Byla 2T-56/2014
Dėl skolos ir valstybinės rinkliavos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Linavos servisas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Likard“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. A12-2488/2010 dėl skolos ir valstybinės rinkliavos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Linavos servisas“.

2Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Nustatė

3Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinis teismas (toliau tekste – Rusijos Federacijos teismas) 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu byloje Nr. A12-2488/2010 atvirosios akcinės bendrovės (OAO) „Lukoil Inter Kard“ naudai iš UAB „Linavos servisas“ priteisė 13 937 893 rublius 7 kapeikas skolos ir 86 189 rublius 47 kapeikas valstybinės rinkliavos.

4Rusijos Federacijos teismas 2013 sausio 9 d. nutartimi procesinio teisių perėmimo būdu pakeitė ieškovą byloje Nr. A12-2488/2010 atvirąją akcinę bendrovę (OAO) „Lukoil Inter Kard“ į ribotos atsakomybės bendrove (OOO) „Lukoil Inter Kard“.

5Rusijos Federacijos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi ištaisė Rusijos Federacijos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodė, kad sutrumpintas ieškovo OOO „Lukoil Inter Kard“ pavadinimas yra OOO „Likard“.

6Pareiškėjas OOO „Likard“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. A12-2488/2010. Pareiškėjas taip pat prašo iš suinteresuoto asmens UAB „Linavos servisas“ išieškotas pinigų sumas pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

7Suinteresuotas asmuo BUAB „Linavos servisas“ bankroto administratorius UAB „Insolvency solutions“ atiliepimu į pareiškėjo OOO „Likard“ prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui dokumento, kuriame būtų užfiksuotas rašytinis arbitražinis susitarimas. Todėl pareiškėjo prašymas neatitinka 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) IV straipsnio 1 dalies b punkto ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau tekste - KAĮ) 51 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
  2. Kadangi nėra pateikta arbitražinio susitarimo, ginčas negalėjo būti sprendžiamas arbitraže. Todėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimas negali būti pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Rusijos Federacijos arbitražinio teismo sprendimo, priimto nesant arbitražinės išlygos, pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje prieštarautų viešai tvarkai.
  3. Suinteresuotas asmuo nežinojo apie Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimą.

8Prašymas tenkinamas iš dalies.

9Dėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrai taikytinos teisės.

10Suinteresuotas asmuo BUAB „Linavos servisas“ bankroto administratorius atsiliepime dėl pareiškėjo prašymo formuluoja argumentus, susijusius su 1958 m. Niujorko konvencijoje ir KAĮ numatytais užsienio valstybių komercinių arbitražų priimtų sprendimų nepripažinimo pagrindais.

11Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinis teismas pagal savo esmę, atliekamas funkcijas ir prigimtį yra ne trečiųjų teismas, kurio sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti yra taikomos 1958 m. Niujorko konvencijos ir KAĮ nuostatos, o Rusijos Federacijos valstybinis teismas (Rusijos Federacijos 1996 m. spalio 23 d. Federalinio Konstitucinio įstatymo dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos 4 straipsnio 3 dalis). Todėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje, nepaisant šio užsienio valstybės teismo pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, taikomi ne minėti užsienio valstybių arbitražų (trečiųjų teismų) sprendimų pripažinimą ir leidimą vykdyti reglamentuojantys teisės aktai bei juose įtvirtintas teisinis režimas, įskaitant kreipiantis dėl sprendimo pripažinimo pateikiamus dokumentus, atitinkamo prašymo nagrinėjimo procedūrines taisykles ir nepripažinimo pagrindus, o Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 810 straipsnio 5 dalis). Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas Rusijos Federacijos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose suformuluotus argumentus, nepaisant suinteresuoto asmens nurodyto jų teisinio pagrindo, laiko argumentais dėl atitinkamų Tarptautinėje sutartyje įtvirtintų kitos Susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.

12Dėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje

13Užsienio valstybės teismo spendimo pripažinimas – šio teismo sprendimo teisinės galios išplėtimas iš valstybės, kurioje jis buvo priimtas, teritorijos į pripažįstančiosios valstybės teritoriją. Tai reiškia, jog sprendimą pripažįstančioji valstybė patvirtina, kad teismo sprendimo kilmės valstybės teisingumo įstaiga, priėmusi sprendimą, turėjo jurisdikciją spręsti atitinkamą klausimą, taip pat, kad užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas įgyja res judicata ir prejudicinę galią pripažįstančiosios valstybės teritorijoje. CPK įtvirtinta, jog užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Jomis valstybės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

14Tarptautinės sutarties 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

15Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Susitariančioje valstybėje priimtą sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

16Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, išverstą į lietuvių kalbą (b.l. 4-9), Rusijos Federacijos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo patvirtintą kopiją su vertimu į lietuvių kalbą (b.l. 10-16), Rusijos Federacijos teismo pažymas apie teismo sprendimo įsiteisėjimą 2012 m. sausio 10 d. ir vykdytinumą (b.l. 16, 17), Rusijos Federacijos teismo pažymą dėl suinteresuoto asmens UAB „Linavos servisas“ informavimo apie teismo procesą (b.l. 18-19) bei su suinteresuoto asmens informavimu per Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos kompetentingas įstaigas susijusius įrodymus (b.l. 20-29). Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Rusijos Federacijos teismo pažymą, kurioje nurodoma, kad Rusijos Federacijos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo vykdomas (b.l. 30-31). Visos pareiškėjo pateiktos pažymos ir kiti dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą.

17Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat pateikė Rusijos Federacijos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties dėl procesinio teisių perėmimo (b.l. 32-36) ir 2013 m. sausio 22 d. nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo teismo patvirtintas kopijas (b.l. 40-42), išverstas į lietuvių kalbą. Prie prašymo pridėtos Rusijos Federacijos teismo pažymos apie Rusijos Federacijos teismo 2013 m. sausio 9 d. ir 2013 m. sausio 22 d. nutarčių įsiteisėjimą ir vykdytinumą Rusijos Federacijoje, išverstos į lietuvių kalbą (b.l. 38-39 ir 43-44).

18Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus Tarptautinės sutarties reikalaujamus dokumentus.

19Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

20Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos Susitariančiosios Valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Suinteresuotas asmuo UAB „Linavos servisas“ Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2011 m. spalio 5 d. buvo informuotas apie Rusijos Federacijoje inicijuotą teismo procesą, jam buvo įteikti Rusijos Federacijos teismo siųsti pranešimas ir ieškinys (b.l. 21). BUAB „Linavos servisas“ bankroto administratorius neturėjo ir negalėjo būti informuojamas apie Rusijos Federacijoje inicijuotą teismo procesą, nes prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas priimtas iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Linavos servisas“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių nebuvo pradėta jokių teismo procesų, priimta teisingumo įstaigų sprendimų, Rusijos Federacijos išnagrinėtoje byloje spręsti klausimai nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų kompetencijai. Rusijos Federacijos teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Tarptautinės sutarties 18 str.). Todėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr. A12-2488/2010 yra pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Rusijos Federacijos teismo 2013 m. sausio 9 d. ir 2013 m. sausio 22 d. nutartys, kuriomis atitinkamai pakeistas ieškovas ir ištaisytas rašymo apsirikimas, Lietuvos Respublikoje vykdytinumo nereikalauja, todėl yra pripažįstamos be specialios teisenos (Tarptautinės sutarties 50 straipsnio 3 dalis).

21Kiti šalių procesiniuose dokumentuose formuluojami argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

22Dėl pripažinto užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla

23Pareiškėjas OAO „Likard“ be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje taip pat pareiškė prašymą išieškotą sumą pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Tarptautinės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. LR CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.).

24Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-938-232/2014, UAB „Linavos servisas“ buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1063/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kadangi suinteresuotam asmeniui yra iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka modifikuojama atsižvelgiant į bankroto procedūrų specifiką. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas pasisako dėl pripažintų užsienio valstybių teismų sprendimų vykdymo, kai skolininkui iškelta bankroto byla.

25Siekdamas pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo priverstinio vykdymo, kreditorius, gavęs teismo nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas, patvirtintą kopiją ir vykdomąjį raštą, kaip minėta, privalo kreiptis į antstolį. Pažymėtina, kad bylos dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pasižymi tam tikra specifika – pareiškėjai tokio pobūdžio bylose dažniausiai yra užsienio valstybių subjektai, siekiantys užsienio valstybės teismo sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikoje. Procesiniai dokumentai užsienio subjektams dažniausiai yra įteikiami tarptautinių dvišalių ar daugiašalių sutarčių numatyta tvarka, galinčia užimti itin daug laiko. Dėl šios priežasties įprastas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mechanizmas, susiklosčius skolininko nemokumo situacijai, yra netaikytinas, kadangi užsienio valstybės subjektas galėtų netekti galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko bankroto byloje vien dėl ilgai užtrunkančių procesinių dokumentų įteikimo procedūrų. Dėl to, atsižvelgiant į kreditorių lygiateisiškumo principą, aplinkybę, kad visų kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šioje situacijoje mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pareiškimą ir tenkinimą.

26Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. ĮBĮ 18 straipsnis reglamentuoja inter alia vykdomųjų dokumentų perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal šio straipsnio nuostatas antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

27Proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu nagrinėjančiam civilinę bylą, ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau numato galimybę atitinkamą bylą išnagrinėjusį teismą informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Be to, kaip minėta, ĮBĮ įtvirtinta pareiga antstoliui perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. CPK 626 straipsnio 3 punktas numato, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir persiunčia vykdomuosius dokumentus bankroto bylą iškėlusiam teismui.

28Sistemiškai aiškindamas šias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo pagal tarptautines dvišales sutartis, įsiteisėja nuo priėmimo momento, teismas daro išvadą, kad nors ĮBĮ eksplicitiškai nenumatyta vykdomųjų dokumentų perdavimo tiesiogiai iš bylą išnagrinėjusio teismo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvarka, atsižvelgiant į bylų dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo specifiką, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį inter alia kuo skubesnio bylų nagrinėjimo ir operatyvaus procedūrų vykdymo, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų sprendimus turėtų būti perduodami skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šios išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bankroto bylose. Aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu, nereikalauja papildomo tvirtinimo bankroto byloje. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Šios taisyklės taikomos ir dėl teismo sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikoje yra pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimai (CPK 773 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo sprendimą, ši nutartis, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pats Rusijos Federacijos teismo sprendimas bei minėto teismo sprendimo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą perduodami BUAB „Linavos servisas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Minėtų dokumentų pagrindu šis teismas turėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjo įtraukimo į BUAB „Linavos servisas“ kreditorių bankroto byloje sąrašą su užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažintu Lietuvos Respublikoje, patvirtinto dydžio finansiniu reikalavimu.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsniu, 809 straipsniu, 810 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 15 ir 18 straipsniais,

Nutarė

30Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. A12-2488/2010, kuriuo Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Likard“ (pagrindinis valstybės registracijos numeris: 1123444007070, buveinės adresas: 400005, Rusijos Federacija, Volgogrado sritis, Volgogrado miestas, V. I. Lenino vardo prospektas 33A, adresas korespondencijai: 101000, Rusijos Federacija, Maskvos miestas, Miasnickaja g. 38-1) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Linavos servisas“ (įmonės kodas: 123874084, registruotas buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 45, Vilnius, Lietuvos Respublika) priteista 13 937 893 (trylika milijonų devyni šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt trys) rubliai 7 (septynios) kapeikos skolos ir 86 189 (aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai šimtas aštuoniasdešimt devyni) rubliai 47 (keturiasdešimt septynios) kapeikos valstybinės rinkliavos.

31Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. A12-2488/2010 ir minėto sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Vilniaus apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-938-232/2014.

32Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjui.

33Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs prašymą,... 3. Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinis teismas (toliau tekste –... 4. Rusijos Federacijos teismas 2013 sausio 9 d. nutartimi procesinio teisių... 5. Rusijos Federacijos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi ištaisė Rusijos... 6. Pareiškėjas OOO „Likard“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su... 7. Suinteresuotas asmuo BUAB „Linavos servisas“ bankroto administratorius UAB... 8. Prašymas tenkinamas iš dalies.... 9. Dėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimo... 10. Suinteresuotas asmuo BUAB „Linavos servisas“ bankroto administratorius... 11. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Rusijos Federacijos Volgogrado... 12. Dėl Rusijos Federacijos Volgogrado srities arbitražinio teismo sprendimo... 13. Užsienio valstybės teismo spendimo pripažinimas – šio teismo sprendimo... 14. Tarptautinės sutarties 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys... 15. Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nustatyta, kad prie prašymo pripažinti... 16. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl užsienio valstybės teismo... 17. Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat pateikė Rusijos... 18. Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad... 19. Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti... 20. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė Tarptautinės... 21. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose formuluojami argumentai neturi... 22. Dėl pripažinto užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo, kai skolininkui... 23. Pareiškėjas OAO „Likard“ be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti... 24. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo... 25. Siekdamas pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo... 26. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl... 27. Proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, dvišalės sutarties dėl... 28. Sistemiškai aiškindamas šias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktą, kad... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3... 30. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos... 31. Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Rusijos Federacijos... 32. Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjui.... 33. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali...