Byla 2A-1155-153/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Veisiejų regioninio parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-780/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui E. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Veisiejų regioninio parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašė pašalinti iš Ančios ežero apsaugos juostos medinę pavėsinę, taką su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,2 m ploto mediniais laiptais (toliau – Takas su laiptais) ir medinį 12,00 m x 0,60 m dydžio, 7,2 m2 ploto taką (toliau – Medinis takas), einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu atsakovas įpareigotas per 5 (penkis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš Ančios ežero apsaugos juostos medinę 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto pavėsinę (toliau – Pavėsinė); medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto taką su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,2 m ploto mediniais laiptais ir medinį 12,00 m x 0,60 m dydžio, 7,2 m2 ploto taką, einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą penkių mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis pašalinti nurodytą Pavėsinę, Taką su laiptais, Medinį taką, suteikti teisę Inspekcijai atlikti patirtų išlaidų išieškojimo iš atsakovo veiksmus. Priteisė iš atsakovo 206,91 Lt (du šimtus šešis litus devyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Inspekcijai.

6Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. Ančios ežero apsaugos juostoje 5,20 m atstumu nuo kranto linijos pastatė medinę 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto pavėsinę; medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto taką su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,20 m2 ploto mediniais laiptais; medinį 12,00 x 0,60 m dydžio, 7,20 m2 ploto taką, einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje.

7Teismo vertinimu, 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi, valčių iškėlimui nepanaudotina atsakovo pavėsinė negali būti laikoma valčių ir jachtų elingu, nes nesutampa su LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punkte įtvirtinta elingo sąvoka.

8Teismas konstatavo, kad atsakovas negali naudotis ir disponuoti ginčo statiniais, pastatytais pakrantės apsaugos juostoje nepaisant to, kad dabartiniu metu tokiems statiniams nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes pastatai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 52 punktu, atsakovas įpareigotinas įvykdyti ieškovės reikalavimą ir pašalinti statinius iš ežero apsaugos juostos.

9Teismas sprendė, kad ieškovės kreipimosi į teismą 20 darbo dienų terminas, nurodytas LR statybos techniniame reglamente, yra pažeistas nežymiai, vos dvi dienas, kad šis terminas ne ieškinio senaties (CP 1.124 str., 125 str. 2 d.), bet procedūrinis ar procesinis terminas, todėl konstatavo, kad ieškovė termino kreiptis į teismą nepraleido. Teismas, vertindamas termino praleidimo faktą, vadovavosi suformuota kasacinės instancijos teismo praktika ir administracinio teismo išaiškinimais dėl termino kvalifikacijos ir taikymo (LAT nutartys Nr. 3k-3-533/2009, 3k-3-428/2011, 3k-3-324/2012, 3k-3-539/2008; LR VAT nutartis Nr. A-775/2010).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą skundžia atsakovas E. B., kuris prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas neteisingai plečiamai aiškina LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punktą ir taiko įtvirtintą elingo sąvoką, atsiriboja nuo sisteminio teisės normų taikymo;

13teismas, taikydamas elingo sąvoką nustatančią teisės normą, vadovavosi neteisinga Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcija;

14teismas atsiribojo nuo visapusiško, objektyvaus, nešališko ir išsamaus įrodymų vertinimo;

15teismas neteisingai taikė LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 52 punkte įtvirtintą teisės normą. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas sutinka, kad atsakovo statinių statyba nėra savavališka, bet pažeidžianti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Todėl ieškovė turėjo atsakovą įpareigoti ne nugriauti statinius, o atlikti reikalingus statybos darbus, kad statiniai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. O teismas, tęsdamas ieškovės pažeidimą ir neteisingai taikydamas minėtą teisės normą, ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu, nors iš tikrųjų ieškovės reikalavimas buvo suformuluotas pažeidžiant teisės normas. Ieškovės prašomas nugriauti medinis statinys yra ne medinė pavėsinė, o pradėtas statyti valčių elingas, vieno aukšto, skirtas laikyti valtims, o medinis takas su mediniais laiptais, medinis takelis yra valčių elingo priklausinys, skirtas valčių elingui ir yra nuolat susijęs su juo (LR CK 4.19 straipsnio 1 dalis) – atgabenti valtis nuo kranto į valčių elingą; iš to, kas nurodyta aukščiau, išeina, kad būtent medinis takas su mediniais laiptais ir medinis takelis, kaip elingo priklausiniai, yra atsakovo pastatyto valčių elingo konstrukcijos dalys, susijusios su krantu; medinių takelių atstumas iki elingo yra tik 5,20 metrų – vertinant protingumo principo pagrindu, nėra didelis ir pakankamas valčių pernešimui nuo vandens iki elingo, juolab kad kranto briauna yra stačioje pakrantėje, apaugusioje medžiais ir krūmais, todėl elingas pastatytas arčiausiai nuo kranto stačios briaunos, kiek tai objektyviai įmanoma, tačiau patenka į 20 metrų kranto juostos atstumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai elingo sąvoką aiškina plečiamai ir nurodo, kad „elingas turi stovėti vandenyje ir tik savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė paskirtis yra pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti bei remontuoti.“

16Atsakovo paaiškinimu, elingas (ieškovės vadinama pavėsine) ir laiptai su mediniais takais buvo pastatyti 2003–2004 m. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar pastatytas ir ieškovės prašomas nugriauti statinys yra elingas ar ne, turėjo vadovautis būtent statybos metu galiojusiu teisės aktu, pateikusiu elingo sąvoką LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punkte (redakcijoje, galiojusioje nuo 2003-06-19 dienos iki 2009-04-01 dienos), kurioje elingas buvo apibrėžtas kaip „laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens ir laikyti bei remontuoti skirtas statinys be patalpų, skirtų apgyvendinimui, maitinimui ar pramogoms, įrengtas ant vandens telkinio kranto ar vandens telkinio akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu.“ Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos, leidžiančios pakrantės apsaugos juostoje jachtų ir valčių elingų statybą (rekreacinėje zonoje), pagrindu.

17Teismas, neteisingai taikydamas LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 52 punkte įtvirtintą teisės normą, ieškovės reikalavimą pripažino pagrįstu, nors iš tikrųjų ieškovės reikalavimas buvo suformuluotas pažeidžiant teisės normas.

18Teismas neteisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir vadovavosi teismų praktika, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėtos civilinės bylos. Lazdijų rajono apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad 20 darbo dienų terminas yra ne ieškinio senaties, bet procedūrinis ar procesinis terminas, šią išvadą grindžia teismų praktika, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėtos civ. bylos Nr. 2-15-780/2013. Nei vienoje iš pirmosios instancijos teismo cituojamų bylų nebuvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovės, statybos inspekcijos, teismine tvarka pareikštą reikalavimą atsakovo, statytojo, atžvilgiu, dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo pašalinimo pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 52 punktą, t. y. faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė.

19Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo E. B. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo sprendimo nekeisti.

20Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

21Teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo ginčo statiniai nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies numatytų leistinų statinių ir įrenginių sąrašą ir sprendė, kad atsakovas negalėjo ir negali statyti ginčo statinių ežero pakrantės apsaugos juostoje.

22Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija atsiliepime į atsakovo E. B. apeliacinį skundą nurodė, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka, o skundžiamą teismo sprendimą palaiko.

23E. B. sklype pastatyti ginčo statiniai nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1. punktu numatytų leistinų statinių ir įrenginių sąrašą, taigi ginčo statiniai pastatyti toje vietoje, kur draudžiama statyti.

24E. B. nuosavybės teise priklausantis 0,1157 ha ploto sklypas, kuris visu plotu patenka į Veisiejų regioninio parko Rekreacinio prioriteto funkcinę zoną, į 10 NRu urbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui E. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo dydis 0,1157 ha, o ne mažesnis kaip 0,5 ha, todėl naujų statinių statyba negalima.

25Atsakovas E. B. dėl statinių statybos ar kitos ūkinės veiklos galimybių jam nuosavybės teise priklausančiame sklype į Veisiejų regioninio parko direkciją nesikreipė anksčiau, negu civilinės bylos eigoje, t. y. 2012 m. kovo 23 d. prašymu dėl „liepto su persirengimo stogine Ančios ežere ir šalia jo esančiame man asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype“ ir 2012 m. gruodžio 28 d. prašymu dėl pavėsinės statybos, o apeliaciniame skunde nurodo, kad statybos darbus vykdė 2003–2004 metais. Statybų nurodomu laikotarpiu, 2003–2004 metais, veikla Veisiejų regioninio parko teritorijoje buvo reglamentuota.

26Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo E. B. apeliacinį skundą nurodė, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27Teismas pagrįstai pripažino, kad pavėsinė visiškai neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų valčių ir jachtų elingams. Tiek ginčo statinių statybos metu STR 1.01.09:2003 (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2008 m. spalio 15 d.), tiek neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu STR 1.01.09:2003 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2009 m. balandžio 1 d.) aiškiai apibrėžė, kad elingas turi būti konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Tokia elingo sąvoka reiškia, kad šios paskirties statinys visų pirma turi stovėti vandenyje ir savo konstrukcijos dalimis būti susijęs su krantu, nes jo tiesioginė paskirtis yra pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti ar remontuoti. Elingas tam ir yra reikalingas, kad valčių ar jachtų nereikėtų iškelti į krantą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijusi bei negalinti būti naudojama valčių iškėlimui atsakovo pavėsinė negali būti laikoma valčių ir jachtų elingu.

28Teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo statiniai, esantys ežero apsaugos juostoje, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų leistinų statinių ir įrenginių sąrašą.

29Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo įrenginio ir elingo (statinio) sąvokas. Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 37-788; 2001, Nr. 101-3597; 2012, 76-3921) 2 straipsnio 2 dalis statinį apibrėžia kaip pastatą ar inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Teismas padarė tinkamą išvadą, jog įvertinus statinio ir įrenginio terminus Statybos įstatymo kontekste ir atsakovo pastatytų statinių pobūdį, akivaizdu, jog Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas yra statiniai, bet ne įrenginiai ar įranga, kuriuos būtų galima statyti ežero apsaugos juostoje.

30Analizuojant byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog stovi Pavėsinė, kurioje pastatytas stalas ir du suoliukai, į šią Pavėsinę būtų sudėtinga dar atnešti ir įtalpinti valtį ar jachtą. Atsakovo argumentas, jog „pradėtas statyti valčių elingas“, prieštarauja paties atsakovo parodymams ir faktinėms aplinkybėms. Atsakovas teigia, kad ginčo statiniai pastatyti 2003–2004 metais, vadinasi, jie jau pastatyti apie devynerius metus, o ne dar tik „pradėtas statyti elingas“.

31Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojusius teisės aktus tiek ginčo statinių statybos metu, tiek ir neteisėtos statybos nustatymo metu, o taip pat išanalizavęs įrenginio ir elingo sąvokas, pagrįstai nusprendė, jog atsakovas negalėjo nei anksčiau, nei dabartiniu metu negali statyti ginčo statinių ežero apsaugos juostoje, todėl pagrįstai Inspekcijos ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą šiuos statinius iš ežero apsaugos juostos pašalinti.

32Atsakovo nurodytas argumentas, jog „gavus statybos leidimą liepto statybai, ir ieškovei atsisakius reikalavimo nugriauti lieptą, ieškovė pripažino liepto, kaip elingo priklausinio, pakrantės apsaugos juostoje teisėtumą, kas leidžia teigti esant ir elingo, medinio tako su laiptais ir takelio statybos teisėtumui“ nepagrįstas nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė niekada nelaikė liepto elingo priklausiniu.

33Statiniai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, pastatyti Ančios ežero apsaugos juostoje. Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas nepatenka į vandens telkinio apsaugos juostoje leistinų statinių kategoriją (Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklype minėti statiniai įrengti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis STR 1.09.06:2010 52 punkto nuostata, 2011 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2D-17719-(14.38) (toliau – Reikalavimas) pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 1 d. savo lėšomis pašalintų Pavėsinę, Taką su laiptais, Medinį taką, esančius ( - ) Veisiejų regioninio parko teritorijoje. Vyriausiasis specialistas, 2012 m. kovo 9 d. patikrinęs Reikalavimo įvykdymą, nustatė, kad atsakovas šio Reikalavimo neįvykdė. Kadangi atsakovas gera valia per nustatytą terminą pagal statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų Reikalavimą nepašalino neteisėtai pastatytų statinių, ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Reikalavimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes. Atsakovo samprotavimai, jog „ieškovė turėjo atsakovą įpareigoti ne nugriauti statinius, o atlikti reikalingus statybos darbus“, yra nepagrįsti, nes nei ieškovė, nei teismas savo iniciatyva negali įpareigoti atsakovo pasistatyti elingą, juolab joks teisės aktas nenumato, jog Inspekcija rengtų statinio projektus ar jų pakeitimus.

34Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovo statiniai, esantys pakrantės apsaugos juostoje, kaip tik ir yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas pagrįstai nusprendė, kad jis negali jais naudotis ir disponuoti, jie privalo būti pašalinti.

35Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nebuvo pagrindo prašyti jį atnaujinti.

36Atsakovo samprotavimai ir išvedžiojimai apie tai, kad įstatymas yra teisės akto sinonimas, todėl ieškinio senatį gali numatyti ir žemesnės galios teisės aktai (STR 1.09.06:2010 52 punktas), yra nepagrįsti, neargumentuoti, nukrypę nuo įstatymų bei suformuotos teismų praktikos taikymo ir aiškinimo.

37CK 1.124 straipsnyje aiškiai ir imperatyviai įtvirtinta, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškinio senatis reglamentuojama tik įstatymais (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39). STR 1.09.06:2010 yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, todėl STR 1.09.06:2010 52 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas negali būti laikomas ieškinio senatimi.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliacinis skundas netenkintinas.

40Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

41Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas E. B. Ančios ežero apsaugos juostoje pastatė medinį 4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto statinį; medinį 5,80 m x 1,20 m dydžio, 6,9 m2 ploto taką su 5,20 m x 1,20 m dydžio, 6,20 m2 ploto mediniais laiptais; medinį 12,00 x 0,60 m dydžio, 7,20 m2 ploto taką, einantį ežero krante į abi puses nuo laiptų, kurie pastatyti jo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje. Apeliantas teigia, kad nebaigti statyti 2003–2004 m. ginčo statiniai sudaro vieną kompleksą, kuris skirtas valtims nutempti, remontuoti, laikyti, ir klasifikuojamas kaip valčių elingas, tačiau su tuo sutikti negalima. Byloje esančiose nuotraukose pavaizduoti statiniai pagal įrengimą, jų išdėstymą ir dislokaciją neatitinka elingo, nes pastatas (4,30 m x 2,80 m dydžio, 3,10 m aukščio ir 12 m2 ploto), kuriame tariamai turėtų būti laikomos valtis, yra 5,20 m atstumu nuo vandens, stovi ant kranto ir savo konstrukcijomis su vandeniu niekaip nesusijęs, jis labiau atitinka pavėsinę. Aplinkybę, kad šis pastatas nepritaikytas valtims, patvirtina ir tai, kad statinio viduje pastatytas stalas ir du suoliukai. Todėl, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, į šią pavėsinę būtų sudėtinga dar atnešti ir įtalpinti valtį ar jachtą. Taip pat pagrįstas yra ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad atsakovo argumentai dėl ginčo statinių paskirties ir statybų pradžios bei pabaigos yra prieštaringi, nes atsakovo motyvas apie „pradėtą statyti valčių elingą“ prieštarauja paties atsakovo parodymams apie tai, kad ginčo statiniai pastatyti 2003–2004 metais, dėl to atsakovo paaiškinimas apie tą patį įvykį yra klaidinantis ir neatitinka faktinių duomenų patikrinimo akto (1 t., b. l. 14–18), kuriame užfiksuoti ginčo statiniai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, kad ginčo objektas (Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas) yra statiniai, bet ne įrenginiai ar įranga, kuriuos būtų galima statyti ežero apsaugos juostoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo statiniai, esantys ežero apsaugos juostoje, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų leistinų statinių ir įrenginių sąrašą, ir ginčo santykiams pagrįstai taikė STR 1.01.09:2003 (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2008 m. spalio 15 d.), tiek neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu STR 1.01.09:2003 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2009 m. balandžio 1 d.), kuri aiškiai apibrėžė, kad elingas turi būti konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Šiuo atveju ginčo statiniai yra įrengti 5,20 m atstumu nuo kranto linijos. Todėl apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas elingo sąvoką nustatančią teisės normą, neteisingai taikė STR 1.01.09:2003 nuostatas, atmestinas, nes tokiai išvadai padaryti pagrindo nėra.

42Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo statiniai negali būti pastatyti ežero apsaugos juostoje, pagrįstai taikė ginčo santykiams Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 20 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų, valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, 2012, Nr. 110-5578), 126 punktas nustato visą draudžiamą veiklą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, o 126.1. punktu yra draudžiama statyti (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą) statinius. Ginčo statiniai, kaip nustatyta anksčiau, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį numatytų statinių įrenginių sąrašą.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nenuginčyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas pastatė pastatus savavališkai, šios teisėjų kolegijos išvados pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas kartu su Veisiejų regioninio parko atstove, atlikę patikrinimą, 2011 m. rugsėjo 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą FAK-2980-(14.31), kuriame nurodė (1 t., b. l.14–15), jog atsakovui priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Ančios apsauginėje juostoje, pastatyti statiniai: Pavėsinė, Takas su laiptais, Medinis takas. Esant nustatytai aplinkybei, kad nurodytoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Ančios apsauginėje juostoje ginčo pastatai negali būti statomi, ieškovės atstovas 2011 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2D-17719-(14.38) pareikalavo (1 t., b. l. 22), kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 1 d. savo lėšomis pašalintų Pavėsinę, Taką su laiptais, Medinį taką, esančius ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje. Ieškovė pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovės vardu surašyti anksčiau paminėti raštas (aktas) dėl savavališkos statybos ir įpareigojimas savavališkos statybos padarinius pašalinti nebuvo atsakovo nuginčyti, dėl to juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės motyvais sutinka ir konstatuoja, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.09.06:2010) 52 punktu, pagrįstai įpareigojo atsakovą būtent nugriauti ginčo statinius, o ne kitaip atlikti statybos darbus, nes esamojoje situacijoje atsakovas negali statyti statinių, kurie nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo leidžiamų statyti ežero apsaugos juostoje pastatų (įrenginių) sąrašą nei pagal statinių dislokaciją, nei pagal jų praktinę paskirtį. Todėl apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės reikalavimą nugriauti ginčo statinius, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

44Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino ieškinio senaties termino taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad STR 1.09.06:2010 yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, todėl STR 1.09.06:2010 52 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas negali būti laikomas ieškinio senatimi. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovė Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, 2011 m. rugsėjo 5 d. sužinojo apie neteisėtą statybą, tą pačią dieną buvo surašytas (1 t., b. l. 14) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2980-(14.31) ir nuosekliai atliktos visos procedūros, įtvirtintos Statybos įstatyme bei STR 1.09.06:2010, šalinant neteisėtos statybos padarinius (b. l. 22, 1 t.). Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Neteisėtas statybos procesas, kaip ir savavališkos statybos procesas, yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, dėl to terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo momento (nuo 2011-09-05). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovė tuoj pat po pažeidimo nustatymo raštu (2011-09-05, 2011-10-28, 2011-12-07) atsakovą informavo apie būtinumą atvykti į ieškovės būstinę, o vėliau (2012-12-30) įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip iki 2012-03-01 savo lėšomis pašalinti savavališkai pastatytus statinius (1 t., b. l. 19–22). Paaiškėjus, kad atsakovas neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovė 2012-03-09 surašė „Dėl reikalavimo pašalinimo savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo“ (reg. data 2012-03-13) aktą Nr. RE-136-(14,29), į teismą ieškovė kreipėsi 2012-03-31 (b. l. 2, 34, 1 t.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės kreipimosi į teismą 20 dienų termino pažeidimas nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes ieškovė ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos pašalinimo nepraleido (CK 1.124, 125 str. 2 d.).

45Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nutartyje neanalizuoja.

46Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

Nutarė

48Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu atsakovas... 6. Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. Ančios ežero apsaugos juostoje 5,20 m... 7. Teismo vertinimu, 5,20 metrų atstumu nuo vandens ant kranto stovinti ir savo... 8. Teismas konstatavo, kad atsakovas negali naudotis ir disponuoti ginčo... 9. Teismas sprendė, kad ieškovės kreipimosi į teismą 20 darbo dienų... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d.... 12. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas neteisingai plečiamai... 13. teismas, taikydamas elingo sąvoką nustatančią teisės normą, vadovavosi... 14. teismas atsiribojo nuo visapusiško, objektyvaus, nešališko ir išsamaus... 15. teismas neteisingai taikė LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827... 16. Atsakovo paaiškinimu, elingas (ieškovės vadinama pavėsine) ir laiptai su... 17. Teismas, neteisingai taikydamas LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr.... 18. Teismas neteisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias... 19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius... 20. Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos... 21. Teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo ginčo statiniai nepatenka į... 22. Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija atsiliepime į atsakovo... 23. E. B. sklype pastatyti ginčo statiniai nepatenka į Saugomų teritorijų... 24. E. B. nuosavybės teise priklausantis 0,1157 ha ploto sklypas, kuris visu plotu... 25. Atsakovas E. B. dėl statinių statybos ar kitos ūkinės veiklos galimybių... 26. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 27. Teismas pagrįstai pripažino, kad pavėsinė visiškai neatitinka statybą... 28. Teismas pagrįstai nustatė, kad visi atsakovo statiniai, esantys ežero... 29. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo įrenginio... 30. Analizuojant byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog stovi Pavėsinė,... 31. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes,... 32. Atsakovo nurodytas argumentas, jog „gavus statybos leidimą liepto statybai,... 33. Statiniai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, pastatyti Ančios ežero... 34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovo statiniai, esantys... 35. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl nebuvo pagrindo... 36. Atsakovo samprotavimai ir išvedžiojimai apie tai, kad įstatymas yra teisės... 37. CK 1.124 straipsnyje aiškiai ir imperatyviai įtvirtinta, jog ieškinio... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 40. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 41. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas E. B. Ančios ežero apsaugos... 42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo statiniai negali būti... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nenuginčyta faktinė aplinkybė, kad... 44. Atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 45. Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų... 46. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas,... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333... 48. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo nekeisti....