Byla 2-577-622/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės D. B. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100 000 Lt skolą, 12 916,46 Lt procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-03-01 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog su atsakovu 2008 m. pradžioje sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 100 000 Lt. Šalys žodžiu sutarė, kad skola bus grąžinta už pusės metų. Atsakovas skolos negrąžino ir vengia vykdyti savo prievolę. Piniginė prievolė pagal žodinį susitarimą turėjo būti įvykdyta 2008-08-01. Nuo to momento iki ieškinio padavimo praėjo 31 mėnuo. Vieno mėnesio palūkanų suma yra 416,66 Lt, todėl atsakovas yra skolingas 12 916,46 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-03-01.

4Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikęs atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog paskolos raštelyje, kuriuo ieškovė įrodinėja ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas, todėl skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Raštelyje neatsispindi nei pinigų perdavimo faktas, nei atsakovo įsipareigojimas nurodytą pinigų sumą grąžinti, nei terminas per kurį toks atsakovo įsipareigojimas turėtų būti įvykdytas. Tikėtina, kad ieškovė nutarė pasinaudoti atsakovo kažkada visai kitu tikslu surašytu rašteliu ir tokiu būdu pasipelnyti atsakovo sąskaita (b. l. 30-33).

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Byloje nustatyta, kad ieškovė turi skolos raštelį, kuriame yra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 100 000 Lt (b. l. 6). Tarp šalių kilo ginčas, ar šio raštelio pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti priteisti minėtą skolą su palūkanomis.

8Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda gavėjui pinigus, o gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir jų subjektai įgytų teises ir pareigas kartu su šalių susitarimu dėl sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad paskolos sutartis dėl pinigų perdavimo nuosavybėn, jų neperdavus, negali būti laikoma paskolos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V. byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis J. A. L. v. B. V. byloje Nr. 3K-3-558/2007).

9Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). CK 6.875 straipsnis sistemiškai turi būti taikomas su CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad paskolos gavėjas gali ginčyti paskolos sutartį CK 6.875 straipsnio pagrindu tais atvejais, kai paskolos sutarties šalys siekė CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų paskolos sutarties teisinių padarinių, tačiau paskolos davėjas neperdavė paskolos objekto (pinigų ar daiktų) ar perdavė jų mažiau. Taigi šios normos taikymui reikšmingos dvi sąlygos. Pirma, sudarydamos paskolos sutartį šalys ketino sukurti sutartinius paskolos santykius. Antra, paskolos gavėjas pinigų ar daiktų negavo arba gavo jų mažiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos sutartis CK 6.875 straipsnio prasme yra raštu ar kita valios išraiškos forma objektyviai išreikšta paskolos šalių valia, pvz., rašytinis dokumentas. Kadangi tokia paskolos sutartis objektyviai egzistuoja ir sudaro pagrindą manyti, kad paskolos dalykas pagal tokią sutartį buvo perduotas (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), ji gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Dėl šios priežasties paskolos gavėjas turi teisę tokią objektyviai išreikštą sutartį ginčyti. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tai, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d.nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams S. K., V. L., S. L., S. L., M. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-126/2011).

10Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

11Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis yra pasirašęs skolos raštelį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2007-05-24 į atsakovo sąskaitą pervedė 11 600 Lt, 2007-05-04 pervedė 40 000 Lt, 2007-06-19 – 50 000 Lt (b. l. 53-55). Tai, kad nuo 2007-01-19 iki 2007-06-19 iš ieškovės į atsakovo sąskaitą buvo pervesta daugiau nei 100 000 Lt, patvirtina AB SEB banko pateikta pažyma (b. l. 72). Teismas laiko, kad tai yra pakankami įrodymai, leidžiantys padaryti išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui paskolos raštelyje įvardintą pinigų sumą. Jei paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nėra nustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas atsiliepime teigia, kad negavo ieškovės reikalavimo grąžinti skolą. Tačiau nuo atsiliepimo pateikimo CK 6.873 straipsnyje numatytas terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 100 000 Lt skolą yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat pagrįstas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Tačiau aplinkybės, kad piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta 2008-08-01 ieškovė neįrodė, todėl priteisti jos paskaičiuotų palūkanų nuo minėtos datos iki 2001-03-01 (12 916,46 Lt) nėra pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą gali remtis tik tais įrodymais, kurie įstatymo nustatyta tvarka buvo ištirti nagrinėjant bylą. Todėl teismas nepasisako ir nevertina tų įrodymų, kuriuos atsakovas pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 263 straipsnis).

12Kadangi yra tenkinama tik dalis ieškovės pareikštų reikalavimų, jai bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą ieškinį, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

14ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

15Priteisti ieškovei D. B. 100 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 600 Lt žyminį mokestį ir 1 780 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo E. V..

16Kitą ieškinio dalį atmesti.

17Iš atsakovo E. V. į valstybės biudžetą priteisti 1 400 Lt žyminį mokestį.

18Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Ryšiai