Byla e2-28859-1097/2019

Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tanagra“ atstovei advokatei Gabijai Jurgitai Baublienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pervežimų visuma“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė UAB ,,Tanagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Pervežimų visuma“, prašydama priteisti iš atsakovės 3109,48 Eur skolą, 905,92 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (90 Eur už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, 847 Eur išlaidas už teisines paslaugas).

62.

7Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. balandžio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 20120420/1, iš dalies pakeistą 2017 m. liepos 28 d. susitarimu, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti sutartyje nurodytas negyvenamąsias patalpas, o atsakovė įsipareigojo patalpas priimti ir mokėti už jas subnuomos mokestį bei kitus mokėjimus. Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pagal sutartį išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 3300,80 Eur sumai, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir yra skolinga ieškovei 3109,48 Eur. Be to, pagal sutarties 6.2 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos subnuomos (nuomos) ar kitų mokesčių pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi sumokėti 905,92 Eur delspinigių, o, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį – ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

83.

9Atsakovė UAB ,,Pervežimų visuma“ atsiliepimu į ieškinį prašė sumažinti netesybas ir bylinėjimosi išlaidas; taikyti senatį ir atmesti ieškinio dalį dėl netesybų. Atsakovė nurodė, kad neprieštarauja dėl skolos dydžio, tačiau nesutinka su prašoma priteisti delspinigių suma, nes 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli ir neatitinka teismų praktikos, sudaro sąlygas ieškovei pasipelnyti. Dėl to atsakovė prašė sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną dieną, o bendrą delspinigių sumą sumažinti iki 90,59 Eur.

104.

11Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą dėl delspinigių dalies atmesti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovės teigimu, ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl netesybų pareikšti: ieškinys pareikštas 2019 m. liepos 30 d., todėl ieškovė neturi teisės prašyti delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. sausio 30 d.

125.

13Atsakovė prašė atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus ir sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga faktinių aplinkybių prasme, joje nėra nagrinėjami sudėtingi teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

146.

15Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį patenkinti, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais. Taip pat ieškovė patikslino, kad prašo priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.

167.

17Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, prieš pat posėdį pateikęs prašymą posėdį atidėti, nes direktorius išvykęs į komandiruotę ir nėra jį pavaduoti galinčio darbuotojo. Į paskirtą kitą teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko. Pranešimas apie antrą teismo posėdį, siųstas atsakovės juridinio asmens buveinės registracijos adresu, grįžo neįteiktas. Teismas laiko, kad atsakovė, būdama juridinis asmuo, verslininkas, turi pareigą domėtis proceso eiga ir rūpintis jo operatyvumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmas teismo posėdis buvo atidėtas dėl skubaus atsakovės pranešimo apie komandiruotę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovei apie vykstantį procesą buvo žinoma, todėl nėra pagrindo laikyti, kad bylos išnagrinėjimas jai neatvykus pažeistų atsakovės teises bei teisėtus interesus.

18Ieškinys tenkintinas.

198.

20Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi Nr. 20120420/1 (toliau – sutartis) ieškovė UAB ,,Tanagra“ perdavė atsakovei UAB ,,Pervežimų visuma“ laikinai valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas, o atsakovė įsipareigojo patalpas priimti ir mokėti sutartimi šalių sutartą submuomos mokestį bei kitus mokėjimus (b. l. 6–9). Taigi tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai.

219.

22Ieškovė UAB ,,Tanagra“, remdamasi sutarties ir jos pakeitimų pagrindu susiklosčiusiais teisiniais santykiais, teigia, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, yra skolinga nuomos mokesčio, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3109,48 Eur skolą, 905,92 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23Dėl skolos priteisimo

2410.

25Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

2611.

27Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolių pagal sutartį, t. y. nesumokėjo viso subnuomos mokesčio – tik iš dalies atsiskaitė pagal laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir yra skolinga ieškovei 3109,48 Eur. Atsakovė neginčijo nei skolos buvimo fakto, nei jos dydžio, t. y. atsiliepime į ieškinį pripažino savo 3109,48 Eur dydžio skolą ieškovei pagal subnuomos sutartį.

2812.

29Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už subnuomojamas patalpas tinkamai nevykdė ir liko skolinga pagal subnuomos sutartį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3109,48 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnis).

30Dėl sutartinių netesybų (delspinigių) mažinimo

3113.

32Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties 6.2 punkte subnuomininkas (atsakovė) įsipareigojo mokėti subnuomotojui (ieškovei) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos subnuomos ar kitų mokesčių pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 8). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė laiku nevykdė savo įsipareigojimų mokėti subnuomos mokestį, prašė priteisti iš atsakovės 905,92 Eur delspinigių. Atsakovė, nesutikdama su tokiu reikalavimu, nurodė, kad sutartyje įtvirtinti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, neatitinka teismų praktikos, todėl prašė sumažinti juos iki 0,02 proc. dydžio.

3314.

34Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

3515.

36Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

3716.

38Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama mažinti sutartyje nustatytą netesybų (delspinigių) dydį, nurodo tai, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos. Teismo vertinimu, vien tokie bendro pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas sutartyje įtvirtintiems delspinigiams mažinti:

3916.1.

40Teismų praktikoje, kaip minėta, pabrėžiama būtinybė nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ir kt. Be to, netesybų mažinimas neturi pažeisti šalių interesų pusiausvyros principo. Taigi, teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas. Pavyzdžiui, ir 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai yra vertinami skirtingai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką: yra praktikos pavyzdžių, kai toks dydis pripažintas aiškiai per didelėmis netesybomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; kt.), tačiau yra atvejų, kai tokio dydžio delspinigiai nepripažinti akivaizdžiai per dideliais ar prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Dėl to vien atsakovės nuoroda į teismų praktiką, net nepateikiant konkrečių tokios praktikos pavyzdžių, neduoda pagrindo pripažinti sutartyje įtvirtintas netesybas neprotingomis.

4116.2.

42Svarbu pabrėžti, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių subnuomos sutartyje įtvirtintų delspinigių dydį, svarbu atsižvelgti į konkrečias reikšmingas aplinkybes. Netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje subnuomos sutartyje. Abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Subnuomos sutartis yra komercinio pobūdžio. Atsakovė ilgą laiką nevykdė savo sutartinių prievolių, nemokėjo nuomos mokesčio už negyvenamųjų patalpų subnuomą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja nesant pagrindo laikyti, jog šalių sutartyje įtvirtintos netesybos akivaizdžiai neprotingos, o vertybių pusiausvyros principas įpareigoja, nekonstatavus poreikio saugoti silpnesnės šalies, visuomenės interesą ar viešąją tvarką, gerbti sutarčių laisvės principą ir šalių autonomiją pačioms apibrėžti sutartinių teisinių santykių turinį.

4316.3.

44Pažymėtina, kad, kaip minėta pirmiau, konkrečiu atveju tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Nagrinėjamu atveju atsakovė, ginčydama šalių sutartyje laisva valia įtvirtinta delspinigių dydį, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikdama jokių esminę šalių nelygybę ar delspinigių dydžio neprotingumą patvirtinančių konkrečių duomenų (CPK 178 straipsnis). Minėta, teismų praktikoje pabrėžiama būtinybė vertinti kiekvienos situacijos ypatumus, todėl praktikos pavyzdžiai, kuriose tam tikras delspinigių dydis pripažintas nepagrįstai dideliu, negali būti mechaniškai taikomi kiekvienu atveju. Tuo labiau, kad šiai bylai aktualus delspinigių dydis tam tikrais teismų praktikos atvejais pripažintas atitinkančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

4517.

46Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyros principą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sumažinus netesybas iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybų, nes tai yra tinkama, sutarties sudarymo metu šalių valią atitikusi kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus. Taigi, atsakovei pažeidus sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už subnuomojamas patalpas, pagal šalių sudarytos subnuomos sutarties 6.2 punkto nuostatas, ieškovei iš atsakovės priteistina 905,92 Eur delspinigių.

47Dėl senaties termino reikšti reikalavimą priteisti delspinigius

4818.

49Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 905,92 Eur delspinigius, apskaičiuotus pagal kiekvieną atsakovės neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 32). Atsakovės teigimu, ieškovė daliai reikalavimo dėl delspinigių priteisimo praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes ieškinys pareikštas 2019 m. liepos 30 d.

5019.

51Reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

5220.

53Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys teismui paduotas 2019 m. liepos 30 d. Įvertinus pirmiau nurodytus išaiškinimus ir atsižvelgiant į tai, kad, esant tęstiniam pažeidimui, terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, konstatuotina, jog už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio padavimo delspinigiai gali būti priteisiami ir, atsižvelgiant į PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo laiką, nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams priteisti delspinigius pagal jas nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė yra praleidusi terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo reikšti. Dėl to atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

54Dėl procesinių palūkanų

5521.

56CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal subnuomos sutartį, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

5822.

59CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovė sumokėjo 90 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 4). Ieškovė taip pat sumokėjo 847 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 33, 34, 35, 77, 78).

6023.

61Atsakovė prašė atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus ir sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės teigimu, prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga faktinių aplinkybių prasme, joje nėra nagrinėjami sudėtingi teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

6224.

63Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio ir yra gerokai mažesnės. Teismo vertinimu, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti nepagrįstą išlaidavimą. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, ieškovės advokato dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose, teismas konstatuoja, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 937 Eur (90 Eur žyminis mokestis, 847 Eur už advokato teisines paslaugas).

6425.

65Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 8,49 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteisiama 8,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

66Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

67ieškinį tenkinti.

68Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tanagra“ (juridinio asmens kodas 222042160) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pervežimų visuma“ (juridinio asmens kodas 126159975) 3109,48 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devynis eurus 48 ct) skolos, 905,92 Eur (devynis šimtus penkis eurus 92 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4015,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 937 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

69Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pervežimų visuma“ (juridinio asmens kodas 126159975) 8,49 Eur (aštuonis eurus 49 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

70Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.