Byla 2-15-780/2013
Dėl neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui E. B. su trečiaisiais asmenimis Veisiejų regioninio parko direkcija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Gvildienei, atsakovui E. B., trečiojo asmens Veisiejų regioninio parko direktorei Irmai Maciulevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui E. B. su trečiaisiais asmenimis Veisiejų regioninio parko direkcija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė pirminio ieškinio dalyką ir prašo įpareigoti atsakovą E. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti medinę pavėsinę, medinius takus su laiptais, esančius Ančios ežero apsauginėje juostoje, žemės sklype ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

4Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovas E. B. nagrinėjant bylą teisme gavo statybą leidžiantį dokumentą savavališkai Ančios ežere pastatytam lieptui, todėl ieškovas pakeitė ieškinio dalyką ir nereikalauja liepto nugriauti, tačiau atsakovo medinė pavėsinė, mediniai takai su laiptais yra pastatyti ežero Ančia apsauginėje juostoje, todėl nepaisant to, kad jiems, kaip I grupės nesudėtingiems statiniams, stovintiems atsakovo žemėje, nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, pagal Statybos įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. šie statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių saugomų teritorijų apsaugą. Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. pakrantės apsaugos juostoje leidžia statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, o atsakovo pastatyti statiniai nepatenka į tokių statinių sąrašą, todėl jie negali būti įteisinti ir privalo būti pašalinti iš ežero apsaugos juostos. Prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas E. B. su ieškinio reikalavimu nesutinka. Jis pripažįsta, jog pavėsinė ir laiptai su mediniais takais pastatyti be statybą leidžiančių dokumentų, tačiau jie pastatyti maždaug prieš 10 metų, t. y. 2003 m. – 2004 m., o tuo metu jiems statyti nereikėjo jokių leidimų ir nebuvo draudžiama juos statyti. Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. pakrantės apsaugos juostoje leidžia statyti rekreacinėse zonose paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, o jo pavėsinė ir laiptai su mediniais takais kaip tik ir skirti poilsiui ir yra rekreaciniai statiniai. Kadangi jo sklypas nuo 2009 metų patenka į rekreacinę teritoriją, o Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano 27 p. leidžia statyti pastatus tokioje teritorijoje, todėl visi jie yra leistini ir gali stovėti vandens apsaugos juostoje. Atsakovas prašo ieškinį atmesti.

6Byloje nustatyta, kad atsakovui E. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, yra pastatyti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami statiniai: medinė 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto pavėsinė; medinis 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto takas su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,2 m2 ploto mediniais laiptais; ir į abi puses nuo laiptų ežero krante, prie pat vandens 12,00 x 0,60 m dydžio, 7,2 m2 ploto medinis takas. Šie statiniai pasatyti neteisėtai, ieškovas 2011-12-30 raštu pareikalavo iš atsakovo, kad šis per nustatytą terminą pašalintų šiuos neteisėtai pastatytus statinius, tačiau atsakovas E. B. per nustatytą terminą neįvykdė šio ieškovo reikalavimo, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su reikalavimu pašalinti neteisėtai pastatytus statinius. Atsižvelgiant į tai, kad šie statiniai nėra priskiriami prie statinių, leidžiamų statyti Ančios ežero apsaugos juostoje, atsakovas teismo sprendimu įpareigotinas pašalinti medinę pavėsinę, medinius takus ir medinius laiptus.

7Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

8Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Todėl norint konstatuoti kiekvieno statinio savavališką statybą ir pašalinti tokios statybos padarinius pirmiausiai reikia nustatyti ar statiniui privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ir koks būtent. Byloje nėra ginčo, kad norint statyti atsakovo žemės sklype stovinčios medinės pavėsinės, medinių takų ir laiptų tipo statinius, šiuo metu nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, kurį atsakovui reikėtų gauti norint įteisinti šiuos statinius, nes jie pastatyti ne valstybinėje žemėje ir pagal jų matmenis yra priskirtini I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 17.1.1. p., 17.2.1. p.), kuriai nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3. p. ir 6 priedo 2 pastaba). Tačiau tai nereiškia, kad statiniai, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, gali būti statomi ir gali stovėti bet kur ir be jokių apribojimų. Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numato, kad statant statinį, be šios įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir saugomų teritorijų apsaugą. Todėl net ir tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statinių statybai keliami tam tikri reikalavimai ir apribojimai, susiję ne su statinių pobūdžiu, o su pačia statybos vieta.

9Šioje byloje pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad atsakovo pavėsinė stovi 5,20 metrų atstumu nuo Ančios ežero kranto linijos, medinis takas su laiptais eina nuo pavėsinės iki kranto linijos, o medinis takas į abi puses nuo laiptų eina prie pat vandens (1 t., b. l. 14-18). Veisiejų regioninis parkas, kuriame yra šie statiniai, buvo įsteigtas 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I-2913, todėl atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimą, kad šie statiniai pastatyti 2003-2004 metais, konstatuotina, kad visi šie statiniai buvo pastatyti saugomoje teritorijoje - regioniniame parke. Be to, jie buvo pastatyti ežero pakrantės apsaugos juostoje, nes tiek pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintos „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ 5.1.1 p., 5.3. p., tiek pagal ankstesnius teisės aktus, kuriuos pakeitė šis įsakymas, mažiausia įmanoma Ančios ežero, esančio Veisiejų regioniniame parke, apsaugos juosta yra 10 metrų pločio. Vadinasi visi atsakovo statiniai stovi Ančios ežero apsaugos juostoje ir sprendžiant jų pastatymo teisėtumo bei šios statybos pasekmių klausimą būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais statybą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

10Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. numato, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Nors atsakovas mano, kad jo statiniai nepažeidžia minėtos įstatymo normos, tačiau teismas sutinka su ieškovo ir suinteresuoto asmens argumentais, kad visi atsakovo statiniai, esantys ežero apsaugos juostoje, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. numatytų leistinų statinių ir įrenginių sąrašą.

11Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas ir teigia, jog jo statiniai stovi rekreacinėje Veisiejų regioninio parko zonoje ir yra skirti rekreacijai, todėl, jo nuomone, galėjo būti statomi ir gali stovėti ežero apsaugos juostoje, tačiau minėta Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. įtvirtinta norma vandens apsaugos juostos rekreacinėse zonose leidžia statyti tik vienos rūšies statinius - jachtų ir valčių elingus. Tuo tarpu visa kita, kas apsaugos juostos rekreacinėje zonoje leidžiama statyti yra tik paplūdimių įranga ir kiti rekreaciniai įrenginiai, bet ne statiniai. Šiuo atveju būtina atskirti teisės aktuose naudojamas „statinio“ ir „įrenginio“ sąvokas, nes nuo to priklauso atsakovo statinių teisėtumo vertinimas.

12Statybos įstatymo 2 str. 2 d. „statinį“ apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 str. 67 d. „įrenginius“ apibrėžia kaip mašinas, prietaisus, įtaisus energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. vartojama sąvoka „įranga“ statybos įstatyme nėra atskirai apibrėžta, tačiau atsižvelgiant į dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamą „įrangos“ sąvoką (visi vieno gamybinio ar technologinio proceso įrankiai, prietaisai, įtaisai ir kt.), akivaizdu, kad tai yra išvestinis terminas iš termino „įrenginys(iai)“, reiškiantis tų pačių įrenginių visumą ar atskiras jos dalis. Įvertinus aptartus „statinio“ ir „įrenginio“ terminus Statybos įstatymo kontekste ir atsakovo pastatytų statinių pobūdį, akivaizdu, kad jo pavėsinė, mediniai takai ir laiptai yra statiniai, bet ne įrenginiai ar įranga, kuriuos būtų galima statyti ežero apsaugos juostoje. Atsakovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad jo medinė pavėsinė gali būti pripažįstama valčių elingu, taip pat yra nepagrįstas, nes pavėsinė visiškai neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių ir jachtų elingams. 2003-06-11 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2. punktas apibrėžia, kad elingas yra laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens, laikyti ir remontuoti skirtas vieno aukšto be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) statinys vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Tokia elingo sąvoka reiškia, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė paskirtis yra pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti bei remontuoti. Elingas tam ir yra reikalingas, kad valčių ar jachtų nereikėtų iškelti į krantą. Todėl 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi bei negalinti būti naudojama valčių iškėlimui atsakovo pavėsinė negali būti laikoma valčių ir jachtų elingu.

13Taip pat pabrėžtina, kad atsakovo nurodomas Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano 27 punktas nesuteikia teisės statyti šio ginčo statinių net ir tuo atveju kai jie yra rekreacinio prioriteto zonose, jeigu tuo pačiu tokie statiniai patenka į ežero apsaugos juostą. Visų pirma, ši teisės norma naujų pastatų statybą leidžia urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, tačiau ne pačioje ežero apsaugos juostoje, kurioje statybą reglamentuoja aukštesnės galios teisės aktas – Saugomų teritorijų įstatymas, o antra, tokia statyba galima tik tuo atveju kai sklypo dydis ne mažesnis kaip 0,5 ha. Tuo tarpu atsakovo statiniai stovi net tik ežero apsaugos juostoje, bet ir žemės sklype, kurio plotas yra tik 0,1157 ha (1 t., b. l. 32-33).

14Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas remiasi aplinkybe, jog jam priklausantys statiniai buvo pastatyti labai senai, taip pat pabrėžtina, kad vandens telkinių apsaugos juostoje tokių statinių, kurie stovi atsakovo žemės sklype, statyba buvo draudžiama ir iki Saugomų teritorijų įstatymo priėmimo, nes 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ visuomet draudė ir draudžia statyti statinius pakrantės apsaugos juostoje, išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą ir elingus. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad anksčiau tokio pobūdžio statinius buvo galima statyti ežero apsaugos juostoje be jokių statybą leidžiančių dokumentų ir patvirtina, kad visi ginčo statiniai buvo pastatyti ir šiuo metu stovi neteisėtai.

15Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį statybų reglamentavimą saugomose teritorijose darytina išvada, kad nei prieš dešimt ar daugiau metų, nei dabartiniu metu ginčo statiniai negalėjo būti statomi ir negali stovėti Ančios ežero pakrantės apsaugos juostoje, todėl jie negali būti pripažinti teisėtai pastatytais ir įteisinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 4.103 str. numato draudimą naudotis ar disponuoti ne tik savavališkai, t.y. be statybą leidžiančio dokumento, pastatytu statiniu, bet ir tokiu statiniu, kuriam nereikia statybą leidžiančio dokumento, jeigu jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadangi atsakovo statiniai esantys pakrantės apsaugos juostoje kaip tik ir yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jis negali jais naudotis ir disponuoti, nepaisant to, kad dabartiniu metu tokiems statiniams nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Vadinasi ieškovas, pagal 2010-09-28 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52. punktą, nustatęs, kad statinio statyba nėra savavališka, tačiau pažeidžia teisės aktų reikalavimus, privalėjo priimti administracinį sprendimą dėl įpareigojimo statytojui per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, ieškovas privalėjo kreiptis į teismą dėl šio įpareigojimo vykdymo. 2011-12-30 reikalavimu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012-03-01 pašalintų iš ežero pakrantės apsaugos juostos neteisėtai pastatytus statinius (1 t, b. l. 22), o šio reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktas, surašytas 2012-03-13, patvirtina, kad atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo (1 t., b. l. 27-29). Todėl pripažinus, kad ežero pakrantės apsaugos juostoje negalėjo būti statomi ir negali stovėti atsakovui priklausantys statiniai, atsakovas įpareigotinas įvykdyti ieškovo reikalavimą ir pašalinti šiuos statinius iš ežero apsaugos juostos.

16Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012).

17Sprendžiant atsakovo prašymą taikyti 2010-09-28 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 punkte numatytą 20 darbo dienų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovas pažeidė kreipdamasis į teismą, konstatuotina, kad šis terminas nėra ieškinio senaties terminas kaip teigia atsakovas. Pagal CK 1.124 str., 125 str. 2 d. ieškinio senaties terminus nustato Civilinis kodeksas arba kiti įstatymai, o atsakovas remiasi ne Civilinio kodekso ir ne įstatymo, bet Aplinkos ministro įsakymu nustatytu terminu, kuriuo ieškovas privalo vadovautis vykdydamas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Tokiais atvejais panašaus pobūdžio terminai, įpareigojantys viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus vykdant savo pareigas, ar suteikiantys teisę juos apskųsti, teismų praktikoje pripažįstami ne ieškinio senaties, o procedūriniais arba procesiniais teisės kreiptis į teismą terminais, kurių praleidimas nėra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą teisme (Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-533/2009, 3K-3-428/2011, 3K-3-324/2012, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A146-775/2010). Nėra abejonių, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas įstatymu jam pavestas funkcijas, turi vadovautis protingumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais ir pavestas funkcijas atlikti laiku, tačiau aiškinimas, kad ieškovui, kaip viešojo administravimo subjektui, pažeidus minėtą terminą kreiptis į teismą jis praranda teisę į ieškinio patenkinimą, o atsakovas įgyja teisę naudotis ir disponuoti neteisėtai pastatytais statiniais prieštarautų tiek CK 4.103 str., draudžiančio naudotis ir disponuoti neteisėtais statiniais, esmei ir paskirčiai, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuotam principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė. Aukščiausiasis Teismas tokiais atvejais pripažįsta, kad tokių terminų pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-539/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio padavimui skirtas 20 darbo dienų terminas baigėsi 2012-03-29, o ieškovas ieškinį teismui išsiuntė 2012-03-31 (1 t., b. l. 34), pripažintina, kad šis procesinis pažeidimas yra labai nežymus (terminas praleistas tik dvi dienas) ir šiuo konkrečiu atveju ieškovo darbuotojų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip minėtų valstybės tarnybos įstatyme numatytų tarnautojų veiklos principų pažeidimą.

18Sprendžiant kokį terminą ieškovo reikalavimo įvykdymui nustatyti atsižvelgtina į statinių pašalinimui reikalingų darbų kiekį, jų apimtį, sudėtingumą ir tokiems darbams nepalankų metų laiką. Kadangi šalintini statiniai nėra sudėtingi, teisėjas sprendžia, kad penkių mėnesių terminas statinių pašalinimui yra pakankamas. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK ) 273 str. 1 d. numato, kad tame pačiame sprendime teismas gali suteikti teisę ieškovui atlikti prašomus veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas, jei teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdys teismo nustatytu terminu, todėl ieškovui suteiktina tokia teisė.

19Bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinio esmę sudarė neteisėtos statybos ir savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o po bylos iškėlimo atsakovas vieną ieškovo reikalavimą patenkino pats, o kitą reikalavimą įvykdyti yra įpareigojamas teismo sprendimu, tai visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

20Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 206,91 Lt išlaidos už skelbimą spaudoje apie surašytą savavališkos statybos aktą, kurioms pagrįsti ieškovas pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 23-26, 30-31) ir kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu (2010-09-28 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 27. p.).

21Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 89,20 Lt (CPK 96 str. 2 d.), ir 100 Lt dydžio bei 142 Lt dydžio žyminio mokesčio sumos už 2012-04-12 ir 2012-06-25 pareikštus du ieškinius, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovo priteistina 331,20 Lt (89,20 Lt + 100 Lt + 142 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas

Nutarė

23Ieškinį patenkinti.

24Įpareigoti atsakovą E. B., a. k. ( - ) per 5 (penkis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti iš Ančios ežero apsaugos juostos medinę 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto pavėsinę; medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto taką su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,2 m2 ploto mediniais laiptais; ir medinį 12,00 x 0,60 m dydžio, 7,2 m2 ploto taką, einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. 5910-0002-0113, esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą penkių mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis pašalinti nurodytą pavėsinę, medinius takus ir laiptus, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo E. B. patirtas išlaidas.

25Priteisti iš atsakovo E. B. 206,91 Lt (du šimtus šešis litus 91 centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

26Priteisti iš atsakovo E. B. 331,20 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą 20 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas išnagrinėjęs bylą... 3. Patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė pirminio ieškinio dalyką ir prašo... 4. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovas E. B. nagrinėjant bylą teisme... 5. Atsakovas E. B. su ieškinio reikalavimu nesutinka. Jis pripažįsta, jog... 6. Byloje nustatyta, kad atsakovui E. B. nuosavybės teise priklausančiame... 7. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.... 8. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba - statinio ar jo... 9. Šioje byloje pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas... 10. Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. numato, kad paviršinių vandens... 11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas ir teigia, jog jo... 12. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. „statinį“ apibrėžia kaip pastatą arba... 13. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovo nurodomas Veisiejų regioninio parko... 14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas remiasi aplinkybe, jog jam priklausantys... 15. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį statybų reglamentavimą saugomose... 16. Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas... 17. Sprendžiant atsakovo prašymą taikyti 2010-09-28 LR Aplinkos ministro... 18. Sprendžiant kokį terminą ieškovo reikalavimo įvykdymui nustatyti... 19. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo... 20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų... 21. Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei,... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273... 23. Ieškinį patenkinti.... 24. Įpareigoti atsakovą E. B., a. k. ( - ) per 5 (penkis) mėnesius nuo sprendimo... 25. Priteisti iš atsakovo E. B. 206,91 Lt (du šimtus šešis litus 91 centą)... 26. Priteisti iš atsakovo E. B. 331,20 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno...