Byla 3K-3-511/2012
Dėl tarpusavio skolų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo IĮ ,,Eman“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Staura“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“ ir individualiai įmonei ,,Eman“ dėl tarpusavio skolų įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2009 m. spalio 23 d. sudarė Susitarimą dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS 09 GS STAU 09 01. Susitarimo 2.2 punkte nustatyta, kad UAB „Staura“ kartu su darbų priėmimo dokumentais pateikia atsakovui UAB „Veikmės statyba“ prašymą už tinkamai atliktus ir priimtus darbus tiesiogiai apmokėti atsakovui IĮ „Eman“. Susitarimo 2.3 punkte nustatyta, kad apmokėjimas atliekamas, kai BUAB „Staura“ pateikia pasirašytą tarpusavio skolų įskaitymo aktą.

5Ieškovas ir atsakovai 2010 m. vasario 5 d pasirašė tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriuo susitarė, kad įskaitymo objektas bus 28 046 Lt. Akte konstatuota, kad UAB „Veikmės statyba“ 28 046 Lt sumažina savo skolą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina IĮ „Eman“; UAB „Staura“ 28 046 Lt sumažina savo skolą IĮ „Eman“ ir atitinkamai sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“; IĮ „Eman“ 28 046 Lt sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“. UAB „Veikmės statyba“ buvo skolinga UAB „Staura“ 28 046 Lt, UAB „Staura“ tą pačią sumą buvo skolinga IĮ „Eman“. Tokiu susitarimu buvo susitarta, kad nors UAB „Veikmės statyba“ turi skolų UAB „Staura“, tačiau skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui – IĮ „Eman“. Įskaitymo akto sudarymą inicijavo UAB „Staura“.

6Įskaitymo aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nagrinėjo ieškovo UAB „Ramirent“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Staura“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. 3688-258/10), nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 1 d.

7Ieškovas BUAB „Staura“ prašė: 1) pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą negaliojančiu ab initio; 2) priteisti iš atsakovo IĮ „Eman“ 28 046 Lt ieškovo BUAB „Staura“ naudai; 3) priteisti iš atsakovo IĮ „Eman“ 6 proc. delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo teigimu, vienam UAB „Staura“ kreditorių buvo suteikta pirmenybės teisė atgauti skolą, kai kitų kreditorių reikalavimai turės būti tenkinami ieškovo bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Ieškovas teigė, kad yra visos actio Pauliana sąlygos.

8II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu BUAB „Staura“ ieškinį atmetė; priteisė iš BUAB „Staura“ atsakovui IĮ „Eman“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Sandorio negaliojimui actio Pauliana atveju, be kitų reikšmingų aplinkybių, turi būti nustatyta, kad juo buvo pažeistos kreditorių teisės. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu: 1) dėl jo skolininkas tampa nemokus, 2) būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

11Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena aplinkybe, kad vienam UAB „Staura“ kreditorių buvo sudaryta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama. Teismas konstatavo, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Teismas pabrėžė, kad toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių sunkumų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai.

12Teismas konstatavo, kad šiuo atveju trišalė sutartis buvo sudaryta esant įprastai verslo logikai, prieš iškeliant bankroto bylą, o bankroto administratorius nenurodė kitų svarių argumentų, kurie leistų teismui abejoti, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: ieškovo BUAB „Staura“ ir atsakovų UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą pripažino negaliojančiu; priteisė iš atsakovo IĮ ,,Eman“ ieškovui BUAB ,,Staura“ 28 046 Lt ir 6 procentų metines palūkanas už priteistus 28 046 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus; vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, nustačius, kad sudarydamas ginčijamą trišalę atsiskaitymo sutartį ieškovas buvo faktiškai nemokus, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, suteikė pirmenybę pasirinktam kreditoriui prieš kitus, yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, jog ginčijamas skolų įskaitymo aktas pažeidžia kitų UAB ,,Staura“ kreditorių teises, nes Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Staura“ užtikrinti buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavęs įmonės turtą bei sustabdęs areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovų elgesys, prieš ginčijamo sandorio sudarymą nepatikrinus viešų Turto arešto aktų registro duomenų, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes.

16Teisėjų kolegija nurodė, kad sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sudarant ginčijamą skolų įskaitymo aktą ieškovui buvo žinoma, jog teisme yra nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas bei įmonės turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

17III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas IĮ ,,Eman“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

191. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartis ir jų aiškinimo taisykles, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino tikrosios šalių valios, vertino tik dalį visos sutarties, t. y. tik 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, o ne visas Rangos sutarties Nr. PS STAU 0901 ir 2009 m. spalio 23 d. susitarimo Dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS STAU 0901 sąlygas, taip pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas neanalizavo Rangos sutarties Nr. PS STAU 0901 ir 2009 m. spalio 23 d. susitarimo Dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS STAU 0901 turinio, todėl neatskleidė bylos esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartys aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t. y. 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą aiškino ne sistemiškai, neteisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus.

202. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo pažeidimo. Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo tokių nesąžiningo skolininko veiksmų, kuriais skolininkas, siekdamas išvengti vykdyti prievolę kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleisdamas savo turtą kitiems asmenims. Vien tas faktas, kad skolininkas, būdamas skolingas kreditoriui, perleido savo turtą tretiesiems asmenims, nedaro tokio sandorio ydingo ir nesuteikia kreditoriui teisės tokio sandorio ginčyti remiantis actio Pauliana institutu. Ieškovo ginčijamas 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktas tik sumažino ieškovo skolas ir nepablogino ieškovo padėties, nes ieškovo turtas nesumažėjo ir dėl šių sandorių jis netapo nemokus, priešingai – sumažino finansinius reikalavimus. Ieškovas ir atsakovai 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktu susitarė dėl atsikaitymo už atliktus darbus būdo, t. y. įvykdė Rangos sutartimi Nr. PS STAU 0901 ir 2009 m. spalio 23 d. susitarimu dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS STAU 0901 prisiimtus įsipareigojimus. Jokių imperatyvų, ribojančių 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo akto sudarymo laisvę, nėra nei šalių sudarytoje Rangos sutartyje ir 2009 m. spalio 23 d. susitarime, nei įstatyme. Be to, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl actio Pauliana instituto taikymo.

21Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai negali būti laikomi sąžiningais. CK nustatyta sąžiningumo prezumpcija, t. y. asmuo turi būti laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Teismas nenurodė jokių CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kurie leistų teigti, kad šalys (atsakovai) veikė nesąžiningai. Sudarant ginčijamus sandorius, ieškovas buvo mokus, o atsakovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ieškovas yra nemokus, nes duomenys apie bankroto bylos iškėlimą Juridinių asmenų registre įregistruoti tik 2010 m. balandžio 12 d. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių įregistravimas Turto areštų registre nepatvirtina fakto, kad įmonė yra nemoki, nes šiame registre nurodomi tik nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui taikomi suvaržymai. Teismas pažeidė CK 6.140 straipsnio ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

223. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Ieškovas ieškinyje nebuvo pateikęs reikalavimo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo netesybas, t. y. delspinigius (CK 6.71 straipsnis).

234. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl įrodymų – Rangos sutarties Nr. PS STAU 0901 ir 2009 m. spalio 23 d. susitarimo dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS STAU 0901, neatsižvelgė į tai, kad šie sandoriai buvo sudaryti gerokai iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir atitiko įprastą verslo logiką ir praktiką.

24Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizės, atskleidžiančios jų įrodomąją reikšmę. Teismo sprendime nurodyti motyvai yra neišsamūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius apsektus, taigi byla išspręsta neteisingai.

25IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB ,,Staura“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

271. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku – įskaitymo akto pripažinimo neteisėtu. Kasatorius klaidina teismą, teigdamas, kad 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktas nebuvo vertinamas sistemiškai su Rangos sutarties Nr. PS STAU 0901 ir 2009 m. spalio 23 d. susitarimo dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS STAU 0901 nuostatomis. Rangos sutarties iš viso nebuvo bylos medžiagoje, todėl ji neturėjo ir negalėjo būti tiriama. Sudarant ginčijamą skolų įskaitymo aktą, ieškovui buvo žinoma, kad teisme nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas ir kad įmonės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad 2009 m. spalio 23 d. susitarimas dėl trišalio apmokėjimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. PS STAU 0901 negali būti vertinamas kaip prievolė sudaryti įskaitymo aktą.

28Šalys galėjo sudaryti įskaitymo aktą, bet prievolės sudaryti šio akto nebuvo. Šalys, atsakovo turtui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, esant pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėjo pareigos vykdyti susitarimo nuostatų ir turėjo susilaikyti nuo įskaitymo akto sudarymo, o tarpusavio atsikaitymus vykdyti bendra sutartine tvarka.

292. Kasatorius nepagrįstai savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, suformuota praktika. Nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

303. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.140 straipsniu ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ištyrė actio Pauliana instituto sąlygas ir konstatavo, kad ieškovo kreditorių interesai buvo pažeisti.

314. Kasatorius yra nesąžiningas. Ginčo pagrindas yra kasatoriaus nesąžiningumas įskaitymo akto sudarymo metu.

325. Ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius buvo pateiktas remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, teismas teisingai taikė įstatymą.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo

36Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarčių aiškinimo taisyklės pirmiausia įtvirtina subjektyvaus sutarties aiškinimo metodą, įpareigojantį aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Kartu kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A.D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-288/2010).

37Apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančiu ieškovo BUAB „Staura“ ir atsakovų UAB „Veikmės statyba“ bei IĮ „Eman“ 2010 m. vasario 5 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), nes šis aktas prieštaravo kitų kreditorių interesams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą ir taikydamas actio Pauliana ieškinio sąlygas nevertino ir neanalizavo 2009 m. rugsėjo 1 d. rangos darbų sutarties Nr. PS 09 GS STAU 09 01 (toliau – Rangos sutartis) bei 2009. spalio 23 d. susitarimo dėl trišalio apmokėjimo pagal rangos sutartį Nr. PS 09 GS STAU 09 01 (toliau – Susitarimas dėl trišalio apmokėjimo). Bylos duomenimis nustatyta, kad Rangos sutartimi UAB „Staura“ įsipareigojo užsakovui UAB „Veikmės statyba“ atlikti pastato fasado šiltinimo ir tinkavimo darbus , vykdant rangos sutartį UAB „Staura“ pasirašė Subrangos darbų sutartį su IĮ ,,Eman“ dėl fasado šiltinimo ir tinkavimo darbų atlikimo, vėliau buvo sudarytas Susitarimas dėl trišalio apmokėjimo, būtent šio susitarimo 2.2 punkte nustatyta darbų priėmimo tvarka ir numatytas tiesioginis apmokėjimas už UAB „Veikmės statyba“ priimtus darbus IĮ ,,Eman“, o pagal 2.3 punktą apmokėjimas šiai įmonei už nurodytus darbus atliekamas, kai UAB ,,Staura“ pateikia užsakovui pasirašytą tarpusavio įskaitymo aktą ir atsiskaitymas atliekamas gavus įmokas iš perkančiosios organizacijos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šių sutarčių visetą, jų sąlygas bei šalių elgesį sutarties vykdymo metu, todėl neteisingai nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus bei actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, suformuluotas CK 6.193 straipsnyje, bei nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177–185 straipsniai).

38Dėl actio Pauliana sąlygų

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M., D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

40Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tai iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010).

41Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 5 d šalys pasirašė tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriuo susitarė dėl atsiskaitymo būdo už atliktus statybos rangos darbus vykdant 2009 m. rugsėjo 1 d. Rangos sutartį bei 2009 m. spalio 23 d. Susitarimą dėl trišalio apmokėjimo. Aktu buvo nustatytos šalių tarpusavio skolos po jų įskaitymo ir konstatuota, kad UAB „Veikmės statyba“ 28 046 Lt sumažina savo skolą UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina IĮ „Eman“; UAB „Staura“ 28 046 Lt sumažina savo skolą IĮ „Eman“ ir atitinkamai sumažina savo gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“; IĮ „Eman“ 28 046 Lt sumažina savo iš UAB „Staura“ ir atitinkamai padidina gautinas sumas iš UAB „Veikmės statyba“. UAB „Veikmės statyba“ buvo skolinga UAB „Staura“ 28 046 Lt, UAB „Staura“ tą pačią sumą buvo skolinga IĮ „Eman“. Tokiu susitarimu buvo susitarta, kad nors UAB „Veikmės statyba“ turi skolų UAB „Staura“, tačiau 28 046 Lt skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet pinigus perveda UAB „Staura“ kreditoriui – IĮ „Eman“. Šiuo tarpusavio skolų įskaitymo aktu buvo atsiskaityta už IĮ ,,Eman“ atliktus pastato fasado šiltinimo ir tinkavimo darbus laikantis Rangos sutarties bei Susitarimo dėl trišalio apmokėjimo sąlygų, būtent šio Susitarimo 2.3 punktas ir nustatė kaip būtiną sąlygą apmokėjimui už atliktus fasado šiltinimo ir tinkavimo darbus –tarpusavio skolų įskaitymo akto pasirašymą. Taigi šio akto pasirašymas buvo nulemtas sutartinių santykių bei faktinių aplinkybių ir neprieštaravo verslo praktikai. Be to, ieškovas ginčija tik Tarpusavio skolų įskaitymo aktą kaip sandorį, tačiau nebuvo prašoma pripažinti negaliojančiu Susitarimą dėl trišalio apmokėjimo, kuriuo ir buvo nustatyta apmokėjimo pagal Rangos sutartį tvarka ir sąlygos bei numatytas ginčijamo Tarpusavio skolų įskaitymo akto pasirašymas. Toks susitarimas atitiko sutarties šalių valią, juo buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos ir toks susitarimas neprieštaravo įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio 1 dalį.

42Apeliacinės instancijos teismas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kaip kreditoriaus teisių pažeidimu laikė ir tai, kad skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Staura“ įsiteisėjo 2010 m. kovo 22 d., o Tarpusavio skolų įskaitymo aktas šalių vykdant Susitarimą dėl trišalio apmokėjimo buvo pasirašytas 2010 m. vasario 5 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, ir įskaitymas atitiko sutarties šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.

43Negalima sutikti su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovai turėjo žinoti ar žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Staura“ užtikrinti buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavęs įmonės turtą bei sustabdęs areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą ir atsakovų elgesys, prieš ginčijamo sandorio sudarymą nepatikrinus viešų Turto arešto aktų registro duomenų, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kurie patvirtintų šalių nesąžiningus veiksmus. Vien konstatavimas, kad atsakovai nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, yra nepakankamas, o ši aplinkybė susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių visete atsižvelgiant į sutartinius šalių santykius bei faktines aplinkybes.

44Kaip jau buvo minėta šioje byloje, yra reikšminga aplinkybė tai, kad Tarpusavio skolų įskaitymo aktas buvo šalių pasirašytas vykdant Rangos sutartį ir Susitarimą dėl trišalio apmokėjimo, kuriuo buvo įtvirtinta šalių atsiskaitymo tvarka ir sąlygos, apie tai jau buvo teisėjų kolegijos pasisakyta vertinant sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimą, ir vien laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ieškovo UAB „Staura“ atžvilgiu negali paneigti šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis), bei sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 177–185 straipsniuose, todėl panaikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Kasaciniame teisme patirta 40,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą.

50Priteisti valstybei iš ieškovo BUAB ,,Staura“ (j. a. k. 124252092) 40,25 Lt (keturiasdešimt litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2009 m. spalio 23 d. sudarė... 5. Ieškovas ir atsakovai 2010 m. vasario 5 d pasirašė tarpusavio skolų... 6. Įskaitymo aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas... 7. Ieškovas BUAB „Staura“ prašė: 1) pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu BUAB „Staura“... 10. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas... 11. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia iš esmės viena aplinkybe,... 12. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju trišalė sutartis buvo sudaryta esant... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad atlygintinį sandorį pripažinti... 16. Teisėjų kolegija nurodė, kad sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana... 17. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas IĮ ,,Eman“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 19. 1. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartis ir jų... 20. 2. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo pažeidimo. Actio Pauliana ieškiniu... 21. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai negali būti laikomi... 22. 3. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Ieškovas ieškinyje nebuvo pateikęs... 23. 4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 24. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta... 25. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB ,,Staura“ prašo palikti... 27. 1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus,... 28. Šalys galėjo sudaryti įskaitymo aktą, bet prievolės sudaryti šio akto... 29. 2. Kasatorius nepagrįstai savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo... 30. 3. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.140 straipsniu ir Įmonių bankroto... 31. 4. Kasatorius yra nesąžiningas. Ginčo pagrindas yra kasatoriaus... 32. 5. Ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius buvo pateiktas remiantis CK... 33. Teisėjų kolegija... 34. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo... 36. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir... 37. Apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančiu ieškovo BUAB... 38. Dėl actio Pauliana sąlygų... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio... 40. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 41. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 5 d šalys pasirašė tarpusavio skolų... 42. Apeliacinės instancijos teismas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kaip... 43. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovai turėjo... 44. Kaip jau buvo minėta šioje byloje, yra reikšminga aplinkybė tai, kad... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 47. Kasaciniame teisme patirta 40,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 50. Priteisti valstybei iš ieškovo BUAB ,,Staura“ (j. a. k. 124252092) 40,25 Lt... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...