Byla e2A-96-855/2020
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „KUSTODIJA“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 19203,17 Eur skolos, 1976,31 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 123,42 Eur skolos ir 9,26 Eur palūkanų.

61.1.

7Savo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. pardavė ir pristatė atsakovui įvairias trąšas ir pesticidus, už šias prekes išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras: 2016-04-04 serija SIA Nr. 160066 (1165,50 Eur sumai), 2016-04-29 serija SIA Nr. 160377 (123,42 Eur sumai), 2016-05-06 serija SIA Nr. 160504 (13523,86 Eur sumai) ir 2016-05-11 serija SIA Nr. 160546 (4390,39 Eur sumai), bendrai 19203,17 Eur sumai, pagal kurias atsakovas su ieškove neatsiskaitė. PVM sąskaitos faktūros atsakovo buvo priimtos, pasirašytos ir nebuvo grąžintos, kaip išrašytos be pagrindo, pretenzijų dėl prekių kokybės atsakovas nėra pateikęs. Nagrinėjant bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sutikrinus pateiktą informaciją, nustatė, kad atsakovas pagal PVM sąskaitą faktūrą 2016-04-29 serija SIA Nr. 160377 (123,42 Eur sumai) yra atsiskaitęs, todėl atsisako ieškinio reikalavimo dėl skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą 2016-04-29 serija SIA Nr. 160377, t. y. dėl 123,42 Eur ir 9,26 Eur palūkanų.

82.

9Atsakovas V. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

102.1.

11Savo poziciją grindė tuo, kad PVM sąskaita faktūra 2016-04-29 serija SIA Nr. 160377 (123,40 Eur sumai) yra apmokėta pavedimu per banką, o kitos PVM sąskaitos faktūros (SIA Nr. 160066, SIA Nr. 160504, SIA Nr. 160546) padengtos grūdais ir parduotomis trąšomis pagal atsakovo ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras: VVA Nr. 2016/06 ir 2016/09/16VV ieškovei.

12II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

133.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ atsisakymą nuo dalies ieškinio ir civilinės bylos dalį dėl 123,42 Eur skolos ir 9,26 Eur palūkanų priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti ieškovei iš atsakovo V. V. 19079,75 Eur skolos, 1967,05 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21046,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1793,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu teismas taip pat priteisė iš atsakovo 474,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 7,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

154.

16Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 str. 1 d. nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau apie tokio veiksmo atlikimą būtina tinkamai pranešti kitai prievolės šaliai. Taip pat atliekant įskaitymą turi būti laikomasi CK 6.130 str. 1 d. nustatytų įskaitymo sąlygų.

175.

18Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog atsakovas buvo tinkamai pranešęs ieškovei apie priešpriešinių prievolių įskaitymą, byloje nepateikta. Atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad apie įskaitymą atsakovui nepranešė. Teismo vertinimu, tokiu būdu įskaitymas nebuvo atliktas. Be to, nesant byloje jokių kitų (priėmimo – perdavimo aktų ir kt.) įrodymų, išskyrus atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, apie atsakovo pateiktus grūdus ieškovei, kurios apskaitoje minėtų PVM sąskaitų faktūrų nėra, nėra galimybės konstatuoti, jog ieškovė turi pareigą atsakovui, todėl įskaitymo sąlyga dėl prievolių šalių turėjimo vieną kitai abipusių teisių ir pareigų nenustatyta ir įskaitymas laikomas nepagrįstu. Teismas laikė, kad visų CK 6.131 str. 1 d. nustatytų įskaitymo sąlygų nebuvo, todėl atsakovo prievolė negalėjo pasibaigti įskaitymu.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

206.

21Apeliaciniu skundu apeliantas V. V. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį iškviesti R. K., išreikalauti UAB „KUSTODIJA“ 2016 m. gegužės 6 d. darbuotojų sąrašą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

226.1.

23Niekada nepareiškė, kad prievolė pasibaigė įskaitymu. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal ieškinyje pateiktas PVM Sąskaitas – faktūras yra atsiskaitęs mokėjimo pavedimu ir UAB „KUSTODIJA“ parduotais grūdais ir parduotomis trąšomis.

246.2.

25Teikdamas savo prekes ieškovei, jis ir ieškovė buvo susitarę, kad prekės tiekiamos už jau turimą skolą. Todėl, ieškovė gavusi prekes jau nebesitikėjo, kad jis mokės pinigus. Apie tai aiškiai sutarė su ieškovo pardavimų vadovu R. K.. Ieškovas turėjo kažkokių problemų su banku, todėl pats prašė ne daryti pavedimą į sąskaitą, už kažkokį faktoringą, bet duoti grūdais ir trąšomis. Būtent todėl ant išrašytų sąskaitų faktūrų nėra nurodyta jokių mokėjimo sąlygų, nes daiktai buvo atiduoti už skolą.

266.3.

27Prekių perdavimo momentu mano skola ieškovui pasibaigė. Sandorio forma buvo teisingai išlaikyta, nes pirkimo pardavimo sutarčiai įstatymas kažkokių reikalavimų nenumato, užtenka sąskaitų.

286.4.

29Ieškovės teiginiai apie tai, kad tų faktūrų nematė ir nežino, yra melagingi. Pateikė dvi sąskaitas faktūras, kurių vieną pasirašė R. K., kitą pasirašė Ž. K.. Abu šie asmenys tuo metu buvo atsakingi įmonės darbuotojai, veikę savo įgaliojimų ribose. Nors ieškovė ir nurodo, kad sąskaitose faktūrose pasirašę asmenys ieškovei yra nežinomi, tačiau šie teiginiai yra netiesa.

306.5.

31Net ir prie ieškinio pridėtose visose sąskaitose faktūrose, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą, po logistikos vadybininko L. S. nurodyta, kad jas spausdino Ž. K.. Tuo tarpu R. K. buvo ne tik yra įmonės darbuotojas, bet ir yra kreditorių sąraše, jam ir bankroto fondo išmokėti darbuotojo pinigai. Siekiant paneigti šias melagingas ieškovės nurodomas aplinkybes, yra būtina kviesti liudyti R. K. bei išreikalauti duomenis apie UAB „KUSTODIJA“ darbuotojus 2016 m. gegužės mėn.

327.

33Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ atsiliepime į apeliantės V. V. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

347.1.

35Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas teiginiu, jog apeliantas neva atliko ne užskaitą (įskaitymą) dėl skolos ieškovui sudengimo, tačiau nurodyta aplinkybė yra nauja, t. y. šia aplinkybe atsakovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, remiantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinama.

367.2.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip skolos padengimo sandoris tik tuo atveju, jeigu skolininkas ir kreditorius aiškiai išreiškia valią skolą apmokėti prekėmis ir tokį susitarimą įgyvendina, t.y. perduoda turtą kreditoriui (LR CK 6.436 str. 3 d.).

387.3.

39Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovas ieškovei yra perdavęs su atsiliepimu į ieškinį pateiktose atsakovo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes.

407.4.

41Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų išreiškusios valią atsakovo skolą padengti atsakovo prekėmis. Buvo minėta, kad skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo – pardavimo sutarčių taisyklės, taigi, atsakovas privalėjo pateikti ofertą tokiam sandoriui, o ieškovė – akceptuoti atsakovo pasiūlymą. Tačiau, nė vienas iš nurodytų veiksmų neatliktas.

427.5.

43Darant hipotetinę prielaidą, kad 2016-05-06 atsakovo PVM sąskaita – faktūra VVA Nr. 2016/06 (23776,50 Eur sumai) ir 2016-09-19 atsakovo PVM sąskaita – faktūra Nr. 2016/09/16/16VV (17 424 Eur sumai) buvo įtrauktos į ieškovo buhalterinę apskaitą ir tokios prekės ieškovui buvo perduotos, šį teisinį santykį reiktų vertinti kaip prekių pirkimą – pardavimą, kuriame atsakovas buvo pardavėju, o ieškovė – pirkėju. Atitinkamai, iš paminėto santykio kiltų atsakovo reikalavimas dėl prekių kainos apmokėjimo ieškovo atžvilgiu. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir išrašytų sąskaitų turinys.

447.6.

45Ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų sumos nesutampa su atsakovo išrašytų sąskaitų faktūrų suma, t .y. ieškovo PVM sąskaitų – faktūrų suma apima 19 079,75 Eur, o atsakovo – netgi 41 200,50 Eur. Šios aplinkybės įrodo, jog tarp šalių vyko prekyba (pirkimas – pardavimas), o ne įsiskolinimų dengimas prekėmis.

467.7.

47Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovas ne kartą aiškiai patvirtino, kad prekes pardavė ir už jas nebuvo atsiskaityta. Taip pat, atsakovas nurodė, kad manė, jog yra atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tačiau pamiršo pranešti ieškovei.

487.8.

49Prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nepagrįstas, kadangi apeliantas nėra nurodęs jokių motyvų, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl kurių negalėtų įvykti rašytinis bylos nagrinėjimas.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

52Apeliacinis skundas netenkintinas.

538.

54Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

559.

56Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5710.

58CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

5911.

60Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

6112.

62Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar išdėstyti visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad toks prašymas nėra motyvuotas, kadangi vieninteliu tokio prašymo motyvu galima laikyti tik apelianto prašymą į bylą kviesti liudyti R. K.. Vis dėlto, prašymas kviesti liudyti R. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktas nebuvo, ankstesniuose procesiniuose apelianto dokumentuose prašymas taip pat suformuluotas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat prašymas kviesti liudyti R. K. atmestini.

6313.

64Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 178 straipsnis), įrodymus privalo pateikti proceso šalys. Teismas gali išreikalauti įrodymus, kurių šalis negali gauti, esant atitinkamam šalies prašymui ir pateiktiems duomenims apie tokio prašymo pagrįstumą. Apelianto prašymas išreikalauti duomenis apie UAB „KUSTODIJA“ darbuotojus 2016 m. gegužės mėn. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktas nebuvo, nors pirmosios instancijos teismas ėmėsi tinkamų procesinių priemonių šalių lygiateisiškumo, proceso rungtyniškumo principams garantuoti, bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo paaiškinta galimybė teikti prašymus ir papildomus dokumentus, ne kartą aiškintos proceso taisyklės ir eiga. Pažymėtina, kad pats apeliantas į parengiamąjį posėdį neatvyko (atvyko pavėlavęs, ne laiku). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės plačiau neanalizavo, ar R. K. ir Ž. K. buvo ieškovės darbuotojai, tokia bylą nagrinėjusio teismo pozicija nagrinėjamu iš esmės yra pagrįsta, kadangi ieškinys buvo tenkintas pirmiausiai todėl, kad bylą nagrinėjusio teismo vertinimu apeliantas apskritai neturėjo teisės atlikti įskaitymo. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašymas dėl dokumentų išreikalavimo taip pat atmestinas.

6514.

66Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2015 – 2016 metais tiekė atsakovui įvairias prekes ir pesticidus, o už pateiktas prekes išrašė atsakovui ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras 2016 m. balandžio 4 d. serija SIA Nr. 160066 (1 165,50 Eur sumai), 2016 m. gegužės 6 d. serija SIA Nr. 160504 (13 523,86 Eur sumai) ir 2016 m. gegužės 11 d. serija SIA Nr. 160546 (4390,39 Eur sumai) bendrai 19079,75 Eur sumai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas nurodytas prekes gavo, be to, bylos duomenimis apeliantas nereiškė ir jokių pretenzijų dėl prekių kokybės. Vis dėlto, apelianto vertinimu jis už prekes su UAB „KUSTODIJA“ atsiskaitė, o prievolės apmokėti nurodomų sąskaitų – faktūrų nebeturi.

6715.

68Teisėjų kolegija pažymi, kad paties apelianto V. V. pozicija dėl atsiskaitymo už prekes teismo posėdyje buvo itin nenuosekli ir prieštaringa. Iš 2019 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso išrašo matyti, kad apeliantas savo poziciją dėl atsiskaitymo pagal aptariamas sąskaitas faktūras nuolat keitė, kadangi vienu atveju nurodė, kad skolas nusirašė atlikęs įskaitymą (buhalteriškai), kitu atveju, jog grūdus ieškovei pardavė, trečiu atveju, jog ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras apmokėjo prekėmis.

6916.

70Bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į apelianto pozicijos prieštaringumą ir nenuoseklumą, apelianto paaiškinimus pagrįstai laikė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas siekė įrodyti teisėtai atliktą įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime itin išsamiai išanalizavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygas, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimui, pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog atsakovas buvo tinkamai pranešęs ieškovei apie priešpriešinių prievolių įskaitymą, byloje nepateikta bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.131 str. 1 d. visų nustatytų įskaitymo sąlygų nebuvo, todėl apelianto prievolė negalėjo pasibaigti įskaitymu. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka, juolab, kad ir apeliaciniame skunde pats apeliantas iš esmės pakeitęs savo poziciją teigia, kad įskaitymas apskritai nebuvo atliktas, o sąskaitas faktūras jis apmokėjo prekėmis. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės gali būti laikomos naujomis. Kita vertus, nors apeliantas įrodinėja priešingai, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad šalys buvo susitarusios atsakovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras apmokėti prekėmis, jog buvo sudarytas toks civiliniams įstatymams neprieštaraujantis sandoris.

7117.

72Kaip jau minėta, apeliantas neginčija, kad jam buvo išrašytos ieškovės yra bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros 2016 m. balandžio 4 d. serija SIA Nr. 160066 (1 165,50 Eur sumai), 2016 m. gegužės 6 d. serija SIA Nr. 160504 (13 523,86 Eur sumai) ir 2016 m. gegužės 11 d. serija SIA Nr. 160546 (4390,39 Eur sumai), kad prekes pagal šias sąskaitas faktūras gavo, t. y. atsakovas sąskaitas faktūras akceptavo. Pažymėtina, kad apelianto akceptuotose sąskaitose – faktūrose yra nurodyti apmokėjimo terminai bei apmokėjimo suma eurais, t. y. aiškiai nurodoma, kad prievolės įvykdymas – pinigais, sumokant sąskaitose faktūrose nurodytą sumą. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad apie atsiskaitymą prekėmis jose nieko nenurodoma. Pažymėtina ir tai, kad ir paties apelianto išrašytose / pateiktose sąskaitose faktūrose serija VVA Nr. 2016/06 (23776,50 Eur sumai) bei 2016/09/16VV (17424,00 Eur sumai) taip pat nurodomas apmokėjimas pinigais.

7318.

74Teisėjų kolegija, be kita ko ,atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus apelianto teiginius, jog ant išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų nėra nurodyta jokių mokėjimo sąlygų, nes daiktai buvo atiduoti už skolą. Pirmiausiai pažymėtina, kad apmokėjimo sąlygų sąskaitoje faktūroje nebuvimas, nesant jokių kitų įrodymų, savaime nereiškia, jog už tam tikras apeliantui išrašytas sąskaitas – faktūras apmokama prekėmis, jog toks susitarimas tarp šalių egzistuoja. Antra, išrašytos sąskaitos faktūros yra pakankamai aiškios, detalios, jose nurodomos tiek pačios prekės, tiek jų kiekis, tiek pardavimo ar sąskaitos faktūros surašymo data, be to 2016 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitoje – faktūroje 2016/09/16VV (17424,00 Eur sumai) nurodoma net ir jos apmokėjimo data – „sąskaitą apmokėti iki 2016.10.19“.

7519.

76Šioje civilinėje byloje turi būti taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

7720.

78Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

7921.

80Atsižvelgiant į nurodomas įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas įstatyme ir išplėtotas teismų praktikoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomi teiginiai apie tai, kad šalys buvo susitarusios už prekes apmokėti ne pinigais, o prekėmis yra neįrodyti. Apeliantas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad jo išrašytose sąskaitose faktūrose nurodomos prekės buvo perduotos ieškovei (nepateiktas nei šalių susirašinėjimas, nei priėmimo perdavimo aktais, nei dokumentai patvirtinantys prekių vežimą ieškovei ar pan.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, jog ieškovės UAB „KUSTODIJA“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų sumos nesutampa su atsakovo išrašytų sąskaitų faktūrų suma. Byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų suma yra 19 079,75 Eur, o apelianto daugiau nei dvigubai didesnė – 41 200,50 Eur, toks neatitikimas taip nesudaro pagrindo tikėtinai spręsti, kad šalys galėjo susitarti dėl atsiskaitymo prekėmis, o ne pinigais.

8122.

82Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde apelianto V. V. nurodomas argumentas, kad jis skolą turi mokėti du kartus, taip pat nėra pagrįstas, kadangi šiuo atveju apeliantas pagal jo paties išrašytas sąskaitas faktūras gali reikšti kreditorinius reikalavimus ieškovei jos bankroto byloje (kartu būtų vertinama ir sąskaitų faktūrų pagrįstumas, jas pasirašiusių asmenų teisė tokius dokumentus pasirašyti, teisiniai santykiai juos siejantys su ieškove). Tuo tarpu aplinkybė, kad apeliantas nesinaudojo profesionalaus teisininko paslaugomis tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame procese teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, be to ir pats apeliantas sutinka, kad nepasisamdyti advokato buvo jo klaida.

8323.

84Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

8524.

86Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8725.

88Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui V. V. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ atstovas iki teismo posėdžio nepateikė duomenų apie apeliaciniame procese patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

89Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

90Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 6. 1.1.... 7. Savo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki... 8. 2.... 9. Atsakovas V. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.... 10. 2.1.... 11. Savo poziciją grindė tuo, kad PVM sąskaita faktūra 2016-04-29 serija SIA... 12. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 13. 3.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu... 15. 4.... 16. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 17. 5.... 18. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 6.... 21. Apeliaciniu skundu apeliantas V. V. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 18 d.... 22. 6.1.... 23. Niekada nepareiškė, kad prievolė pasibaigė įskaitymu. Procesiniuose... 24. 6.2.... 25. Teikdamas savo prekes ieškovei, jis ir ieškovė buvo susitarę, kad prekės... 26. 6.3.... 27. Prekių perdavimo momentu mano skola ieškovui pasibaigė. Sandorio forma buvo... 28. 6.4.... 29. Ieškovės teiginiai apie tai, kad tų faktūrų nematė ir nežino, yra... 30. 6.5.... 31. Net ir prie ieškinio pridėtose visose sąskaitose faktūrose, iš kurių... 32. 7.... 33. Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ atsiliepime į apeliantės V. V. apeliacinį... 34. 7.1.... 35. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas teiginiu, jog apeliantas neva... 36. 7.2.... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimas gali būti... 38. 7.3.... 39. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovas... 40. 7.4.... 41. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų... 42. 7.5.... 43. Darant hipotetinę prielaidą, kad 2016-05-06 atsakovo PVM sąskaita –... 44. 7.6.... 45. Ieškovės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų sumos nesutampa su atsakovo... 46. 7.7.... 47. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovas ne kartą... 48. 7.8.... 49. Prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nepagrįstas, kadangi apeliantas... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 53. 8.... 54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320... 55. 9.... 56. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 57. 10.... 58. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 59. 11.... 60. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių... 61. 12.... 62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių... 63. 13.... 64. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 178... 65. 14.... 66. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė 2015 – 2016 metais... 67. 15.... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad paties apelianto V. V. pozicija dėl... 69. 16.... 70. Bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į... 71. 17.... 72. Kaip jau minėta, apeliantas neginčija, kad jam buvo išrašytos ieškovės... 73. 18.... 74. Teisėjų kolegija, be kita ko ,atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus... 75. 19.... 76. Šioje civilinėje byloje turi būti taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta... 77. 20.... 78. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 79. 21.... 80. Atsižvelgiant į nurodomas įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas įstatyme ir... 81. 22.... 82. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde apelianto V. V.... 83. 23.... 84. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 85. 24.... 86. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo... 87. 25.... 88. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui V. V. jo patirtos bylinėjimosi... 89. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 90. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti...