Byla 3K-3-463/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dusmenėliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Dusmenėliai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eurotopas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – V. S.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, rangovo ir subrangovų susitarimų, pagal kuriuos pakeista statybos rangos, statybos subrangos ir pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta atsiskaitymo tvarka, teisėtumo.

6Ieškovas BUAB „Murena“ (toliau – ieškovas), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Forum regis“, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais 2008 m. gruodžio 22 d. jo ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ bei UAB „Dusmenėliai“ Susitarimą Nr. 5 ir 2009 m. vasario 3 d. jo ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ bei UAB „Eurotopas“ Susitarimą Nr. 23 nuo jų sudarymo momento; priteisti iš atsakovo UAB „Dusmenėliai“ ieškovo naudai 300 000 Lt, iš atsakovo UAB „Eurotopas“ – 153 585,65 Lt, iš abiejų atsakovų – 6 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 22 d. Susitarimu Nr. 5 (toliau – ir Susitarimas Nr. 5) UAB „Grand SPA Lietuva“ (anksčiau – UAB „Lietuvos“ sanatorija“), UAB „Murena“ ir UAB „Dusmenėliai“ susitarė, jog UAB „Lietuvos“ sanatorija pastato, esančio Druskininkuose, V. Kudirkos g. 45, rekonstrukcijos darbų užsakovas UAB „Lietuvos“ sanatorija“ atsiskaitys ne su rangovu UAB „Murena“, o tiesiogiai su darbus atlikusiu subrangovu UAB „Dusmenėliai“, sumokėdamas jam 300 000 Lt; po šio mokėjimo bus laikoma, kad visos trys šalys tarpusavyje yra atsiskaičiusios. Analogišku 2009 m. vasario 3 d. užsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“, rangovo UAB „Murena“ ir prekių subtiekėjo UAB „Eurotopas“ susitarimu Nr. 23 (toliau – ir Susitarimas Nr. 23), UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti atsakovui UAB „Eurotopas“ 153 585,65 Lt UAB „Murena“ skolą. Kauno apygardos teismui 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Murena“, bankroto administratorius kreipėsi į teismą actio Pauliana pagrindu prašydamas pripažinti Susitarimus negaliojančiais ir taikyti restituciją. Ieškovo teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas UAB „Murena“ buvo faktiškai nemokus (įmonės skolos kreditoriams sudarė 18 979 112 Lt, turtas – 21 125 905 Lt), bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su savo darbuotojais ir valstybės biudžetu, teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolų iš ieškovo priteisimo, jo turtui taikytas areštas. Ieškinyje nurodoma, kad, perleisdamas atsakovams reikalavimo teisę į UAB „Grand SPA Lietuva“ skolų patenkinimą, ieškovas sumažino kitų kreditorių galimybes atgauti savo skolas, trečios eilės kreditoriams suteikė pirmenybę prieš pirmos ir antros eilės kreditorius (darbuotojus, Valstybinę mokesčių inspekciją ir Socialinio draudimo fondo valdybą). Bankroto administratoriaus įsitikinimu, ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių (tam nebuvo teisinio pagrindo), žinojo, kad jie pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimus. Ieškovo vertinimu, sudarydami sandorius atsakovai UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ privalėjo pasidomėti skolininko finansine padėtimi (viešojoje erdvėje jau buvo pateiktos žinios apie galimą ieškovo nemokumą), tačiau to nepadarė, todėl jie laikytini nesąžiningais. Kadangi sandorių sudarymo metu galiojo laikinasis ieškovo turto areštas, kurio duomenys yra vieši, tai ieškovas manė, kad ši aplinkybė atsakovams turėjo būti žinoma. Atsižvelgęs į tai, kad pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, priverstinai areštavus skolininko nuosavybės teises į jo turtą, sandorių sudarymas negalimas, ieškovas darė išvadą, jog ginčijami sandoriai pažeidė imperatyviuosius įstatymo reikalavimus (draudimus), kitų kreditorių teises, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad 2008 m. balanso duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog iki jai buvo iškelta bankroto byla, UAB „Murena“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, ji vykdė ūkinę–komercinę veiklą, trumpalaikiai įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę. Teismas sprendė, kad skolininko sudaryti ginčijami sandoriai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl skolininko veiksmų įmonė tapo nemoki arba kitaip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, nepagrįstai suteikdama pirmenybę atsakovams. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad dėl sudarytų sandorių sumažėjo ieškovo (skolininko) galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, žymiai pakito ieškovo turto masė ir jo turtinė padėtis ar buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad, ieškovui ginčijamu būdu atsiskaičius su atsakovais, sumažėjo jo kreditorių skaičius ir ieškovas, planuodamas per metus gauti 12 540 902 Lt pajamų (pirkėjų skolos ieškovui), neprarado realios galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Byloje nenustatęs CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo sąlygų, teismas vertino, ar ieškovas įrodė atsakovų nesąžiningumą pagal CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalių sąlygas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovams turėjo būti viešai žinoma apie ieškovo pasunkėjusią finansinę būklę, nurodydamas, jog ieškovas dėl sudarytų Susitarimų netapo nemokus, po jų sudarymo toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, įmonės turto ir įsipareigojimų balansas buvo teigiamas, o duomenys apie įmonės 2008 m. finansinę padėtį Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2009 m. liepos 17 d. (po Susitarimų sudarymo). Teismas pripažino, kad egzistavo teisinės prielaidos ginčijamiems sandoriams sudaryti (2008 m. gegužės 29 d. UAB „Lietuvos“ sanatorija“ ir UAB „Murena“ Statybos rangos sutartis Nr. AD3-08-06, 2008 m. rugsėjo 19 d. UAB „Eurotopas“ ir UAB „Murena“ pirkimo–pardavimo sutartis, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1002-601/2009), o sandorio šalių nesąžiningumo fakto aptartoje situacijoje nebuvo. Nurodęs, kad, Turto areštų registro duomenimis Susitarimų sudarymo metu buvo areštuota 3 996 898,07 Lt ieškovo turto (19 proc. įmonės turto vertės), teismas konstatavo, jog įmonė turėjo turto, kuriuo galėjo laisvai disponuoti ir jį panaudoti kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, todėl atmetė ieškovo argumentą, kad aplinkybė dėl turto arešto taikymo patvirtina sandorių šalių nesąžiningumo faktą.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Murena“ apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikino; priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 22 d. ieškovo ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ bei UAB „Dusmenėliai“ susitarimą Nr. 5 ir 2009 m. vasario 3 d. ieškovo bei atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Eurotopas“ susitarimą Nr. 23; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Dusmenėliai“ 300 000 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Eurotopas“ 153 585,65 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo 2007 m. balansu, 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita, darė išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo sunkėjo, bylos duomenys patvirtino, jog susitarimų sudarymo laikotarpiu ieškovas buvo skolingas darbuotojams, valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams; bankroto administratoriaus parengta ieškovo įsipareigojimų suvestinė patvirtino, kad Susitarimo Nr. 5 sudarymo dieną UAB „Murena“ įsipareigojimai sudarė 16 809 102,51 Lt. Kadangi įrodymų, kad Susitarimų sudarymo laikotarpiu įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, byloje nebuvo, tai teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo nemokumas 2009 m. vasario 3 d. (Susitarimo Nr. 23 sudarymo dieną) nustatytas kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sukeliančiu teisinius padarinius ir nagrinėjamai bylai, o teisinis įmonės nemokumas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi (iškėlus bankroto bylą UAB „Murena“), praėjus tik keliems mėnesiams nuo ginčijamų susitarimų sudarymo. Nurodžiusi, kad, vadovaujantis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, atsakovai UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ priskirtini ketvirtai mokėjimų eilei, ir atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „Murena“ privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Sudarius Susitarimus atsakovams UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ suteikta nepagrįsta pirmenybė, taip pažeidžiant kitų kreditorių, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, teises. Pažymėjusi, kad sutarčių laisvės principas nedraudžia šalims pakeisti sutartinių santykių, jeigu tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų bei įstatymų nuostatų, teisėjų kolegija sprendė, jog vien šalių valios pakeisti sutartinius santykius negalima laikyti privalomumu sudaryti sandorį; jokių aplinkybių, kurios būtų įpareigojusios šalis pakeisti anksčiau sudarytose sutartyse numatytą atsiskaitymo tvarką, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atkreipusi dėmesį į tai, kad iki Susitarimų sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis bylų išspręsta patenkinus ieškinius, vieši Turto arešto aktų registro duomenys patvirtino, jog teismai UAB „Murena“ taikė laikinąsias apsaugos priemones (areštavo bendrovės turtą), teisėjų kolegija laikė, kad atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, privalėjo pasidomėti, ar UAB „Murena“ turtui nėra taikomas areštas, ar nėra kitų kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaityta ir kurių reikalavimo teisės būtų atsiradusios pirmiau už atsakovų, ar nėra pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių, su kuriais, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, turėtų būti atsiskaitoma pirmiau. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų elgęsi apdairiai ir iki ginčijamo susitarimo sudarymo būtų domėjęsi kitos sandorio šalies patikimumu, prašę informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstę, ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Pažymėjusi, kad su ginčo sandoriais susiję dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2009 m. gruodžio pabaigoje–2010 m. pradžioje ir nuo šio momento turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, teisėjų kolegija atmetė atsakovų argumentus dėl to, jog ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl Susitarimus pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją, grąžintinas sumas priteisdama į bendrą ieškovo turto masę.

13III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Dusmenėliai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl turto arešto akto registracijos teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo. Kasatorius nurodo, kad, turto arešto ir kitų disponavimo turtu ribojimų pagrindas yra ne turto arešto akto įregistravimas viešame registre, bet nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas. Kadangi pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų, tai kasatorius daro išvadą, kad, sudarydama ginčijamus sandorius, UAB „Murena“ galėjo laisvai disponuoti turtu, viršijusiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, o toks disponavimas, negali būti laikomas skolininko sudarytų sandorių teisėtumo ar galiojimo sąlyga. Kasatorius įsitikinęs, kad skundžiamame sprendime išvadą dėl kasatoriaus nesąžiningumo ir sandorio neteisėtumo motyvuodamas tuo, jog Susitarimų sudarymo metu Turto arešto aktų registre buvo įregistruoti du UAB „Murena“ turto arešto aktai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino laikinojo turto arešto akto registracijos Turto arešto aktų registre teisinę reikšmę. Pasak kasatoriaus, turto arešto akto registracijos viešame registre tikslas – išviešinti taikytus disponavimo apribojimus, bet ne nustatyti papildomus disponavimo turtu ribojimus, todėl, sprendžiant dėl galimo Turto arešto aktų registre numatytų draudimų pažeidimo ir kasatoriaus sąžiningumo sudarant ginčo sandorį, esminę reikšmę turi laikinai įregistruotų turto arešto aktų turinys (apimtis ir mastas) bei ieškovo viso turto vertė susitarimo sudarymo metu. Kasatorius pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl viešųjų registrų duomenų reikšmės, sprendžiant dėl sandorio šalių sąžiningumo, yra prieštaringa – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2011, teismas sprendė, jog taikant actio Pauliana institutą konstatavimas, kad kreditorius nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, yra nepakankamas pripažinti, jog atsakovai buvo nesąžiningi, o 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2012, laikėsi pozicijos, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas, todėl kreditorius turėjo pareigą domėtis kitos sandorio šalies patikimumu; jos nepaisydamas bei sudarydamas susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, skolininkui turint daugiau kreditorių, elgėsi nesąžiningai.
  2. Dėl kreditorių lygybės principo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje taikydamas kreditorių lygybės principą, būdingą bankroto procesui, nors Susitarimų sudarymo metu ieškovui UAB „Murena“ nebuvo iškelta ar inicijuota bankroto byla, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kur konstatuota, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2011). Kasatoriaus vertinimu, teismas pažeidė CPK 4 straipsnio reikalavimą atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus bei užtikrinti konstitucinį teismų jurisprudencijos tęstinumo principą.
  3. Dėl skolininko nemokumo. Kasatorius pažymi, kad, nustatęs, jog, suteikus pirmenybę nemokios bendrovės kreditoriui, kitų ieškovo kreditorių teisės buvo pažeistos, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Įmonių bankroto įstatyme nustatytų nemokumo kriterijų aiškinimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo nemokumą grindė ne bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiu Susitarimo Nr. 5 sudarymo metu, tačiau bendrovės turto ir įsipareigojimų santykiu, nustatytu pagal bankroto administratoriaus pateiktą suvestinę; UAB „Murena“ pradelstų įsipareigojimų dydžio iš viso nesiaiškino ir į jų santykį su bendrovės turto verte neatsižvelgė. Nors kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, kad, vertinant, ar skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę vienam iš kreditorių pažeidė skolininko kreditorių teises, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis iš savo turto objektyviai nėra pajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010), apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, UAB „Murena“ nemokumą konstatavo nenustatęs, kad ji nebuvo pajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų, nesivadovaudamas jokiais kitais bendrovės mokumo rodikliais, patvirtinančiais įmonės galimybes sumokėti visas ilgalaikes ir trumpalaikes skolas bei likviduoti trumpalaikius įsiskolinimus.
  4. Dėl subrangovo pareigos domėtis generalinio rangovo finansine padėtimi. Kadangi subrangovas pasitelkiamas įgyvendinti nedidelę dalį generalinio rangovo užsakovui atliekamų darbų, jis neatsakingas už rangos darbų objekto priežiūrą ir kontrolę, tai apeliacinės instancijos teismo nustatyta pareiga nuolat sekti generalinio rangovo finansinę būklę, vertinti nemokumo grėsmę ir tikrinti apie generalinį rangovą viešai pateikiamą informaciją, įskaitant registro duomenis, siekiant įsitikinti, ar atsiskaitant su juo nebus pažeistos kitų generalinio rangovo kreditorių teisės, kasatoriaus vertinimu, yra nesąžininga ir neproporcinga.
  5. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, konstatavęs, jog kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Murena“ nagrinėjamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kasatorius teigia, kad, vadovaujantis bendruoju įrodinėjimo naštos paskirstymo principu „įrodinėja tas, kas teigia“, actio Pauliana instituto taikymo pagrindą sudarančias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas, o ne kasatorius – šių aplinkybių nebuvimą; perkeldami ieškovo mokumo įrodinėjimo pareigą kasatoriui, teismai nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti actio Pauliana taikymo sąlygas. Kasatoriaus vertinimu, ginčą nagrinėję teismai pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, draudimą apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, netyrė ir nevertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti.

15Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl trečiojo asmens sąžiningumo

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas ir kt. v. BUAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2013).

20Viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų – teismo nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Tokie duomenys gali būti gaunami sandorio šalims (jų atstovams) bendraujant, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kasacinio teismo konstatuota, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; kt.).

21Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo kasatoriaus nesąžiningumą remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis ieškovo kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis tokių ieškinių buvo patenkinti, teismai ieškovo turtui buvo pritaikę laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto aktai buvo įregistruoti viešame Turto areštų registre, byloje nebuvo duomenų, jog kasatorius būtų domėjęsis kitos sandorio šalies patikimumu, prašęs informacijos apie jos turtinę padėtį ar turimus įsipareigojimus. Kasatorius ginčija tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad teisėjų kolegija netinkamai aiškino Turto arešto aktų registre įregistruotų UAB „Murena“ turto arešto aktų reikšmę, nustatė subrangovui neproporcingą pareigą sekti generalinio rangovo finansinę būklę, vertinti nemokumo grėsmę ir tikrinti viešai pateikiamą informaciją apie generalinį rangovą, įskaitant registro duomenis. Tokie kasatoriaus argumentai pripažintini teisiškai nepagrįstais.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl asmens nesąžiningumo, be kitų, vertintinos sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgiama į jo šalis (ar sandorį sudaro verslininkai, kuriems tai įprasta verslo praktika, ar kiti subjektai), jų veiklos pobūdį. Byloje nustatyta, kad kasatorius su ieškovu sudarė ginčijamą Susitarimą Nr. 5 dėl 2008 m. gegužės 29 d. statybos rangos ir 2008 m. birželio 17 d. statybos subrangos sutartyse nurodytos atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, nustatydami, kad užsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitys ne su rangovu UAB „Murena“, o tiesiogiai su šildymo vėdinimo, vėsinimo, vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus atlikusiu subrangovu UAB „Dusmenėliai“, sumokėdamas jam dalį pagal subrangos sutartį mokėtinos sumos – 300 000 Lt. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad abi Susitarimo šalys – verslininkai, kuriems panašaus pobūdžio sandorių sudarymas ir vykdymas yra įprasta veikla. Kasacinio teismo praktikoje plėtojama pozicija, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek bendradarbiaudamas su ieškovu, tiek atlikdamas subrangos darbus konkrečiame objekte ar pasidomėjęs viešai prieinama informacija, kasatorius galėjo suprasti, jog, vykdydamas didelės apimties sanatorijos pastato projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, ieškovas turėjo kitų kreditorių. Kasatorius, laikydamasis apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto, privalėjo pasidomėti ieškovo turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir įvertinti, ar sudarant Susitarimą nebus pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. Ginčą nagrinėję teismai nustatė, kad Susitarimo sudarymo metu vyko teisminiai ginčai dėl ieškovo skolų priteisimo (dalis bylų užbaigta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais ieškiniai tenkinti), Turto arešto aktų registre buvo registruoti ieškovo turto arešto aktai, Juridinių asmenų registrui pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai atskleidė įmonės mokumo problemas. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas nebuvo pajėgus atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau kasatorius, nebūdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, į jas neatsižvelgė ir neįvertino, jog sudaromas Susitarimas Nr. 5, kuriuo ieškovas, būdamas nemokus, perleidžia kasatoriui reikalavimo teisę į 300 000 Lt užsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, taip atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi ir išskirdamas jį iš kitų, pažeis šių kreditorių interesus, dėl ko konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl kasatoriaus nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąžiningumo pareiga taikoma kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, o verslo subjekto statusas nustato dar aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą, todėl pirmiau išdėstytais motyvais atmestinas kasatoriaus argumentas dėl jam apeliacinės instancijos teismo nustatytos pareigos sekti generalinio rangovo finansinę būklę, vertinti nemokumo grėsmę ir tikrinti viešai pateikiamą informaciją neproporcingumo.

23Svarbu pažymėti, kad Turto areštų registro duomenys apie įregistruotus turto arešto aktus yra vienas iš šaltinių, kuriais remdamiesi asmenys gali spręsti apie skolininko finansinę būklę ir jo pajėgumus atsiskaityti su savo kreditoriais. Priešingai nei teigia kasatorius, turto arešto aktų registracija nėra ir teismo nebuvo laikoma skolininko sudarytų sandorių teisėtumo ar galiojimo sąlyga, tačiau ji svarbi sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana reikalavimo patenkinimo sąlygų, nes suteikia objektyvius duomenis apie pritaikytus skolininko turto (turtinių teisių) suvaržymus, kurie lemia jo galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika dėl viešųjų registrų duomenų reikšmės, sprendžiant dėl sandorio šalių sąžiningumo, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2011, ir 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2012, yra prieštaringa.

24Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste; galima remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012).

25Sprendžiant kasatoriaus nurodomų teismo precedentų konkurencijos klausimą, pirmiausia vertintinos bylų, kuriose jie priimti, faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 ieškovas ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančiu tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriame buvo nustatytas įskaitymo dydis, kasaciniame teisme buvo sprendžiami klausimai, ar skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ar juo pažeistos skolininko kreditorių teisės ir ar sandorio šalys apie tokį pažeidimą žinojo. Teisėjų kolegija vertino tarpusavio skolų įskaitymo aktą rangos sutarties ir susitarimo dėl trišalio apmokėjimo, kurie nebuvo ginčijami, sąlygų kontekste ir konstatavo, jog skolininkas privalėjo sudaryti sandorį – ginčijamo akto pasirašymas buvo nulemtas sutartinių santykių ir faktinių aplinkybių, neprieštaravo sąžiningai verslo praktikai. Šių šalių sutartinių santykių ir faktinių bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vien fakto, kad trečiasis asmuo nepatikrino viešųjų duomenų, nepripažino pakankamu jo nesąžiningumui konstatuoti. Priešingai, civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012 ginčytas pats trišalis susitarimas, kuriuo pakeista užsakovo, rangovo ir subrangovo atsiskaitymo tvarka (įkaityti vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai), kasacinis teismas nagrinėjo skolininko nemokumo ir ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo klausimus. Išvadą, kad susitarimo šalys buvo nesąžiningos ir, žinodamos apie skolininko nemokumą bei jo kreditorių daugetą, nepagrįstai vienam kreditoriui suteikė pirmenybę gauti savo reikalavimų patenkinimą, teisėjų kolegija padarė atsižvelgusi į byloje teismų nustatytų aplinkybių visetą (skolininko turtas buvo areštuotas, apie jo finansinius sunkumus skelbta viešai, kiti kreditoriai jau buvo kreipęsi į teismus dėl skolų priteisimo). Dėl nurodytų faktinių aplinkybių skirtumų ir spręstų ginčų ypatumų kasaciniame skunde cituojamose nutartyse esantys išaiškinimai negali būti laikomi konkuruojančiais, o teismų praktika – prieštaringa. Pažymėtina, kad kasacinis teismas jau yra sprendęs nemažai ginčų dėl ieškovo ir kitų subrangovų sudarytų analogiškų susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Šiose bylose teismas, be kita ko, vertinęs sandorio šalių sąžiningumą, nustatytų aplinkybių kontekste padarė išvadą, kad, nepasidomėdami, ar nesuvaržytos UAB „Murena“ daiktinės teisės, tretieji asmenys nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto standarto, todėl negali būti laikomi sąžiningais kontrahentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Meistrų artelė ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-508/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Dalis erdvės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Saunita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2013;2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Kadangi nagrinėjamos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, tai, nenukrypstant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), pripažintina, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais turi būti vadovaujamasi šioje byloje.

26Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

27Kasatorius skunde teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, nepaneigiant kasatoriaus nurodomo išaiškinimo, būtina turėti omenyje tai, jog jis taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013). Dėl to, byloje konstatavus, kad kasatorius nebuvo sąžiningas, sudarydamas Susitarimą pažeidė kitų skolininko kreditorių teises, jo argumentas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

28Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškovo nemokumo nustatymo. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl ieškovo faktinio nemokumo Susitarimų sudarymo metu padarė skundžiamame sprendime įvertinęs ieškovo 2007 m. balansą, 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, bankroto administratoriaus parengtą ieškovo įsipareigojimų suvestinę, duomenis, patvirtinančius, kad Susitarimų sudarymo metu ieškovas buvo skolingas darbuotojams, valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytų aplinkybių visuma buvo pakankama spręsti, jog UAB ,,Murena“ turėjo finansinių sunkumų, tai patvirtina ir netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo priimta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei šiuo aspektu išanalizavusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl actio Pauliana sąlygų, būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Dėl to kasacinio skundo dalis dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestina kaip nepagrįsta.

30Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 66,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus UAB „Dusmenėliai“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti valstybei iš UAB „Dusmenėliai“ (j. a. k. 149612737) 66,95 Lt (šešiasdešimt šešis Lt 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, rangovo ir subrangovų susitarimų, pagal... 6. Ieškovas BUAB „Murena“ (toliau – ieškovas), atstovaujamas bankroto... 7. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 22 d. Susitarimu Nr. 5 (toliau – ir... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Teismas nustatė, kad 2008 m. balanso duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo 2007 m. balansu, 2008 m. pelno... 13. III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Dusmenėliai“ prašo panaikinti Lietuvos... 15. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl trečiojo asmens sąžiningumo... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad... 20. Viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų – teismo nustatytas skolininko... 21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo kasatoriaus... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl asmens nesąžiningumo, be... 23. Svarbu pažymėti, kad Turto areštų registro duomenys apie įregistruotus... 24. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį... 25. Sprendžiant kasatoriaus nurodomų teismo precedentų konkurencijos klausimą,... 26. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 27. Kasatorius skunde teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės... 28. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškovo nemokumo... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo... 30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 66,95 Lt bylinėjimosi... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 35. Priteisti valstybei iš UAB „Dusmenėliai“ (j. a. k. 149612737) 66,95 Lt... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...