Byla e2A-560-163/2017
Dėl sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei V. L.,

4atsakovo atstovui advokatui T. J.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Eksporto gama“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei UAB „Eksporto gama“ dėl sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas L. K. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės UAB „Eksporto gama” 5 500 Eur už sėjamąją „TUME turbo combi 540“ (toliau – sėjamoji) sumokėtą kainą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo priteistos ieškovui sumos sumokėjimo dienos pasiimti iš ieškovo savo sėjamąją. Ieškinyje nurodė, kad 2015-06-01 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2015-06-01 (toliau – sutartis) ieškovas nusipirko iš atsakovės sėjamąją, kurios kaina buvo nustatyta 5 700 Eur. Prieš sudarant sutartį ieškovas išoriškai apžiūrėjo sėjamąją, bet neturėjo galimybių jos išbandyti, tačiau atsakovė užtikrino, kad daiktas geros būklės, veikia ir ieškovas jokių problemų neturės. Šalys sutarė, kad pradėjus su sėjamąja dirbti ir esant kokių nors nesklandumų jis praneš atsakovei ir spręs atsiradusią problemą. Rugpjūčio mėn. pabaigoje ieškovui pradėjus ruošti sėjamąją darbui paaiškėjo, kad reikia pakeisti supuvusius oro kanalus ir atlikti kitą smulkų remontą, o pradėjus remontą paaiškėjo, kad yra nudilę sandarinimo gumos trąšų ir grūdų išbėrimo dozatoriuose, sutrūkinėję plastmasinės detalės. Kai ką ieškovas pats sutvarkė, suvirino, dėl sudilusių gumų dozatoriuose skambino atsakovei ir šis sutiko savo sąskaita duoti naujas gumeles. Dėl paaiškėjusių sėjamosios kokybės trūkumų, kuriuos ieškovas šalino savo sąskaita, atsakovė sumažino kainą nuo 5 700 Eur iki 5 500 Eur ir išrašė naują sąskaitą, kurią ieškovas apmokėjo. 2015 m. rugsėjo pabaigoje atsakovė atsiuntė savo darbuotoją nustatyti sėjamajai grūdų ir trąšų išsėjimo normas, ir tuomet ieškovas jau tikėjosi galėsiantis su sėjamąja dirbti. Tačiau išvažiavus į laukus, paaiškėjo, kad atsakovės pateiktos dozatorių gumelės netiko, nes sėjamoji ne sėjo, o tiesiog išbėrė visus grūdus žemėn, t. y. ji negali būti naudojama tam tikslui, kuriam yra skirta. Ieškovas ne kartą skambino atsakovės direktoriui ir darbuotojams, bandė spręsti atsiradusias problemas, prašė, kad atvažiuotų ir pažiūrėtų dėl kokių priežasčių sėjamoji tinkamai neveikia. Darbuotojai jį siuntė pas direktorių, o pastarasis iš pradžių žadėjo atsiųsti savo darbuotoją, tikino, kad rimtos problemos neturėtų būti, o vėliau iš viso su ieškovu nebenorėjo kalbėti ir telefonu neatsiliepė. Kadangi buvo sėjos metas ieškovui teko skolintis kitą sėjamąją. Dėl sėjamosios defektavimo ir remonto 2015 m. rudenį kreipėsi į UAB „Ivabaltė”, kurios specialistai nustatė, kad sėjamajai reikia keisti visą dozavimo įrenginį, t. y. 54 vnt. nukreipėjų, 54 vnt. prispaudėjų, 36 vnt. dantratinių dozatorių, o detalių kaina 4 711,90 Eur, neskaičiuojant darbų kainos ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Taigi tam, kad sėjamoji veiktų reikia sumokėti panašiai tiek, kiek už ją sumokėjo atsakovei. Tapo aišku, kad atsakovė pardavė neveikiančią sėjamąją, neatitinkančią įprastinių kokybės reikalavimų ir netinkamą naudoti pagal paskirtį. Atsakovė, parduodama sėjamąją, užtikrino jos kokybę ir tinkamumą darbui ir toks patvirtinimas yra pardavėjo garantija pagal įstatymą. Akivaizdu, kad ieškovo nupirkta sėjamoji buvo netinkama naudoti jau iki jos įsigijimo, nes ieškovas jos iki 2015 m. rudens nenaudojo ir net negalėjo niekur naudoti, nes tai daiktas skirtas raudoti tik atitinkamu metų laiku. Nustatytų defektų pobūdis pats savaime nurodo, kad jie atsiradę seniai dėl intensyvaus naudojimo. Ieškovas nebūtų pirkęs daikto, kuris neatliks jam skirtos funkcijos, nes sėjamoji jam buvo reikalinga sėti, o ne metalo laužui. Sėjamosios akivaizdžių iš išorės pastebimų trūkumų nebuvo, patikrinti sėjamosios iki rudens nebuvo galimybės, jo defektams nustatyti buvo reikalingas specialus tyrimas, tačiau atsakovė jam garantavo savo parduodamos prekės tinkamumą darbui ir neužsiminė apie jokius galimus paslėptus trūkumus. Ieškovas atsisako sutarties ir reikalauja grąžinti pinigus, nes kainos sumažinimas šioje situacijoje nieko neišspręstų, nupirkto daikto remontas būtų neadekvačiai brangus, jis taip pat nepageidauja, kad atsakovė remontuotų sėjamąją, nes techniniai gedimai per daug dideli ir tokios kokybės daikto pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-28 sprendimu ieškinį tenkino ir nuspendė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/06-01, sudarytą 2015-06-01. Priteisė iš atsakovės 5 500 Eur sumą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 5 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 723,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Įpareigojo atsakovę po ieškovo naudai priteistos 5 500 Eur sumos visiško sumokėjimo savo lėšomis atsiimti iš ieškovo sėjamąją „TUME turbo combi 540“.
  2. Teismas byloje nustatė, kad 2015-06-01 ieškovas L. K. pasirašė su atsakove UAB „Eksporto gama“ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/06-01, kurios pagrindu ieškovas už 5 700 Eur kainą nupirko iš atsakovės sėjamąją „TUME turbo combi 540“. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) pareiškia, kad yra apžiūrėjęs prekę (sėjamąją), ji yra tinkamo stovio ir pretenzijų dėl prekės kokybės neturi. Be to, nurodyta, kad prekei garantija nesuteikiama ir atgal nepriimama. 2015-06-01 prekės perdavimo – priėmimo akte, kuris pasirašytas tik atsakovo atstovės direktoriaus, nurodyta, kad ieškovas perdavė sėjamąją, dėl kurios kokybės ir komplektacijos pretenzijų neturi, tačiau nenurodyta kas prekę priėmė.
  3. Teismas sprendimo dalį dėl atsisakymo nagrinėti atsakovės reikalavimą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl parduotų daiktų trūkumų išieškojimo, motyvavo tuo, kad teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, kadangi tuo metu užbaigiamas bylai svarbių faktinių aplinkybių tyrimas, tačiau atsakovė pateikė reikalavimą taikyti sutrumpintą senaties terminą tik iš esmės pabaigus bylos nagrinėjimą savo baigiamojoje kalboje, remiantis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas nebuvo tyręs, todėl laikytina, kad atsakovei teisė pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį jau buvo pasibaigusi, ir toks jo reikalavimas nenagrinėtinas.
  4. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, kadangi ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ieškovas L. K. yra ūkininkas, kurio veikla registruota Ūkininkų ūkių registre, jis įsigijo pjaunamąją su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, todėl teismas konstatavo, kad jis nelaikytinas vartotoju.
  5. Teismas, motyvuodamas sprendimo dalį dėl pardavėjo atsakomybės dėl parduodamos daikto kokybės, vadovavosi LRCK 6.327 straipsnio 3-4 dalimis, jog pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, LRCK 3.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, pagrindą pripažinti pirkimo - pardavimo sutartis nutrauktas ir įpareigoti atsakovę sumokėti sutarties kainą galima, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad sėjamoji nekokybiška ir jos negalima naudoti pagal paskirtį, šį faktą patvirtina UAB „Ivabaltė“ atlikta sėjamosios dozavimo įrenginio defektacija, todėl laikė, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog sėjamoji turėjo (turi) paslėptų trūkumų, apie kuriuos skelbime nebuvo nurodyta ir daiktą pardavusi atsakovė neinformavo. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatyti trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės (netinkamo sėjamosios naudojimo ir pan.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į tokias byloje nustatytas aplinkybes, kad trūkumai paaiškėjo tik pradėjus ruoštis sėjai, atsakovė savo lėšomis pateikė naujas gumeles, sumažino daikto kainą, sprendė, jog atsakovė apie juos galėjo žinoti. Pagal CK 6.333 str. 4 d., atsakovė, žinodama kokiam tikslui bus naudojama sėjamoji, privalėjo perduoti tokios kokybės sėjamąją, kad ji tiktų pagal jos paskirtį. Atsakovė neinformavo ieškovo apie esminius sėjamosios trūkumus ir tai, kad jos nebus galima naudoti pagal paskirtį. Taigi teismas, vadovaudamasis LRCK 3.334 straipsniu nusprendė, kad ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas – nutraukti pirkimo pardavimo sutarti ir įpareigoti atsakovę atsiimti sėjamąją, yra tinkamas, nes: 1) parduota sėjamoji daug trūkumų, kurie paaiškėjo pradėjus ją naudoti pagal paskirtį ir apie juos ieškovas iškart informavo atsakovą, 2) trūkumai yra esminiai, dėl kurių nėra galimybės sėjamosios naudoti pagal paskirtį, 3) detalių sėjamosios trūkumų šalinimui kaina artima jos įsigijimo kainai, neskaičiuojant remonto darbų kainos ir PVM, 4) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įgyti veikiančią sėjamąją), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Taigi teismas nutraukė 2015-06-01 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2015-06-01, priteistina iš atsakovo 5500 Eur suma ieškovo naudai ir įpareigojo atsakovę savo lėšomis atsiimti ir ieškovo sėjamąją.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Eksporto gama“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pardavėjo pareiga garantuoti daikto kokybę yra absoliuti, kadangi tai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi būti vertinama pagal sutarties sąlygas ir paties daikto pobūdį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad parduodamas daiktas buvo ne naujas, o šalys susitarė dėl daikto pardavimo su trūkumais. Ieškovas pripažino, jog prieš įsigydamas sėjamąją, ją apžiūrėjo, o ją įsigijęs ėmėsi remonto, nes reikėjo pakeisti supuvusius oro kanalus ir atlikti kitą smulkų remontą. Šios aplinkybės patvirtina, kad sėjamoji turėjo akivaizdžių trūkumų, kuriuos reikėjo pašalinti siekiant daiktą naudoti pagal paskirtį. Nurodo, kad teismas klaidingai sprendime nurodė, kad UAB „Ivabaltė“ atstovas pakeitė dantračius ir dozavimo gumas, kadangi tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, o atstovo surašytame akte yra nurodytos tik remonto rekomendacijos. Ieškovo įsigytos sėjamosios kaina yra 4 545 Eur be PVM, o analogiškos sėjamosios kaina, kuri galimai turi mažiau trūkumų, yra 6 989 Eur, todėl ieškovas negalėjo tikėtis, kad įsigydamas sėjamąją už žymiai mažesnę kainą, įsigis trūkumų neturintį žemės ūkio padargą. Be to sėjamosios išorinė apžiūra yra pakankama priemonė konstatuoti, bet kokius esminius sėjamosios trūkumus. Ieškovas turėjo ir galėjo suvokti, jog perka pakankamai seną daiktą, kuri yra akivaizdžiai su trūkumais. Papildomai nurodo, kad ieškovas sėjamąją įsigijo 2015-06-01, o į teismą kreipėsi tik po metų, t.y. ieškovas vienerius metus naudojosi daiktu. Be to ieškovas už prekę sumokėjo dalimis – 2015-06-02 ir 2015-09-01, taigi ieškovas turėjo trijų mėnesių laikotarpį išbandyti sėjamąją. Tai jog ieškovas visiškai atsiskaitė už įsigytą daiktą, patvirtina, kad sėjamosios kokybė ieškovą tenkino. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti griežčiausią pirkėjo teisių gynimo būdą - sutarties nutraukimą. Šiuo atveju proporcingas pirkėjo teisių gynimo būdas būtų kompensacija dėl daikto kokybės trūkumų pašalinimo .
  2. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti nagrinėti atsakovo prašymą dėl sutrumpinto ieškinio senaties taikymo. Nurodo, kad reikalavimo pateikimas taikyti ieškinio senatį, susijęs su naujų aplinkybių sužinojimu bylos nagrinėjimo metu 2016-11-10 teismo posėdžio metu, o pertraukų padaryta nebuvo. Taigi reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovės atstovas pareiškė tik kai buvo sudaryta galimybė pasisakyti baigiamųjų kalbų metu. Teismas, siekdamas objektyvaus ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo, galėjo bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir ištirti tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos ieškinio senaties taikymui.
  3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Nurodo, kad pagal sutartį turėjo būti parduota naudota sėjamoji, tačiau šalims neaptarus, kad sėjamoji neveikianti, ji turėjo atitikti įprastus prekei reikalavimus, t.y. kad prekė galėtų būti naudojama pagal paskirtį. Ieškovui įsigijus sėjamąją ir nustačius, kad reikia pakeisti sandarinimo gumeles, atsakovė 200 Eur sumažino prekės kainą. Tai parodo, kad šalys nebuvo susitarusios parduoti - pirkit daiktą, kuriam iš karto reikia smulkaus remonto, bet ir kitų dalių, kurių apžiūros metu pirkimo – pardavimo nebuvo galima nustatyti. Nustatyti defektai dėl dozatoriaus, yra esminis prekės trūkumas, kadangi be jų sėjamoji negali būti naudojama. Nustatyti trūkumai, dėl kurių pašalinimo reikalingos didelės investicijos ir kurių nebuvo galima matyti išoriškai apžiūrėjus prekės, patvirtino ir atsakovės liudytojas K. P.. L. K. atstovas S. K. davė paaiškinimus, kad sėjamosios netinkamumas nustatytas tik pabandžius ja sėti. Priežastys nustatytos tik iš dalies išardžius sėjamąją. UAB „Ivabaltė“ atstovas apžiūrėjo sėjamąją 2016-02-10, kai ji buvo išardyta ir nustatė, kad be dozatoriaus, kuris yra defektuotas, sėjamosios darbas neįmanomas. Byloje yra nustatyta, kad sėjamoji nebuvo eksploatuota, nes ji darbui buvo paruošta 2015 m. rugsėjį, tačiau jau po pirmojo bandymo buvo matyti, kad ji neatlieka savo funkcijų. Dėl pirkėjo pasirinkto teisių gynimo būdo, ieškovas nurodo, kad kainos sumažinimas nieko neišspręstų, kadangi remontas būtų pernelyg brangus – techniniai gedimai per daug dideli, o sėjamosios trūkumai yra tokie, dėl kurių prekės naudoti pagal paskirtį negalima, todėl tai yra esminis sutarties pažeidimas. Dėl sutrumpintos ieškinio senaties, ieškovas nurodo, kad apie esminius pirkinio trūkumus sužinojo po UAB „Ivabaltė“ atlikto 2016-02-10 defektavimo akto ir 2016-03-22 sudarytos remonto darbų sąmatos. Iki to laiko ieškovas nežinojo savo teisių pažeidimo apimties ir negalėjo pasirinkti teisių gynimo būdo. Taigi ieškinio senatis skaičiuojama nuo 2016-03-22, o ieškinys pareikštas 2016-05-06.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl daikto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dėl nekokybiško daikto ir sumokėto sumos sugrąžinimo bei ieškinio senaties taikymo.
  3. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovo baigiamųjų kalbu pareikštą reikalavimą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį dėl ieškinio dėl daikto trūkumų pateikimo. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino pardavėjo absoliučią pareigą garantuoti daikto kokybę.
Dėl ieškinio senaties.
  1. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Jeigu reikalavimas taikyti ieškinio senatį buvo pareikštas baigiamųjų kalbų metu ir teismas mano, jog tai yra aplinkybė, turinti reikšmės bylos išsprendimui, tai turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės tam, kad būtų suteikta galimybė ieškovui teismo posėdyje pasisakyti dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį.
  3. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovės atstovo pareikštą reikalavimą dėl sutrumpinto ieškinio senaties taikymo byloje ir neatnaujino bylos nagrinėjimo šioje dalyje, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti byloje esančias aplinkybes, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad taikius sutrumpintą ieškinio senatį, ieškinys galėtų būti atmestas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  4. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę. Jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis (rangovus, darbus atlikusius kitus asmenis arba net ir visai pašalinius asmenis), tai gali būti vertinama kaip ieškinio senaties termino nutraukimas. Tai reiškia, kad po tokių pardavėjo veiksmų ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trūkumai arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, ir iš tikrųjų prievolė dėl trūkumų pašalinimo pardavėjo liks neįvykdyta. Nuo šio momento vėl prasideda ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).
  5. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2015-06-01 ieškovas L. K. pasirašė su atsakove UAB „Eksporto gama“ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/06-01, kurios pagrindu ieškovas už 5 700 Eur kainą nupirko iš atsakovo sėjamąją „TUME turbo combi 540“. Ieškovui sėjamoji buvo parduota 2015-06-01, tai patvirtina prekės priėmimo perdavimo aktas, o už prekę ieškovas atsiskaitė dalimis – 2015-06-02 ir 2015-09-01.
  6. Dėl sėjamosios defektų sužinojimo momento, vertintina ta aplinkybė, kad ieškovas įsigytą sėjamąją turėjo galimybę išbandyti tik rugpjūčio mėnesį, besiruošiant sėjimo sezonui, todėl ieškovas sėjamąją išbandė rugpjūčio pabaigoje. Bandymo metu paaiškėjo, kad reikia pakeisti supuvusius oro kanalus ir atlikti kitą smulkų remontą. Pradėjus remontą, paaiškėjo kad yra nudilusios sandarinimo gumos trąšų ir grūdų išbėrimo dozatoriuose, sutrūkinėjusios plastmasinės detalės. Ieškovas nurodė, kad dalį remonto darbų atliko pats savo lėšomis, o dėl sudilusių gumų kreipėsi į atsakovę, kuri sutiko savo sąskaita duoti gumeles. Dėl paaiškėjusių sėjamosios kokybės trūkumų, kuriuos ieškovas šalino savo sąskaita, atsakovas sumažino sėjamosios kainą nuo 5 700 Eur iki 5 500 Eur. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių neginčija atsakovas. Taigi darytina išvada, kad ieškovas dėl įsigyto daikto kokybės kreipėsi į atsakovą jau rugpjūčio mėnesį, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Taigi nuo rugpjūčio mėnesio, kai ieškovas sužinojo apie pirkinio defektus ir pareiškė pretenziją pardavėjui, senaties terminas buvo nutrūkęs iki 2015-09-01, kai atsakovas ėmėsi veiksmų pašalinti dalį atsiradusių parduoto daikto defektų bei sumažinant ieškovo patirtas išlaidas dėl sėjamosios remonto. Nuo 2015-09-01 senaties terminas vėl pradėtas skaičiuoti iš naujo. Rugsėjo pabaigoje atsakovė atsiuntė darbuotoją nustatyti sėjamajai grūdų ir trąšų išsėjimo normas, tačiau atsakovės pateiktos dozatorių gumelės netiko, nes sėjamoji ne sėjo grūdus, o juos visus išbėrė. Taigi rugsėjo pabaigoje ieškovas vėl sužinojo apie pirkinio defektus ir kreipėsi į atsakovę. Tai jog atsakovės darbuotojas buvo atvykęs pas ieškovą patvirtino ir atsakovės kviestas liudytojas E. P.. Taip pat į bylą yra pateikta mobiliojo ryšio operatoriaus Tele 2 detali informacija apie apmokestintas paslaugas (išklotinė) spalio mėnesiui, iš kurios matyti, kad ieškovas, kurio mobiliojo telefono numeris yra 60484283, skambino 2015-10-04, 2015-10-05, 2015-10-07, 2015-10-09 UAB „Eksporto gama“, telefono numeris 67756798. Taigi spalio mėnesį ieškovas taip pat siekė spręsti problemas dėl sėjamosios defektų, dėl kurių ieškovas negalėjo naudotis įsigyta preke, tačiau atsakovė vėliau atsisakė bendrauti ir į ieškovo skambučius neatsakė. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol pirkėjo pareikšti trūkumai atsakovo arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, ir iš tikrųjų prievolė dėl trūkumų pašalinimo pardavėjo liks neįvykdyta. Nuo šio momento vėl prasideda ieškinio senaties termino eiga, tačiau šiuo atveju atsakovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, todėl ieškinio senaties terminas nebeskaičiuojamas nuo spalio mėnesio. Taigi įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, proceso šalių ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad sutrumpinta ieškinio senatis netaikytina šioje byloje, kadangi senaties terminas nebeskaičiuojamas, kai atsakovas spalio mėnesį atsisakė bendradarbiauti su ieškovu dėl pretenzijų pareikštų dėl pirkinio kokybės, t.y. nepranešė jam ar pirkinio defektai bus sutaisyti ar ne. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prašymu 2016-02-10 UAB „Ivabaltė“ atliko sėjamosios dozavimo įrenginio defektaciją ir nustatė, kad šiam įrenginiui reikia pakeisti dozavimo dantratėlius, liežuvėlius, apsaugines gumas, plastmases. UAB „Ivabaltė” 2016-03-22 apskaičiavo, kad sėjamajai reikia pakeisti 54 vnt. nukreipėjų, 54 vnt. prispaudėjų, 36 vnt. dantratinių dozatorių, kurių bendra vertė 4711,90 Eur, neįskaitant darbų kainos ir PVM – tokiu būdu ieškovas ir toliau, atsakovei atsisakius bendradarbiauti, aktyviai įgyvendino savo teises, rinkdamas įrodymus dėl įsigytos prekės netinkamos kokybės.
Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę
  1. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pardavėjo pareiga garantuoti daikto kokybę yra absoliuti, kadangi tai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi būti vertinama pagal sutarties sąlygas ir paties daikto pobūdį.
  2. Šalių ginčas dėl prekės kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
  3. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).
  4. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
  5. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.
  6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2015-06-01 ieškovas L. K. pasirašė su atsakove UAB „Eksporto gama“ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2015/06-01, kurios pagrindu ieškovas už 5 700 Eur kainą nupirko iš atsakovo sėjamąją „TUME turbo combi 540“. Sutartyje nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka žemės ūkio padargą. Sutartyje nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) pareiškia, kad yra apžiūrėjęs prekę (sėjamąją), ji yra tinkamo stovio ir pretenzijų dėl prekės kokybės neturi. Be to, nurodyta, kad prekei garantija nesuteikiama ir atgal nepriimama. 2015-06-01 prekės perdavimo – priėmimo akte, kuris pasirašytas tik atsakovo atstovo, nurodyta, kad ieškovas priima sėjamąją, dėl kurios kokybės ir komplektacijos pretenzijų neturi, tačiau nenurodyta kas prekę priėmė.
  7. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, sudarydami sutartį žinojo ir suprato, kad sėjamoji yra naudota, tačiau jau vien tai, kad pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog yra parduodamas – perkamas žemės ūkio padargas, t.y. įrankis žemės ūkio darbams dirbti, nurodo, kad abi šalys suprato, kad pirkimo – pardavimo objektas yra veikianti žemės ūkio technika. Taip pat tai, kad abi proceso šalys suprato, kad ieškovo įsigyta sėjamoji turi būti veikianti žemės ūkio technika skirta grūdams sėti, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovui pateikus pretenziją dėl sėjamosios defektų rugpjūčio gale, atsakovė padengė ieškovo patirtas smulkaus remonto išlaidas ir savo sąskaita davė dozatorių gumeles, kurios buvo sudilusios nuo naudojimo. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad skelbime, kuriame buvo nurodyta informacija apie parduodamą sėjamąją, nenurodyta, kad sėjamoji yra parduodama ją naudoti ne pagal paskirtį žemės ūkyje, t.y. kad pirkinys parduodamas dalims ar nenaudojamas pagal paskirtį. Taip pat nors pardavėjas garantijos ir nesuteikė dėl to, kad sėjamoji buvo naudota, tačiau įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ši sėjamoji buvo pardavinėjama tik kaip veikianti žemės ūkio technika.
  8. Nustatinėjant pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas yra juridinis asmuo, profesionalas, užsiimantis būtent naudotos žemės ūkio technikos pardavimu, todėl atsakovui kaip pardavėjui yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, pardavėjas turi pareigą informuoti pirkėją apie galimus gedimus ir parduodamo daikto trūkumus, pirkimo riziką. Tai, kad atsakovė užsiima būtent prekyba žemės ūkio technika ir atsarginėmis dalimis, patvirtina ir skelbimas www.autoplius.lt, kuriame nurodoma, kad UAB „Eksporto gama“ užsiima šia veikla. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas yra ūkininkas ir naudojasi žemės ūkio technika, todėl turėjo ir galėjo apžiūrėjęs sėjamąją nustatyti techninius defektus, tačiau su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima. Ieškovas yra ūkininkas, o ne žemės ūkio technikos specialistas, todėl negalėjo pastebėti paslėptų sėjamosios defektų pirkimo metu, kurie galutinai nustatyti tik atlikus defektacijos darbus. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi su pretenzija dėl sėjamosios kokybės jau rugpjūčio mėnesį prieš pradedant sėjimo darbus, o minėtos žemės ūkio technikos išbandyti pirkimo metu nebuvo galimybės anksčiau. Be to atsakovės kviestas liudytojas K. P., nurodė, kad neįmanoma nustatyti sėjamosios būklės jos praktiškai neišbandžius. Tai patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovas neturėjo galimybės tinkamai nustatyti pirkinio trūkumų pirkimo – pardavimo metu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad sėjamoji pardavimo metu galėjo turėti defektų, tačiau to ieškovui pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui nenurodė, nors turėjo. Ginčo dėl to, kad sėjamosios negalima naudoti pagal paskirtį, ką nustatė UAB „Ivabaltė“, nėra.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti, ir pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Šioje byloje, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, t.y. kad atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, užsiimanti prekyba žemės ūkio technika, pardavė sėjamąją, kuri negali būti naudojama pagal paskirtį, o atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti jos atsakomybę dėl netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, ar kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, įsigydamas prekę, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už parduotą žemės ūkio techniką, kurios naudoti pagal paskirtį nėra galimybės ir kokybė neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nuslėpdama informaciją apie galimus pirkinio trūkumus, kurie išaiškėjau vėliau po sutarties sudarymo.
Dėl teisių gynimo būdo
  1. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovo įsigytos sėjamosios trūkumai išryškėjo iškart pradėjus naudotis ja po trijų mėnesių, ruošiantis sezoninei sėjai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad yra pažeisti grūdų išbėrimo dozatoriai, dantračiai, liežuvėliai, nukreipėjai. Šios dalys yra esminės sėjamosios dalys, be kurių ši žemės ūkio technika negali atlikti savo funkcijos. Šių trūkumų nepašalinus daiktu naudotis nėra galimybės. UAB „Ivabaltė“ pateikė preliminarią remonto darbų sąmatą, kurioje bendra numatomų remonto išlaidų suma yra 4 711,90 Eur, t.y. už beveik tokią pačia kainą, už kurią ieškovas įsigijo sėjamąją (5 500 Eur).
  3. Šioje byloje ieškovas prašo nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį dėl esminių įsigyto daikto kokybės defektų, kadangi šios žemės ūkio technikos remontas yra neproporcingai didelis palyginus su kaina, už kurią ieškovas įsigijo techniką iš atsakovės.
  4. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
  5. Šioje byloje nėra ginčo, kad sėjamoji nekokybiška ir jos negalima naudoti pagal paskirtį, šį faktą patvirtina UAB „Ivabaltė“ atlikta sėjamosios dozavimo įrenginio defektacija, todėl laikytina, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog sėjamoji turėjo (turi) paslėptų trūkumų, apie kuriuos skelbime nebuvo nurodyta ir daiktą pardavusi atsakovė neinformavo. Taigi įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kad jei įsigyto daikto negalima naudoti pagal paskirtį, konstatuotina, kad ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą sėjamosios pirkimo – pardavimo sutartį ir priteisti ieškovui jo sumokėtą 5 500 Eur kainą atsakovei.
  6. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, proceso šalių ir liudytojų parodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, yra pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui.
  2. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).
  3. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė duomenis, jog patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (2015-03-19 redakcija). Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą galioti nepakeistą.

12Priteisti ieškovui L. K., a.k. ( - ) 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Eksporto gama“, j.a.k. ( - ), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai