį su ieškovu, veikdamas nesąžiningai.

64Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo viešųjų registrų ir kitus atsakovams prieinamus duomenis, patvirtinančius, jog sandorio sudarymo metu ieškovas, būdamas nemokumo būsenoje, turėjo kitų kreditorių, be to, 2011-10-26 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui buvo uždrausta disponuoti ieškovui turimomis turtinėmis teisėmis. Turto areštų registro duomenys apie įregistruotus turto arešto aktus yra vienas iš šaltinių, kuriais remdamiesi asmenys gali spręsti apie skolininko finansinę būklę ir jo pajėgumus atsiskaityti su savo kreditoriais. Ir nors turto arešto aktų registracija nėra laikoma skolininko sudarytų sandorių teisėtumo ar galiojimo sąlyga, tačiau ji svarbi sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana reikalavimo patenkinimo sąlygų, nes suteikia objektyvius duomenis apie pritaikytus skolininko turto (turtinių teisių) suvaržymus, kurie ir lemia pastarojo galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose, susijusiose su actio Pauliana instituto taikymu formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-463/2013; 2013-03-06 nutartis c. b. 3K-7-130/2013). Dėl to atsakovas, būdamas verslininku, kuris privalėjo domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, turėjo suprasti, jog ieškovas turi rimtų atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Esant tokioms aplinkybėms apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovui buvo sumokėtas avansas pagal rangos sutartį, neįrodo jokių bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant dėl konkretaus sandorio teisėtumo.

65Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013). Taigi, apelianto UAB „Termorem“ pateikti įrodymai - trišalės sutartis su kitais juridiniais asmenimis - nėra susiję su šios bylos dalyku ir neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo sąžiningi. Apelianto UAB „Termorem“ argumentai, susiję su žinojimu apie ieškovo nemokumą, atmestini dėl tų pačių argumentų ir teismų praktikos, nurodytos, pasisakant dėl UAB „K2LT“ apeliacinio skundo pagrįstumo, kas patvirtina, jog UAB „Termorem“ turėjo būti žinoma apie ieškovo turtinę padėtį, o tuo atveju, jei atsakovas tuo nepasidomėjo, pripažintina, kad jis nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto standarto, todėl negali būti laikomas sąžiningu kontrahentu. Vertindamas atsakovų nesąžiningumą, teismas nesirėmė nesąžiningumo prezumpciją, priešingai, šias aplinkybes nustatė, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą.

66Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Staura“ v. UAB ,,Veikmės statyba“, IĮ ,,Eman“, bylos Nr. 3K-3-511/2012). Tačiau tuo pačiu buvo pažymėta, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).Minėtoje nutartyje taip pat buvo išaiškinta, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Tuo tarpu šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sudarytu sandoriu buvo siekiama neteisėtų tikslų - sumažinti kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą, todėl apelianto UAB „Termorem“ nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina.

67Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ kasacinis teismas išaiškino, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos

682012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nagrinėjamu atveju sudarytas sandoris sumažino galimybę ieškovui atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju buvo pažeistos kreditorių teisės, tuo tarpu faktas, kad ginčijamo sandorio suma yra mažesnė nei visų kreditorių reikalavimų suma, neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, pasisakydamas, kad bankroto bylos iškėlimo momentas neturi teisinės reikšmės, esant duomenimis, jog iki 2011-11-22 įmonė buvo faktiškai nemoki. Actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės. Kadangi šioje byloje nustatytos visos ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl apeliantų nurodytas sutarties laisvės ir kt. principai nebuvo nepagrįstai apriboti.

69Kiti apelianto argumentai yra analogiški atsikirtimams, pareikštiems pirmosios instancijos teisme, kuriuos teismas motyvuotai atmetė, o apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių teismo išvadų pagrįstumą.

70Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pagrįstais išsamiu įrodymų įvertinimu, todėl jų nepakartoja, o apeliacinių skundų netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

71Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

72Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

732013-04-22 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas prašė pripažinti 2011-11-22 sudarytą trišalę skolos perkėlimo... 5. 2011-11-22 atsakovai, UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ bei ieškovas -... 6. BUAB „Litvent“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį. Minėtos... 7. UAB „Litvent“ ir UAB „K2 LT“ atsiradę priešpriešiniai vienarūšiai... 8. Atsakovai UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ ieškinį prašė atmesti.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 2013-04-22 Vilniaus m. apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino... 11. UAB „TERMOREM“, įm.k. 300143880, grąžinti 24 930 Lt sumą, kurią... 12. UAB „TERMOREM“ gavo 2011 m. lapkričio 22 d. trišalės skolos perkėlimo... 13. Teismas nustatė, kad UAB „Litvent“, kaip rangovas, ir atsakovas UAB „K2... 14. UAB „Litvent“, UAB „TERMOREM“ ir UAB „K2 LT“ 2011 m. lapkričio 22... 15. UAB „TERMOREM“ sumokėdamas banko pavedimu iki 2011 m. lapkričio 29 d.... 16. UAB „TERMOREM“ 24 9300 Lt. Ginčijama 2011 m. lapkričio 22 d. trišale... 17. BUAB „Litvent“ ir atsakovo UAB „K2 LT“ buvo užskaityti.... 18. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Litvent“... 19. 1 004 664 Lt, kreditoriniai įsiskolinimai – 1 565 048, iš jų pradelsti –... 20. Teismas sprendė, kad UAB „Litvent“ ginčijamos sutarties sudarymo metu... 21. 2011 einamaisiais finansiniais metais buvo 1 004 664 Lt, kreditoriniai... 22. „MG Solutions“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Žvanga“ ir kt. teismas... 23. 2011-11-22 sandoris buvo sudarytas, kai ieškovo turtinė padėtis buvo sunki,... 24. 2011 einamaisiais finansiniais metais buvo 1 004 664 Lt, o pradelsti... 25. 1 449 937,93 Lt, taigi akivaizdu, kad šios skolos buvo atsiradusios jau iki... 26. 142 485,38 Lt – antros eilės, 700 191,08 Lt – trečios eilės kreditorių,... 27. Nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų... 28. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad... 29. UAB „Litvent“ turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą... 30. Atsakovų nurodoma kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr.... 31. Atsakovo UAB „TERMOREM“ argumentai, kad trišalių sutarčių sudarymas yra... 32. Be to, 2011-10-26 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 33. Vertinant UAB „Litvent“, kaip skolininko, sąžiningumą pagal teismų... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki 2011-11-22 trišalės skolos... 35. Teismas darė išvadą, kad jau 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovai UAB... 36. Atsakovai, būdami verslininkai, sudarydami sandorį, nagrinėjamu atveju... 37. Teismas konstatavo, kad atsakovai suprato, jog UAB ,,Litvent“ turi... 38. Nagrinėjamu atveju kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo... 39. Pripažinus 2011 m. lapkričio 22 d. trišalę skolos perkėlimo sutartį... 40. Tai, kad ieškovas šiuo ieškiniu neprašo priteisti pinigų BUAB... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 42. Apeliantas UAB „K2 LT“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos... 43. Apeliantai nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „K2... 44. Teismas nevertino šalių tarpusavio turėtų stabilaus pobūdžio teisių ir... 45. Sudarius ginčijamą sutartį buvo atsiskaityta su kreditoriumi UAB... 46. Sutartis buvo sudaryta siekiant tolesnės galimybės pirkti būtinas prekes ar... 47. UAB „Litvent“ vadovas ieškojo galimybių kaip susigrąžinti skolas ir... 48. Ginčo sutartis neįtakojo įmonės nemokumo. Dėl bankroto buvo kreiptasi tik... 49. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti įrodytas UAB... 50. Apeliantas UAB „Termorem“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos... 51. Nurodė, kad sandorio šalys buvo sąžiningos, elgėsi pagal normalią verslo... 52. Sutarties sudarymas neturėjo įtakos ieškovo mokumui, lyginant pradelstų... 53. Ieškovas buvo skolingas atsakovui UAB „Termorem“, todėl ieškovas turėjo... 54. Ieškovas neprašė priteisti pinigų ieškovo naudai, todėl teismas išėjo... 55. Atsakovas UAB „Termorem“ pateikė atsiliepimą į UAB „K2LT“... 56. Atsakovas BUAB „Litvent“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 57. Nurodė, kad atsakovai, būdami verslininkais, privalėjo pasidomėti ir labiau... 58. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 59. Apeliaciniai skundai atmestini.... 60. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 61. Apeliantas UAB „Termorem“ išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą... 62. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovų... 63. Apeliantas UAB „K2 LT“ nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos... 64. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo viešųjų registrų ir... 65. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus... 66. Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad kol... 67. Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „kitaip pažeidžiamos... 68. 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos... 69. Kiti apelianto argumentai yra analogiški atsikirtimams, pareikštiems... 70. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 71. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 72. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 73. 2013-04-22 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą....