Byla 2-99-210/2017
Dėl tarpusavio skolų suderinimo akto, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, bei Taikos sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo iš A. K. ir R. A. solidariai

1Šiaulių apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Kursevičiui, dalyvaujant: teismo posėdžių sekretorei Irenai Dominauskienei, ieškovo, BUAB „Longista“ atstovui advokatui Mariui Zamulskiui, atsakovo BUAB „Senasis Dvaras“ atstovui advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui, atsakovų A. K. ir R. A. atstovams advokatams Aleksandr Gogolev ir Egidijui Morkūnui, trečiojo asmens atstovui teisininkui D. V.;

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“, ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, A. K. ir R. A. dėl tarpusavio skolų suderinimo akto, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, bei Taikos sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo iš A. K. ir R. A. solidariai.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Bylos esmė.

5Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių, galimai pažeidusių įmonės kreditorių interesus negaliojimo actio Pauliana pagrindu, taip pat dėl įmonės vadovo bei akcininko civilinės atsakomybės sąlygų bei solidariosios atsakomybės dėl žalos.

6Ieškovas BUAB „Longista“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, teismui pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė:

  1. pripažinti negaliojančiais (niekiniais) 2008-07-11 skolų suderinimo aktą, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, ir 2008-07-11 tarp UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“ sudarytą taikos sutartį;
  2. taikyti restituciją ir priteisti iš B UAB „Senasis dvaras“ ir solidariai iš A. K. ir R. A. B UAB „Longista“ naudai 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt);
  3. priteisti iš atsakovų BUAB „Longista“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

7Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovas advokatas Marius Zamulskas reikšdamas reikalavimą dėl restitucijos taikymo nurodė, jog prašo taikyti restituciją grąžinant šalis į pradinę padėtį iki UAB „Longista“ įskaitymo sandorio, kurį atliko UAB „Senasis Dvaras“ sudarymo, t. y. taikyti restutuciją ir pripažinti B UAB „Longista“ reikalavimo teisę į skolą už atliktus darbus iš UAB „Senasis Dvaras“ sumoje 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt).

8Ieškovas BUAB „Longista“ ieškinyje nurodo, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Longista“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. Bankroto administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatė, kad buvo atlikti veiksmai ir sudaryti sandoriai, dėl kurių bendrovė patyrė turtinę žalą ir kurie turėjo įtakos tam, kad BUAB „Longista“ negali atsiskaityti su kreditoriais. Todėl reiškia ieškinį dėl 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo akto pagrindu 2008 m. liepos 11 d. atlikto įskaitymo ir 2008 m. liepos 11 d. sudarytos taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis) pripažinimo negaliojančiais ir neteisėtais, ir restitucijos taikymo, t. y. šalių grąžinimo į iki įskaitymo sandorio sudarymo buvusią padėtį, sugrąžinant sandorio šalims reikalavimo teises.

9Kartu reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos CK 6.246-249 straipsnių pagrindu ir prašoma priteisti iš tuomečio B UAB „Longista“ vadovo A. K. ir įskaitymo sandorio metu buvusio vienintelio bendrovės akcininko R. A. žalos atlyginimą, kurios dydis ieškovo siejamas tiesiogiai su UAB „Longista“ neatgautų iš UAB „Senasis Dvaras“ pinigų suma, t. y. 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt). Nurodoma, jog pagrindiniam atsakovui UAB „Senasis Dvaras“ yra iškelta bankroto byla, todėl realu, jog tenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją atsakovas nebus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą ir patenkinti ieškovo finansinį reikalavimą bent iš dalies, todėl patirtą žalą, ieškovo teigimu, turi atlyginti atsakovai A. K. ir R. A., kurių neteisėtais veiksmais, sudarant ginčijamus sandorius bendrovei ir buvo padaryta turtinė žala.

10Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus nurodo, kad tarp UAB „Longista“ (rangovo) ir UAB „Senasis dvaras“ (užsakovo) 2006 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta sutartis dėl darbų daugiabučiame gyvenamajame name Sudervės kelias 40, Vilnius (naujas adresas - Rygos g. 6, Vilnius) atlikimo, kuria UAB „Longista“ įsipareigojo atlikti darbus, o UAB „Senasis dvaras“ sumokėti už atliktus statybos rangos darbus (Sutarties kaina 4 145 618 Lt). 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 07/09/27-2 prie 2006 m. balandžio 27 d. rangos sutarties, kuriuo buvo susitarta, kad preliminari sutarties kaina yra 5 682 365,51 Lt, įskaitant PVM. Už atliktus darbus įmonei UAB „Longista“ mokėjimo pavedimais buvo sumokėta tik dalis sumos. UAB „Longista“ buvo sudariusi keletą paskolos sutarčių, kuriomis jai paskolas suteikė giminystės santykiais susiję asmenys: R. A. (buvęs bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. liepos 29 d.); L. A. (tikėtina R. A. giminaitis). Tarp susijusių asmenų (R. A., F. A., L. A., UAB „Senasis Dvaras“, UAB „Imobiliar“) buvo atlikta visa eilė reikalavimo teisių perleidimo sandorių, pagal kuriuos reikalavimo teisės į UAB „Longista“ buvo perleidžiamos UAB „Senasis dvaras“. Šių perleidimo sutarčių pagrindu paskolas UAB „Longista“ suteikę asmenys, susigrąžino pinigus iš UAB „Senasis dvaras“, o UAB „Senasis dvaras“, kuris buvo skolingas UAB „Longista“ už atliktus darbus, įgijo į ieškovą UAB Longista“ reikalavimo teises. Kartu pažymėtina, jog dalį reikalavimo teisių atsakovas įgijo ir kitais pagrindais, t. y. už, atsakovo teigimu, nekokybiškai atliktus darbus.

11Reikalavimų perleidimo sutartimis UAB „Senasis dvaras“ buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Longista“ 1 259 264,58 Lt sumai. UAB „Senasis dvaras“ aukščiau nurodytais susitarimais perimtos bei turimos dėl darbų kokybės reikalavimo teisės – viso: 2 587 365,91 Lt sumoje buvo įskaitytos kaip UAB „Senasis dvaras“ įsiskolinimo UAB „Longista“ dengimas. 2008 m. liepos 11 d. UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ pasirašė Taikos sutartį, kuria patvirtino, kad po atliktų įskaitymų UAB „Senasis dvaras“ bendrovei UAB „Longista“ liko skolingas tik 386,20 Lt.

12Ieškovas teigia, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir Taikos sutartis pažeidė kitų dabar bankrutavusios UAB „Longista“ kreditorių teises ir interesus. Minėta Taikos sutartis buvo pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismui ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4679-772/2008 patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas, atnaujinęs procesą byloje dėl Taikos sutarties patvirtinimo, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 atmetė buvusių sutarties šalių prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, konstatavęs, kad Taikos sutartis, kuria buvo patvirtintas įskaitymas, pažeidė ieškovo – UAB „Longista“ kreditorių teises ir prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą, papildomai nurodęs, kad įskaitymas įvyko ieškovui esant nemokiam.

13Ieškovas be kita ko nurodo, kad įskaitymo metu UAB „Longista“ finansinė situacija buvo bloga, ji negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokius faktus anot ieškovo patvirtina bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita, balansas ir kiti finansiniai dokumentai už 2007 metus, o atlikto įskaitymo metu 2008-07-11 kuomet buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas bei atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas B UAB „Longista“ finansinė padėtis nebuvo pagerėjusi. Apie tai iš esmės liudija ir faktas, jog bendrovei jau 2008-12-08 d., t. y. tais pačiais metais buvo iškelta bankroto byla.

14Kartu ieškovas pažymėjo, kad reikalavimų perleidimo sandoriai, skolų suderinimo aktas bei įskaitymas buvo atlikti tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, todėl mano, kad minėtais sandoriais paskolas UAB „Longista“ suteikę asmenys, žinodami apie sunkią UAB „Longista“ finansinę padėtį ir minimais sandoriais susigrąžinę UAB „Longista“ paskolintus pinigus, o UAB „Senasis dvaras“ ir UAB „Longista“, 2008 m. liepos 11 d. atlikę priešpriešinių reikalavimų įskaitymus ir sudarydami šiuo metu jau nuginčytą Taikos sutartį, pažeidė ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 35 str., CK 6.66 str. 1 d., Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. nuostatas bei kitų kreditorių interesus. Šios aplinkybės, anot ieškovo, be kita ko yra konstatuotos ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi.

15Todėl bankroto administratorius reiškia ieškinį CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana), nes sandoris, kurio metu yra tenkinamas tik vieno kreditoriaus interesas, pažeidė kitų kreditorių interesus, kadangi, atlikus įskaitymą ir sudarius Taikos sutartį, UAB „Longista“ nebeturėjo jokių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais ir jai buvo iškelta bankroto byla. Be to, ieškovo teigimu, nebuvo ir nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog UAB „Longista“ privalėjo sutikti su skolų suderinimo aktu bei atliktu įskaitymu ir pasirašyti Taikos sutartį. Kartu teismo proceso metu ieškovo atstovas, atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, jog tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytų duomenų ir jų turinio ieškovas neginčija, tačiau nurodo, jog UAB „Longista“ direktorius ir akcininkas, žinodami įmonės finansinę padėtį ir būsimus mokėjimus, kurie neabejotinai turės atsirasti po šių veiksmų atlikimo, turėjo pareigą reikalauti skolos už darbus iš UAB „Senasis dvaras“..

16Ieškovas taip pat nurodė, jog šio reikalavimo sprendimui reikšminga ir tai, kad 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismas atsakovui UAB „Senasis dvaras“ iškėlė bankroto bylą, todėl mano, jog teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir pritaikius restituciją, atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą, egzistuoja didelė tikimybė, jog bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“ bus nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti visą sumą ieškovui, tokiu atveju ieškovas neatgautų jam priklausančių sumų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais ir B UAB „Longista“ būtų padaryta žala, kuri ieškovo manymu yra lygi iš BUAB „Senasis dvaras“ neatgautai pinigų sumai.

17Todėl reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš tuomečio bendrovės vadovo A. K. ir akcininko R. A.. Ieškovo manymu, šiuo atveju pareiga atlyginti tokią žalą kyla buvusiam UAB „Longista“ vadovui A. K., atlikusiam neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir pasirašiusiam skolų suderinimo aktą bei bendrovės akcininkui R. A., kuriam įskaitymo atlikimo metu priklausė visos UAB „Longista“ akcijos. Šių asmenų civilinę atsakomybę ieškovas kildina iš jų neteisėtų veiksmų, sutinkant su atliktu įskaitymu ir pasirašant ne tik skolų suderinimo aktą, bet ir taikos sutartį. Nors skolų suderinimo aktas ir taikos sutartis pasirašyti įmonės vadovo, tačiau už šiuos veiksmus vienodai atsakingi ir vadovas ir vienintelis akcininkas, kuris žinojo ir apie įmonės finansinę padėtį ir buvo nesąžiningas, perleisdamas savo reikalavimo teises į bendrovę giminystės santykiais susijusiems asmenims ir pats tokiu būdu atgaudamas skolas. T. y. susidarydamas sąlygas sau susigrąžinti skolas apeinant kitų kreditorių reikalavimus, o vienam iš susijusių amsnų įskaityti atsiradusius finansinius reikalavimus ir taip išvengti skolų ieškovui sumokėjimo.

18Dėl šių priežasčių, buvęs UAB „Longista“ vadovas bei šios bendrovės akcininkas ieškovo įtraukti į bylą atsakovais. Kadangi žala padaryta jų nesąžiningais, pažeidžiančiais teisės aktus veiksmais, bankrutavusios UAB „Senasis dvaras“ mokėtina suma iš jų priteistina solidariai iš abiejų atsakovų – A. K. ir R. A., kaip žala bendrovei, t.y., ieškovo įsitikinimu, BUAB „Senasis dvaras“ nesumokėjus ieškovui BUAB „Longista“ priteistos sumos, ši suma turi būti išieškota iš buvusio bendrovės vadovo A. K. ir akcininko R. A. kaip šių asmenų bankrutavusiai UAB „Longista“ padaryti nuostoliai (žala).

19Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovų A. K. ir R. A. nurodo, jog, jo manymu, egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

20Atsakovų pozicija dėl ieškinio reikalavimų esmės ir teisinių aspektų.

21Atsakovai bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“, R. A. ir A. K. yra pateikę teismui atsiliepimus, kuriuose nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį, t. y. vienerių metų ieškinio senatį B UAB „Longista“ actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu pareikštam atsakovui B UAB „Senasis dvaras“ ieškinio reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir trejų metų ieškinio senatį BUAB „Longista“ pareikštam ieškiniui atsakovams A. K. ir R. A. dėl žalos atlyginimo. Be to nurodo, kad skolų suderinimo aktas negali būti laikomas sandoriu, kadangi tai tik buhalterinis dokumentas, patvirtinantis dviejų bendrovių tarpusavio skolas ir įsipareigojimus, o įskaitymas buvo atliktas vienašališkai B UAB „Senasis Dvaras“ todėl atsakovai R. A. ir A. K. nėra atsakingi už vienašalio sandorio atlikimą, kadangi jo neįtakojo. Be to mano, jog sudaryta ir pasirašyta šalių – UAB „Longista“ ir UAB „Senasis Dvaras“ taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jos patvirtinimo buvo panaikintas, todėl ji neturi jokios esminės reikšmės šioje byloje ir nesukuria teisinių pasekmių. Apskritai, atsakovų manymu nei skolų suderinimo aktas, nei taikos sutartis, kuri nėra patvirtinta, nesukuria šalims jokių teisių ir pareigų, todėl jiems nesuprantamas reikalavimas šiuo dokumentus pripažinti negaliojančiais. Kita vertus, atsakovų manymu, ieškovas visiškai neįrodė bendrovei padarytos realios žalos, nei jos dydžio nei kokiais gi neteisėtais atsakovų veiksmais ši žala buvo padaryta. Juolab, kad įskaitymo sandoris vienašališkai buvo atliktas atsakovo B UAB „Senasis Dvaras“, todėl atsakovai jo neįtakojo ir negalėjo įtakoti.

22Dėl išvardintų teisinių ir faktinių argumentų atsakovai prašo ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Ieškinys tenkintinas iš dalies.

24Teismo nustatyti faktai ir aplinkybės reikšmingos nagrinėjamos bylos esmei atskleisti ir tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius.

25Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Longista“ vykdė atsakovo UAB „Senasis Dvaras“ užsakymus, susijusius su statybos darbais. T. y. tarp UAB „Longista“ (rangovo) ir UAB „Senasis dvaras“ (užsakovo) 2006 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta sutartis dėl statybos darbų daugiabučiame gyvenamajame name Sudervės kelias 40, Vilnius (naujas adresas - Rygos g. 6, Vilnius) atlikimo. Šia sutartimi UAB „Longista“ įsipareigojo atlikti darbus, o UAB „Senasis dvaras“ sumokėti už atliktus statybos rangos darbus (Sutarties kaina 4 145 618 Lt). 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas Susitarimas Nr. 07/09/27-2 prie 2006 m. balandžio 27 d. rangos sutarties, kuriuo buvo susitarta, kad preliminari sutarties kaina yra 5 682 365,51 Lt, įskaitant PVM. Už atliktus darbus įmonei UAB „Longista“ mokėjimo pavedimais buvo sumokėta tik dalis sumos. Šioje byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Longista“ buvo sudariusi keletą paskolos sutarčių, kuriomis jai paskolas suteikė R. A., L. A.. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog šie asmenys buvo susiję giminystės santykiais asmenys. R. A. (buvęs bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2008 m. liepos 29 d.), L. A. buvo susiję giminystės santykiais su F. A. (UAB „Senasis Dvaras akcininku). Teismas taip pat nustatė, kad tarp šių susijusių asmenų (R. A., F. A., L. A., UAB „Senasis Dvaras“, UAB „Imobiliar“) buvo atlikta visa eilė reikalavimo teisių perleidimo sandorių, pagal kuriuos reikalavimo teisės į UAB „Longista“ buvo perleidžiamos UAB „Senasis dvaras“. Šių perleidimo sutarčių pagrindu paskolas UAB „Longista“ suteikę asmenys – R. A., L. A. susigrąžino pinigus (1 259 264,58 Lt), o UAB „Senasis dvaras“ įgijo į ieškovą reikalavimo teises. Byloje nustatyta, kad UAB „Longista“ už atliktus darbus buvo skolinga UAB „Senasis Dvaras“.

26Taigi reikalavimų perleidimo sutartimis UAB „Senasis dvaras“ buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Longista“ 1 259 264,58 Lt sumai. UAB „Senasis dvaras“ aukščiau nurodytais susitarimais perimtos bei kitos turimos reikalavimo teisės - 2 587 365,91 Lt sumoje atsakovo UAB „Senasis Dvaras“ buvo įskaitytos kaip UAB „Senasis dvaras“ įsiskolinimo UAB „Longista“ dengimas. Tuo pagrindu 2008 m. liepos 11 d. UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ pasirašė Taikos sutartį, kuria patvirtino, kad po atliktų įskaitymų UAB „Senasis dvaras“ bendrovei UAB „Longista“ už atliktus darbus liko skolingas tik 386,20 Lt.

27Bylos duomenimis, minėta Taikos sutartis buvo pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismui ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4679-772/2008 patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas, atnaujinęs procesą byloje dėl Taikos sutarties patvirtinimo, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 atmetė buvusių sutarties šalių prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, konstatavęs, kad Taikos sutartis, kuria buvo patvirtintas įskaitymas, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą, papildomai nurodęs, kad įskaitymas įvyko ieškovui esant nemokiam.

28Teismo taip pat nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Longista“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. Kartu pažymėtina, jog 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismas atsakovui UAB „Senasis dvaras“ taip pat iškėlė bankroto bylą.

29Dėl ieškovo ginčijamų sandorių ir actio Pauliana sąlygų egzistavimo.

30Šioje byloje sprendžiama ar šalių veiksmai ir susitarimai ieškinyje nurodomu laikotarpiu iš esmės laikytini teisės prasme sandoriais, ar jie sukūrė šalims teises ir pareigas, ar jais buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir kt. Tai:

  1. skolų suderinimo aktas;
  2. pranešimas apie atliktą įskaitymą
  3. taikos sutartis, patvirtinanti šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymą pagal 2008-01-01 ir 2008-07-11 skolų suderinimo aktus.

31Taip pat

  1. ar egzistuoja būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos;
  2. ar UAB „Longista“ atliktų sandorių metu buvo nemoki;
  3. ar egzistuoja visos civilinei įmonės vadovo A. K. ir akcininko R. A. atsakomybei kilti sąlygos;

32Ieškovas teigia, jog jis neginčija reikalavimo perleidimo sutarčių, jų turinio, taip pat neginčija tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytų duomenų teisingumo, tačiau nurodo, jog šios sutartys iliustruoja atsakovų nesąžiningumą atliekant įskaitymą, kurį atliko atsakovas UAB „Senasis dvaras“, o tarpusavyje giminystės santykiais susiję asmenys – R. A. ir L. A. apeidami kitus kreditorius susigrąžino bendrovei suteiktas paskolas, nors daliai jų terminas dar net nebuvo pasibaigęs. Kartu mano, jog atsakovų veiksmai, kuriais buvo suderinti UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ tarpusavio skoliniai įsipareigojimai, atliktas vienašalis įskaitymas ir šalių pasirašyta taikos sutartis yra sandoriai kuriais buvo sukurtos (pakeistos) civilinės teisės ir pareigos.

33Nors atsakovų atstovai teigia, jog ginčijami dokumentai negali būti laikomi sandoriais, kuriuos sudarė UAB „Longista“, nes tarpusavio skolų suderinimo aktas yra tik buhalterinis dokumentas, o įskaitymas – vienašalis sandoris, kurį atliko UAB „Senasis dvaras“ be UAB „Longista“ valios, kaip ir šalių taikos sutartis, kuri teismo galutinai nebuvo patvirtinta, nesukūrė nei teisių nei pareigų ir nesukėlė pasekmių ieškovui, teismas, nesutinka su tokia atsakovų pozicija ir sutinka iš esmės su ieškovo teikiamais aiškinimais ir teisės normų traktavimu. Štai Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau tekste CK) II dalies III skyriuje apibrėžta Sandorių samprata ir rūšys. CK 1.63 straipsnyje nurodoma, 1. sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. 2. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai. 3. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. 4. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. 6. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderina valia.

34Teismas, analizuodamas UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ veiksmus, kuriais pastarieji apsprendė turimus skolinius įsipareigojimus tarpusavio skolų suderinimo aktu, sudarytu 2008 m. liepos 11 d., tos pačios dienos pasirašyta Taikos sutartimi ir atliktu vienašaliu įskaitymu, pripažįsta šiuos veiksmus savarankiškais, vienas kitą papildančiais sandoriais, kurie patvirtina bendrą abiejų pusių valią: a) pripažinti tarpusavio skolas; b) sutikimą, kad būtų atliktas įskaitymas; c) susitarimą dėl likusių įsipareigojimų vykdymo. Taigi akivaizdu, jog šalių veiksmai aptartų susitarimų rėmuose visiškai atitiko CK apibrėžta sandorių sampratą ir formą ir sukūrė šalims tam tikras teises ir pareigas. Todėl teismas toliau šiame procesiniame sprendime juos vertins kaip UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ sudarytus suderinta sandorių šalių valia sandorius, sukėlusius tam tikrus padarinius.

35CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas:

361) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;

372) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

383) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

394) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

405) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

41Nors iš ieškinio teikiamos formuluotės ieškovas tarsi ginčija tik skolų suderinimo aktą, kurio pagrindu buvo atliktas įskaitymas, tačiau iš esmės pagal visą bylos ir teikto ieškinio kontekstą ir teikiamus įrodymus, ieškovas actio Pauliana pagrindu ginčija visumą šalių veiksmų ir susitarimų, kuriais iš esmės buvo atliktas įskaitymas, ir sandorio šalys toliau pasirašyta taikos sutartimi patvirtino ir susitarė dėl tarpusavio prievolių pasibaigimo. Ieškovas neginčija ir neįrodinėja, jog tarpusavio skolų suderinimo akte nurodyti dalyvių tarpusavio skoliniai įsipareigojimai neegzistavo ar jų turinys (visas ar iš dalies) neatitinka tikrovės, tačiau teigia, jog pagal dalį paskolos sutarčių, iš kurių kylančios reikalavimo teisės buvo perleistos UAB „Senasis dvaras“ ir jo įskaitytos, paskolos turėjo būti grąžintos tik 2010-12-31 ir tik reikalavimo perleidimo metu terminas buvo sutrumpintas, o sutikimas su statybos darbų kokybės trūkumais taip pat abejotinas, taigi UAB „Senasis dvaras“ atlikdama įskaitymą, o UAB Longista“ vadovas ir akcininkas, žinodami apie įmonės finansinę padėtį, tačiau nepaisant to, sutikdami su įskaitymu ir tą sutikimą išreikšdami savo veiksmais ir pasirašyta taikos sutartimi, pažeidė kitų įmonės kreditorių (taip pat ir būsimų) teises, ir suteikė nepagrįstą pirmenybę vienam kreditoriui, kuriam taip pat buvo aiškiai žinoma finansinė sandorio šalies padėtis gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą apeinant kitus kreditorius.

42Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus nustatė, jog UAB „Longista“ dėl sandorio sudarymo tapo nemokia, kad sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus, o UAB „Senasis dvaras“ buvo nesąžiningas, kadangi sudarydamas sandorį žinojo, jog UAB „Longista“ dėl sandorio taps nemokia ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs UAB „Longista“ finansinę padėtį sandorio sudarymo metu ir po jo, taip pat tai, kad sandoryje dalyvavo artimais giminystės ryšiais susiję asmenys – tėvas ir sūnus. UAB „Longista“ sandorių sudarymo metu tapo realiai nemokia, kadangi turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl šalys ir jų valdymo organai turėjo pareigą įvertini sandoriais sukeliamas pasekmes įmonei, taip pat ir į ateitį, taip pat privalėjo laikytis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatų, dėl ko neturėjo pareigos (neturėjo apskritai teisės) sudaryti ginčijamų sandorių, t.y. pirmiausia ankščiau patenkinti vieno iš kreditoriaus reikalavimus ir suteikti jam pirmenybę, taip pažeidžiant kitų kreditorių, tame tarpe pirmesnės eilės kreditorių – VMI ir SODROS, teises ir interesus. Šios aplinkybės bei B UAB „Longista“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, jog bendrovės finansinė padėtis buvo sunki ir bendrovė neturėjo lėšų visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, be to, buvo (tapo) skolinga valstybės biudžetui. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 2 908 414 Lt ir viršijo pusę į balansą įrašyto viso bendrovės turto, kurio vertė siekė 4 306 128 Lt, kas leidžia pagrįstai teigti jog jau 2007 m. pabaigoje BUAB „Longista“ ne tik negalėjo įvykdyti visų piniginių įsipareigojimų, bet ir atitiko Įmonių bankroto įstatyme apibrėžtus nemokumo kriterijus. Esant tokiai bendrovės finansinei situacijai, piniginiai įsipareigojimai turėjo būti vykdomi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. nustatyta eilės tvarka, t.y. pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su darbuotojais, po to mokamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus ir tik po to atsiskaitinėjama su kitais kreditoriais. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nenumato jokių išimčių, leidžiančių dėl objektyvių priežasčių nesilaikyti nustatytos mokėjimų eilės. Todėl atliktas įskaitymas ir pasirašyta taikos sutartis laikytina atsiskaitymu su kreditoriumi pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nustatytą atsiskaitymo tvarką, taip pat tai reiškia kreditorių teisių ir interesų pažeidimą. Šiuo atveju tokiai išvadai atsakovų teiginys, jog benrovė nevykdė mokėjimų grynaisiais pinigais ar pervedimais, neturi esminės reikšmės.

43Teismas, vertindamas ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktus duomenis konstatuoja, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Longista“ buvo skolinga valstybės biudžetui:

441) 2008-06-17 Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. 14-14-30414 išieškoti 26 822,76 Lt mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų;

452) UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ 2008 m. liepos 11 d. sudarė atliktų darbų aktą, taigi UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ buvo žinoma, jog UAB „Longista“ turės įsipareigojimą mokėti pardavimo PVM už atliktus darbus, todėl šalims buvo ar turėjo būti žinoma apie PVM prievolės susidarymą dar prieš sudarant įskaitymo sandorius. Apie tai liudija VMI prie LR FM 2009-01-30 raštas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris pagrindžia, jog UAB „Longista“ liko skolinga biudžetui 533 798,15 Lt PVM, šio mokesčio delspinigių, baudų, palūkanų – 23 774,40 Lt;

463) Taip pat 2009-06-10 VSDFV Vilniaus skyriaus raštas patvirtinta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Longista“ buvo skolinga už birželio mėnesį 29 988,93 Lt (skola nurašyta jau po įskaitymo sandorio sudarymo – 2008-07-21, 2008-07-22, 2008-07-23 d.), taip pat už liepos mėnesį, t.y. kai buvo sudaryti įskaitymo sandoriai, liko skolinga 24 793,46 Lt, kurie taip ir liko nesumokėti.

47Todėl yra pagrindo daryti išvadai, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos ir žinojo, jog sudarydamos aptariamus sandorius ir sutikdamos su jais pažeis kitų kreditorių teises, o įmonė negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų ir atsiskaityri su kreditoriais ir bankrutuos.

48Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti visų įmonės kreditorių interesams. Taigi, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jos administratorius turi teisę ir privalo pareikšti Pauliano ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Todėl akivaizdu, jog administratorius turėjo teismę reikšti ieškinio reikalavimą actio Pauliana pagrindu.

49Teismas primena, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas actio Pauliana institutą, ne kartą konstatavo, kad actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Reiškiant tokį ieškinį, bankrutuojančios bendrovės vardu siekiama sugrąžinti tai, kas buvo nesąžiningai ir be pagrindo perleista kitiems asmenims ir dėl ko bendrovė tapo nemoki ar būdama nemoki suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių taip pažeisdama kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

50Teismas pasikartoja, jog pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad ieškovas įsikaitymo atlikimo metu negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir nepaisant to, buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, sutinkant su visomis jo pozicijomis, kurio pagrindu vienas susijęs asmuo įskaitė savo turimas finansinio reikalavimo teises į ieškovą su savo turimomis prievolėmis ieškovui ir sudaryta taikos sutartis, patvirtinanti atliktus įskaitymus. Akivaizdu, kad sandoris, kurio metu yra tenkinamas tik vieno kreditoriaus turtinis reikalavimas pažeidė kitų kreditorių interesus, kadangi atlikus įskaitymą ir sudarius taikos sutartį bendrovė nebeturėjo jokių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, ką patvirtina vėliau bendrovei iškelta bankroto byla. Taip pat teismas pabrėžia, jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas privalėjo sutikti su skolų suderinimo aktu visa apimtimi bei atliktu įskaitymu ir pasirašyti taikos sutartį. Priešingai, pagal dalį paskolos sutarčių, iš kurių kylančios reikalavimo teisės buvo perleistos UAB „Senasis dvaras“ ir jo įskaitytos, paskolos turėjo būti grąžintos tik 2010-12-31, ir tik reikalavimo teisių perleidimo metu buvo sutrumpintas paskolų grąžinimo terminas, o reikalavimo dalis dėl atliktų darbų kokybės apskritai nebuvo ginčijama. Taigi šių visumos duomenų pagrindu teismas konstatuoja, jog UAB „Longista“ sandorių sudarymo metu negaudama mokėjimų už darbus sustiprino savo nemokumą, buvo realiai nemoki, turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl sandorių šalys ir jų valdymo organai turėjo pareigą įvertini sandoriais sukeliamas pasekmes, taip pat ir ateičiai taip pat privalėjo laikytis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatų, dėl ko neturėjo pareigos (neturėjo apskritai teisės) sudaryti ginčijamų sandorių, t.y. pirmiausia ankščiau patenkinti vieno iš kreditoriaus reikalavimus ir suteikti jam pirmenybę, taip pažeidžiant kitų kreditorių, tame tarpe pirmesnės eilės kreditorių, teises ir interesus.

51Iš su patikslintu ieškiniu pateikiamų įrodymų (Priedai Nr. 17, 18),akivaizdu, jog atlikus ginčijamus įskaitymus UAB „Longista“ suteikė pirmenybę vienam pasirinktam kreditoriui – susijusiam asmeniui UAB „Senasis dvaras“, tačiau jau po kelių mėnesių UAB „Longista“ buvo iškelta bankroto byla, o įskaitymo sandoriai sąlygojo tai, kad UAB „Longista“ liko neatsiskaičiusi su pirmesnės eilės kreditoriais VMI prie LR FM – 614 553,52 Lt (177 987,00 Eur) (Priedas Nr. 17), taip pat VSDFV Vilniaus skyriumi – 113 637,09 Lt (32 911,58 Eur) (Priedas Nr. 19), taip pat kitais, atsakovui lygiaverčiais kreditoriais. Todėl ginčijami įskaitymo sandoriai kvalifikuotini kaip pažeidžiantys UAB „Longista“ kreditorių teises ir interesus.

52Teismas konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos action Pauliana ieškiniui tenkinti, todėl 2008-07-11 skolų suderinimo akto pagrindu atliktas įskaitymas ir sudaryta taikos sutartis tarp UAB “Longista” ir UAB “Senasis dvaras” pripažintini negaliojančiais ir taikytina restitucija, t. y. sandorio šalys grąžintinos į padėtį iki sandorių sudarymo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija, pagal kurią ieškovui grąžinama reikalavimo teisė į B UAB “Senasis dvaras” - 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt).

53Teismas neturi teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo B UAB “Senasis dvaras” nurodytų sumų, nes toks sprendimas išeitų už restitucijos taikymo ribų (pažymėtina, kad teismo proceso metu ieškovas to ir neprašė), be to turtinių reikalavimų patenkinimui iš bankrutuojančios įmonės yra nustatyta kitokia – ĮBĮ reglamentuota tvarka.

54Dėl imonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės.

55Teismas, sutikdamas su ieškovo teiginiais ir teisės aiškinimo esminiais principais šiame teisiniame santykyje primena, jog vadovaujantis CK VI knygos nuostatomis, įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma:

  1. neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis),
  2. priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos),
  3. vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis),
  4. žala (nuostoliai).

56(CK 6.246 str.–6.249 str.).

57Kartu pažymėtina, jog iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas visais atvejais, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Taip pat primintina, kad vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė jau būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

58Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.).

59Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, tinkamą pareigų atlikimą. CK 2.87 str. 1–6 d. įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu:

60veikti sąžiningai ir protingai,

61būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo,

62vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams,

63draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo,

64pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą.

65Tokios pačios nuostatos suformuluotos ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., kur taip pat nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teikdamas išaiškinimus dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, ne kartą yra akcentavęs, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyviuosius elgesio standartus rūpestingumo, apdairumo, protingo vadovo elgesio matą ir kriterijus.

66Jau minėta, jog nagrinėjamu atveju spręstina ar egzistuoja visos sąlygos atsakovo A. K. civilinei atsakomybei kilti, t. y. ar yra atsakovo neteisėti veiksmai, ar buvo padaryta įmonei reali žala, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ir ar yra tame atsakovo kaltės.

67Šioje nagrinėjamoje byloje be jau nurodytų sąlygų įmonės vadovo ir jos dalyvio - akcininko civilinei atsakomybei kilti yra reikšminga sąlyga ar šiame sprendime nurodytais motyvais ir argumentais patenkinus pirmąjį ieškovo reikalavimą, ir pripažinus negaliojančiais šalių sandorius ir pritaikius restituciją, bus realiai galima patenkinti ieškovo kreditorinius reikalavimus iš B UAB „Senasis dvaras“ turimo turto. Viešai LITEKO prieinami duomenys tokią galimybę bent šioje bylos nagrinėjimo stadijoje paneigia, kadangi bendrovė turto neturi, yra bankrutavusi, o sprendimas dėl pabaigos nepriimamas dėl nagrinėjamo šioje byloje teisinio ginčo, kurioje B UAB „Senasis dvaras“ yra atsakovas. Taigi teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai kelia UAB „Longista“ buvusio vadovo A. K. ir vienintelio akcininko R. A. civilinės atsakomybės klausimą. Taigi teismas pasikartoja, jog būtina nustatyti visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas.

68Pirmoji civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėti veiksmai.

69Vertinant šios sąlygos buvimą dar kartą primintinos CK 6.246 straipsnio nuostatos, kurios nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K., būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas bendrovės finansinę padėtį neužtikrino, kad bendrovės turtas būtų išsaugotas (teisė reikalauti skolos už atliktus darbus iš UAB „Senasis dvaras“), bet priešingai - savo neteisėtais veiksmais, sutikdamas su atliktu vienašaliu įskaitymu ir pasirašydamas taikos sutartį dėl abipusių įsipareigojimų įvykdymo pasibaigimo, sudarė pačias palankiausias sąlygas tokiai teisei prarasti, tuo įmonei ir jos kreditoriams sukeldamas žalos, ir atvesdamas įmonę į nemokumo būseną. T. y. veikė neatsakingai, neapdairiai, nesąžiningai ir nerūpestingai. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas, sutikimas su įskaitymu, skolos iš UAB „Senasis dvaras“ nereikalavimas, neprieštaravimas skolų grąžinimo terminų sutrumpinimui) laikytini neteisėtais ir turėjusiais įtakos žalai ir įmonės nemokumui kilti.

70Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. K., būdamas UAB „Longista“ direktoriumi, visgi sudarė (pripažino ir neginčijo) sandorius, kurių pagrindu ieškovas prarado teisę reikalauti skolos iš UAB „Senasis dvaras“ tuo metu, kai įmonės veiklai trūko lėšų ir įmonė faktiškai tapo nemokia, nes dėl lėšų trūkumo negalėjo vykdyti veiklos ir galiausiai bankrutavo. Atsakovas sudarė ir pripažino (neginčiojo) akivaizdžiai įmonei nenaudingus sandorius, kurie buvo naudingi tik akcininkui R. A. ir su pastaruoju susijusiems asmenimis bei UAB „Senasis dvaras“, pasirašė Taikos sutartį, pagal kurią iš esmės atsisakė reikalavimo teisių į UAB „Senasis dvaras“. BUAB „Longista“ vadovas, žinodamas bendrovės finansinę padėtį ir apie reikalavimo teisų į bendrovę perleidimo sandorius, sudarytus tarp susijusių asmenų, ir kitus, nereikalavo, kad UAB „Senasis dvaras" atsiskaitytų su bendrove už atliktus darbus, pasirašė skolų suderinimo aktą, kurio pagrindu UAB „Senasis dvaras“ atliko įskaitymą ir taikos sutartį, kurių pasėkoje buvo patenkintas tik vieno kreditoriaus reikalavimas. Dėl šių sandorių bendrovė tapo nebepajėgia atsiskaityti su kitais kreditoriais, tame tarpe valstybės biudžetu ir SODRA. Akivaizdu, kad UAB „Longista“ direktoriui buvo žinoma bendrovės finansinė situacija, įsipareigojimai valstybės biudžetui. Be to, direktorius turėjo pareigą įvertinti, kaip sudaryti sandoriai gali įtakoti bendrovės mokumą ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, ateityje, dėl ko, sudarydamas tokius sandorius elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai, neatidžiai, nekvalifikuotai. UAB „Longista“ direktorius žinojo, jog atlikus įskaitymą, įmonė bus nepajėgi sumokėti kreditoriams, šiuo atveju VMI, VSDFV Vilniaus skyriui, kad toliau nebebus vykdoma ūkinė-komercinė veikla ir bendrovei gresia bankrotas.

71Teismas pasikartoja, kad UAB „Longista“ direktorius žinojo ar turėjo žinoti, kad įskaitymu bus suteikta pirmenybė atsakovui UAB „Senasis dvaras“, kuris yra susijęs su UAB „Longista“, taip bus pažeistos kitų kreditorių teisės ir bendrovė bus nebepajėgi atsiskaityti su pirmesnės eilės ar kitais kreditoriais, t.y. bendrovei esant nemokiai pablogintas bendrovės mokumas kreditorių atžvilgiu ir bendrovė neteks reikalavimo teisės į 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt) piniginių lėšų skolą už atliktus darbus iš UAB „Senasis dvaras“.Taigi, UAB „Longista“ direktorius elgėsi ne bendrovės (jos kreditorių) interesais ir nebuvo jai lojalus, elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, neatidžiai, nekvalifikuotai, neprotingai, žinojo ar turėjo žinoti, jog šie sandoriai pažeidžia UAB „Longista“ kreditorių teises ir interesus, taip pat pirmesnės eilės kreditorių teises ir interesus, bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, neteisėta bendrovės vadovo veika pasireiškė ir imperatyvių įstatymų normų, kurių atsakovas privalėjo laikytis, pažeidimu. Nesąžiningas atsakovo elgesys prisidėjo prie to, kad buvo patenkintas tik vieno, susijusio kreditoriaus reikalavimas, bendrovė negalėjo bent iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais todėl, greitai po šių sandorių sudarymo buvo iškelta bendrovei bankroto byla. Šie veiksmai neabejotinai reiškia bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą tiek bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu - neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, nėra susijęs su grynųjų arba negrynųjų pinigų mokėjimais iš sąskaitos į sąskaitą. Akivaizdu, jog sutinkant su atliktu įskaitymu, kai įmonė jau yra ant nemokumo ribos, prarandama galimybė gauti (išreikalauti ) iš kitos šalies apmokėjimą už atliktus darbus, o gavus apmokėjimą sąžiningai paskirstyti gautas lėšas visiems kreditoriams. Tokia galimybė, akivaizdu, buvo prarasta dėl atsakovų A. K., akcininko R. A. ir UAB “Senasis dvaras” vadovų nesąžiningų veiksmų.

72Antroji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - žala, kuri šiuo konkrečiu atveju, teismo manymu, nepagrįstai ieškovo skaičiuojama pagal įskaitymo sandorio sumą, pagal kurią bendrovė neteko reikalavimo teisių į piniginių lėšų – 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt) gavimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus įskaitymą, kurį teismas pripažįsta neteisėtu ir pažeidžiančiu kitų kreditorių, ypatingai turinčių pirmumo teisę gauti reikalavimų patenkinimą teises, realiai jiems padaryta žala sudaro 210 898,58 Eur (728 190,61 Lt) todėl šiuo atveju darytina išvada, kad atliktu įskaitymu ir Taikos sutartimi UAB „Longista“ buvo padaryti tiesioginiai nuostoliai, t. y. žala, bendrovei, kurią sudaro ši sumos dalis, nes kitų kreditorių reikalavimai ir teisės lygiaverčiai atsakovui UAB „Senasis dvaras“, todėl žala priteistina iš atsakingų už jos kilimą asmenų - buvusio vadovo A. K. ir vienintelio akcininko R. A. solidariai (apie akcininko atsakomybės ribas motyvai pateikiami šiame procesiniame sprendime vėliau). Šiuo atveju reikšmės daliniam reikalavimo patenkinimui neturi aplinkybė, kad atsakovas po atliktų sandorių išėjo vaiko priežiūros atostogų ir realiai bendrovei nevadovavo, o akcininkas R. A. visas akcijas tą patį mėnesį pardavė, kadangi žala buvo padaryta veiksmais ir neveikimu, kurie buvo atlikti 2008 m. liepos 11 d. Kartu teismas daro išvadą, jog vėlesni vadovo ir akcininko veiksmai – išeinant vaiko priežiūros atostogų bei parduodant jau faktiškai bankrutuojančios įmonės akcijas, leidžia daryti išvadą, jog ginčijamais sandoriais ir buvo siekiama patenkinti tik susijusios įmonės reikalavimus, kitus kreditorius paliekant už ribos, t. y. su jais neatsiskaitant iš anksto tai žinant.

73Trečioji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - priežastinio ryšio egzistavimas tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Bylos faktai liudija, kad, jeigu atsakovai būtų veikę pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, jeigu būtų elgęsis sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai ir siekę išsaugoti įmonę ir ginti įmonės interesus, nesutinkant su atliktu įskaitymu, ginčijant skolas ir nepasirašant susitarimų, bei nekeičiant sau nenaudingai sutarčių įvykdymo terminų, atsiskaitant su VMI ir Sodra, ieškovas nebūtų patyręs žalos, tai yra būtų išsaugota galimybė atgauti pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti nors iš dalies, nesuteikiant nepagrįstumo pranašumo vienam. Pažymėtina, jog nėra kitų įvykių, kurie būtų traktuojami, kaip nutraukiantys priežastinio ryšio grandinę.

74Ketvirtoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė.

75Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, jog kaltė civilinėje teisėje suprantama kiek kitaip nei teisės šakose, reguliuojančiose asmeninio poveikio siekiančių sankcijų taikymą (baudžiamojoje, administracinėje, darbo teisėje). Civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus, į jų pasekmes bei asmens elgesio visuomeninis įvertinimas. Į pirmą eilę šiuo atveju iškeliamas žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Todėl asmuo pripažintinas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, t. y. turi būti sprendžiama ar asmuo sugebėjo nagrinėjamoje situacijoje elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir sąžiningas žmogus ar ne. Nagrinėjamu atveju atsakovai A. K., R. A. žinojo ir turėjo žinoti, kad yra atsakingi už UAB „Longista“ ūkinės finansinės veiklos organizavimą, kad privalo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai, siekti naudos įmonei, bet ne sau asmeniškai teisėtomis priemonėmis, tačiau to nepadarė, t. y. veikė ne tik neatsakingai, bet ir nesąžiningai, o dėl jų veikimo (neveikimo) buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams, todėl šiuo nagrinėjamu atveju atsakovų kaltė pripažintina įrodyta.

76Nustačius, kad atsakovas A. K. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G.,bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Nors atsakovas teigia neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, kadangi įskaitymas yra numatytas teisės aktais ir nėra uždraustas veiksmas, o pagal šį sandorį jokie pinigai iš įmonės kasos nebuvo mokami, todėl nebuvo pažeisti ir kiti taisės aktai, be to atsakovas nebuvo susijęs su UAB “Senasis dvaras”, todėl jis ir negali būti atsakingas už UAB “Senasis dvaras” atliktus veiksmus – atliktą įskaitymą. Tačiau teismas su tokia atsakovo argumentų logika nesutinka, kadangi ji nepaneigia atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, nes administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, taigi nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, žinoti įmonės finansinę būklę ir siekti, kad ji būtų išsaugota. Šiame procesiniame sprendime pateikti argumentai ir vadovo veiksmai, ir neveikimas lėmė padarinius ir įmonei ir jos kreditoriams.

77Dėl akcininko atsakomybės

78CK 2.50 str. 3 d. numatyta, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č. , Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009).

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

80Teismas primena, jog Juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinei atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės.

81Atsakovo R. A. nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog bendrovės vienintelis akcininkas R. A. atliko nesąžiningus veiksmus visų pirma perleisdamas savo reikalavimo teises į bendrovę susijusiems asmenims, t. y. savo tėvo įmonei tokiu būdu siekdamas susigrąžinti ir susigrąžindamas bendrovei suteiktas paskolas, žinodamas, kad susijęs asmuo UAB “Senasis dvaras” savo reikalavimo teises į UAB “Longista” patenkins įskaitymu, t. y. bus pažeistos bendrovės, kurios vienintelis akcininkas jis ir buvo, ir jos kreditorių teises, taip padarant bendrovės kreditoriams, tame tarpe valstybės biudžetui, bei SODRAI žalos. Teismui visiškai nekyla abejonių dėl to, jog būtent R. A. reikalavimo į UAB “Longista” teisių perleidimas, sandorių terminų sutrumpinimas, darbų kokybės trūkumų pripažinimas sudarė sąlygas ginčijamiems nesąžiningiems ir neteisėtiems sandoriams, t.y. įskaitymui tarp susijusių per jos akcininkus įmonių, bei kreditorių teisių ir interesų pažeidimams. Todėl akivaizdu, kad reikalavimo teisės ir buvo perleistos tuo tikslu, jog įvykdyti įskaitymą tarp susijusių asmenų UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“. Byloje nustatyta, jog R. A. yra susijęs su F. A. giminystės ryšiais (tėvas ir sūnus), todėl preziumuotina, jog įskaitymas buvo atliktas apie tai žinant vieninteliam UAB „Longista“ akcininkui R. A., kuris po kelių savaičių pardavė UAB “Longista: akcijas, o po keliu mėnesių tapo ir UAB „Senasis dvaras“ akcininku ir UAB “Senasis dvaras“ akcininkams ir vadovui. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes atsakovo R. A. nesąžiningumą preziumuoja (CK 6.67 str.). Būtent šie nesąžiningi Atsakovo R. A. veiksmai ir neveikimas sudarė sąlygas neteisėtam nesąžiningam įskaitymui. Teismas pripažįsta įrodytu, jog atsakovui buvo žinoma apie šiuos sandorius, kurie iš esmės ir lėmė žalos atsiradimą, todėl daroma logiška išvada, kad atsakovas R. A., sudarydamas galimybę patenkinti ne tik savo, bet ir susijos įmonės UAB “Senasis dvaras” reikalavimus apeinant kitus kreditorius veikė ne UAB „Longista“ ir jos visų kreditorių naudai, nesielgė protingai ir atidžiai, savo veiksmais (neveikimu, sutikdamas su įskaitymu ir nereikalaudamas jog būtų apmokėta bendrovei už atliktus darbus) sudarė sąlygas žalai kilti bei šios žalos neužkirto. Dėl to atsakovas R. A. yra atsakingas dėl kilusios žalos atlyginimo. Kartu pažymmėtina, jog UAB „Longista“ dėl šių neteisėtų esamoje situacijoje sandorių ir netektų (negautų) piniginių lėšų iš skolininko UAB “Senasis dvaras” negalėjo vykdyti veiklos ir prievolių kitiems kreditoriams, todėl jau 2008 metais gruodžio 28 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, dėl ko egzistuoja ir antra sąlyga akcininko civilinei atsakomybei - juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolių.

82Minėta, kad atsakovo R. A. nesąžiningi veiksmai (neveikimas), sąlygojo žalos BUAB „Longista“ bendrovei ir jos kreditoriams kilimą. Atsakovas buvo vienintelis UAB „Longista“ akcininkas. Buvo susijęs su UAB „Senasis dvaras“, per šeimos santykius, o po neteisėtų sandorių tapo UAB „Senasis dvaras“ akcininku, todėl preziumuojama, jog jam buvo ar turėjo būti žinoma apie neteisėtus ir nesąžiningus sandorius, kaip kad apie juos buvo žinoma ir UAB “Senasis dvaras”, tačiau tam akcininkas neužkirto kelio. Taip pat akcininkas R. A. perleido savo reikalavimo teises į bendrovę susijusiems asmenims, susigrąžindamas paskolas, bei taip sudarydamas sąlygas įskaitymui tarp susijusių asmenų, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma ir apie įskaitymą tarp UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ ir kitos aplinkybės bei bendrovių veiksmai sudarant visus susijusius suitarimus. Taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir žalos bei ieškovo negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Todėl atsakovas R. A., vienodai kaip ir įmonės vadovas A. K. taip pat yra atsakingas dėl žalos ieškovui tokia pat apimtimi.

83CK 6.6 str. 3 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais (neveikimu) padaryta žala ir jos atlyginimu. Šioje byloje nustatyta, kad tiek atsakovo BUAB „Senasis dvaras“, tiek atsakovo A. K., kaip bendrovės vadovo, tiek Atsakovo R. A., kaip vienintelio bendrovės akcininko, elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, o ginčijami neteisėti ir nesąžiningai sandoriai, lėmę žalos atsiradimą buvo sudaryti (įtakoti bei apie juos žinoma), visų atsakovų bendru sutarimu ir veiksmais (neveikimu). Taigi nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta jog atsakovų veiksmai dėl ieškovui (jo kreditoriams) padarytos žalos atlyginimo yra bendri, todėl, įvertinus tai, kad atsakovo BUAB “Senasis dvaras” reiškiamas reikalavimas tik dėl restitucijos taikymo, t. y. sugrąžinama reikavimo teisė, tačiau nespręstas klausimas dėl žalos atlyginimo ją priteisiant, teismo nustatytas žalos atlyginimas, kuris padarytas tik atsakovų A. K. ir R. A. veiksmais (neveikimu) 210 898,58 Eur (728 190,61 Lt) priteistini solidariai iš atsakovų A. K. ir R. A..

84Dėl žalos, padarytos atsakovų A. K. ir R. A. veiksmais (neveikimu) dydžio pagrindimo.

85Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes atsakovų A. K. ir R. A. padarytos tiesioginės žalos dydį sieja ne su visa sandorio metu atsakovo įskaityta suma, bet su ta jos dalimi, kuri, pasirašius darbų priėmimo aktą, suderinus priešpriešinius reikalavimus ir skolas po atlikto įskaitymo atsirado, kaip mokėtini mokesčiai valstybei (biudžetui – 614 553,52 Lt ir Sodrai 113 637,09 Lt, viso 210 898,58 Eur (728 190,61 Lt)). Atliktas įskaitymas sukėlė padarinius – realų žalos atsiradimą (kilimą) įmonei mokesčių pavidalu, todėl, teismo nuomone ir protinga ir teisinga šią žalos dalį laikyti raliais ir tikrais įmonės nuostliais (realia žala), padaryta atsakovų – A. K. ir R. A. veiksmais (neveikimu).

86Dėl senaties termino

87Senaties termino klausimas yra išspręstas Lietuvos Apeliacinio teismo nutartyje, todėl teismas, sutikdamas su šia Nutartimi, pritaria jos argumentams ir laiko, jog senaties terminas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tiek actio Pauliana ieškiniui, tiek ir žalos atlyginimo ieškiniui pareikšti laikyti svarbiomis, todėl atnaujintas pagrįstai.

88Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

89Iš atsakovų A. K. ir R. A. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina po 11,05 Eur (28,14 procentai 78,51 Eur išlaidų, padalinus abiems atsakovmas) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straispnis, 96 straipsnis).

90Iš atsakovų A. K. ir R. A. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina po 1217,34 Eur (28,14 procentus nuo visos 8652 Eur žyminio mokesčio sumos, padalinus abiems atsakovams) žyminio mokesčio (CPK 96 straispnio 1 dalis).

91Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

92Ieškovo bankrutavusios UAB „Longista“ ieškinį atsakovui BUAB „Senasis dvaras“ tenkinti.

93Pripažinti negaliojančiais 2008 metų liepos 11 d. skolų suderinimo akto pagrindu atsakovo UAB „Senasis dvaras“ atliktą įskaitymą dėl 749 352,96 Eur įskaitymo ir 2008 m. liepos 11 d. tarp UAB „longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ sudarytą taikos sutartį.

94Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį - ieškovui BUAB “Longista” grąžinti reikalavimo teisę į B UAB “Senasis dvaras” pinigines lėšas - 749 352,96 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus 96 euro centus) (2 587 365,91 Lt).

95Ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. K. ir R. A. tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų A. K. (a. k. ( - ) gyv. (duomenys neskelbtini|)) ir R. A. (a/k ( - ) gyv., ( - ).) ieškovui BUAB „Longista“ (įmonės kodas 300562348, buveinė – Didlaukio g. 27-5, Vilniuje), atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, 210 898,58 Eur (dviejų šimtų dešimties tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 58 euro centų) (728 190,61 Lt) dydžio žalos atlyginimą solidariai.

96Priteisti valstybei iš atsakovų A. K. ir R. A. po 11,05 Eur (vienuolika eurų 5 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

97Priteisti valstybei iš atsakovų A. K. ir R. A. po 1217,34 Eur (tūkstantį du šimtus septyniolika eurų 34 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

98Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal... 3. Teismas... 4.
  1. Bylos esmė.
...
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių, galimai... 6. Ieškovas BUAB „Longista“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 7. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo atstovas advokatas Marius Zamulskas... 8. Ieškovas BUAB „Longista“ ieškinyje nurodo, kad 2008 m. gruodžio 8 d.... 9. Kartu reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos atlyginimo Lietuvos... 10. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus nurodo, kad tarp UAB „Longista“... 11. Reikalavimų perleidimo sutartimis UAB „Senasis dvaras“ buvo perleistos... 12. Ieškovas teigia, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir Taikos... 13. Ieškovas be kita ko nurodo, kad įskaitymo metu UAB „Longista“ finansinė... 14. Kartu ieškovas pažymėjo, kad reikalavimų perleidimo sandoriai, skolų... 15. Todėl bankroto administratorius reiškia ieškinį CK 6.66 str. pagrindu... 16. Ieškovas taip pat nurodė, jog šio reikalavimo sprendimui reikšminga ir tai,... 17. Todėl reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš... 18. Dėl šių priežasčių, buvęs UAB „Longista“ vadovas bei šios... 19. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovų 20. Atsakovų pozicija dėl ieškinio reikalavimų esmės ir teisinių aspektų.... 21. Atsakovai bankrutavusi UAB „Senasis dvaras“, R. A. ir... 22. Dėl išvardintų teisinių ir faktinių argumentų atsakovai prašo ieškovo... 23. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 24. Teismo nustatyti faktai ir aplinkybės reikšmingos nagrinėjamos bylos esmei... 25. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Longista“ vykdė atsakovo UAB... 26. Taigi reikalavimų perleidimo sutartimis UAB „Senasis dvaras“ buvo... 27. Bylos duomenimis, minėta Taikos sutartis buvo pateikta Šiaulių miesto... 28. Teismo taip pat nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo... 29. Dėl ieškovo ginčijamų sandorių ir actio Pauliana sąlygų egzistavimo.... 30. Šioje byloje sprendžiama ar šalių veiksmai ir susitarimai ieškinyje... 31. Taip pat
  1. ar egzistuoja būtinosios actio Pauliana... 32. Ieškovas teigia, jog jis neginčija reikalavimo perleidimo sutarčių, jų... 33. Nors atsakovų atstovai teigia, jog ginčijami dokumentai negali būti laikomi... 34. Teismas, analizuodamas UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ veiksmus,... 35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko... 36. 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;... 37. 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;... 38. 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;... 39. 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad... 40. 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį,... 41. Nors iš ieškinio teikiamos formuluotės ieškovas tarsi ginčija tik skolų... 42. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus nustatė, jog UAB... 43. Teismas, vertindamas ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktus duomenis... 44. 1) 2008-06-17 Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr.... 45. 2) UAB „Longista“ ir UAB „Senasis dvaras“ 2008 m. liepos 11 d. sudarė... 46. 3) Taip pat 2009-06-10 VSDFV Vilniaus skyriaus raštas patvirtinta, kad... 47. Todėl yra pagrindo daryti išvadai, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos ir... 48. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį... 49. Teismas primena, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas actio... 50. Teismas pasikartoja, jog pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad ieškovas... 51. Iš su patikslintu ieškiniu pateikiamų įrodymų (Priedai Nr. 17,... 52. Teismas konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos... 53. Teismas neturi teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo B UAB “Senasis... 54. Dėl imonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės.... 55. Teismas, sutikdamas su ieškovo teiginiais ir teisės aiškinimo esminiais... 56. (CK 6.246 str.–6.249 str.).... 57. Kartu pažymėtina, jog iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas... 58. Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl... 59. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas... 60. veikti sąžiningai ir protingai,... 61. būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo,... 62. vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali... 63. draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar... 64. pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba... 65. Tokios pačios nuostatos suformuluotos ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str.... 66. Jau minėta, jog nagrinėjamu atveju spręstina ar egzistuoja visos sąlygos... 67. Šioje nagrinėjamoje byloje be jau nurodytų sąlygų įmonės vadovo ir jos... 68. Pirmoji civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėti veiksmai.... 69. Vertinant šios sąlygos buvimą dar kartą primintinos CK 6.246 straipsnio... 70. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. K.,... 71. Teismas pasikartoja, kad UAB „Longista“ direktorius žinojo ar turėjo... 72. Antroji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - žala, kuri šiuo konkrečiu... 73. Trečioji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - priežastinio ryšio... 74. Ketvirtoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė.... 75. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teisminėje praktikoje yra... 76. Nustačius, kad atsakovas A. K. atliko neteisėtus... 77. Dėl akcininko atsakomybės... 78. CK 2.50 str. 3 d. numatyta, jog 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 80. Teismas primena, jog Juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinei atsakomybei... 81. Atsakovo R. A. nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog... 82. Minėta, kad atsakovo R. A. nesąžiningi veiksmai... 83. CK 6.6 str. 3 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama,... 84. Dėl žalos, padarytos atsakovų A. K. ir 85. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines... 86. Dėl senaties termino ... 87. Senaties termino klausimas yra išspręstas Lietuvos Apeliacinio teismo... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 89. Iš atsakovų A. K. ir R. A.... 90. Iš atsakovų A. K. ir R. A.... 91. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270... 92. Ieškovo bankrutavusios UAB „Longista“ ieškinį atsakovui 93. Pripažinti negaliojančiais 2008 metų liepos 11 d. skolų suderinimo akto... 94. Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki sandorių sudarymo buvusią... 95. Ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A.... 96. Priteisti valstybei iš atsakovų A. K. ir 97. Priteisti valstybei iš atsakovų A. K. ir 98. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...