Byla 2A-1744-259/2017
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo iš dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lorem“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo iš dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas pareikštame ieškinyje prašė: 1) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3344 (toliau - Sprendimas) darbo byloje Nr. APS-112-11983 panaikinti dalyje, paliekant galioti 12,28 Eur iš atsakovės UAB ,,Lorem“ ieškovo S. K. naudai priteistą neišmokėto darbo užmokesčio už darbą naktį. Kitą Sprendimo dalį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir priimti kitą Sprendimą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2016 m. birželio mėn. už darbą naktį 24,98 Eur, už darbą švenčių dieną 41,40 Eur, už darbą poilsio dieną 33,12 Eur, 234,98 Eur dienpinigių už 2016 m. birželio mėnesį, 29,08 Eur patirtų komandiruotės išlaidų, 100,00 Eur patirtų išlaidų už asmenines saugos priemones, 24,08 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, po 21,22 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 28 d. iki visiško atsiskaitymo ir 445,62 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką; 3) atsakovės ieškovui 2016 m. birželio 10 d. sumokėtus komandiruotpinigius ir 2016 m. liepos 15 d. sumokėtus dienpinigius įskaityti į už 2016 m. birželio mėnesį priklausančius dienpinigius; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, 60,02 Eur vertimo ir kelionės į teismą išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. DGK 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. DGKS-3344 darbo byloje Nr. APS-112-11983/2016 nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB ,,Lorem" ieškovo S. K. naudai tik 12,28 euro neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą. DGK iš esmės nurodė, kad Darbdavys iš Darbuotojo negavo jokių duomenų (tachografo kortelės), pagal kuriuos būtų galima teisingai paskaičiuoti darbo užmokestį, nes: 1) Darbuotojas kiekvienos darbo savaitės pabaigoje turėjo pateikti informaciją apie tikslią buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę, kad būtų gauti iš Darbuotojo ir duomenys apie dirbtą laiką bei viršvalandžius, tačiau Darbdavys iš Darbuotojo šių duomenų nėra gavęs, todėl darbo užmokesčiui paskaičiuoti buvo žymimas standartinis darbo laikas - po 8 val. kas dieną (ir darbas šventinę dieną); 2) Darbdavys Darbuotojo komandiruotpinigius skaičiavo nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 3 d, imtinai vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3d. nutarimu Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos" su galiojančiais pakeitimais, o darbo sutarties Nr. 33, 7 - ame punkte numatyta: mokėti sumažintus dienpinigius, bet ne mažiau nei 50 proc. nuo teisės aktuose nustatytos sumos. 2016 m. birželio 10 d. tarp Darbdavio ir Darbuotojo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 33, kuria Darbuotojas priimtas į vairuotojo - ekspeditoriaus pareigas. 2016 m. birželio 10 d. tarp Darbdavio ir Darbuotojo buvo pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 23. 2016 m. birželio 10 d. tarp Darbdavio ir Darbuotojo buvo pasirašytas įsakymas dėl S. K. siuntimo į komandiruotę Nr. 16/18. 2016 m. birželio 10 d. Darbdavys Darbuotojui į sąskaitą pravedė 100 eurų komandiruotpinigių. 2016 m. birželio 30 d. Darbdavys Darbuotojui pateikė įsakymą dėl S. K. atšaukimo iš komandiruotės Nr. 16/23, po kuriuo 2016 m. liepos 1 d. Darbuotojas pasirašė, jog su tokiu įsakymu nesutinkantis ir grąžino įsakymą Darbdaviui. 2016 m. birželio 30 d. Darbdavys sudarė Darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštį Nr. 2016063, kuriame nurodė Darbuotojui S. K. pagal darbo sutartį mokėtiną darbo užmokestį 456 eurus, poilsio ir švenčių dienomis dirbtas 8 valandas, bei priskaičiuotą darbo užmokestį už birželio mėnesį 327,66 euro. 2016 m. birželio 30 d. Darbdavys sudarė Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2016063, kuriame nurodė Darbuotojui S. K. priskaičiuotą darbo užmokestį už birželio mėnesį 327,66 euro, išskaitant 49,15 euro gyventojų pajamų mokesčio bei 9 proc. SODRAI - kas sudaro 29,49 euro. Išmokama suma sudaro 249,02 euro. 2016 m. liepos 3 d. Darbuotojas grįžo iš komandiruotės ir 2016 m. liepos 4 d. Darbdavio atstovui D. B. pateikė komandiruotės dokumentus. 2016 m. liepos 4 d. Darbdavys sudarė ir įsakymą Nr. 2016-072 dėl komandiruotės išlaidų apmokėjimo, Darbdavys šio įsakymo 1 dalyje nurodo dienpinigių normą 44,42 euro, ir daugina šią sumą iš 23 komandiruotės dienų. Darbdavys gauna 1021,66 euro dienpinigių, tačiau nenurodo, kuo vadovaujantis yra apskaityta 44,42 dienpinigių norma ir kodėl dienpinigių dydis Danijos Karalystei ir Lenkijos Respublikai yra vienodas. 2016 m. liepos 4 d. Darbdavys sudarė komandiruotės ataskaitos įsakymą Nr. 2016-072, kuriame nurodė komandiruotės trukmę nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 3 d. Tačiau šiame įsakyme nurodomos dienpinigių normos Danijai ir Lenkijai skiriasi nuo įsakyme nurodytų dienpinigių normų, ir jau yra nurodoma komandiruotės trukmė Danijos Karalystėje 21 diena, kuriai Darbdavys priskyrė 45,32 euro į dieną dienpinigių, o komandiruotės trukmė Lenkijos Respublikoje 2 dienos, kuriai Darbdavys priskyrė 35,00 euro į dieną dienpinigių. Darbdavys minėtame įsakyme taip pat nurodo 138,27 euro Darbuotojo kelionės išlaidų, iš kurių atskaito 100,00 eurų 2016 m. birželio 10 d. sumokėtų komandiruotpinigių. Vadovaujantis Darbdavio įsakymu, komandiruotės išlaidoms apmokėti darbdavys skyrė tik 38,27 euro. Darbo užmokestį Darbdavys nurodo 249,02 euro už 2016 m. birželio mėn. 2016 m. liepos 15 d. Darbdavys Darbuotojui į banko sąskaitą sumokėjo 1308,95 euro, mokėjimo paskirtyje tai įvardindamas kaip darbo užmokestį už 2016 m. birželio mėnesį, 2016-06-11/2016-07-03 komandiruotpinigius ir komandiruotės išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Darbuotojas 2016 m. liepos 18 d. kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti neišmokėtą darbo už mokestį už 2016 m. birželio mėnesį, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas ir išlaidas, nurodydamas, kad Darbdavys bendroj sumoj už 2016 m. birželio mėnesį jam neišmokėjo apie 300 eurų su darbo santykiais susijusių išmokų ir išlaidų. Darbdavys, apskaičiuodamas ir išmokėdamas Darbuotojui darbo užmokestį už 2016 m. birželio mėnesį Darbo laiko apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2016063 nenurodė kiek konkrečiai priskaityta už pagrindinį atlyginimą 2016 m. birželio mėnesį, kiek iš jų tenka šventinei dienai, t. y. 2016 m. birželio 24 d. 2016 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio išraše, nurodoma, jog ieškovas dirbo 15 dienų, ir 112 valandų, iš kurių 8 val. sudaro 2016 m. birželio 24 d. Kadangi Darbdavys pripažįsta faktą, jog Darbuotojas dirbo šventine diena, ir jam buvo skaičiuojamas standartinis tarifas, vadinasi Darbdaviui kyla prievolė už šią diena apmokėti dvigubai, ką ir nurodė Darbdavys darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštyje Nr. 2016063. Darbo sutarties Nr. 33 5-ame punkte buvo nustatyta darbo dienos (pamainos, savaitės) trukmė taikant suminę darbo laiko apskaitą ir laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte (LR DK 148 ir 149 str.). Darbuotojas 2016 m. birželio 12 d. dirbo, t. y. vairavo, atliko kitus darbus. Tačiau Atsakovas 2016 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Darbuotojui žymėjo poilsio dieną, ir Darbuotojui už darbą 2016 m. birželio 12 d. (sekmadienį) neapmokėjo, motyvuodamas tuo, jog Darbuotojas, turėjo kiekvieną savaitgalį Atsakovui teikti informaciją apie dirbtas valandas. Darbuotojas dirbo ne pagal grafiką, todėl Darbdaviui išlieka prievolė Darbuotojui apmokėti už 2016 m. birželio 12 d. dvigubu tarifu, kadangi Darbdavys neįrodė, jog Darbuotojui per mėnesį suteikė kitą poilsio dieną arba pridėjo papildomą dieną prie kasmetinių atostogų. Ieškovas reikalauja už 2016 m. birželio 12 d. poilsio dieną dirbtas 6 darbo valandas jam apmokėti 33,12 euro. Be to, ieškovas 2016 m. birželio mėnesį naktį dirbo 9 valandas. Tai patvirtina Ieškovo į darbo bylą pateikti darbo apskaitos žurnalai, bei vairuotojo skaitmeninės kortelės duomenys. Ieškovas taip pat nesutinka su DGK sprendimu dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio už darbą naktį priteista išmokėti suma 12,28 euro, kaip nepagrįsta. DGK konstatavo, kad Ieškovui buvo paskaičiuotas ir sumokėtas viengubu tarifu darbo užmokestis už visas dirbtas valandas, t .y. 112 val., tačiau nepriskaičiuotas naktinis apmokėjimas 0,5 karto už 9 valandas (0,5 x 2,73 euro x 9 val.), viso 12,28 euro. Nesutinka su tokiu Komisijos skaičiavimu, kadangi Darbdavys darbo užmokestį skaičiavo tik standartiniu tarifu, t. y. 8 val. į dieną, dienos metu. Darbdavys Darbuotojui už darbą naktį pilnai nėra sumokėjęs iki šiol ir bendra neišmokėta, todėl išieškotina iš Atsakovo, Ieškovo pas Atsakovą už darbą naktį 2016 m. birželio mėn. suma sudaro 24,98 euro (37,26-12,28). LR DK 220 str. 1 ir 2 d. numato, jog dienpinigių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1K-293 patvirtinta redakcija nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes dydžius, kuriais remiantis Ieškovas apskaičiavo jam už 2016 m. birželio mėnesį priklausančių dienpinigių sumą, kuri sudaro 1131 euro. Be to, darbdavys Darbuotojui 2016 m. birželio 10 d., t. y. paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios išmokėjo tik 100 eurų dienpinigių. Be to, 2012 m. vasario 2 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 116 Dėl LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir tvarkos" pakeitimo nukreipia į 2003m. sausio 28 d. LR Vyriausybės patvirtintą teisės aktą Nr. 99 Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos, kurios 3 d. nurodoma, kad iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumų, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš LR ir parvykimo į ją dienas), taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo j tą užsienio valstybę diena. Taigi darbo sutarties Nr. 33, 7 punktas numato 2014 m. rugsėjo 24 d. LR finansų ministro įsakymo Nr. 1K-293 redakcija patvirtintą dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes, kuriose ieškovo dienpinigių paros suma Danijai atitinka 57 eurus, o Lenkijai 38 eurus. Darbdavys ieškovui apskaičiavo dienpinigius, akivaizdžiai nesilaikydamas darbo sutartyje patvirtinto susitarimo, pirmiausia nesumokėdamas prieš komandiruotę Darbuotojui privalomo išmokėti avanso, o darbo užmokesčio mokėjimo dienai nesumokėdamas likusios dienpinigių sumos, apskaičiuojamos pagal LR finansų ministro 2014-09-24 įsakymo Nr. 1K-293 redakciją. 2016 m. birželio 10 d. įsakyme dėl S. K. siuntimo į komandiruote nebuvo nurodyta nei buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė, nei komandiruotės dienų skaičius, nei bent preliminari trukmė. Darbdavys, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais pažeidinėjo Teisės aktus, nesilaikydamas elementarios siuntimo į komandiruotę tvarkos. LR Teisės aktuose nustatyta prievolė Darbdaviui bent preliminariai nurodyti komandiruotės trukmę yra ne kas kitas kaip Darbuotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos mechanizmas, tiesiogiai nukreiptas į LR Vyriausybės nutarimą įpareigojantis Darbdavį Darbuotojui prieš komandiruotę mokėti ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir netgi su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Kadangi, Darbdavys įsakyme dėl S. K. siuntimo į komandiruotę Nr. 16/18 nenurodė bent preliminarios komandiruotės trukmės, vadinasi jis pažeidė ne tik Komandiruotės įforminimo tvarką, tačiau ir LR Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį avanso išmokėjimo tvarką. Darbuotojas savo pareigą pranešti Darbdaviui apie savo tikslią kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę atliko tinkamai. Byloje duomenų, kad Atsakovas būtų reiškęs Ieškovui pretenzijas dėl nepateiktų ataskaitų nėra, todėl laikytina, kad Ieškovas Atsakovui laikui ir tinkamai įvykdė savo prievolę pateikti komandiruotės ataskaitą. Kadangi darbo sutarties 3 punktu buvo sutarta darbo užmokestį mokėti vieną kartą į mėnesį, iki kito mėnesio 15 dienos, su 2016 m. birželio mėnesio darbo užmokesčiu turėjo būti sumokėtas ir dienpinigių likutis už 2016 m. birželio mėnesio komandiruotę. Tai patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo taisyklės. Kodėl Darbdavys nusprendė dienpinigius už liepos mėnesį sumokėti kartu su 2016 m. birželio mėnesio darbo užmokesčiu nėra aišku, tačiau tokia Darbdavio nuostata yra neteisėta ir neatitinkanti Darbuotojo interesų, pažeidžianti Tvarkos nuostatus ir lūkesčius, kadangi nesibaigus mėnesiui, visiškas atsiskaitymas su Darbuotoju yra negalimas, kadangi Darbdavys bet kurią dieną gali vėl Darbuotoją siųsti į komandiruotę. Ieškovui nebuvo sumokėtas prieš komandiruotę privalomas avansas, mažiausiai 500 eurų dienpinigių suma ir apie 70 eurų numatomų komandiruotės išlaidų. DGK Ieškovo atmestas prašymas dėl dienpinigių išieškojimo yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. Darbdavys Darbuotojui sumokėdamas 1121,66 euro dienpinigių atsiskaitė su Darbuotoju ne už 23 komandiruotės dienas, o tik už 20 dienų už birželio komandiruotę. Kaip matyti iš darbdavio komandiruotės ataskaitos, kuri nėra patvirtinta įmonės antspaudu ir darbuotojas su ja nebuvo supažindintas, darbdavys 21 komandiruotės dieną nurodo tik Danijos Karalystę, už kurią darbuotojui už 21 komandiruotės dieną priskaičiavo 951,66 euro dienpinigių. Ieškovui už birželio mėnesio komandiruotę priklauso 1131 euro. 2017 m. vasario 28 d. Pažymoje Nr. LOR/17-3 Atsakovas patikslino informaciją, kad už 2016 m. birželio mėn. Ieškovui išmokėjo 896,02 euro dienpinigių. Vadinasi šiai dienai atsakovo neišmokėtų ieškovui dienpinigių dalis už birželio mėnesio 20 dienų komandiruote, sudaro: 1131 euras - 896,02 eurai = 234,98 euro, kuriu Atsakovas Ieškovui nėra sumokėjęs iki šiol. Be to, Darbdavys privalėjo Darbuotojui atsižvelgdamas, jog šis yra komandiruojamas į Daniją ir Vokietiją, išmokėti Darbuotojui ne tik 50 procentų numatomų komandiruotės išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. patvirtintos redakcijos įsakymu Nr. 1K-293, bet ir dienpinigių, pagal šio paties įsakymo dienpinigių normą nustatytą Vokietijos Federacinei Respublikai, Danijos Karalystei ir Lenkijos Respublikai, kas atitinkamai sudarytų 58, 57 ir 38 eurai į dieną. Iš ieškovui 2016 m. birželio 10 d. sumokėtų 100 eurų komandiruotpinigių (dienpinigių), buvo atskaičiuota 100 eurų ieškovo komandiruotės metu turėtų išlaidų, įvardijant juos avansu, kas yra neteisėta vadovaujantis tuo pačiu darbo sutarties 7 punktu. Siekiant išvengti netikslumų ir bet kokio klaidinimo, iš išmokėto dienpinigių avanso, gali būti atskaičiuojami arba pasidengti tik dienpinigiai, iš išmokėto avanso komandiruotės išlaidoms, gali pasidengti arba atsiskaičiuoti tik komandiruotės išlaidos. Ir tik esant po komandiruotės kurių nors išmokų permokai, galima padengti kitos rūšies permoką, todėl Darbuotojui nereiktų jos grąžinti įmonei. Ieškovas per birželio mėnesio komandiruotę patyrė 1687,35 eurų komandiruotės išlaidų, iš kurių 266,85 Lenkijos zlotai, kas pagal tuo metu galiojusį oficialųjį kursą, kuris buvo 4,3591 PLN, sudaro 61,22 euro ir 106,13 eurus komandiruotės išlaidų eurais, t. y. iš viso 167,35 euro. Atsakovas Ieškovui neapmokėjo 123,08 PLN 2016 m. birželio 11 d. sąskaitos-faktūros už 45,05 l degalų, kas atitinkamai sudaro 28,24 euro suma. Kadangi Darbuotojui prieš komandiruotę buvo sumokėti komandiruotpinigiai, juos galima buvo užskaityti tik Darbuotojui priklausantiems dienpinigiams, ir jokiu būdu nepadengti komandiruotės išlaidoms. Nors darbdavys 2016 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 422 mokėjimo paskirtyje nurodo, kad apmokamos komandiruotės išlaidos pagal pateiktus dokumentus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 175,19 eurų ieškovo birželio mėnesį patirtų komandiruotės išlaidų nebuvo apmokėta. Darbdavys Darbuotojui iki šiol nėra sumokėjęs 167,35 euro - 139,11 euro + 0,84 euro = 29,08 euro už komandiruotės birželio mėnesi metu patirtas išlaidas. Be to, LR DK 219 str. numato kompensaciją už darbuotojams priklausančiu įrankiu, darbo drabužiu nusidėvėjimą. Darbuotojas, kreipdamasis į DGK; nurodė, jog 2016 m. birželio 10 d. buvo priimtas į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, Darbdavys, prieš siųsdamas Ieškovą į komandiruotę, jam neišdavė jo darbui atlikti būtinų apsauginių batų, pirštinių, viršutinių drabužių, būtinų atlikti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms pagal darbo sutartį, o Darbuotojui prašant, nekompensavo Darbuotojo asmeninius sudėvėtus darbo drabužius ir avalynę, kurie yra būtini vairuotojo- ekspeditoriaus darbui, vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. Nutarimo Nr. 1386 Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimu. Kadangi Darbdavys saugos rūbų darbuotojui neišdavė, motyvuodamas tuo, jog Darbuotojui buvo siūloma minėtos saugos priemonės, tačiau Darbuotojas jų atsisakė, arba, kad Darbuotojui reikalingas saugos priemones turėjo išduoti Danijoje, ir Darbdavys Komisijai nepateikė Darbo priemonių apsaugos išdavimo-grąžinimo žiniaraščių, laikytina, jog Darbdavys Darbuotojui saugos priemonių nesiūlė, todėl ieškovo naudai išieškotinas 100 eurų Darbuotojo darbo saugos rūbams kompensuoti. Be to, ieškovas pas atsakovą faktiškai dirbo 17 dienų, o ieškovo darbo užmokestis pas atsakovą birželio mėnesį, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas buvo 360,80 euro ( 37,26 + 41,40 + 33,12 = 111,78 euro + 249,02 euro). Tuomet 360,80 euro : 17 = 21,22 euro ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis. Atsakovas neteisingai apskaičiavo Ieškovo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 23 d. Nr. Al-789 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 m. patvirtinimo 1.1.1. p, apskaičiuojamas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis: 0,7 koeficientas, taikomas esant penkių darbo dienų savaitei, dauginant jį iš atsakovo 3,84 k. d.(apskaičiuota kompiuterine programa, skirta nepanaudotų atostogų dydžiui skaičiuoti, įvedus priėmimo ir atleidimo datų) = 2,69 d. d. x 21,22 euro (vidutinio darbo dienos užmokesčio) = 57,08 euro ieškovui priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui 33,00 euro kompensacija už atostogas buvo išmokėta, tuomet: 57,08 - 33,00 = 24,08 euro ieškovo naudai iš atsakovo priteistina vis dar neišmokėtas kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis. Nors darbuotojo darbo sutartyje sulygta, kad ieškovas dirbs 5 dienas per savaitę, tačiau faktiškai darbuotojas dirbo daugiau, nei buvo numatyta darbo sutartyje, todėl susidarė 17 darbo dienų darbo už 2016 m. birželio mėn. Kaip jau minėjome, vidutinis jo darbo dienos užmokestis yra 21,22 euro. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2016 m. apskaičiuojamas dauginant jo vidutinį darbo dienos užmokestį (21,22 euro) iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 2016 m. (21), todėl šio darbuotojo mėnesio vidutinis darbo užmokestis bus 445,62 euro (21,22 x 21). Darbdavys su Darbuotoju laiku ir tinkamai neatsiskaitė ne dėl Darbuotojo kaltės, todėl mano, jog 547,66 euro vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką reikštų adekvačią sankciją Darbdaviui tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, suderintą su DK 2 ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, nepažeidžiant kitų įmonės darbuotojų interesų, todėl Ieškovo naudai iš Atsakovo išieškotina 547,66 euro (neatskaičius mokesčių) už uždelsimo laiką (DK 2 str., 35 str., 36 str. 1,2 d.), nes ji yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui, ir tuo pačiu kompensacija Ieškovui. Ieškovui taip pat išieškotina iš Atsakovo po 21,22 euro (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 28 d. ir baigiant iki visiško atsiskaitymo su Ieškovu dienos.
  3. Atsakovė UAB „Lorem“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašė ieškinį atmesti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. K. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Lorem“ naudai ir 6,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 10 d. ieškovas sudarytos darbo sutarties Nr. 33 su atsakovu pagrindu priimtas dirbti vairuotojo - ekspeditoriaus darbą (t.1, b. l. 18). Tą pačią dieną šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 23 (t. 1, b. l. 19). Ieškovas atsakovo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 16/18 Dėl S. K. siuntimo į komandiruotę (t. 1, b. l. 20) pasiųstas į komandiruotę – Daniją. Po kurio laiko atsakovo 2016 m. birželio 30 d. (klaidingai nurodytas dokumento surašymo mėnuo liepos, nors turi būti birželis) įsakymu ieškovas atšauktas iš komandiruotės nuo 2016 m. liepos 2 d. (t.1, b. l. 22). Ieškovas supažindintas su priimtu įsakymu 2016m. liepos 1d. pasirašė ir nurodė „nesutinku“. Teismas nurodė, kad iš 2016 m. birželio mėn. UAB ,,Lorem“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad S. K. dirbo 112 valandų (t.1, b. l. 23). Iš 2016 m. birželio 30 d. UAB ,,Lorem“ darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščio Nr. 2016063 matyti, kad S. K. priskaičiuota 327,66 Eur darbo užmokesčio (t.1, b. l. 24). Iš 2016 m. birželio 30 d. UAB ,,Lorem“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 2016063 matyti, kad S. K. išmokėtina 249,02 darbo užmokesčio (t.1, b. l. 25). Iš 2016 m. liepos 4 d. UAB ,,Lorem“ įsakymo Nr. 2016-072 dėl komandiruotės išlaidų apmokėjimo matyti, kad S. K. už komandiruotę 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 3 d. už 23 dienas priskaičiuota 1021,66 Eur dienpinigių (t.1, b. l. 26). Iš 2016 m. liepos 4 d. UAB ,,Lorem“ komandiruotės ataskaitos matyti, kad S. K. mokėtina suma 1 308,94 Eur. Nurodyta, kad priskaičiuoti dienpinigiai už komandiruotę Danijoje 21 d. 951,66 Eur ir už 2 d. Lenkijoje 70 Eur (t.1, b. l. 27). Iš 2016 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 422 matyti, kad UAB ,,Lorem“ pervedė į S. K. a/s 1 308,95 Eur (t.1, b. l. 28). Iš dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į Užsienio komandiruotes Danijos Karalystėje nustatyta dienpinigių norma 57 Eur, Lenkijos Respublikoje – 38 Eur, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje - 58 Eur (T.1, b. l. 95-98). Iš UAB ,,Lorem“ 2017m. vasario 28 d. Pažymos Nr. LOR/17-3 matyti, kad S. K. už 2016 m. birželio mėnesį buvo priskaičiuota 249, 02 Eur darbo užmokesčio, vykimo ir parvykimo išlaidos – 138,27 Eur, komandiruotpinigiai nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 896,02, pervesta į sąskaitą komandiruotpinigių avanso – 100 Eur, pervesta į sąskaitą darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių 1 308,95 Eur (t.1, b. l. 174). Iš 2017 m. vasario 28 d. UAB ,,Lorem“ pažymos Nr. LOR-17/05 matyti, kad S. K. darbo užmokestis už 2016 m. birželio mėnesį - 249,02 Eur, komandiruotpinigiai už 2016 m. birželio 11d. iki 2016 m. liepos 3 d. – 921, 66 Eur, komandiruotės išlaidos nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 3 d. – 138,27 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 3 d. išmokėta 1 308, 95 Eur (t. 1, b. l. 180). LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. DGK-3344 ieškovo S. K. prašymą tenkino dalinai. Nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Lorem“ ieškovui S. K. 12,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą (suma neatskaičius mokesčių). Kitus ieškovo prašymus atmetė.
  3. Teismas ieškovo reikalavimą dėl atsiskaitymo už uždelstą atsiskaityti laiką atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu 2016 m. liepos 15 d., ir tai patvirtina mokėjo nurodymas Nr. 422.
  4. Teismas nurodė, jog darbo ginčų komisija teisingai nusprendė, kad atsakovas nepažeidė darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, išmokėjo ieškovui visą priklausantį darbo užmokestį darbo sutartyje nustatytu terminu, todėl pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Be to, darbo ginčų komisija pagrįstai nusprendė, kad atsakovė pilnai apmokėjo ieškovui už darbą švenčių dieną, todėl jo prašymas išieškoti iš atsakovo 41,40 Eur už darbą švenčių dieną yra pagrįstai atmestas. Be to, Darbo ginčų komisija sprendė, kad atsakovas ieškovui pervedė 100 eurų avansą 2016 m. birželio 10 d., o kitą dalį komandiruotpinigių – 2016 m. liepos 15 d. už 23 komandiruotės dienas, iš viso - 1021,66 Eur. Atsakovas už 2 komandiruotės dienas Lenkijos Respublikoje sumokėjo po 35 Eur, o už 21 dieną Danijos Karalystėje po 45, 32 Eur. Šios sumos nėra mažesnės negu atsakovas aptaręs ir numatęs ieškovo darbo sutarties 7 p., todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl dienpinigių išmokėjimo yra atmestinas. Be to, Darbo ginčų komisijoje ieškovas nurodė, kad turėjo išlaidų išvykstant ir parvykstant iš komandiruotės Danijoje. Pateikė kuro pylimo čekius, kelių mokesčių čekius, apgyvendinimo išlaidų dokumentus, automobilių techninius duomenis, kuro suvartojimo normas. Nurodė, kad viso patirtų išlaidų suma yra 121,09 Eur. Pagal pateiktus atsakovo dokumentus, ieškovui kelionės išlaidų buvo kompensuota už 138,27 Eur, todėl ieškovo prašymą dėl turėtų kelionės išlaidų Darbo ginčų komisija pagrįstai atmetė. Teismas pažymėjo darbdavys pagrįstai neišdavė ieškovui asmeninių apsaugos priemonių, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad per trumpą laikotarpį (1,5 mėn) sudėvėjo savo rūbus. Tuo vadovaudamasis sprendė, kad ieškovo prašymas dėl asmeninių darbužių susidėvėjimo ir kompensavimo yra nepagrįstas ir jį atmetė. Teismas pažymėjo, kad teismui ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokius rūbus už 100 Eur jis sudėvėjo per pakankamai trumpą laiką dirbant vairuotoju - ekspeditoriumi UAB ,,Lorem“.
  5. Teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą dėl 24,08 Eur priteisimo už nepanaudotas atostogas, nes už nepanaudotas atostogas apmokama tik nutraukiant darbo sutartį (LR DK 177 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad ieškovas S. K. grįžęs iš komandiruotės 2016 m. liepos 4 d. nebuvo atleistas iš darbo, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas jam ir nepriklausė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas S. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos nešališkam kito miesto ir/ar rajono teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 176 ir 185 straipsnių reikalavimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, neatsižvelgdamas į apelianto byloje pateiktus įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus. Tuo pažeidė CPK 414 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad teismas, nagrinėdamas darbo bylas, privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumentų, išdėstytų 2017 m. kovo 29 d. patikslintame ieškinyje, teismui 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, apie ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį už švenčių dieną, už poilsio dieną, už darbą naktį; dėl neišmokėtų dienpinigių; dėl komandiruotės kelionės išlaidų kompensavimo; dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbui atlikti komandiruotės metu; dėl ieškovo vidutinio dienos ir mėnesio darbo užmokesčio; dėl išieškomų sumų apskaičiavimo metodikos pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
    3. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis tik liudytojos K. B. parodymais, nepateikdamas priimtame sprendime jokių motyvų, perrašė DGK sprendimo argumentus bei atsakovės visuose procesiniuose dokumentuose teiktą dienpinigių išmokėjimo apskaičiavimo lentelę, meluodamas, jog ieškovas atsisakė teikti vairuotojo skaitmeninės kortelės duomenis tiek darbdaviui, tiek DGK. Tačiau iš garsinės DGK posėdžio medžiagos girdėti, jog ieškovas visų komisijos narių akivaizdoje pateikė savo skaitmeninę vairuotojo kortelę nuskaitymui, tačiau DGK pirmininkas atsisakė ją nuskaityti. Ieškovas teisme taip pat išreiškė iniciatyvą, kad proceso metu būtų nuskaityta jo vairuotojo kortelė, tačiau atsakovo atstovė advokatė R. K. buvo priešinga tokiai ieškovo pozicijai, ir teismas sprendė, jog užteks byloje esančių duomenų, pagal kuriuos vadovavosi DGK. Apelianto nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai verčia įtarti teismą esant šališką.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lorem“ prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, laikantis asmenų lygybės, rungimosi, žodiškumo, betarpiškumo ir nepertraukiamumo principų taisyklių (CPK 215 straipsnio 2 dalis). Įrodymų tyrimas užfiksuotas teismo posėdžio metu darant garso įrašą. Teismas tinkamai įgyvendino proceso įstatymo nustatytą kompetenciją, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 456 Eur mėnesinį atlyginimą, mokant jį vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir banko duomenys patvirtina darbo užmokesčio sumas, išmokėtas ieškovui. Už dirbtas 15 dienų (1 dieną dirbta 1 valanda, 1 diena 7 val.), išdirbta 112 valandų, 2016 m. birželio mėn. paskaičiuotas VDU valandos 2,92, dienos VDU - 21,84 Eur, priskaičiuotas 327,66 Eur darbo užmokestis, šv. diena apmokėta net daugiau negu reikalauja ieškovas (43,80 Eur apmokėta, o reikalauja 41,40 Eur.) Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo išlaidas darbo drabužiams. Ieškovas darbo santykiams besitęsus nepilną birželio mėnesį neįvardijo principų, kuriais remdamasis jis nusprendė patyręs išlaidas ir apskaičiavo jų dydį, jis nepateikė duomenų, jog koks nors ieškovui priklausantis turtas nusidėvėjo jam vykdant darbo funkcijas. Darbo santykių trukmė, per kurią tariamai susidėvėjo ieškovo drabužiai, yra labai trumpa - nepilnas mėnesis - 14 darbo dienų (birželis). Todėl ieškovo reikalavimas dėl 100 Eur išlaidų darbo drabužiams priteisti nebuvo patenkintas, nes nepagrįstas įrodymais. Teismas išanalizavo patikslintą ieškinį, kitus įrodymus ir įvertino teisiškai reikšmingus faktus, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo ginti ieškovo galimai pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus.
    2. Apeliantas atsisakė teikti vilkikų tachografų parodymų nuskaitymus (korteles) tiek Darbo ginčų komisijai, tiek darbdaviui. Komandiruojant ieškovą, įsakymo Nr. 16/18 4 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojas privalo teikti darbdaviui duomenis kiekvieną savaitę. Šių duomenų ieškovas neteikė, neaišku dėl kokių priežasčių. Darbuotojo darbo laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kadangi darbuotojas tachografo kortelės neteikė, pateikė komandiruotės turėtas išlaidas, jo darbo laikas buvo fiksuojamas taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, ko neneigė ir pats ieškovas. Pats ieškovas savo 2016-10-27 prašyme DGK prašo vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuoti taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką. Ieškovas 2016-07-18 skundu į DGK kreipėsi ir teikė savo skaičiavimus, lenteles, kurios nėra pagrįstos nei vairuotojo kortelės duomenimis, nei teismui pateiktais važtaraščiais. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis pateikė savo skaitmeninę vairuotojo kortele nuskaitymui, tačiau DGK pirmininkas atsisakė ja nuskaityti, taip pat išreiškė iniciatyvą, kad ji būtų nuskaityta bylos eigos proceso metu ir neva tai advokatė buvo priešinga tokiai apelianto pozicijai. Tokie skunde pateikiami faktai yra melagingi, nes 2016-11-10 parengiamajame teismo posėdyje apeliantas į užduotą advokatės klausimą dėl vairuotojo kortelės pateikimo, atsakė, kad kortelė yra pas jį, bet jis jos neteiks, nurodydamas, kad teismas turi vadovautis apelianto teiktomis lentelėmis, kurios buvo pateiktos DGK. 2017-01-27 teismo posėdyje dar karta uždavus klausimą dėl vairuotojo kortelės, atsakė, kad kortelę turėjo, dabar jos neturi, dėl praradimo į policiją ir VKTI prie Susisiekimo ministerijos nesikreipė. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius duomenis, atsakovo paaiškinimą ir pateiktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad visų byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog ieškovas neįrodė, kad su juo buvo netinkamai atsiskaityta.
    3. Apelianto nurodomas tariamas teisėjo šališkumas, yra grindžiamas tik neargumentuota, dirbtinai sukurta prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo asmeninio nešališkumo principo ir neteikia pagrindo išvadai, kad teisėjas subjektyviąja ar objektyviąja prasme galėjo būti šališkas. Vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs apeliantui, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui, o tuo pačiu ir jo šališkumui pagrįsti. Apeliantas kitokių pagrindų ir argumentų teismo šališkumui pagrįsti nenurodė ir jų įrodymais nepagrindė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
  2. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 2016 m. birželio 10 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 33, kurios pagrindu ieškovas priimtas dirbti vairuotojo - ekspeditoriaus darbą (t.1 b. l. 18). Tą pačią dieną susitariančios šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 23 (t. 1 b. l. 19). Ieškovas atsakovės 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 16/18 „Dėl S. K. siuntimo į komandiruotę“ (t. 1 b. l. 20) buvo pasiųstas į komandiruotę į Daniją. Po kurio laiko atsakovės 2016 m. birželio 30 d. (klaidingai nurodytas dokumento surašymo mėnuo - liepos, nors turi būti birželis) įsakymu ieškovas atšauktas iš komandiruotės nuo 2016 m. liepos 2 d. (t.1 b. l. 22). Ieškovas supažindintas su priimtu įsakymu 2016 m. liepos 1d.
  3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl darbdavio neišmokėto darbo užmokesčio dalies ieškovui priteisimo (už 2016 m. birželio mėnesį už darbą naktį 24,98 euro, už darbą švenčių dieną 41,40 euro, už darbą poilsio dieną 33,12 euro), 234,98 eurų dienpinigių už 2016 m. birželio mėnesį, 29,08 euro patirtų komandiruotės išlaidų, 100,00 eurų patirtų išlaidų už sunaudotas asmenines saugos priemones, 24,08 euro kompensacijos išmokėjimo už nepanaudotas atostogas, (po 21,22 euro vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 28 d. iki visiško atsiskaitymo) ir 445,62 euro vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, sumokėtų darbdavio komandiruotpinigių įskaitymo į už 2016 m. birželio mėnesį priklausančius dienpinigius, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  4. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. K. 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Lorem“ naudai ir 6,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame teismo sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumentų, išdėstytų 2017 m. kovo 29 d. patikslintame ieškinyje, t. y. dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokestį už švenčių dieną, už poilsio dieną, už darbą naktį; dėl neišmokėtų dienpinigių; dėl komandiruotės kelionės išlaidų kompensavimo; dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbui atlikti komandiruotės metu; dėl ieškovo vidutinio dienos ir mėnesio darbo užmokesčio; dėl išieškomų sumų apskaičiavimo metodikos pagrįstumo, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą, buvo šališkas. veiksmai verčia įtarti teismą esant šališką
  5. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, taip pažeidė procesinės teisės normas. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  6. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį byloje nagrinėjamo ginčo santykio reglamentavimą, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, suteikė galimybę ieškovui du kartus patikslinti ieškinį (1 t. b. l. 68, 77-89, 127, 128, 130, 131), tenkino ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo (1 t. b. l. 90-113). Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, kad nustatyti visas svarbias bylai aplinkybes, pareikalavo papildomų dokumentų (1 t. b. l. 168, 173, 174, 180), juos gavus, tenkino ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai (1 t. b. l. 182). Teismas dar kartą tenkino ieškovo prašymą priimti patikslintą ieškinį (2 t. b. l. 4-26), pagal šį patikslintą ieškinį išnagrinėjo bylą iš esmės, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo reikalavimų teismo sprendime nurodomais motyvais ir pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Druskininkų miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
  7. Kauno apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog teismo sprendime teismas visiškai nepasisakyta dėl ieškovo argumentų, išdėstytų 2017 m. kovo 29 d. patikslintame ieškinyje, t. y. dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio už švenčių dieną, už poilsio dieną, už darbą naktį; dėl neišmokėtų dienpinigių; dėl komandiruotės kelionės išlaidų kompensavimo; dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbui atlikti komandiruotės metu; dėl ieškovo vidutinio dienos ir mėnesio darbo užmokesčio; dėl išieškomų sumų apskaičiavimo metodikos pagrįstumo. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendime pasisakė, kad bylos medžiagoje yra įrodymai, jog atsakovė išmokėjo ieškovui visą priklausantį darbo užmokestį darbo sutartyje nustatytu terminu, todėl atmetė ieškovo prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Teismas sprendė, kad atsakovė pilnai apmokėjo ieškovui už darbą švenčių dieną, todėl jo prašymas išieškoti iš atsakovės 41,40 Eur už darbą švenčių dieną yra atmestinas. Teismas nustatė, jog atsakovė ieškovui pervedė 100 eurų avansą 2016 m. birželio 10 d., o kitą dalį komandiruotpinigių – 2016 m. liepos 15 d. už 23 komandiruotės dienas, viso - 1021,66 Eur. Atsakovė už 2 komandiruotės dienas Lenkijos Respublikoje sumokėjo ieškovui po 35 Eur, o už 21 dieną Danijos Karalystėje po 45, 32 Eur sumas. Šios sumos nėra mažesnės negu šalys aptarę ir numatę ieškovo darbo sutarties 7 p., todėl teismo vertinimu Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl dienpinigių išmokėjimo yra atmestinas. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavo priteisti 121,09 Eur patirtoms išlaidoms. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus atsakovės įrodymus, ieškovui buvo kompensuota 138, 27 Eur turėtų kelionės išlaidų, todėl ieškovo prašymą dėl turėtų kelionės išlaidų teismas atmetė. Teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad patvirtinti kokius rūbus už 100 Eur jis sudėvėjo per pakankamai trumpą laiką dirbant vairuotoju - ekspeditoriumi UAB ,,Lorem“, todėl ir šį ieškovo reikalavimą pagrįstai atmetė. Teismas pasisakė dėl 24,08 Eur priteisimo už nepanaudotas atostogas nepagrįstumo, nes darbuotojui už nepanaudotas atostogas apmokama tik nutraukiant darbo sutartį (2 t. b. l. 34-38).
  8. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendime. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl apelianto nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi tam teiginiui pagrįsti įstatymo leistinų įrodymų jis nepateikė.
  10. Nustatyta, jog atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t. b. l. 69). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnis).
  11. Nustatyta, jog valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t .b. l. 66). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 92 straipsnis).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš S. K. (a. k. ( - ) uždarajai akcinei bendrovei „Lorem“ (įm. kodas 302645369) 242 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

14Priteisti valstybei iš S. K. (a. k. ( - ) 5,51 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

15Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai