Byla e2A-17-538/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. L. (D. L.) ir atsakovės O. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį atsakovei O. L. ir atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį ieškovui D. L. (D. L.) dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“, A. Č., A. L., taip pat pagal O. L. ieškinį D. L. (D. L.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes – L., L.; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą kartu su atsakove O. L.; priteisti nepilnamečio sūnaus M. L. išlaikymui po 190 Eur per mėnesį periodinių išmokų, pinigus pervedant į O. L. nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti ieškovui butą, adresu ( - ); nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. ( - ), vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) ir lizingo sutartį Nr. ( - ) įsipareigojimus kreditoriams AB Swedbank bankui ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškovas vykdys asmeniškai, nemodifikuojant sutarčių, o šios vykdymo tvarkos nustatymas galios tik ieškovui, nors kartu šalys liks solidariais skolininkais; priteisti ieškovui kilnojamąjį turtą – bute adresu ( - ), esančius baldus ir buitinę techniką; iš atsakovės ieškovui priteisti 1 255,82 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto padalijimą; iš atsakovės ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad šalys jau daugiau kaip metus laiko negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiūrių į šeimos gyvenimą, sutuoktinių pareigas, vaiko auklėjimą. Santuoka iširo, nes šalių santykiai pašlijo, nė vienas iš sutuoktinių nesistengia išsaugoti šeimos, nededa pastangų kurti ir plėtoti šeimos santykius. Ieškovo nuomone, vaikui labiau reikalinga mamos priežiūra ir bendravimas, todėl prašė teismo nutraukus santuoką nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą kartu su atsakove. Nurodė, kad nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime, todėl neprašė teismo nustatyti detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškovas savo nepilnamečiam vaikui nuo 2017-03-01 iki jo pilnametystės sutiko teikti išlaikymą po 190 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu 2015-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimi už 57 000 Eur šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą adresu ( - ). Iš šios sumos didžioji dalis 43 200 Eur buvo gauta kaip paskola iš AB „Swedbank“ banko. Kita turto vertės dalis – 13 300 Eur – buvo apmokėta ieškovo asmeninėmis lėšomis, t. y. ieškovo motinos A. L. dovanotomis lėšomis. Teigė, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, pirmiausia privalo būti ieškovui grąžinti asmeniniai 13 300 Eur, šia suma mažinant bendro dalintino turto masę ir vertę, arba atsakovė privalo, padalijus turtą, kompensuoti pusę jo įdėtų į bendro turto įsigijimą asmeninių lėšų, todėl ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 6 650 Eur kompensaciją. Ieškovas prašė butą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad 2016-02-29 ieškovo draugas A. Č. paskolino ieškovui 4 000 Eur, už kuriuos buvo įgyti kilnojamieji daiktai – buitinė technika, baldai bei įvairūs smuklūs buities reikmenys. Iš viso už šiuos daiktus buvo sumokėta 7 112,93 Eur. Ieškovas visą nurodytą kilnojamąjį turtą prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, nes šie daiktai yra bute ( - ). Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į šių kilnojamųjų daiktų padalijimą natūra, ieškovas atsakovei turėtų kompensuoti 3 556,47 Eur. Ieškovas teigė, kad 2016-07-01 A. Č. buvo gražinti 500 Eur, 2017-05-15 dienai šios paskolos likutis yra 3 500 Eur. Kadangi ši paskola buvo panaudota įgyti dalinamus lygiomis dalimis kilnojamuosius daiktus, todėl lygiomis dalimis privalo būti dalinama ir prievolė grąžinti paskolą, t. y. atsakovė privalo ieškovui kompensuoti pusę šios paskolos sumos – 1 750 Eur, nes visą prievolę kreditoriui A. Č. ieškovas įvykdys asmeniškai. Nurodė, kad santuokos metu pagal 2015-12-21 sudarytą su AB „Swedbank“ banku kredito sutartį Nr. ( - ) gautas 43 200 Eur kreditas buto adresu ( - ), pirkimui. 2017-03-21 kredito likutis yra 42 174,59 Eur. Kadangi ieškovas prašė teismo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu ( - ), jis įsipareigojo asmeniškai vykdyti kredito sutartį. Nurodė, kad 2014-11-20 vartojimo kredito sutartimi Nr. ( - ) iš kreditoriaus AB „Swedbank“ buvo paimtas 2 027,34 Eur vartojimo kreditas, skirtas įsigyti ar remontuoti transporto priemonę. Pasinaudojus šia vartojimo kredito sutartimi, buvo įsigytas motociklas, kuris buvo parduotas dar santuokos metu šalims vedant bendrą ūkį. Kredito likutis yra 1 084,89 Eur. Kadangi šis kreditas paimtas ir panaudotas asmeniškai ieškovo, jis po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys šiuos finansinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad pagal 2016-04-05 ieškovo ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. ( - ), UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškovui perdavė naudotis automobilį „K. S.“, identifikacinis Nr. ( - ), o ieškovas įsipareigojo sumokėti lizingo įmokas turto įsigijimui – 9 600 Eur. Kredito likutis yra 8 285,10 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai vykdys finansinius įsipareigojimus UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal lizingo sutartį Nr. ( - ) ir perims visas teises ir pareigas pagal šią sutartį bei naudosis šiuo automobiliu. Ieškovas nurodo, kad nors pradinis įnašas už lizingu pirktą automobilį ir buvo sumokėtas iš santuokos metų įgytų lėšų, su atsakove ieškovas susitarė, kad bendrų lėšų panaudojimą kompensuos. Dėl to 2016-08-16 ir 2016-08-17 (2 atskirais pavedimais) atsakovei bankiniu pavedimu ieškovas pervedė po 1 000 Eur, iš viso 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas skola, todėl kompensacija šioje dalyje nemokėtina. Ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė savo sudarytą turto balansą ir nurodė, kad pagal jį atsakovė turėtų ieškovui sumokėti 1 255,82 Eur kompensaciją už turto ir prievolių padalijimą.

93.

10Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovei 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo; priteisti iš ieškovo atsakovei 3 503,99 Eur turtinę žalą, bylinėjimosi ir vertimo išlaidas; nustatyti nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą su O. L.; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 1 000 Eur kas mėnesį nuo 2017-01-01 iki vaiko pilnametystės; padalyti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 61/100 dalį buto, esančio ( - ), iš viso nekilnojamojo turto už 37 000 Eur, priteisiant kambarį 11,62 kv. m. ir kambarį 18,81 kv. m. (plane pažymėtus 15-3, 15-4), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 39/100 dalis buto, esančio ( - ), iš viso nekilnojamojo turto už 23 000 Eur, priteisiant kambarį 13,65 kv. m. (plane pažymėtus 15-5), priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 bendrų patalpų, esančių bute, adresu ( - ) (plane pažymėtų 15-1, 15-2, 15-4, 15-6, 15-7, 15-8, 15-9, 15-10); priteisti atsakovei išmokėti kreditoriui AB „Swedbank“ 1/2 dalį negrąžinto kredito likutį 21 087,29 Eur pagal 2015-12-21 Kredito sutartį Nr. ( - ) kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; priteisti ieškovui išmokėti kreditoriui AB „Swedbank“ 1/2 dalį negrąžinto kredito likutį 21 087,29 Eur pagal 2015-12-21 Kredito sutartį Nr. ( - ) kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; priteisti ieškovui išmokėti kreditoriui AB „Swedbank“ negrąžinto vartojimo kredito likutį 1 084,89 Eur pagal 2014-11-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kredito sutartyse bei jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais; priteisti ieškovui išmokėti kreditoriui UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ negrąžinto kredito likutį 8 285,10 Eur pagal 2016-04-05 lizingo sutartį Nr. ( - ); priteisti ieškovui baldus ir buitinę techniką, esančius bute adresu ( - ) už 6 712,93 Eur; priteisti atsakovei kilnojamąjį turtą, esantį vaiko kambaryje bute, adresu ( - ), už 400 Eur.

114.

12Nurodė, kad ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos nutraukimo, nes buvo neištikimas, nepakantus atsakovei ir šalių vaikui, abejingas vaiko auklėjimui. Teigia, kad dėl ieškovo kaltės atsakovė ir šalių vaikas patyrė emocinę depresiją, didžiulį dvasinį sukrėtimą ir išgyveno nemažai nemalonių akimirkų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 30 000 Eur neturtinė žala. Atsakovė mano, kad ieškovo reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove neprieštarauja tiek šalių vaiko interesams, tiek įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Pažymėjo, kad sūnus auga, reikia išlaikyti būstą, atsakovei ir vaikui papildomai reikalingos psichologo, logopedo paslaugos, sanatorinis gydymas. Nurodė, kad santuokos metu šalys pasirašė kredito sutartį su AB „Swedbank“, buvo suteiktas kreditas buto, esančio adresu ( - ), pirkimui. Atsakovė nurodė, kad būsto kaina yra 57 000 Eur. Atsakovė prašė priteisti ieškovui ir atsakovei kiekvienam išmokėti kreditoriui AB „SWEDBANK“ po ½ dalį kiekvienam negrąžinto kredito dalį po 21 087,29 Eur pagal 2015-12-21 Kredito sutartį Nr. ( - ) ir jų prieduose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė sutiko su ieškovo patikslintame ieškinyje prašymu ir prašė priteisti ieškovui automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) už 9 600 Eur, tačiau prašė priteisti jai kompensaciją už automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniškai ieškovas ir O. J. (O. T.) disponuoja automobiliu, ieškovui atiteks automobilis, todėl atsakovė nesutinka mokėti kreditoriui UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ negrąžinto kredito dalį 8 285,10 Eur pagal sudarytą 2016-04-05 lizingo sutartį Nr. ( - ). Taip pat atsakovė prašė jai priteisti 1 597,50 Eur piniginę kompensaciją už automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) papildomai priteisti realią piniginę kompensaciją už 2 parduotus motociklus ieškovo motinai A. L., kadangi ieškovas pardavė atsakovės automobilį ( - ), šeimos automobilį ( - ), 3 motociklus ir nusipirko tik sau automobilį ( - ), kuriuo dabar naudojasi bei motociklais ( - ) ir ( - ). Pažymėjo, kad ieškovas 2016-04-04 pardavė ( - ) šeimos automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ) ir gavo 3 000 Eur. Ieškovas 2016-04-05 pagal pirkimo pardavimo sutartį šalių šeimai nupirko automobilį ( - ) - 2011 metų gamybos, valstybinis Nr. ( - ) ir prieš pasirašant sutartį sumokėjo 2 000 Eur, nurodydamas transporto priemonės kainą - 12 200 Eur. Nurodė, kad atsakovė pasiskolino iš savo tėvo automobilio ( - ) įsigijimui 2 000 Eur ir ieškovas 2016-08-16 ir 2016-08-17 bankiniais pavedimais atsakovei grąžino po 1 000 Eur, iš viso 2 000 Eur skolą už automobilį, bankiniame pavedime nurodydamas „skola“. Atsakovė gautus 2 000 Eur panaudojo buitinės technikos įsigijimui, kadangi atsakovės tėvas padovanojo pinigus jai ir šalių sūnui. Teigė, kad tik 2017-04-14 iš teismo gautų procesinių dokumentų sužinojo, kad ieškovas 2014-11-20 vartojimo kredito sutartimi Nr. ( - ) iš kreditoriaus AB „Swedbank“ paėmė 2 027,34 Eur (7 000,00 Lt) kreditą savo asmeniniams poreikiams. Atsakovė nurodė, kad kredito likutis yra 1 084,89 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apie kreditą nieko nežinojo, nesutinka padengti vartojimo kredito likutį. Taip pat nurodė, kad tik 2017-06-01 iš teismo gautų procesinių dokumentų sužinojo, kad ieškovas gavo 2016-02-29 iš kreditoriaus A. Č. 4 000 EUR su patikslinimu „sąskaitos papildymas“. Teigė, kad pinigus ieškovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2017-04-25 sužinojo, kad ieškovas be atsakovės sutikimo 2017-01-31 savo motinai A. L. pardavė 2 motociklus ( - ) ir ( - ), kuriais pats naudojasi, tačiau ieškovas sutiko išmokėti atsakovei kompensaciją už 2 minėtus motociklus tik 75 Eur, atsakovė O. L. nesutiko su tokia kompensacija. Pažymėjo, jog ieškovas klaidina teismą įtraukdamas į kilnojamojo turto sąrašą savo asmeninius daiktus, kurie nėra priskirtini prie bendros jungtinės nuosavybės. Nurodė, kad ieškovo pateiktame sąraše yra kilnojami daiktai, kurie dėl savo savybių, juos atskyrus ar išmontavus, praras savo funkcionalumą arba yra nedalinami, todėl atsakovė O. L. sutinka iš dalies palikti ieškovui baldų, buitinės technikos ieškovo patikslintame ieškinyje už 6 712,93 Eur sumą. Taip pat atsakovė prašė jai priteisti baldus, esančius vaiko kambaryje už 400 Eur sumą: vaikišką lovą, spintą, stalą ir piniginę kompensaciją už turtą 1 906,46 Eur = (7 712,93 Eur – 3500 Eur – 400 Eur)/2, nes kitą buitinę techniką atsakovė ir sūnus turi.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-04-16 sprendimu ieškovo D. L. (D. L.) patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės O. L. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies. O. L. ieškinį D. L. (D. L.) dėl išlaikymo vaikui priteisimo (buvęs civilinės bylos Nr. 2-7837-1030/2017) tenkino iš dalies. Nutraukė D. L. (D. L.), a. k. ( - ) ir O. L., a. k. ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo O. L. paliko pavardę „L.“, D. L. (D. L.) paliko pavardę „L.“. Nustatė nepilnamečio vaiko M. L. (M. L.), gim. ( - ), gyvenamąją vietą su atsakove O. L., a. k. ( - ) Nustatė ieškovo D. L. (D. L.), a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L. (M. L.), gim. ( - ) tvarką ir nurodė, kad šios tvarkos 2-7 punktuose nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra taikoma tiems laikotarpiams, kai D. L. (D. L.) yra Lietuvoje; D. L. (D. L.) apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir planuojamą buvimo Lietuvoje trukmę, kurios metu jis turės pareigą laikytis šios bendravimo tvarkos, privalo pranešti O. L. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatomo grįžimo; D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) kas antrą (lyginės metų savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) D. L. (D. L.) gimimo dieną (rugsėjo 4 dieną) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; D. L. (D. L.) gimimo dienai sutampant su M. L. (M. L.) mokymosi mokykloje dienomis, D. L. (D. L.) gimimo dienos bendravimo laikas perkeliamas į ateinančio savaitgalio šeštadienį; D. L. (D. L.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. L. (M. L.) kiekvienais metais keturiolika nepertraukiamų kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų metu nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Vasaros atostogų laikas derinamas D. L. (D. L.) ir O. L. abipusiu sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios; teismo 2018-01-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką) paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš ieškovo D. L. (D. L.), a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L. (M. L.), gim. ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2017-03-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę O. L., a. k. ( - ) Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Teismo 2017-09-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną išlaikymą) panaikino nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Padalijo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) ieškovui D. L. (D. L.), a. k. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/2 dalį buto, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); atsakovei O. L., a. k. ( - ) priteisiant 1/2 dalį buto, adresu( - ), unikalus Nr. ( - ). Nustatė buto, adresu ( - ) unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką, ieškovui paskiriant naudoti kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 15-4 (18,81 kv. m. ploto), atsakovei paskiriant naudoti kambarius, buto plane pažymėtus indeksais 15.3 ir 15.5 (11,62 ir 13,65 kv. m. ploto), kitas buto patalpas, pažymėtas indeksais 15.1, 15.2, 15.6, 15.7, 15.8, 15.9, 15.10 paliekant bendram bendraturčių naudojimuisi. Pripažino, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi pagal įsipareigojimus, kylančius iš su AB „Swedbank“ sudarytos 2015-12-21 kredito sutarties Nr. ( - ). Priteisė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui kilnojamąjį turtą, esantį bute, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurį sudaro: ( - ); priteisė atsakovei iš ieškovo 1 806,47 Eur kompensaciją už ieškovui natūra atitenkantį kilnojamąjį turtą. Nustatė, kad ieškovas po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai atsakingas pagal įsipareigojimus, kylančius iš jo su AB „Swedbank“ sudarytos 2014-11-20 vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ). Nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovui pereina visos teisės ir pareigos pagal jo ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2016-04-05 sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ). Priteisė ieškovui iš atsakovės 579,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitus ieškovo patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės patikslinto priešieškinio dėl santuokos nutraukimo reikalavimus atmetė. Atsisakė priimti atsakovės atstovo 2018-03-26 pateiktus rašytinius įrodymus (DOK-14529).

166.

17Nurodė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutrūkimo, taip pat nėra duomenų, kad nors vienas iš sutuoktinių atliko aktyvius veiksmus, stengdamasis išsaugoti šeimą, todėl, teismo vertinimu, dėl tarpusavio konfliktų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavęs, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ja. Nurodė, kad nors ieškovas patikslintu ieškiniu konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašė, jo pozicija pasikeitė bylos nagrinėjimo metu, atsakovė dėl šios nustatytos tvarkos pretenzijų nereiškė, todėl teismas paliko 2018-01-09 nutartimi nustatytą bendravimo tvarką nurodydamas, kad ieškovas pagal šią tvarką bendrauja su vaiku tuo metu, kai yra Lietuvoje. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, bei įvertinus tai, jog ieškovas pagal šiuo metu gaunamas pajamas, kurios, teismo duomenimis bei šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nesumažėjo, turi galimybę užtikrinti didesnį nei minimalų savo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą iš ieškovo priteisė 350 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Įvertinęs tai, kad sutuoktiniai minėtą prievolę prisiėmė bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, taip pat tai, kad solidarus prievolės pobūdis yra aiškiai įtvirtintas sutuoktinių ir banko sutartyje, teismas konstatavo, kad šalių prievolė AB „Swedbank“ bankui pagal kredito sutartį Nr. ( - ) yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė. Pažymėjo, kad ginčo turtas yra trijų atskirų kambarių butas, todėl pagal savo technines savybes yra dalus, kadangi nėra pagrindo daryti išvados apie kurio nors iš sutuoktinių itin netinkamą elgesį kito sutuoktinio ar jų vaiko atžvilgiu, padarė išvadą, kad šalių butas gali būti dalijamas natūra. Teismas konstatavo, kad ginčo buto idealiųjų ir realiųjų dalių nustatymas neturi būti tapatinamas, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo po santuokos nutraukimo nustatant idealiąsias ginčo buto dalis, atiteksiančias šalims asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad dėl patikslintame ieškinyje nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės (7 112,93 Eur) tarp šalių ginčo nėra, atsakovė ieškovo reikalavimui priteisti jam kilnojamuosius daiktus prieštaravimų nepareiškė, be to, ieškovas nurodė, kad šiam turtui pasiskolino piniginių lėšų (skolos likutis 3 500 Eur) iš trečiojo asmens A. Č.. Nurodė, kad nustatant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, ji mažintina neįvykdyto skolinio įsipareigojimo A. Č. suma ((7 112,93 Eur – 3 500 Eur)/2) ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 806,47 Eur kompensacija už jam tenkantį kilnojamąjį turtą. Taip pat nurodė, kad sutuoktinių turto padalijimo momentu ieškovo vardu yra įregistruotas automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) šis turtas sutuoktiniams nuosavybės teise nepriklauso, yra įgytas pagal finansinio lizingo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo pagal šią sutartį kylančios teisės ir pareigos (įskaitant teisę naudotis transporto priemone) pereitų ieškovui, kreditorius dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Dėl atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti jai 3 503,99 Eur turtinę žalą teismas pažymėjo, kad iš atsakovės priešieškinio turinio matyti, jog šią žalą sudaro 1 597,50 Eur kompensacija už ieškovui tenkantį automobilį ir 1 906,46 Eur už kilnojamąjį turtą bute. Dėl kompensacijos už transporto priemonę pažymėjo, kad ši transporto priemonė sutuoktiniams nepriklauso nuosavybės teise, be to, ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog yra pervedęs atsakovei 2 000 Eur, kaip kompensaciją už šią transporto priemonę, atsakovė šių aplinkybių neneigė, todėl kompensacijos už sumokėtas pagal aptariamą lizingo sutartį įmokas atsakovei nepriteisė.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

197.

20Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-16 sprendimą - ir priteisti butą adresu ( - ), ieškovui asmeninės nuosavybės teise, bei nustatyti 2015-12-23 kredito sutarties Nr. ( - ) vykdymo tvarką, pagal kurią įmokas bankui moka asmeniškai ieškovas, nekeičiant solidaraus prievolės pobūdžio.

218.

22Nurodo, kad jau bylos nagrinėjimo metu buvo matyti konfliktiški santykiai tarp ieškovo ir atsakovės tėvo, kuris atstovavo atsakovės interesus šioje byloje, atsakovės tėvas ne tik sekioja ieškovą ir fotografuoja jį laisvalaikio metu, bet ir neigiamai apie jį kalba visiems šeimos pažįstamiems. Akivaizdu, kad šalims gyvenant kartu būtų neišvengta konfliktų ne tik su atsakove, bet ir su jos giminėmis. Teigia, kad teismas neįvertino, kad tame pačiame bute gyvens ir šalių vaikas, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, bet kokie šalių nesutarimai itin neigiamai veiktų vaiką, vaikui sunku būtų matyti, kad tėvai nesutaria, be to, vaiką neigiamai veiktų bute besilankantys tretieji asmenys, ateinantys pas ieškovą ar atsakovę. Pažymi, kad atsižvelgiant tiek į buto planą, tiek į pačią buto paskirtį, akivaizdu, kad tai yra gyvenamoji patalpa, pritaikyta vieno asmens ar vienos šeimos (poros) gyvenimui. Skundžiamu teismo sprendimu sukuriama ydinga situacija, kai po santuokos nutraukimo du asmenys toliau verčiami gyventi kartu, spręsti bendrus turto išlaikymo ir priežiūros klausimus, derinti bendrų patalpų naudojimą, kas iš esmės juos grąžina į ankstesnį santuokinį gyvenimą, tik nesant paties santuokos sudarymo fakto. Ieškovo nuomone, padalijus butą natūra, ir atsakovei neturint pajamų, už buto išlaikymą ir visas prekes (dujas, vandenį, elektrą) toliau turės mokėti ieškovas, nors naudą iš to gaus ir atsakovė. Tokiu atveju, kaskart apmokėjęs visas paslaugas, ieškovas turės kreiptis į teismą ir prašyti priteisti kompensaciją iš atsakovės už apmokėtą už ją dalį, kas lemtų naujus teisminius procesus ir papildomas laiko bei ekonomines sąnaudas abiem šalims. Ieškovui apmokant tik jam tenkančią prekių ir paslaugų dalį, kauptųsi įsiskolinimas, dėl kurio į teismą tikėtinai kreiptųsi paslaugų butui tiekėjai, kas vėlgi lemtų naujus teisminius procesus ir papildomas išlaidas. Pažymi, kad atsakovė nurodė, jog jai pragyvenimui lėšų duoda tėvas, todėl tenka suprasti, kad už teisines paslaugas savo tėvui ji apmokėjo jo paties lėšomis, kas rodo atsakovės nesąžiningumą, nes faktiškai atsakovė jokių išlaidų nepatyrė, tačiau iš ieškovo tam tikrą dalį teismas jai priteisė. Taip pat pažymi, kad teismo sprendimo dalis dėl buto padalijimo natūra prieštarauja sprendimo daliai dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau buto padalijimas natūra nesuderinamas ir su teismo sprendimo dalimi dėl kilnojamųjų bute esančių daiktų padalijimo. Teigia, kad padalijus butą natūra ir palikus šalis solidariais bendraskoliais, bet nenustačius prievolės vykdymo tvarkos, lieka ne tik neaišku, kas turi faktiškai mokėti įmokas, bet ir nuo kada, ar padalijus butą natūra abi šalys turi mokėti bankui lygiomis dalimis, ar turi mokėti kažkuris vienas, ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ar nuo kreipimosi į teismą dienos ir pan. Toks neapibrėžtumas iš esmės reiškia, kad šalys turės tartis dėl prievolės vykdymo pačios. Pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad nuo atsakovės išėjimo iš namų iki šios dienos ieškovas vienas pats mokėjo kredito įmokas, tačiau reikalavimo priteisti pusės sumokėtų įmokų iš atsakovės nereiškė. Tokia ieškovo pozicija buvo grindžiama tuo, kad jis prašė butą priteisti jam ir, skaičiuojant atsakovei priteistiną kompensaciją, buvo įvertinta, kad skolos likutis didesnis nei dalintina buto vertė, todėl atsakovei kompensacija nepriklauso. Teigia, kad teismui padalinus butą natūra ir palikus solidarų prievolės pobūdį, susidaro situacija, kad atsakovė gauna vien tik turtinę naudą, ji nepatirs jokių išlaidų dėl kredito dengimo po jos išėjimo iš namų, tačiau šiai dienai gauna pusę buto nuosavybės teisės dalies, nors kredito dalis išmokėta asmeniškai ieškovo. Mano, kad papildomo bylinėjimosi būtų išvengta, jei butas būtų priteistas ieškovui, nes tokiu atveju būtų laikoma, jog ieškovas nuo atsakovės išėjimo iš namų dengė kreditą. Ieškovo įsitikinimu, palikus galioti skundžiamą sprendimo dalį, gali kilti naujas teisminis procesas dėl atsakovės buto dalies atidalinimo, kas sąlygotų papildomas laiko ir ekonomines sąnaudas.

239.

24Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimą pakeisti ir patenkinti atsakovės O. L. 2017-09-11 patikslintą priešieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo ir bendro turto padalijimo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2510.

26Nurodo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymi, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie visą turtą, šeimos pinigus ir kreditorius, pirmosios instancijos teisme klaidina teismą, nurodydamas pateiktame patikslintame ieškinyje apie skolintus iš A. Č. pinigus ir dovanotus A. L. pinigus. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką vadovaudamasis 2018-01-09 teismo nutartimi. Pažymi, kad iki civilinės bylos iškėlimo 2017-03-27 ieškovas 2017-01-31 fiktyviai pardavė bendrą turtą savo motinai A. L. ir vėliau pats su O. T. realiai perpardavė turtą savo pirkėjams už itin mažą kainą. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 350 Eur priteisimo išlaikymą vaikui, nes vaikas nuo vaikystės turi sveikatos sutrikimų. Nurodo, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu po santuokos nutraukimo priteisti jai dalį buto ir ieškovui paskirti kambarį 18,8 kv. m. ploto, kadangi tokio reikalavimo šalys nepateikė ir tai prieštarauja teismui pateiktais VĮ „Registrų centras“ rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodo, kad iki civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovas disponavo AB „SWEDBANK“ sąskaitomis Nr.( - ) ir Nr. ( - ) ir grynais pinigais. Ieškovo pajamų likutis 2016-08-12 buvo 38 682,80 Eur, o atsakovė disponavo AB „SWEDBANK“ sąskaita Nr. ( - ) ir atsakovės pajamų likutis 2016-08-12 buvo tik 272,85 Eur. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2 000 Eur sumažinimo, kadangi pats ieškovas mokėjimu pavedimais 2 kartus 2016-08-16, 2016-08-17, pervedė po 1000 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį „skola“, o ne kompensacija už turtą, tai patvirtina ir ieškovo 2017-09-20 mokėjimas atsakovei už motociklą ( - ).

2711.

28Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

2912.

30Nurodo, kad teismas pagrįstai pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad banko išrašuose ieškovas neva pats raštu patvirtina, kad išlaikė 4 sugyventines. Pažymi, kad bankiniuose išrašuose nėra nurodyta, jog pervedamos sumos yra išlaikymas, o ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pavedimus darydavo už tam tikras, jam būnant jūroje, atliktas paslaugas, nupirktus pirkinius ar pan. Teigia, kad atsakovės akcentuojami 1 500 Eur sumokėti advokatei K. Ž., buvo sumokėti nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal atskirą atstovavimo sutartį, sudarytą 2017-01-27. Nurodo, kad 1500 Eur buvo sumokėti 2017-01-27, o ne laikotarpiu nuo 2016-05-30 iki 2016-08-04, kaip teigia atsakovė. Atsakovei nebenorėjus nutraukti santuokos bendru sutarimu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl atitinkamai patyrė išlaidas už teisines paslaugas. Sutinka su teismo nuomone, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių išgyvenimų ar sveikatos sutrikimų dėl iširusio šeimyninio gyvenimo, kurie pagrįstų tokio dydžio suma įvertintą neturtinę žalą. Dėl 500 Eur kompensacijos nurodo, jog santuokos metu ieškovas pardavė bendra jungtine nuosavybe buvusį motociklą ( - ). Kadangi šis motociklas buvo neveikiantis, reikalaujantis daug išlaidų išlaikymui ir remontui, ieškovas jį pardavė už 1 000 Eur ir pervedė atsakovei jai priklausančius 500 Eur. Nurodo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas neigiamai veiktų vaiką ar darytų jam netinkamą įtaką, todėl riboti jo teisės bendrauti su sūnumi nėra pagrindo. Dėl ieškovo darbo specifikos pažymi, kad teismo sprendimu nustatyta, jog bendravimo tvarka taikytina ieškovui būnant Lietuvoje. Kadangi nė viena šalis nepateikė argumentų, dėl ko teismo 2018-01-09 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų, teismas pagrįstai šią tvarką nustatė ir galutiniu sprendimu. Pažymi, kad atsakovės prašoma priteisti 1 000 Eur išlaikymo suma yra grindžiama ne realiais vaiko poreikiais, bet seniai nebegaliojančio įstatymo nuostatomis, skaičiuojant 1/4 dalį ieškovo pajamų. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrindė 1 000 Eur išlaikymo vaikui būtinybės. Pažymi, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys nesutaria nei dėl naudojimosi butu, nei dėl jo išlaikymo, nei dėl kredito dengimo, o palikus šalis gyventi tame pačiame bute, nesutarimai išspręsti nebus. Mano, kad svarbiausia, jog šalių tarpusavio nesutarimai ir tretieji asmenys, su kuriais bendrauja abi šalys, neigiamai veiks vaiką, kuris taip pat gyvens tame pačiame bute.

3113.

32Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.

3314.

34Nurodo, kad ieškovo atstovė pateikė teismui apeliacinį skundą tuo metu, kada ieškovas dirbo jūroje, nuo 2018-03-08 iki 2018-05-20, todėl pateiktas apeliacinis skundas yra tik ieškovo atstovės, o ne kliento apeliacinis skundas. Atsakovė nesutinka su ieškovo atstovės motyvais, kad gyvenamoji patalpa pritaikyta vieno asmens ar vienos šeimos (poros) gyvenimui, bet ne dviejų atskirų asmenų. Pažymi, kad ieškovo atstovė pati prieštarauja ieškovo pozicijai dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, teigdama apeliaciniame skunde, kad šalims toliau gyvenant kartu, tampa beprasme ir teismo nustatyta ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka.

3515.

36Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

39Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

4016.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

4217.

43Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4418.

45Nustatyta, kad šalys, kaip šeima, gyveno nuo ( - ) iki ( - ). Šalys turi nepilnametį vaiką M. L., gim. ( - ). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ), šis butas įgytas pagal 2015-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį, butui įsigyti sutuoktiniai 2015-12-21 su AB „Swedbank“ banku sudarė kredito sutartį ( - ), pagal kurią jiems, kaip solidariems skolininkams, buvo suteiktas 43 200 Eur kreditas.

46Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo.

4719.

48Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

4920.

50Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

5121.

52Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

5322.

54Ieškovas nurodė, kad šalys jau daugiau kaip metus laiko negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio. Bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiūrių į šeimos gyvenimą, sutuoktinių pareigas, vaiko auklėjimą. Santuoka iširo, nes šalių santykiai pašlijo, nė vienas iš sutuoktinių nesistengia išsaugoti šeimos, nededa pastangų kurti ir plėtoti šeimos santykius. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos nutraukimo, nes buvo neištikimas, nesirūpino šeima, abejingas vaiko auklėjimui.

5523.

56Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių pareigų nevykdymo, nors šias aplinkybes patvirtinančių akivaizdžių įrodymų nepateikė, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nereiškė abipusės pagarbos. Aplinkybės, kad atsakovė išsikraustė iš šalių būsto, tai yra, paliko ieškovą ir išėjo gyventi pas savo tėvą, iš esmės patvirtina ir iš atsakovės pusės pagarbos ir lojalumo nebuvimą, pastangų nedėjimą spręsti susidariusias šeimos problemas. Teisėjų kolegijos vertinimu, piniginiai pavedimai iš ieškovo sąskaitos kitiems asmenims, kad ir moterims, nėra pakankamas ieškovo artimų santykių su moterimis, kurioms tie pavedimai daryti, įrodymas. Taip pat kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės teismui pateiktos internetinės svetainės nuotraukos, kuriame O. T. yra nurodžiusi, kad susitikinėja su ieškovu, neįmanoma nustatyti, kada tokie duomenys buvo įvesti, tai yra, ar šie duomenys atsirado atsakovei išėjus iš namų. Tas pats pasisakytina ir apie fotonuotraukas iš krepšinio rungtynių, kuriose ieškovas nufotografuotas su moterimi, todėl teismas negali daryti išvados, kad būtent ieškovo bendravimas su atsakovės nurodoma moterimi turėjo lemiamą reikšmę šalių santuokos iširimui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryto išvados, kad ieškovas buvo neištikimas, Taip pat kaip byloje nustatyta, atsakovė šalių santuokos metu nedirbo, ieškovas išlaikė ją ir vaiką, akivaizdu, kad dėl ieškovo darbo pobūdžio ieškovas turėjo žymiai mažiau galimybių bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas nesirūpino šeima ir buvo abejingas vaiko auklėjimui.

5724.

58Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstytos santuokos nutraukimo priežastys ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

5925.

60Konstatavęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo.

61Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

6226.

63Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką vadovaudamasis 2018-01-09 teismo nutartimi, kuria buvo nustatyta ieškovo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimo tvarka. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6427.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra išaiškinęs ir suformulavęs taisyklę, jog teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi. Teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pakartotinai išaiškino CPK 376 straipsnį, nustatantį aktyvų teismo vaidmenį bylose, susijusiose su vaikų interesais.

6628.

67Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, duodama išvadą byloje, nurodė, kad dėl šalių tarpusavio santykių tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką nustatyti būtina. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-09 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, jos nuomone, geriausius jos ir vaiko interesus atitinkančio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos pasiūlymo, taip pat atsakovė nepateikė jokių argumentų, kaip pažeidžia nepilnamečio vaiko ar jos interesus nustatyta bendravimo tvarka, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, įstatymo nuostatų, nepilnamečio vaiko ir šalių interesų nepažeidė, todėl keisti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

68Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

6929.

70Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos priteisė per mažai vaikui išlaikymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovės nepagrindė 1 000 eurų išlaikymo dydžio reikalingumo.

7130.

72CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

7331.

74Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdyje atsakovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad vaiko poreikiams reikalinga bent 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vaiko poreikių lentelėse nurodytos reabilitacijos, specialistų paslaugos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, atsakovė nurodė, kad šiuo metu tokios mokamos paslaugos šalių vaikui nėra teikiamos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikių lentelėse nurodytų papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos būkle, apimties atsakovė neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

7532.

76Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

7733.

78Vertinant priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnametis vaikas lieka gyvena su atsakove, taigi akivaizdu, kad atsakovei tenka pareiga rūpintis kasdieniais nepilnamečio vaiko poreikiais, taip pat, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaistais ir vaiko priežiūros užtikrinimu, kurie neišvengiami vaikui susirgus, todėl atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas (apie 3 500 Eur į mėn.) ir atsakovės turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad atsakovė tik nuo 2018-05-31 pradėjo dirbti, tikslinga priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 450 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius tokią teiktino išlaikymo sumą bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra bei nepažeisti abiejų šalių turtiniai interesai (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma padidintina nuo 350 eurų iki 450 eurų.

7934.

80Teisėjų kolegija pažymi, kad šis išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį šiuo metu, todėl pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

81Dėl turto padalijimo.

8235.

83Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalytu šalių santuokoje įgytu turtu.

8436.

85CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

8637.

87Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

8838.

89Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Taigi, kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

9039.

91Kaip byloje nustatyta, tiek ieškovas, tiek atsakovė su pirmosios instancijos teismo turto padalijimo būdu nesutinka.

9240.

93Ieškovas nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu sukuriama ydinga situacija, jog po santuokos nutraukimo du asmenys toliau verčiami gyventi kartu, spręsti bendrus turto išlaikymo ir priežiūros klausimus, derinti bendrų patalpų naudojimą, kas iš esmės juos grąžina į ankstesnį santuokinį gyvenimą, tik nebesant paties santuokos sudarymo fakto. Ieškovo nuomone, padalijus butą natūra, ir atsakovei neturint pajamų, už buto išlaikymą ir visas prekes (dujas, vandenį, elektrą) toliau turės mokėti ieškovas, nors naudą iš to gaus ir atsakovė. Tokiu atveju, kaskart apmokėjęs visas prekes ir paslaugas, ieškovas turės kreiptis į teismą ir prašyti priteisti kompensaciją iš atsakovės už apmokėtą už ją dalį, kas lemtų naujus teisminius procesus ir papildomas laiko bei ekonomines sąnaudas abiem šalims. Ieškovui apmokant tik jam tenkančią prekių ir paslaugų dalį, kauptųsi įsiskolinimas, dėl kurio į teismą tikėtinai kreiptųsi prekių ir paslaugų butui tiekėjai, kas vėlgi lemtų naujus teisminius procesus ir papildomas išlaidas. Atsakovė argumentuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu po santuokos nutraukimo priteisti jai dalį buto ir ieškovui paskirti kambarį 18,8 kv. m. ploto, kadangi tokio reikalavimo šalys nepateikė ir tai prieštarauja teismui pateiktais VĮ „Registrų centras“ rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodo, kad iki civilinės bylos iškėlimo teisme ieškovas disponavo AB „SWEDBANK“ sąskaitomis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei grynais pinigais. Ieškovo pajamų likutis 2016-08-12 buvo 38 682,80 Eur, o atsakovė disponavo AB „SWEDBANK“ sąskaita Nr. ( - ) ir atsakovės pajamų likutis 2016-08-12 buvo tik 272,85 Eur. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2000 Eur kompensacijos už turtą sumažinimo, kadangi pats ieškovas mokėjimu pavedimais 2 kartus 2016-08-16, 2016-08-17, pervedė po 1000 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį „skola“, o ne kompensacija už turtą, tai patvirtina ir ieškovo 2017-09-20 mokėjimas atsakovei už motociklą ( - ).

9441.

95Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, jog yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9642.

97CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9843.

99Teisėjų kolegija sutinka su šalių argumentais, kad teismas padalindamas butą natūra, neįvertino, kad šalims toliau gyvenant viename bute iš esmės paliekama tarp šalių ta pati situacija, dėl kurios ir iširo santuoka, tai yra, iš esmės teismas ne tik neišsprendė tarp šalių ginčo, bet sudarė realias prielaidas tolimesniems ginčams kilti ateityje.

10044.

101Iš bylos duomenų matyti, kad šalių charakteriai nesutampa, ieškovas pažymi, kad atsakovė niekada nedirbo ir iki šiol nerodo noro dirbti, namuose niekada nesitvarkydavo, ne visada tinkamai prižiūrėdavo vaiką. Atsakovė kaltino ieškovą neištikimybe, išreiškė nepasitenkinimą dėl jo bendravimo su kitomis moterimis, taigi akivaizdu, kad šalių santykiai įtempti ir konfliktiški, todėl šalių gyvenimas tame pačiame bute neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos šalių nepilnamečio vaiko interesams.

10245.

103Be to, iš į bylą pateiktos VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad teismo sprendimu atsakovei tenka 54/100, o ieškovui 46/100 buto dalys, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neišsprendė piniginės kompensacijos už tenkančią mažesnę turto dalį klausimo, taip pat pirmosios instancijos teismas nesprendė galimybės už mažesnę buto dalį vienai iš šalių kompensuoti kitu turtu. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui nepagrįstai priteisti visi daiktai, esantys tiek kambariuose, tiek virtuvėje, tiek vonioje, taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas butą natūra, nevertino, kaip turėtų būti sprendžiamas kilnojamojo turto naudojimosi klausimas, nes didelė dalis daiktų yra bendro naudojimosi patalpose. Pažymėtina, kad CK 3.86 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad namų apyvokos daiktus, skirtus šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas gali priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnamečiais vaikais.

10446.

105Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui (CK 3.120 straipsnio 1, 2 dalys).

10647.

107Taip pat teismas turėjo įvertinti 4 000 eurų paskolos ieškovui suteikimą, tai yra, atsižvelgiant į daiktų įsigijimo dokumentus įvertinti, ar šiuos pinigus, gautus iš A. Č., ieškovas panaudojo buitinės technikos ir baldų įsigijimui.

10848.

109Taip pat teismas turėjo pareigą nustatyti, kiek pinigų iki atsakovei išeinant iš namų buvo ieškovo ir atsakovės sąskaitoje ir šią sumą padalinti sutuoktiniams, nes kaip nustatyta CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir šio straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

11049.

111Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis ir apeliacinių skundų argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su šalims priklausančio turto padalijimu, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

11250.

113CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

11451.

115Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11652.

117Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimo dydis ir pagrįstumas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylos dalį dėl turto padalijimo (CPK 93 straipsni 5 dalis).

118Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

119Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.

120Padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. L., gim. ( - ), sumą nuo 350 eurų iki 450 eurų.

121Sprendimo dalį dėl ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

122Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl... 7. 2.... 8. Nurodė, kad šalys jau daugiau kaip metus laiko negyvena kaip sutuoktiniai,... 9. 3.... 10. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių... 11. 4.... 12. Nurodė, kad ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos nutraukimo, nes buvo... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-04-16 sprendimu... 16. 6.... 17. Nurodė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę kurio nors iš... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. 7.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės... 21. 8.... 22. Nurodo, kad jau bylos nagrinėjimo metu buvo matyti konfliktiški santykiai... 23. 9.... 24. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-16... 25. 10.... 26. Nurodo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių... 27. 11.... 28. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 29. 12.... 30. Nurodo, kad teismas pagrįstai pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog... 31. 13.... 32. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.... 33. 14.... 34. Nurodo, kad ieškovo atstovė pateikė teismui apeliacinį skundą tuo metu,... 35. 15.... 36. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinius skundus... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. ... 40. 16.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 42. 17.... 43. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio... 44. 18.... 45. Nustatyta, kad šalys, kaip šeima, gyveno nuo ( - ) iki ( - ). Šalys turi... 46. Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo. ... 47. 19.... 48. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 49. 20.... 50. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.... 51. 21.... 52. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 53. 22.... 54. Ieškovas nurodė, kad šalys jau daugiau kaip metus laiko negyvena kaip... 55. 23.... 56. Kaip byloje nustatyta, abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl sutuoktinių... 57. 24.... 58. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 59. 25.... 60. Konstatavęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 61. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. ... 62. 26.... 63. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką... 64. 27.... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 66. 28.... 67. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos... 68. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. ... 69. 29.... 70. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos priteisė per mažai vaikui... 71. 30.... 72. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti... 73. 31.... 74. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdyje atsakovė, duodama... 75. 32.... 76. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad svarbu ir tai, kad su... 77. 33.... 78. Vertinant priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį... 79. 34.... 80. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis išlaikymo dydis nustatytinas... 81. Dėl turto padalijimo.... 82. 35.... 83. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 84. 36.... 85. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 86. 37.... 87. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo... 88. 38.... 89. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas... 90. 39.... 91. Kaip byloje nustatyta, tiek ieškovas, tiek atsakovė su pirmosios instancijos... 92. 40.... 93. Ieškovas nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu sukuriama ydinga situacija,... 94. 41.... 95. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir... 96. 42.... 97. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 98. 43.... 99. Teisėjų kolegija sutinka su šalių argumentais, kad teismas padalindamas... 100. 44.... 101. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių charakteriai nesutampa, ieškovas... 102. 45.... 103. Be to, iš į bylą pateiktos VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad teismo... 104. 46.... 105. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad į dalintiną turtą neįtraukiami... 106. 47.... 107. Taip pat teismas turėjo įvertinti 4 000 eurų paskolos ieškovui suteikimą,... 108. 48.... 109. Taip pat teismas turėjo pareigą nustatyti, kiek pinigų iki atsakovei... 110. 49.... 111. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenis ir apeliacinių... 112. 50.... 113. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 114. 51.... 115. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų... 116. 52.... 117. Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš... 118. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 119. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d.... 120. Padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. L.,... 121. Sprendimo dalį dėl ieškovo D. L. ir atsakovės O. L. turto padalijimo bei... 122. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....