Byla 2-203/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Didmalva“ ir S. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje Nr. 2-615-343/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ostrio“ pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovams UAB ,,Didmalva“ ir S. P. dėl žalos atlyginimo ir pažeistų teisių gynimo padavimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4UAB „Ostrio“ pateikė teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo ir pažeistų teisių gynimo padavimo, kuriuo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų UAB „Didmalva“ ir S. P. turto areštą 150 000 Lt sumai.

5Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo, uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti, UAB „Didmalva“ ir S. P. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises bendrai 150 000 Lt sumai, nustatė pareiškėjui UAB „Ostrio“ 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius galimą grėsmę ieškovo UAB „Ostrio“ turtiniams interesams, ketinamo pareikšti ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Atskiruoju skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones S. P. turto atžvilgiu. Atsakovas nurodo, kad visi veiksmai, dėl kurių pareiškėjas neva patyrė žalos yra atlikti su UAB ,,Kamesta“, kuri yra UAB ,,Didmalva“ savininkas, sutikimu. S. P. veikė ne asmeniškai, bet kaip UAB ,,Didmalva“ vadovas, todėl jam kaip fiziniam asmeniui reikalavimas atlyginti žalą negali būti keliamas. UAB ,,Didmalva“ yra pelningai dirbanti bendrovė ir turinti pakankamai nekilnojamojo turto, kad galėtų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl sprendimas areštuoti ir įmonės vadovui priklausantį turtą, pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių tikslus bei taikymo principus.

7Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Didmalva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį, kuria taikytas jo turto areštas. Atsakovas atskirajame skunde pasisako dėl ieškovo UAB „Ostrio“ pareiškime išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, bei nurodo, kad įmonė dirba pelningai, turi pakankamai turto, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Teigia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog UAB ,,Didmalva“ ketintų nuslėpti ar perleisti jai priklausantį turtą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

8Atsiliepimais į atskiruosius skundus apeliantai vienas kito skundus palaiko, sutinka su juose išdėstytais motyvais ir prašo juos tenkinti.

9Atsiliepimu į UAB ,,Didmalva“ ir S. P. atskiruosius skundus ieškovas UAB „Ostrio“ prašo juos atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo:

101. UAB ,,Didmalva“ atskirajame skunde nurodyti argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškovas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių UAB „Ostrio“ patiriama žalą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.

112. Ieškovas prie atsiliepimo pateikia AB ,,Parex“ banko pažymą, patvirtinančią, kad kreditai, kurių palūkanas moka ieškovas ir taip patiria nuostolius, naudojami tik objekto, esančio Didvyrių km., Kauno raj., statybai.

123. Apeliantų teiginių, kad UAB ,,Didmalva“ dirba pelningai nepagrindžia jokie įrodymai. Taip pat nėra jokių garantijų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įmonei priklausantis turtas nebus parduotas ar kitaip perleistas. Ieškovas pažymi, kad areštuotas atsakovo UAB ,,Didmalva“ nekilnojamasis turtas paliktas saugoti savininkams, todėl areštas netrukdo naudotis turtu bei vykdyti ūkinę veiklą.

134. Ieškovo nuomone, S. P. yra tinkamas atsakovas, kadangi šiuo metu dėl jo veiksmų, užtveriant ir sugadinant kelią esantį ( - ), yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jei bus pripažinta, kad S. P. vykdydamas pareigas padarė nusikalstamą veiką, jis privalės atlyginti padarytą žalą.

14Atskirieji skundai atmestini.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

17Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Ostrio“ pateikė teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl žalos atlyginimo padavimo. Pareiškėjas nurodė, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos UAB ,,Didmalva“ direktoriui S. P. savavališkai užtvėrus bendro naudojimo kelią, esantį ( - ), atlyginimo. Skundžiama nutartimi teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė terminą ieškiniui paduoti. Paskirtu terminu ieškovas 2008 m. vasario 12 d. pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB ,,Didmalva“ ir S. P., kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovų 147 165,17 Lt žalos atlyginimo, 4 114 Lt žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidas, atstatyti ieškovo pažeistas teises, įpareigojant atsakovą UAB ,,Didmalva“ atlaisvinti kelią.

18Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad nebuvo objektyvių prielaidų, galinčių sudaryti grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam vykdymui, o teismas neturėjo pagrįstų motyvų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą.

19Pareikšto piniginio reikalavimo 150 000 Lt. suma laikytina pakankamai didele. Teismui nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo UAB ,,Didmalva“ turtinė padėtis nebuvo žinoma. Ji nėra žinoma ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių patikimą savo finansinę būklę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, didelė ieškinio suma įgalina pagrįstai abejoti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus užtikrintas tinkamas (neapsunkintas) teismo sprendimo įvykdymas. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji gali realiai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokius argumentus patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 2-538/2007; 2006 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-33/2006 ir kt.).

20Apeliantas UAB “Didmalva” nurodo, kad jis yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, kad ieškinio patenkinimo atveju jam nebūtų sunku išmokėti ieškovui priteistą sumą. Nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Taikant laikinąsias apsaugos priemones bei turint pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį tam tikru momentu, į juos reikia atsižvelgti, tačiau būtina turėti omenyje ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis vėlesniu bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali keistis. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Apelianto pateiktas 2004 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, kuriame nurodyti duomenys ne apie atsakovui, o jo savininkui UAB ,,Kamesta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, neatspindi atsakovo finansinės padėties.

21Pagrindinis apelianto S. P. atskirojo skundo argumentas yra tas, kad jis veikė ne asmeniškai, bet kaip UAB ,,Didmalva“ vadovas, todėl jam kaip fiziniam asmeniui reikalavimas atlyginti žalą negali būti keliamas. Būtina pabrėžti, kad ieškovo pateiktame pareiškime teismui nurodoma, kad UAB ,,Didmalva“ ir S. P. savo veiksmais padarė žalą UAB „Ostrio“ ir jiems bus reiškiamas ieškinys. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad reikalavimas atsakovams pareikštas remiantis ta pačia faktine medžiaga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iki ieškinio padavimo, neturėjo nagrinėti S. P. civilinės atsakomybės ar tinkamumo būti atsakovu byloje klausimo. Tik nustačius žalos padarymo aplinkybes, galima konstatuoti civilinės atsakomybės subjektus ir jos laipsnį. Siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, atsakovas turi teisę bylos nagrinėjimo metu įrodinėti, kad nėra sąlygų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti.

22Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pats ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra materialiųjų civilinių teisių gynybos būdas, jų taikymas tik padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą. Visos bylos aplinkybės, kurias nurodo atsakovas pateiktame skunde, susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, bus ištirtos ir išnagrinėtos bylą nagrinėjant iš esmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina bylos aplinkybes tik ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tai yra daro išvadas, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui.

23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vykdant skundžiamą nutartį yra areštuotas konkretus atsakovui UAB ,,Didmalva“ priklausantis nekilnojamasis turtas (b. l. 50-58). Tuo tarpu S. P. turto arešto nutartis turto arešto aktų registre nėra registruota (b. l. 60). Atsakovai pateiktuose skunduose nenurodo, kad faktiškai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kokiu nors būdu ar mastu apriboja (suvaržo) jų veiklą arba jai iš esmės kenkia. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, o jų taikymas nepažeidžia ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros.

24Atsakovams išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali atsakovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovai turi galimybę nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydami, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti žalą, atsakovai turi teisę prašyti teismo taikyti jų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi, atsakovams įstatymas suteikia keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

25Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

27Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą.